Civilinė byla Nr. e2A-329-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01569-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.4; 2.6.11.6; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos vartai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Padvariškių namai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos vartai“ dėl avanso ir nuostolių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Padvariškių namai“ dėl negautų pajamų ir palūkanų priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Balsiai plius“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Padvariškių namai“ (toliau – ieškovė) 2021 m. balandžio 15 d. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Baltijos vartai“ (toliau – atsakovė) priteisti 220 000 Eur skolą, kurią sudaro 110 000 Eur grąžintinas avansas ir 110 000 Eur netesybos (bauda), taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovė pažymėjo, kad palaiko pradinio ieškinio motyvus, tačiau sumažino pradinio ieškinio reikalavimus, t. y. vietoje pradiniu ieškiniu prašytų priteisti 250 000 Eur nuostolių, į kuriuos įskaitomos ir 110 000 Eur netesybos (bauda), prašo priteisti 110 000 Eur netesybas (baudą).
3. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – preliminarioji sutartis), kuria šalys įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 22 d. notarų biure sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – pagrindinė sutartis), pagal kurią atsakovė parduotų, o ieškovė pirktų atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), techninį projektą „Poilsio namai (duomenys neskelbtini)“ bei statytojo teises ir pareigas, kylančias iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-33-121002-00118 (toliau – statybos leidimas) (viskas kartu toliau – ir ginčo turtas). Teigė, kad pagrindinės sutarties kaina buvo 1 100 000 Eur ir 231 000 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM); šalių sutarta kaina nebuvo keičiama. Ieškovė, vykdydama preliminariosios sutarties 3.2.1 punktą, 2020 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo atsakovei 110 000 Eur avansą.
4. Ieškovė per Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą pateiktu 2020 m. gruodžio 4 d. pareiškimu informavo atsakovę, kad yra pasirengusi vykdyti visas preliminariąja sutartimi prisiimtas pareigas, kartu pateikė Bigbank AS filialo 2020 m. gruodžio 3 d. raštą, patvirtinantį, jog ieškovei suteikiamas kreditas žemės sklypo įsigijimui finansuoti. Šiuo pareiškimu ieškovė taip pat paprašė atsakovės nurodyti tinkamą laiką pagrindinei sutarčiai pasirašyti, kad šį laiką ieškovė galėtų suderinti su notarų biuru. Ieškovė (per atstovą) 2020 m. gruodžio 9 d. raštu pakartotinai informavo atsakovę, kad yra pasirengusi vykdyti preliminariosios sutarties sąlygas; pakvietė atsakovės įgaliotą atstovą atvykti į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą 2020 m. gruodžio 15 d. 12:00 val. sudaryti pagrindinės sutarties bei paprašė atsakovės ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 11 d. nurodyto notarų biuro notarei D. S. pateikti visus sandoriui (t. y. pagrindinei sutarčiai) sudaryti būtinus dokumentus.
5. Pasak ieškovės, jos atstovai, tikėdamiesi sudaryti pagrindinę sutartį, 2020 m. gruodžio 15 d. 12:00 val. atvyko į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą, tačiau atsakovės atstovų nebuvo, be to, paaiškėjo, kad atsakovė notarei nepateikė jokių pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų, todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.
6. Ieškovė (per atstovą) atsakovei pateikė 2020 m. gruodžio 16 d. pretenziją, kurioje, remdamasi pirmiau aptartomis aplinkybėmis, pareikalavo, kad atsakovė grąžintų ieškovei jos sumokėtą 110 000 Eur avansą ir atlygintų ieškovės patirtus 250 000 Eur nuostolius (į kuriuos įskaitomos preliminariojoje sutartyje numatytos 110 000 Eur netesybos), o bendrą 360 000 Eur sumą sumokėtų mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 20 d.
7. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė preliminariojoje sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus bei pareigą elgtis sąžiningai, nes po preliminariosios sutarties sudarymo dėl ginčo turto pardavimo vedė derybas su kitais asmenimis ir, šiems prieš pat planuojamą pagrindinės sutarties pasirašymą pasiūlius didesnę kainą, ėmė nepagrįstai vengti sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove, notarų biurui nepateikė pagrindinei sutarčiai sudaryti būtinų dokumentų, neatvyko pasirašyti pagrindinės sutarties. Anot ieškovės, ji veikė itin rūpestingai ir aktyviai, iki pat ieškinio pateikimo dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, o atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties 4.1 (b) ir 4.1 (c) punktais prisiimtus įsipareigojimus bei ikisutartinių santykių šalies pareigą elgtis sąžiningai. Pagal preliminariosios sutarties 7.2 punktą tuo atveju, jeigu nustatytu terminu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl atsakovės kaltės, atsakovė per 5 kalendorines dienas privalo grąžinti ieškovei pagal preliminariosios sutarties 3.2.1 punktą gautas įmokas bei sumokėti ieškovei 110 000 Eur baudą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį.
8. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 455 000 Eur negautų pajamų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad ji nuo pat derybų su ieškove pradžios elgėsi sąžiningai ir atsakingai netgi tada, kai su atsakove susisiekė nauji pirkėjai, pateikę geresnį kainos už ginčo turtą pasiūlymą, atsakovė nepažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių ir apie naujai gautus pasiūlymus informavo ieškovę.
10. Pasak atsakovės, šalys net du kartus susitarė keisti preliminariojoje sutartyje numatytą ginčo turto kainą. Pirmasis kainos pakeitimas įvyko 2020 m. lapkričio 27 d., kai ieškovės atstovas 2020 m. lapkričio 27 d. 15:35 val. elektroniniame laiške patvirtino pakeistą sklypo kainą bei išdėstė kitas sandorio įvykdymo sąlygas. Anot atsakovės, tai, kad kaina buvo pakeista, patvirtina ne tik atsakovės pateiktas šalių susirašinėjimas, bet ir ieškovės bankui Bigbank AS pateikta informacija dėl kainos pasikeitimo, siekiant gauti didesnį finansavimą. Iš ieškovės atsiųsto Bigbank AS preliminaraus pasiūlymo, galiojusio iki 2020 m. gruodžio 15 d., grafos „Papildomos sąlygos“ matyti, jog ieškovė bankui pateikė sklypo PPS su ne didesne nei 1 435 000 Eur (be PVM) pardavimo suma; pasiūlyme taip pat nurodyta, kad ieškovės prašoma kredito suma – iki 4 390 000 Eur.
11. Pažymėjo, kad, šalims po įvykusių derybų susitarus dėl ginčo turto kainos pakeitimo, turto kaina 2020 m. gruodžio 1 d. buvo pakeista dar kartą – į 1 635 000 Eur + PVM. Šalys susitarė, o ieškovės atstovas raštu 2020 m. gruodžio 1 d. 12:19 val. elektroniniame laiške patvirtino susitarimą dėl kainos. Taigi, anot atsakovės, šalims susitarus dėl antrojo sutarties kainos pakeitimo, atsakovė gavusi ieškovės patvirtinimą, laikydamasi pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principo, preliminariosios sutarties su ieškove nenutraukė ir, net nepradėjusi derybų, atsisakė parduoti ginčo turtą naujai pirkėjai – UAB „Inžinerinė grupė“ – už šios pasiūlytą kainą (1 655 000 Eur be PVM su visų išlaidų kompensavimu).
12. Atsakovės teigimu, atsisakiusi parduoti žemės sklypą naujai pirkėjai UAB „Inžinerinė grupė“, ji pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė nupirks žemės sklypą už suderintą didesnę kainą – 1 635 000 Eur + PVM. Tačiau ieškovė, sužinojusi, kad atsakovė atsisakė parduoti žemės sklypą naujai pirkėjai, elgdamasi akivaizdžiai nesąžiningai, 2020 m. gruodžio 2 d., t. y. jau kitą dieną po savo sutikimo įsigyti žemės sklypą už didesnę kainą, ieškovė pareiškė, jog nori nutraukti preliminariąją sutartį. Atsakovei nesutikus su tokiu ieškovės pasiūlymu, ieškovė, elgdamasi akivaizdžiai nesąžiningai, atsisakė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir pradėjo reikalauti, kad atsakovė parduotų žemės sklypą už pirminėje preliminariojoje sutartyje nurodytą 1 100 000 Eur + PVM kainą. Atsakovei pareikalavus, kad ieškovė įsigytų turtą už suderintą kainą, ieškovė pradėjo teigti, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nors tai akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, akivaizdu, kad ieškovės elgesys yra nesąžiningas ir neteisėtas, todėl jai tenka pareiga atlyginti atsakovės negautas pajamas.
13. Atsakovė pažymėjo, kad ji ikisutartinių santykių metu elgėsi sąžiningai ir atsakingai ieškovės atžvilgiu, dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų atsisakė parduoti turtą kitam pirkėjui (UAB „Inžinerinė grupė“) už šio pasiūlytą didesnę kainą – 1 655 000 Eur + PVM. Ieškovei atsisakius vykdyti savo įsipareigojimą sumokėti už ginčo turtą suderintą didesnę kainą, atsakovė prarado potencialų žemės sklypo pirkėją, kuris raštu buvo išreiškęs norą turtą įsigyti už 1 655 000 Eur + PVM. Atsižvelgiant į tai, anot atsakovės, laikytina, kad, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą, atsakovė prarado galimybę gauti už ginčo turtą 1 655 000 Eur + PVM, dėl nesąžiningo elgesio ieškovė nesumokėjo atsakovei 1 100 000 Eur sutartos kainos, todėl atsakovės negautos pajamos yra 555 000 Eur be PVM (1 655 000 – 1 100 000 = 555 000). Kadangi ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 110 000 Eur, šią sumą atsakovė įskaitė kaip dalinį nuostolių atlyginimą, todėl atsakovės negautos pajamos yra 445 000 Eur. Iš ieškovės taip pat priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis) už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 220 000 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 220 000 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 8 076,28 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei permokėtą 1 050 Eur žyminį mokestį; atsakovės priešieškinį atmetė.
15. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl šalių pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo, būtina nustatyti, kokios priežastys lėmė tai, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino, taip pat ar buvo šalių (vienos iš jų) kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ginčo šalių pozicijos dėl priežasčių, lėmusių pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašymą iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, yra skirtingos, kiekviena iš šalių nurodo, jog dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo kalta priešinga šalis.
16. Spręsdamas dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo priežasčių ir šalių (vienos iš šalių) kaltės dėl to (ne)buvimo, teismas nustatė, kad el. pašto adresais (duomenys neskelbtini)@msn.com bei (duomenys neskelbtini)@gmail.com 2020 m. gruodžio 2 d. buvo siųstas dokumentas „Susitarimas dėl 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo“, kuriame nurodyta, jog šalys susitaria, kad sutartis laikoma nutraukta pardavėjo iniciatyva, atitinkamai šiame susitarime numatant sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Teismas pažymėjo, kad šis dokumentas nebuvo pasirašytas nė vienos iš šalių, t. y. nėra nei ieškovės, kaip pirkėjos, direktoriaus V. J., nei atsakovės, kaip pardavėjos, direktorės N. D. parašų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nurodytas dokumentas ginčo situacijoje neturi teisinės galios, todėl nėra pagrindo vertinti jį nei kaip šalių susitarimą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo bei jo teisinių pasekmių, nei kaip ieškovės valią dėl sutarties nutraukimo patvirtinantį dokumentą. Klausimą, kokios priežastys lėmė pagrindinės sutarties nepasirašymą preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu, taip pat kurios iš šalių kaltė tai lėmė, teismas sprendė vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais.
17. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad iki 2020 m. gruodžio 22 d. pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis ginčo šalių nebuvo sudaryta dėl to, jog išsiskyrė šalių pozicija dėl ginčo turto kainos, t. y. ieškovė organizavo pagrindinės sutarties sudarymą bei atvyko į notarų biurą sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama ginčo turtą įsigyti už preliminariojoje sutartyje nurodytą 1 100 000 Eur ir 231 000 Eur PVM kainą; tuo tarpu, atsakovė į notarų biurą pasirašyti pagrindinės sutarties neatvyko ir siekė sudaryti pagrindinę sutartį, parduodama ginčo turtą už 1 635 000 Eur be PVM kainą, kadangi laikėsi pozicijos, kad po preliminariosios sutarties sudarymo vykusių derybų metu ginčo turto kaina buvo pakeista ir padidėjo iki 1 635 000 Eur be PVM. Teismas pažymėjo, kad, siekiant nustatyti, ar atsakovė pagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį už preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, svarbu įvertinti, ar nuo preliminariosios sutarties pasirašymo momento ginčo turto kaina buvo šalių pakeista, kaip teigia atsakovė.
18. Įvertinęs byloje pateiktą įgaliojimą, teismas padarė išvadą, kad I. T. bendravo su N. D. ir M. P. kaip ieškovės atstovas. Atsakovės argumentą, kad jai susidarė įspūdis, jog I. T. derybose dėl ginčo turto kainos veikė savo kaip fizinio asmens vardu ir interesais, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes šalių pasirašytoje preliminarioje sutartyje pirkėju aiškiai įvardyta ieškovė, sutartį pasirašė ieškovės vadovas V. J.
19. Išanalizavęs į bylą pateiktus pirmiau nurodytų asmenų susirašinėjimus, teismas padarė išvadą, kad didesnės sklypo kainos klausimas I. T., N. D. ir M. P. buvo aptariamas. Kartu teismas pažymėjo, kad pateiktas šalių susirašinėjimas tik patvirtina, jog dėl sklypo kainos padidinimo vyko derybos, tačiau šis susirašinėjimas nepatvirtina aplinkybės, kad taip (vykdant susirašinėjimą el. laiškais bei programa „WhatsApp“) buvo pakeistos preliminariosios sutarties sąlygos.
20. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.192 straipsnio 4 dalimi, sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Ginčo preliminarioji sutartis sudaryta abiejų šalių direktoriams pasirašant šią sutartį, todėl ir jos pakeitimas turėjo būti atliktas ta pačia forma. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas preliminariosios sutarties pakeitimas dėl ginčo turto kainos padidinimo.
21. Teismo vertinimu, net ir pateikto susirašinėjimo programa „WhatsApp“ turinys liudija, kad šalims buvo žinoma, jog susirašinėdamos jos tik derina preliminariosios sutarties sąlygų (dėl kainos) pakeitimą, nes I. T. viename iš siųstų laiškų nurodė, kokie turėtų būti tolesni veiksmai: „M. turi patvirtinti sklypo pirkimo sandorį padidinta kaina, toliau – avanso padidinimas, sutarties pakeitimo pasirašymas, punktas – kaina, toliau – PVM mokėtojo registracija, toliau – notaras ir“. Teismas padarė išvadą, kad akivaizdu, jog ginčo šalims buvo suprantama, kad jų derybų rezultatas turi būti įformintas, pasirašius sutarties pakeitimą.
22. Teismas, įvertinęs byloje pateikto 2020 m. vasario 9 d. įgaliojimo turinį, nustatė, kad I. T. veikė kaip atstovas tik derybų klausimu, o sandorį dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sudarė ieškovės direktorius – būtent jis pasirašė preliminariąją sutartį. Teismo nuomone, akivaizdu, kad I. T. susirašinėjimuose tik derino įvairius ginčo turto pirkimo–pardavimo aspektus, tačiau netvirtino sandorių ieškovės vardu, nes neturėjo tokių įgaliojimų.
23. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis preliminariosios sutarties 3.1 punktu, šalys susitarė, jog pagrindinės sutarties kaina – 1 100 000 Eur ir 231 000 Eur PVM, kartu pažymėdamos, kad ši kaina yra galutinė, nekeičiama ir apima visus mokesčius. Vertinant šią preliminariosios sutarties nuostatą lingvistiškai, akivaizdu, kad šalys preliminariąja sutartimi siekė aiškiai joje įtvirtinti, jog preliminariosios sutarties sąlyga dėl ginčo turto kainos yra galutinė ir nekeičiama.
24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad I. T. patvirtinimai dėl padidintos kainos nelaikytini preliminariosios sutarties pakeitimu, ir nusprendė, jog preliminarioji sutartis (nesant preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, pasirašyto abiejų sutarties šalių vadovų ar kitų įgaliotų asmenų) turėjo būti sudaryta būtent preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis, tarp jų – ir preliminariojoje sutartyje nurodyta ginčo turto kaina.
25. Teismas pažymėjo, kad ieškovė organizavo pagrindinės sutarties pasirašymą būtent preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis, ieškovės įgaliotas asmuo buvo atvykęs į notarų biurą pasirašyti pagrindinės sutarties, tačiau atsakovė neatvyko. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamo ginčo atveju būtent atsakovė vengė sudaryti pagrindinę sutartį, vadovaudamasi subjektyviu vertinimu dėl įvykusio preliminariosios sutarties pakeitimo, tačiau tokio preliminariosios sutarties pakeitimo nebuvo, todėl atsakovės vengimas sudaryti pagrindinę sutartį yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta būtent dėl atsakovės kaltės.
26. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo kaltai dėl pagrindinės sutarties nesudarymo šaliai, teismas įvertino aktualų teisinį reguliavimą ir preliminariosios sutarties nuostatas bei konstatavo, kad, esant atsakovės kaltei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 220 000 Eur sumos, kurią sudaro ieškovės sumokėtas 110 000 Eur avansas ir 110 000 Eur netesybos (bauda), todėl ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Nenustatęs ieškovės kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog yra ieškovės kaltė dėl atsakovės negautų pajamų, todėl priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
27. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi, o atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai; netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sumažinti netesybų sumą iki 11 000 Eur; iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovės patirtas pirmosios instancijos teisme, ieškovei atsisakius reikalavimų dalies, bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius ir preliminariosios sutarties pakeitimą. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės atstovo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini)@lithome.lt (tai patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės atstovas I. T.), o atsakovės atstovų – (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir (duomenys neskelbtini)@msn.com. Šiais elektroninio pašto adresais vyko šalių susirašinėjimas ir buvo pasiekti susitarimai bei gauti patvirtinimai dėl preliminarios sutarties sąlygų pakeitimo. Atsižvelgiant į CK 1.76 straipsnio nuostatas, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo įrašyti visi duomenys, reikalingi sandorio šalims, ginčo turtui nustatyti ir identifikuoti bei kainai patvirtinti. Dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovė laikė, kad yra realiai susitarta dėl ginčo turto pirkimo kainos pakeitimo ir nereikia pasirašyti jokių papildomų dokumentų. Atsakovės atstovų siųsti elektroniniai laiškai ir kitas susirašinėjimas yra oferta (CK 6.167–6.168 straipsniai), o elektroniniuose laiškuose ir programėlės „WhatsApp“ pagalba išreikštas ieškovės atstovų sutikimas ir patvirtinimas – akceptas dėl preliminariosios sutarties kainos pakeitimo.
27.2. Nors ieškovė kvestionavo kaip el. laiškų priedą siųstus kainos apskaičiavimus ir palyginimus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šio priedo tikrumą. Taigi šalys ne tik konkliudentiniais veiksmais, bet ir raštu, be to, du kartus, patvirtino preliminariosios sutarties kainos pakeitimą.
27.3. Tik nagrinėjant bylą teisme liudytojas I. T. pradėjo teigti, kad jis nebuvo įgaliotas tvirtinti preliminariosios sutarties kainos pakeitimą. Lingvistinė įgaliojimo analizė leidžia teigti, kad šis asmuo buvo įgaliotas atstovauti atsakovei santykiuose su visais trečiaisiais asmenimis, be kita ko, jam buvo palikta diskrecija ieškovės vardu derėtis dėl turto pirkimo, taip pat ir dėl turto kainos. Vadovaujantis ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), bet taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).
27.4. Teismas neteisingai įvertino, kad preliminariosios sutarties pakeitimui raštu buvo privalomas papildomas šalių vadovų parašo reikalavimas. Ginčo atveju ieškovė ir atsakovė aiškiai suderino kainą elektroninėmis korespondencijos priemonėmis, o ankstesnė derybų praktika leido atsakovei pagrįstai tikėti, kad dėl kainos su ieškovės įgaliotiniu susitarė tinkamu būdu ir forma.
27.5. Teismas, vertindamas preliminariosios sutarties nuostatas, netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, kad šalys preliminaria sutartimi sutarė galutinę kainą. Nors preliminariosios sutarties 3.1 punkte ir nurodyta, kad kaina yra galutinė, nekeičiama ir apima visus mokesčius, tačiau ši nuostata reiškia, jog šalys negali vienašališkai pakeisti ginčo turto kainos, ir negali būti suprantama kaip apskritai ribojanti šalių teisę nauju susitarimu pakeisti ankstesnės sutarties sąlygas.
27.6. Šalims susitarus dėl kainos pakeitimo ir ieškovei atsisakius mokėti sutartą kainą, atsakovė pagrįstai neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties. Tai, kad nesąžininga buvo ne atsakovė, o būtent ieškovė, patvirtina ir ieškovės elgesys po jos pateikto pranešimo dėl pagrindinės sutarties sudarymo.
27.7. Kadangi preliminariosios sutarties 8.3 punkte šalys susitarė dėl aplinkybės, susijusios su karantino Lietuvoje įvedimu, pagal šią sutarties sąlygą šalys besąlygiškai ir be jokių papildomų tarpusavio įspėjimų turėjo teisę pratęsti preliminariosios sutarties terminą, susitarti dėl įsipareigojimų įvykdymo ir sudaryti pagrindinę sutartį.
27.8. Iš ginčo teisinių santykių eigos matyti, kad ieškovė, dar nepasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui, nusprendė, jog pagrindinė sutartis nebus sudaryta, atsisakė ją vykdyti ir pareikalavo iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Dėl nesudarytos pagrindinės sutarties kalta yra ne atsakovė, o ieškovė, kuri nesilaikė šalių sutartų terminų ir savo nesąžiningais veiksmais užkirto kelią pagrindinei sutarčiai sudaryti.
