Civilinė byla Nr. e2-32781-631/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26984-2020-2   

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6.; 1.3.2.9.10.10.; 1.3.2.10.; 1.4.2.; 2.2.2.3.2.1; 3.2.6.5.; 3.4.1.7.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovei L. R., atsakovo atstovei advokatei Rūtai Didikei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Informacinio verslo paslaugų įmonė“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Teismas

N U S T A T Ė :

Ieškovė L. R. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydama, kad buvo paskirta atsakovo įmonės direktore 2018 m. gegužės 11 d. valdybos sprendimu Nr. VP - 4. Darbo sutarties Nr. DS-215 11 punkte buvo susitarta, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai nustatomi pagal LR DK 130 str. (senoji Darbo kodekso redakcija). Ši dviejų mėnesių įspėjimo termino nuostata nebuvo pakeista nei 2018 m. gegužės 11 d. paskiriant ją eiti įmonės direktorės pareigas ir tai įrašant darbo sutartyje, nei vėliau darant kitus darbo sutarties pakeitimus. Visi darbo sutarties pakeitimai buvo atlikti įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir darbo sąlygos išliko nepakitusios. Įmonės valdybos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. G-86 nuo pertvarkytos Įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos ieškovė nurodo buvusi ne dėl savi kaltės atšaukta iš direktorės pareigų ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. su ja nutraukta darbo sutartis. Įmonės valdyba neįspėjo jos apie būsimą darbo santykių nutraukimą, kaip tai susitarta darbo sutarties 11 punkte, tuo pažeidė įstatymų nustatytą tvarką. Ieškovė neneigia, kad juridinio asmens teisė atšaukti įmonės, jos filialo ar atstovybės vadovą yra absoliuti, t.y. vadovas gali būti atšauktas bet kada, atšaukimo nebūtina pagrįsti jokiais papildomais pagrindais ar vadovo darbo kokybės vertinimu. Tačiau teisė atšaukti juridinio asmens vadovą neatima galimybės juridiniam asmeniui (darbdaviui) ir jo vadovui (darbuotojui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų ir vadovui taikytinų garantijų. Į darbą priimamas įmonės direktorius gali susitarti dėl įspėjimo apie atšaukimą ir atleidimą iš darbo terminų, išeitinės išmokos dydžio ir kitų panašių garantijų. Ieškovė teigia, kad darbo sutartimi susitarus kad nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai bus nustatomi pagal LR DK 130 str., šios sąlygos buvo privalu laikytis, o darbdavys nesilaikė ir ją atleido, atšaukė iš pareigų be įspėjimo įmonės valdybos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. G-86 nuo Įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos. Ieškovė nurodo, kad UAB “Informacinio verslo paslaugų įmonė” vadovas geranoriškai netenkino jos prašymo išmokėti nepagrįstai negautas sumas. Ieškovė nurodo patyrusi didelį stresą ir išgyvenimus dėl staigaus (pirmą dieną po kasmetinių atostogų) ir, jos manymu, nepagrįsto darbo santykių nutraukimo, prarado galimybę ieškoti darbo per įspėjimo terminą, o jos galimybės susirasti analogišką darbą darbo rinkoje labai menkos. Iš Įmonės direktorės pareigų buvusi atšaukta be kaltės, greičiausiai dėl to, kad nesutiko valdybos reikalavimu vykdyti įmonės pertvarkymo, reorganizavimo ir galimo pardavimo, nesilaikant galiojančių teisės aktų. Ieškovė pažymėjo, kad UAB “Informacinio verslo paslaugų įmonė” VĮ Registrų centre įregistruota tik 2020 m. rugpjūčio 21 d. Ieškovė nurodo, kad jau kaip uždarosios akcinės bendrovės valdyba savo veiklą pradėjo ir sprendimą paskirti naują direktorių priėmė 2020 m. rugpjūčio 12 d., t.y. dar neturėdama įgaliojimų priimti sprendimus. Ieškovė ieškinyje išdėstė savo nuomonę apie tai, jog įdėjo labai daug pastangų, kad įmonė išliktų ir vystytųsi bei kad akcininkai turėtų naudą, dirbo ženkliai didesniu darbo krūviu, neprašydama nei didesnio atlygio, nei papildomo skatinimo, dirbo negailėdama jėgų, stengėsi kelti įmonės vertę, kad ir kolegos prasmingą ir įdomų darbą dirbtų, ir akcininkai naudą turėtų. Ieškiniu prašo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu dėl nepagrįstai netaikyto įspėjimo termino bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už įspėjimo terminą bei priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisti už patirtus stiprius išgyvenimus dėl atleidimo iš darbo 3000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą visą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (el.b.l.1-5, t.I).