Administracinė byla Nr. N62-5545/2010
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3
(S)

LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir
Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2010 m. gegužės 5 d. nutarimo R. R. administracinio teisės
pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato pareigūnas R. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. balandžio
22 d., apie 17.20 val., Kauno mieste, Taikos pr. – Garažų g. sankryžoje,
vairavo transporto priemonę „Opel Omega“, būdamas neblaivus (0,90 promilės),
važiuodamas pažeidė kelio ženklo Nr. 402 „Važiuoti į dešinę“ reikalavimus. Šiais
savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir 1 priedo
402 punkto reikalavimus, taip padarydamas
pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje
ir 126 straipsnio 1 dalyje.
II.
Kauno miesto apylinkės
teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutarimu pripažino R. R. kaltu padarius ATPK 1241
straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir,
pritaikęs 33 straipsnio nuostatas, nuobaudas subendrino ir skyrė jam
1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Teismas konstatavo, kad R. R. padarytas pažeidimas yra
įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo
nuo transporto priemonių vairavimo, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu,
asmens blaivumo testu bei išrašu iš duomenų bazės apie asmenį. Skirdamas
nuobaudą teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad R. R. visiškai prisipažino padaręs administracinius teisės
pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padarytų pažeidimų
pobūdį, R. R. asmenybę, į atsakomybę
lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis niekur nedirba, administracine tvarka
nebaustas, todėl skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą ir teisės vairuoti
transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.
III.
Apeliaciniu skundu R. R. prašo
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarimo dalį,
kuria jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams
paliekant jam teisę vairuoti transporto priemones bei dalį, kur jam skirta 1000
Lt bauda ir sumažinti šią baudą. Apeliantas teigia, kad jis dėl savo fizinės
būklės be automobilio negali gyventi, yra pirmos grupės invalidas. Dėl patirtos
stuburo traumos nuo juosmens nevaldo kūno ir juda tik neįgaliojo vežimėlio
pagalba, todėl specialaus valdymo automobilis jam suteikė galimybę be kitų
asmenų pagalbos išspręsti daugelį savo gyvenimo problemų, automobilis jam
suteikė galimybę nuvykti į gydymo įstaigas, į Kauno neįgalaus jaunimo
rekreacijos ir sporto klube vykstančias specialiąsias treniruotes. Teigia, jog
paskirtoji 1000 Lt bauda jam yra labai didelė, nes gauna tik socialines išmokas
neįgaliesiems bei labai nedidelį atlyginimą Kauno neįgalaus jaunimo rekreacijos
ir sporto klube. Vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu bei teisingumo
ir protingumo kriterijais teismo prašo jam skirtą nuobaudą sumažinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir
Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno miesto
apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Institucija nurodo, jog R.
R. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės
pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir
žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymi, jog teismų praktikoje švelnesnės
nuobaudos taikymas pagal ATPK 301 straipsnį galimas tik kaip
išimtis, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo
asmenybę, pažeidimo pavojingumą, leidžia daryti išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje
numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę nei
sankcijoje numatyta nuobaudą. Tos aplinkybės, kad R. R. dėl
pažeidimo gailisi, yra neįgalus asmuo, nesudaro visumos lengvinančių
aplinkybių. Nurodo, kad ATPK 27 straipsnio 3 dalis sako, jog atėmimas teisės
vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi
šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs
arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmenys. Taigi R. R. neįgalumas negali turėti įtakos nuobaudos švelninimui.
Teigia, kad apeliantas turėjo elgtis atidžiau ir rūpestingiau, iš anksto
įvertinti galimas neigiamas savo netinkamo elgesio pasekmes. Institucija mano,
kad nuobaudos švelninti nėra pagrindo, kadangi nebus pasiekti nuobaudos
tikslai.
Teisėjų kolegija
k o
n s t a t u o j a :
IV.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126
straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant
vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis
(nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno
tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto
priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Skundžiamuoju teismo nutarimu R. R. paskirta
administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 1241
straipsnio 2 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą. Apeliacinės instancijos
teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl
subendrintosios galutinės paskirtosios nuobaudos švelninimo. Apelianto prašymas
galėtų būti tenkinamas, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, tik
remiantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis. Bet Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne
kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje
nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais
atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio
atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų
kolegija, patikrinusi šios bylos medžiagą ir apelianto argumentus, pripažįsta,
kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių R. R. už
padarytuosius pažeidimus turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje
byloje nėra. R. R. padarytieji pažeidimai, o ypač – transporto
priemonės vairavimas neblaivaus, yra vienas iš pavojingiausių administracinių
teisės pažeidimų transporto srityje. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus
tenkinančios nuobaudos, paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms
nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Byloje nustatytos
pažeidimo padarymo aplinkybės, neleidžia teigti, kad R.
R. padarytieji
teisės pažeidimai buvo mažai pavojingi ir kad už tokią veiką jam paskirtoji
subendrintoji įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga
ar neprotinga.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo ar yra
neįgalus, laikoma jo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d.
1 ir 10 p.). Tačiau šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant
administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Nubaustojo
asmens nurodytoji situacija (pirmas padarytas pažeidimas, nedidelės gaunamos
pajamos, automobilio būtinumas nuvykti į gydymo ar sporto įstaigas) negali būti
pripažinta ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos
taikymą, ir
nesuteikia prioriteto,
svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam
atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami
padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra
informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už
jas konkrečias sankcijas
Todėl pirmosios instancijos
teismo nutarimas yra tinkamai motyvuotas, nes teismas įvertino visas
aplinkybes, reikšmingas paskiriant pažeidėjui nuobaudą. Dėl šių priežasčių
Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1
punktu,
n
u t a r i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d.
nutarimą palikti nepakeistą, o R. R. apeliacinio skundo
netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius