Baudžiamoji byla Nr. 1S-517-928/2022

                                               Teisminio proceso numeris 1-98-1-00345-2012-6

                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,

apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Žaliauskienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas prokurorės skundas dėl 2022 m. liepos 14 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-789 pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       G. J. 2012 m. lapkričio 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2012 m. balandžio 24 d.) ir už tai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2012 m. balandžio 26 d.) ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2012 m. birželio 8 d.) ir už tai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės dalinai sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2008 m. lapkričio 4 d. Šakių rajono apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos 1 metų 8 mėnesių 28 dienų bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pradžia – 2020 m. rugsėjo 24 d., pabaiga – 2023 m. gegužės 24 d.

3.       Komisijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2022 m. liepos 14 d.). Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmės atlikimo metu jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nė karto baustas drausminėmis nuobaudomis, buvo ne kartą paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, išėjęs į laisvę turės kur dirbti bei gyventi, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.

4.       Nesutikdama su Komisijos priimtu nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė – Pečkienė pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. 

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, jog nuteistasis G. J. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Pažymėjo, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Nuteistasis ir toliau deda pastangas šią riziką dar labiau sumažinti. Be to, nuteistojo artimi ryšiai su šeimos nariais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis nebuvimas, teigiama darbinė motyvacija, motyvacija keisti elgesį, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad keliamos abejonės dėl nuteistojo mąstymo šiuo metu yra pakankamai pakitę ir nelems pakartotinio jo nusikalstamumo.

6.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Komisijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimą, kuriuo nutarta G. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

6.1.                      Skunde prokurorė akcentuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl keistina. Mano, kad nagrinėdamas prokurorės skundą dėl G. J. lygtinio paleidimo, teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pabrėžia, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu (nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nepadarė, nėra kuo nors ypatinga aplinkybė, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga), bet ir padaryto nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, sunkumas, įvykdymo aplinkybės, bei elgesys iki bausmės atlikimo, ankstesnės nusikalstamos veiklos. Nors teismas pažymėjo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, tačiau šiame kontekste būtina vertinti visumą aplinkybių. Prašo atsižvelgti į tai, kad G. J. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trijų nesunkių nusikaltimų padarymą (nusikaltimai smurtiniai). Ankstesniu teismo nuosprendžiu G. J. teistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, veikiant bendrininkų grupėje. Nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, sistemingai pažeidinėjo lygtinio paleidimo sąlygas. Savo kaltės nepripažino. Šios aplinkybės atskleidžia antivisuomenines G. J. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisę ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pažymėjo, jog asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, todėl aptarta nuteistojo kriminalinė praeitis leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

6.2.                      Skundo autorė nesutinka, kad turėtų būti sumenkinami argumentai dėl nuteistojo lygtinio paleidimo sąlygų pažeidinėjimo ir slapstymosi nuo bausmės atlikimo prieš 11 metų. Priešingai, aplinkybė, jog nuteistasis pasislėpė nuo bausmės atlikimo sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Vien tai, kad nuteistasis, būdamas užsienyje, kur net 9 metus slapstėsi nuo bausmės atlikimo, gyveno su šeima, galimai gyveno nepažeisdamas įstatymų, nepaneigia neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių svarbos, juolab, kad bausmei atlikti jis grįžo ne savo noru, o buvo pargabentas pagal išduotą Europos arešto orderį. Asmuo, pasislėpęs nuo bausmės, vengiantis ją atlikti, neprisiima atsakomybės dėl savo veiksmų, yra linkęs juos minimizuoti, o atlikta bausmės dalis šiuo konkrečiu atveju, negali būti vertinama kaip pakankama bei sudaranti pagrindą manyti, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

6.3.                      Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į socialinio tyrimo išvados duomenis, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai nepakankami, nuteistojo nusikaltimuose stebimi pasikartojantys savikontrolės, agresyvumo ir savitvardos praradimų atvejai. Nekontroliuojamo elgesio epizodai – prievartavimas, smurtavimo prieš sugyventinę atvejai. Dėl savo nesėkmių linkęs kaltinti aplinką, aukas. Teigia, jog paprastai gyvenime nesielgia impulsyviai, apgalvoja veiksmus, pasekmes. Tačiau paskutines nusikalstamas veiklas, smurtavimą prieš sugyventinę neigia, kaltina auką, teigdamas, jog taip ji jam kerštavo. Sunkiai atpažįsta savo problemines sritis, visgi atranda savybių, kurias norėtų pakeisti. Lengviau įžvelgia teigiamas sritis. Sunkiau sekasi suvokti pasekmes, spręsti problemas bei priimti kitą požiūrį, vyrauja gan kategoriškas mąstymas. Tikslai sietini su darbu, socialiu gyvenimu. Nuteistajam labiau būdinga pasitikėti savo įsitikinimais, patyrimu. Jo nuostatos nėra palaikančios kriminalinį elgesį, tačiau paskutinės nusikalstamos veikos nepripažįsta, mano esantis nuteistas neteisingai. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodą vis dar išlieka vidutinė. Nors stebimas mažėjimas, tačiau mažėjimą lėmė tai, kad nuteistasis pateikęs pažymas apie galimybę įsidarbinti ir gyvenamosios vietos turėjimą. Tuo tarpu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka dėl galimo įsitraukimo į netinkamą gyvenimo būdą, vedamas kompanijas, savikontrolės įgūdžių stokos. Nusikalstamų veikų pobūdis rodo asmens galimą fizinės jėgos naudojimą, konfliktų sprendime. Fiksuojamas neigiamas požiūris į priežiūrą ir apribojimus, nes nuteistajam 2011 m. gegužės 12 d. taikytas lygtinis paleidimas, tačiau asmuo sistemingai pažeidinėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, 2012 m. gruodžio 7 d. buvo paskelbta tarptautinė asmens paieška, 2021 m. vasario 8 d. Vokietijos buvo perduotas Lietuvai. Kas rodo, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje gali pasielgti impulsyviai ir neapgalvotai. Tai teikia pagrindą išvadai, kad nuteistajam taikomos pataisos priemonės savo tikslų šiuo metu dar nepasiekė.

6.4.                      Skunde taip pat pažymėjo, kad lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Baudžiamajame kodekse nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė suėjus atitinkamam įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kitas svarbias nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

6.5.                      Mano, kad teismas atmesdamas prokurorės skundą neatsižvelgė į BVK 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Teigia, kad šiuo atveju teismas nutartį motyvavo išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistąjį G. J. teigiamai apibūdinantiems duomenims, nepagrįstai sumenkindamas jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, ankstesnius nusikaltimus, vengimą atlikti bausmę, lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikymą ir kt., tokiu būdu netinkamai įvertindamas nuteistojo asmenybę, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

7.       Atsiliepimų į skundą negauta.

8.       Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (1 t., b. l. 44). Prokurorė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, o pateiktą skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. 

Prokurorės Agnės Žaliauskienės skundas tenkinamas

9.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad prokurorės skundas yra pagrįstas. Analizuojamu atveju apylinkės teismas, pritardamas Komisijos sprendimui taikyti lygtinį paleidimą ir atmesdamas prokurorės skundą, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, išskirtinai atsižvelgė tik į teigiamai G. J. apibūdinančius duomenis nevertindamas su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

10.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11.       Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. J. yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas BVK 157 straipsnio nuostatų taikymas. Taip pat byloje yra nemažai teigiamai nuteistąjį G. J. charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, 5 kartus skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lanko tiek privalomas, tiek papildomas pataisos programas, savanoriškai dalyvauja įvairiuose pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose, konkursuose, nuo 2021 m. rugsėjo mokosi 9 klasėje ir dažytojo – tinkuotojo specialybę. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

12.       Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, todėl dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo teigiamo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, jų stabilumo, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių. Vertinamu atveju, teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys, jų visuma, vis tik neteikia pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir lygtinis paleidimas neabejotinai gali būti taikomas. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodą per bausmės atlikimo laiką vertinta tris kartus: 2021 m. gegužės 3 d., 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. birželio 9 d., tačiau net ir įvertinus neženklų jos mažėjimą, visgi paskutinio vertinimo metu ji išliko vidutinė, kas kelia pagrįstų abejonių akivaizdžia nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai apylinkės teismo argumentams, šiuo atveju negalima minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakos galimam nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistojo atžvilgiu dominuoja ne tik statiniai (smurtinių nusikaltimų įvykdymas; nesilaikymas lygtinio paleidimo sąlygų), bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (darbinės patirties stygius; gyvenimo stiliaus ir draugų problemos buvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Taigi nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, nustatytą riziką dar gali ženkliai sumažinti. Tuo tarpu apsauginiai veiksniai, tokie kaip geri santykiai su žmona, gyvenamosios vietos turėjimas, įgyta specialybė ir darbo turėjimas neeliminuoja aukščiau nurodytų problemiškų gyvenimo sričių ir nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

14.       Apygardos teismo įsitikinimu, svarstant G. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą itin svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo darbinė patirtis yra menka. Sodros pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 2 mėnesius ir 1 mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Marijampolės pataisos namuose nuo 2021 m. rugsėjo pradėjo mokytis 9 klasėje ir Profesinio rengimo centre dažytojo – tinkuotojo specialybės. Pataisos įstaigoje nedirba. Minėti duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistasis stokoja tiek išsilavinimo, tiek darbinės patirties. Tuo tarpu nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra nusikaltimų susijusių su finansine motyvacija, Nyderlanduose teistas už vagystę, Lietuvoje teistas už plėšimus. Bausmės atlikimo metu nuteistąjį finansiškai remia žmona. Nurodytos aplinkybės taip pat gali paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti, kadangi sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, ypač turtinio pobūdžio, juolab, kad G. J. nusikalstamo elgesio istorija yra susijusi ir su nusikaltimų, nukreiptų į svetimą nuosavybę darymu.

15.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas iš esmės sumenkino Socialinio tyrimo išvadoje pažymėtus nuteistojo G. J. mąstymo ir elgesio probleminius aspektus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti ignoruojamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Kaip matyti, G. J. tarpasmeniniai įgūdžiai vis dar yra nepakankami. Jo nusikaltimuose stebimi pasikartojantys savikontrolės, agresyvumo ir savitvardos praradimų atvejai. Nekontroliuojamo elgesio epizodai – prievartavimas, smurto prieš sugyventinę atvejai. Dėl savo nesėkmių linkęs kaltinti aplinką, aukas. Paskutines nusikalstamas veikas, smurtavimą prieš sugyventinę neigia, kaltina auką, teigdamas, jog taip ji jam kerštavo, mano esantis nuteistas neteisingai. Sunkai atpažįsta savo problemines sritis. Sunkiau sekasi suvokti pasekmes, spręsti problemas bei priimti kitą požiūrį, vyrauja gan kategoriškas mąstymas. Nuteistajam labiau būdinga pasitikėti savo įsitikinimais, patyrimu. Šios aplinkybės socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtos srityje apibūdinančioje nuteistojo mąstymą ir elgesį. Neabejotina, kad asmuo, nors ir pripažįstantis savo padarytas nusikalstamas veikas, tačiau jas teisinantis įvairiomis aplinkybėmis, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, tinkamai įvertinti nusikaltimu sukeltų pasekmių, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis negrįš prie nusikalstamų įpročių. Be to, sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis yra ne tik padaręs pozityvias išvadas dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų, bet ir sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti kokią įtaką problemų atsiradimui turėjo jo paties netinkamas elgesys, prisiimti atsakomybę dėl padarytų klaidų ir siekia jų nebekartoti, o šiuo atveju, įvertinus aukščiau nurodytą, yra akivaizdu, jog tokios išvados daryti negalima.

16.       Teisėjų kolegijos nuomone, formuodamas įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai sumenkino ir tas aplinkybes, kad nuteistasis G. J. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už trijų nesunkių nusikaltimų padarymą. Ankstesniu nuosprendžiu teistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, veikiant bendrininkų grupėje. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą nusikalstamą veiką už kurią buvo teisiamas padarė dar būdamas nepilnametis. Be to, 2011 m. nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau asmuo sistemingai pažeidinėjo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos sąlygas. 2012 m. gruodžio 7 d. buvo paskelbta tarptautinė asmens paieška, 2021 m. vasario 8 d. Vokietijos buvo perduotas Lietuvai. Priešingai apylinkės teismo argumentams, nors lygtinio paleidimo sąlygos buvo pažeidinėjamos prieš 11 metų, tačiau šios aplinkybės turi būti atitinkamai įvertintos, kadangi patvirtina G. J. asmenybės polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų sąmoningą ignoravimą bei leidžia spręsti, kad valstybės taikoma probacija teigiamos įtakos pozityviems šio nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nors įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau, kaip teisingai nurodo prokurorė, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, G. J. buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas juo, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, tačiau pastarasis šio pasitikėjimo nepateisino, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad tolimesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas laisvėje.

17.       Motyvuodamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo G. J. taikymo, apylinkės teismas pažymėjo tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti. Nesutikti su tokiu apylinkės teismo nurodytu teiginiu teisėjų kolegija pagrindo neturi, tačiau pažymi, kad remiantis tokiais argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

18.       Konstatuojama, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo atveju suponuoja priešingą, negu padaryta skundžiamoje nutartyje išvadą, kad nuteistasis G. J. šiuo metu vis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nenustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Konstatavus šią išvadą, apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas prokurorės skundas, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl prokurorės skundo priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Žaliauskienės skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės – Pečkienės skundą dėl 2022 m. liepos 14 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-789 ir pakeisti 2022 m. liepos 14 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-789 – nuteistojo G. J. atžvilgiu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                    Giedrius Endriukaitis

Odeta Gruodienė

Vaidas Vasiliauskas