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu, jame išdėstytais argumentais ir reikalavimais nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškovę 2018-05-11 valdybos sprendimu paskyrus į AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovo pareigas 5 metų kadencijai nuo 2018-05-14 dienos, nustačius darbo užmokestį kartu buvo patvirtinti ir AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovo pareigybės nuostatai, kurių 4 d. numatyta, kad vadovą renka ir atšaukia bendrovės valdyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įgyvendinant ABĮ 37 straipsnį, bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 str. 1 d. nuostatas, su ieškove AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ sudarė darbo sutartį, kurios būtinosios sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė) nustatytos valdybos sprendimu, ieškovė su jomis sutiko. Jokių papildomų darbo sutarties sąlygų, įskaitant papildomai taikytinus įspėjimo terminus apie darbo sutarties nutraukimą ar su tuo susijusias išmokas, su ieškove, kaip AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadove, sutarta nebuvo. 2020-06-25 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ nuo 2020-08-21 pertvarkyta į UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ (keičiant įmonės teisinį statusą iš akcinės bendrovės į uždarąją akcinę bendrovę). Bendrovių valdymo organai apibūdinti ABĮ 19 str. 1 ir 2 dalyse: „Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienašmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas - valdyba Atitinkamai, kadangi Bendrovės įstatuose numatytas kolegialus valdymo organas - valdyba, jos narius išrinko 2020-06-25 įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas, o vienasmenį valdymo organą - vadovą, paskyrė valdyba 2020-08-12 sprendimu. UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovu paskyrus A. D., ieškovė buvo atšaukta iš AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovės pareigų nuo naujos teisinės formos įmonės UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ įregistravimo juridinių asmenų registre. Atsakovė remiasi kasacinio teismo jurisprudencija, aiškinančia, kad vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis ABĮ įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. ABĮ taip pat nenustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų. Paskyrusio subjekto teisės atšaukti vadovą iš pareigų absoliutumą lemia vienasmenio valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) įmonės ir jos vadovo santykių pobūdis. Tik neribojant vadovą paskyrusio organo teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti. Atšaukus vadovą iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Atsakovė neneigia šalių galimybės susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, taip pat ir dėl specialių absoliučios teisės atšaukti vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.), tačiau remiasi aplinkybe, jog skiriant ieškovę AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadove, buvo susitarta tik dėl esminių darbo sutarties sąlygų - darbovietės, darbo funkcijų ir darbo apmokėjimo sąlygų. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovei darbą AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pradėjus 2010-06-09 projekto vadovo pareigose, darbo sutartis buvo sudaryta galiojant Darbo kodeksui, kuris neteko galios nuo 2017 07 01, užpildant 2003-01-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 115 patvirtintą pavyzdinę darbo sutarties formą, kurios 11 punktas numatė jog „įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas“, atitinkamai ieškovei, kuri vadove paskirta 2018 metais, nėra pagrindo jokia apimtimi taikyti minėtų nuostatų. Skiriant ieškovę į vadovės pareigas nebuvo tariamasi dėl įspėjimo terminų, atšaukiant vadovą, taikymo, valdyba tokių sąlygų savo sprendimu netvirtino, atskirai su ieškove dėl šių sąlygų deramasi nebuvo, kas atsakovei suponuoja išvadą, kad ieškovės kaip vadovės atšaukimui turėjo būti ir buvo taikomos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios jos atšaukimą iš pareigų ir darbo sutarties nutraukimą (netaikant jokių įspėjimo terminų). Dar daugiau, tą pačią dieną (kaip ir paskiriant ieškovę į vadovo pareigas) tvirtinamuose vadovės pareiginiuose nuostatuose yra aiškiai įtvirtinta, jog bendrovės vadovą renka ir atšaukia bendrovės valdyba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka (4 punktas). Šiame posėdyje dalyvavo ir pati ieškovė, todėl ieškovei šios sąlygos buvo žinomos. Ieškovės paskyrimo ir atšaukimo iš pareigų metu galiojo Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus. DK 104 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pareiga įspėti apie atšaukimą nenustatyta. Atsakovė daro išvadą, kad atšaukiant ieškovę iš vadovo pareigų ir atleidžiant ją iš darbo, įspėjimo terminai neturėjo būti taikomi. O net ir konstatavus, jog šalys vis dėlto buvo sutarusios dėl įspėjimo terminų taikymo atšaukiant vadovą iš pareigų, įspėjimo terminų nesilaikymas nėra pagrindas pripažinti atleidimą neteisėtu ir taikyti su tuo susijusių pasekmių. Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu priteisti 3000 Eur (ieškovės mėnesinės algos dydžio) kaip kompensaciją už stiprius išgyvenimus dėl atleidimo iš darbo ne dėl ieškovės kaltės be įspėjimo termino. Atsakovės vertinimu, nesant pagrindo pripažinti ieškovės atleidimo neteisėtu ir taikyti su tuo susijusių teisinių pasekmių, nėra pagrindo ir neturtinės žalos priteisimui. Kita vertus, net ir nustačius bent vieną atsakovės kaltą, neteisėtą veiksmą, turėtų būti vadovaujamasi kasacinio teismo formuojama praktika dėl darbuotojui atlygintinos neturtinės žalos neteisėto atleidimo atveju, jog vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas negali būti pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, vien juridinio asmens vienasmenio valdymo organo statusas ir jo atšaukimo bei atleidimo teisinis reglamentavimas rodo, kad asmuo gali būti atšauktas bet kada ir dėl bet kokių priežasčių ar net jų nesant. Todėl ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad neva, jos atšaukimas nesant kaltės sukėlė jai neturtinę žalą, neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, nes vadovas gali būti atšauktas ir be kaltės. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės išgyvenimus sąlygojo ne jos atšaukimas iš vadovo pareigų ir darbo sutarties nutraukimas (kas yra visiškai teisėta), o įspėjimo terminų netaikymo faktas. Nors darbo sutarties nutraukimas ir su tuo susijęs darbo pajamų netekimas darbuotojams sukelia neigiamus išgyvenimus, tačiau ieškovės atšaukimo iš pareigų ir darbo sutarties nutraukimo sąlygoti neigiami išgyvenimai nėra specifiškai kilę dėl ieškovės atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimų. Atsakovo nuomone, ieškovės prašymas priteisti jai 3000 Eur sumą už stiprius išgyvenimus dėl atleidimo iš darbo yra nepagrįstas. Be to, ieškovė neįrodinėja savo neigiamų išgyvenimų ir nepagrindžia neturtinės žalos dydžio. Atsakovė prašo atmesti ieškovės ieškinį pilna apimtimi kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o tuo atveju, jei atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, prašo negrąžinti ieškovės į darbą (el.b.l. 15-18, t.I).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Patikslino, kad kai buvo skiriama atsakovės vadove, įmonė buvo valstybinė, ieškove visi valdybos nariai pasitikėjo, ją skiriant vadove buvo reikalingas ir Lietuvos banko sutikimas, nes įmonė buvo mokėjimo paslaugų. Ieškovė nurodė visą darbo laikotarpį nuoširdžiai ir atsakingai ėjusi vadovės pareigas, niekas jai neturėjo jokių pretenzijų, kartu ji tikėjosi, kad pertvarkius akcinę bendrovę į uždarąją akcinę bendrovę, taip pat bus jos vadove, nebuvo kalbų, kad jos kandidatūra netiktų. Kai paskutinę atostogų dieną gavo pranešimą apie rytojaus dieną kviečiamą susirinkimą, buvo keistas siurprizas, apie būsimą atšaukimą žodžiu buvo informuota rugpjūčio 17 dieną. Valdybos primininkas jai tiesiai pasakė, kad netvirtins jos vadove. Ieškovė nurodo neginčijanti valdybos absoliučios teisės atšaukti juridinio asmens vadovą, tačiau yra įsitikinusi, kad jai turėjo būti taikomi įspėjimo terminai. Per įspėjimo laiką ji būtų turėjusi galimybę ieškoti kito darbo, dabar buvo pažemintas jos orumas, mestas šešėlis, kodėl netiko pareigoms, kitą darbą susirasti labai sunku, nes adekvačių įmonės vadovės pareigų nėra taip lengva rasti. Prašo priteisti neturtinę 3000 Eur žalą dėl visų patirtų nemalonumų ir išgyvenimų, bei pripažinti darbdavio neteisėtus veiksmus ją atleidžiant be įspėjimo termino.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, nesutikdama su ieškiniu, ir papildomai pažymėjo, kad neturėjo būti taikomi jokie įspėjimo terminai atleidžiant ieškovę. Darbo sutartyje nuoroda į DK 130 str. buvo šabloninė ir tiesiog išliko keičiant darbo sutartį. Net ir pripažinus, jog įspėjimo terminas turėjo būti taikomas, atleidimas negalėtų būti pripažintas neteisėtu, tik būtų svarstomas klausimas dėl atleidimo datos perkėlimo. Valdyba turėjo absoliučią teisę atšaukti ieškovę iš pareigų. Atsakovė nesutinka su neturtinės žalos reikalavimu, nurodydama, kad teisių pažeidimo nebuvo, kad būtų galima pripažinti ieškovę patyrus dėl atsakovės veiksmų žalą. Prašo atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmetamas.

Byloje, remiantis ieškovės, atsakovo atstovės paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovė akcinėje bendrovėje „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ pradėjo dirbti 2010 m. birželio 9 d. 2010 m. birželio 8 d. sudarytos darbo sutarties Nr. DS-215 pagrindu projekto vadovės pareigose. Darbo sutarties 11 punktas numatė, kad įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas (el. b. apyrašo b.l.7-8).

2018 m. gegužės 11 d. akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ valdybos sprendimu ieškovė buvo paskirta į bendrovės vadovo pareigas 5 metų kadencijai nuo 2018 m. gegužės 14 dienos. Apie tai buvo padarytas įrašas darbo sutartyje kaip darbo sutarties pakeitimas (DS 3 psl.).

Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės eitų akcinės bendrovės vadovės pareigų, jai nustatyto darbo užmokesčio ir pan. Ginčas kilęs dėl ieškovės atleidimo iš vadovės pareigų nesilaikant darbo sutarties 11 punkte numatyto susitarimo taikyti įspėjimo terminą.

Ieškovės atšaukimas iš akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovo pareigų išspręstas 2020 m. rugpjūčio 18 d. valdybois sprendimu Nr.G-86 (el. b. apyrašo b.l.9).

Neginčijama aplinkybė, kad ieškovė AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovės pareigoms buvo paskirta remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 37 straipsniu, numatančiu būtent valdybos kompetenciją rinkti, atšaukti bei atleisti iš pareigų bendrovės vadovą. Ieškovė į vadovės pareigas buvo paskirta 5 metų kadencijai, sutinkamai su ABĮ 371 straipsnio 1 dalimi.

Su ieškove, jau kaip vadove, AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ sudarė darbo sutartį, tiksliau, jos pakeitimą (kadangi ieškovė jau dirbo šioje įmonėje), ir būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė) buvo nustatytos valdybos sprendimu, bei perkeltos į darbo sutartį (el. b. apyrašo b.l.2-3). Tuo pačiu valdybos sprendimu buvo patvirtinti ir vadovo pareigybės nuostatai, numatantys bendrąsias nuostatas, vadovo kvalifikacinius reikalavimus, pareigas, teises ir atsakomybę (el. b. apyrašo b.l.4-6). Bendrųjų nuostatų 4 punkte buvo įtvirtinta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bendrovės valdyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, remiantis byloje nustatytomis susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis apie pradinės darbo sutarties su ieškove sudarymą, jos išrinkimą į bendrovės vadovės pareigas ir padarytus darbo sutarties pakeitimus, bei vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir Darbo kodeksu, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad ją atleidžiant turėjo būti taikomi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Darbo kodekso 130 straipsnyje įtvirtinti įspėjimo atleidžiant iš pareigų terminai.

2010 m. birželio 8 d. ieškovės – projekto vadovės darbo sutarties 11 punkte nurodytas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio (2002 m. redakcija) DK 130 straipsnis, reglamentavęs įspėjimo terminus nutraukiant darbo sutartį. Šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius.

2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis numatė, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6-11 dalyse numatytus atvejus. 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, jeigu darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo raštu buvo įspėtas arba pats raštu įspėjo ar prašė dėl darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės iki Darbo kodekso įsigaliojimo, jis yra atleidžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas.

Nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo taikyti byloje ieškovės nurodomą nebegaliojančio DK 130 straipsnį ir jame numatytus įspėjimo terminus, kadangi 2018 metais sudarytai ieškovės kaip įmonės vadovės darbo sutarčiai turėjo būti taikomos nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK normos.

Byloje nustatyta, jog 2020 m. birželio 25 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu akcinę bendrovę Informacinio verslo paslaugų įmonę nuspręsta pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, taip pat išrinkta naujos uždarosios akcinės bendrovės valdyba (el. b. apyrašo b.l.21-25).

Vadovaujantis ABĮ 72 straipsnio 25 dalimi, naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai įregistruojami juridinių asmenų registre ir pakeičiami juridinių asmenų registro duomenys po to, kai yra išrinkti (sudaryti) naujos teisinės formos juridinio asmens valdymo organai.

2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu valdyba savo pirmininku paskiria A. D. (el. b. apyrašo b.l.33).

Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. ABĮ taip pat nenustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų. Paskyrusio subjekto teisės atšaukti vadovą iš pareigų absoliutumą lemia vienasmenio valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (grįstų pasitikėjimu) įmonės ir jos vadovo santykių pobūdis. Tik neribojant vadovą paskyrusio organo teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti. Atšaukus vadovą iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukiama ABĮ įtvirtintomis sąlygomis, šalims (darbdaviui ir vadovui) neatima galimybės susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, tokiu atveju papildomos sąlygos taptų joms privalomos. Darbo sutartyje, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.) ir toks susitarimas būtų privalomas darbo sutarties šalims.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju, skiriant ieškovę AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadove dėl jokių papildomų sąlygų susitarta nebuvo, buvo susitarta tik dėl esminių darbo sutarties sąlygų - darbovietės, darbo funkcijų ir darbo apmokėjimo. Kaip minėta anksčiau, keičiant darbo sutartį ieškovę paskyrus vadove, net negalėjo būti palikta DK 130 str. normų taikymo garantija, nes nebegaliojo 2002 m. Darbo kodeksas. Kaip matyti, darbo sutarties pildymui buvo naudojama šabloninė forma, todėl senos darbo sutarties sąlygos (pagal nebegaliojančio DK normas) neišbraukimas savaime nereiškia, kad tokia sąlyga taikoma pasikeitus Darbo kodeksui.

Pagal įstatymines normas ir teisminę praktiką, papildomai šalims nesusitarus, 2017 m. redakcijos Darbo kodekse numatyti įspėjimo terminai ieškovei netaikytini, nes tokio taikymo juridinio asmens vadovo atleidimo atveju nenumato ABĮ ir Darbo kodeksas.

Darbo kodekso VII skyriaus pirmasis skirsnis skirtas atskirai reglamentuoti vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus. Šio skirsnio 104 straipsnis ir numato kaip pasibaigia darbo sutartis su vadovu bei taikytinas garantijas vadovo atleidimo atveju: (1) be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. (2) Jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Straipsnyje nenustatyta jokios pareigos įspėti vadovą apie atšaukimą.

Ieškovė savo ieškinį grindžia dar ir tuo, kad jos atleidimas buvo įvykdytas be jokio perspėjimo, baigiantis jos kasmetinėms atostogoms, be to, dar nebuvus įregistruotų naujos uždarosios akcinės bendrovės įstatų ir naujai valdybai neturėjus teisės priimti sprendimo dėl jos atšaukimo iš pareigų.

Teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka. Kaip jau minėta, įgyvendinant 2020-06-25 neeilinio visuotinio susirinkimo sprendimus pertvarkyti atsakovę akcinę bendrovę į uždarąją akcinę bendrovę, susirinkime buvo išrinkta ir nauja valdyba, kuri 2020-08-12 paskyrė jau uždarosios akcinės bendrovės naują valdybos pirmininką ir vadovą (direktorių) – A. D., nurodant, kad jis pradės pareigas eiti nuo UAB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

Paskyrus pertvarkytos bendrovės vadovą, valdyba turėjo išspręsti klausimą ir dėl buvusios akcinės bendrovės vadovės tolesnio darbo. Paskyrus jau pertvarkytai uždarajai akcinei bendrovei vadovauti A. D., buvusi akcinės bendrovės vadovė ieškovė L. R. atšaukta iš direktorės pareigų nuo uždarosios akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (el. b. apyrašo b.l.9).

Uždarosios akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ įstatai juridinių asmenų registre įregistruoti 2020 m. rugpjūčio 21 d. (el. b. apyrašo b.l.29-31). Ieškovės darbo sutartis nutraukta 2020 m. rugpjūčio 24 d. Įvertinus tai, kad rugpjūčio 21 d. buvo penktadienis, o rugpjūčio 24 d. pirmadienis, ši aplinkybė nekeičia esmės ir nedaro neteisėtu darbo sutarties pasibaigimą DK 104 str. 1 d. įtvirtintu pagrindu ieškovę valdybos sprendimu atšaukus iš vadovės pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį.

Tarp šalių nėra ginčo, kad su ieškove buvo pilnai atsiskaityta ją atleidžiant iš darbo. Teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės 2020-09-04 rašytos pretenzijos atsakovui, jog ji siūlė darbdaviui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir išmokėti jai dviejų mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išmoką, kadangi byloje nėra duomenų apie tokio pasiūlymo svarstymą, atsakovui priėmus sprendimą atšaukti ieškovę iš pareigų (el. b. apyrašo b.l.10).

Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nėra pagrindo priteisti iš darbdavio ieškovės nurodomos patirtos 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius jokių darbdavio kaltų veiksmų dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų ir dėl to jos patirtų išgyvenimų (DK 151 str.).

Teismas taip pat neturi pagrindo priteisti ieškovei 5 procentų dydžio metinių palūkanų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Ieškovės naudai iš atsakovo priteisus kompensacines išmokas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, siejamas su vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimu, jau būtų sankcija darbdaviui, todėl priteisus iš atsakovo ir procesines palūkanas, numatytas CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose, atsakovas patirtų dvigubą finansinių sankcijų taikymą. Ieškovės reikalavimai kilę iš darbo teisinių santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK teisės normos, todėl ieškovė neturi teisės į 5 procentų metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimą. Be to, netenkinus ieškovės ieškinio reikalavimų, jau vien dėl to nėra pagrindo priteisti procesines palūkanas.

Kitų ieškovės teiginių apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir padarytus įstatymų pažeidimus, bei atsakovo atsikirtimų į tai teismas plačiau neanalizuoja, tokių teiginių byloje nepatvirtinant jokiems įrodymams, bei jiems neturint įtakos byloje sprendžiamam ginčui ir sprendimo išvadoms. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė pateikė į bylą įrodymus apie 408,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokatės teisinei pagalbai byloje (analizuojant bylos dokumentus, rengiantis posėdžiui ir atstovaujant teismo posėdyje). Šios išlaidos, vertinant jas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (II ketvirtį bruto darbo užmokestis buvo 1289 Eur) yra viršijančios minėtus dydžius, atstovei nerašius atsiliepimo į ieškinį, o tik rengusis atstovauti atsakovę teisme ir atstovavus vieną valandą trukusiame teismo posėdyje. Įvertinus advokatės darbą, bylos apimtį, atsižvelgiant į Rekomendacijas, mažintina iš ieškovės priteistina atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų suma iki 200 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

N U S P R E N D Ė :

L. R. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. R., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, j.a.k.123043773, 200 EUR (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                        Gitana Butrimaitė