27.9. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė ieškojo kitų pirkėjų. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė vedė derybas su kitais pirkėjais ir dėl to elgėsi nesąžiningai bei pažeidė preliminarią sutartį, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovė sąžiningai informavo ieškovę apie iš kitų asmenų gautus pasiūlymus ir siekė parduoti turtą ne kitiems asmenims, o būtent ieškovei.
27.10. Ieškovei nesąžiningai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį pagal šalių sutartą galutinę kainą, atsakovė, vadovaudamasi preliminariosios sutarties 7.1 punktu ir CK 6.130, 6.131 straipsniais, reglamentuojančiais priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo tvarką, informavo ieškovę, kad, atsižvelgdama į ieškovės nesąžiningais veiksmais padarytą 555 000 Eur žalą, vienašališkai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. į pardavėjo (atsakovės) reikalavimą pirkėjui (ieškovei) yra įskaityta iš ieškovės gauta 110 000 Eur avanso suma. Po šio įskaitymo ieškovė atsakovei liko skolinga 445 000 Eur.
27.11. Atsakovė prašo priešieškinį tenkinti visiškai, nes pagrindinė sutartis šalių nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovės, kuri vedė derybas ir kėlė ginčo turto kainą, o vėliau atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį pagal šalių atstovų raštu suderintą galutinę ginčo turto kainą ( 1 635 000 Eur ir PVM), kaltės. Dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų atsakovė atsisakė potencialios pirkėjos UAB „Inžinerinė grupė“, kuris siūlė ginčo turtą pirkti už 1 655 000 Eur, padengdama kitas išlaidas, dėl to atsakovė patyrė 555 000 Eur nuostolių negautų pajamų forma (1 655 000 Eur – 1 100 000 Eur = 555 000 Eur). Kadangi ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 110 000 Eur, šią sumą atsakovė įskaitė ir priešieškiniu prašo priteisti 445 000 Eur negautų pajamų, nes tam yra visos ieškovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos.
27.12. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, tuomet, vadovaujantis teisingumo principu, atsakovės ieškovei mokėtinos netesybos turėtų būti sumažintos, baudos dydį apskaičiuojant nuo sumokėto avanso, taikant 10 proc. normą, nes šalys sutartyje buvo sutarusios dėl tokio avanso dydžio ir šiuo matu vadovavosi.
27.13. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti didesnę nuostolių sumą, o vėliau patikslintu ieškiniu ją sumažino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė 140 000 Eur dydžio ieškinio reikalavimo, t. y. 38,9 proc., atsakovė turi teisę gauti 38,9 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
28. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
28.1. Tiek ieškovės, tiek atsakovės įstatuose yra įtvirtinta, jog bendrovėms atstovauja vadovas (direktorius). Preliminariąją sutartį pasirašė šalių vadovai. Atsakovė privalėjo būti pakankamai rūpestinga ir įsitikinti, ar ieškovei atstovaujantis asmuo (I. T.) turi teisę veikti ieškovės vardu (pvz., patikrinti įgaliojimą), tačiau atsakovė nesidomėjo šio asmens įgaliojimų apimtimi.
28.2. Derybos negali būti tapatinamos su sutarties sudarymu. Byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais bei programėlės „WhatsApp“ žinutėmis liudija, kad šalys derėjosi dėl ginčo turto kainos, tačiau nepasiekė susitarimo. Tik po to, kai ieškovė atsakovei pateikė kvietimą atvykti 2020 m. gruodžio 15 d. ir sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovė ėmė tvirtinti, kad šalys susitarė dėl naujos kainos (1 635 000,00 Eur be PVM), bei pateikė prašymą patvirtinti, jog pirkėja (ieškovė) įsipareigoja sumokėti didesnę ginčo turto kainą. Jeigu (hipotetiškai) šalys ir būtų susitarusios dėl preliminariosios sutarties ir ginčo turto kainos pakeitimo, neaišku, kokiam tikslui buvo teiktas nurodytas prašymas. Be to, manydama, kad preliminarioji sutartis yra pakeista, atsakovė turėjo pareigą pateikti pagrindinei sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus, tačiau šios pareigos nevykdė, nors pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. gruodžio 22 d.
28.3. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta rašytine forma, todėl tokia pačia forma ji turėjo būti ir pakeista. Vykdydamos derybas, šalys neaptarė visų esminių pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų – galutinės kainos, pagrindinės sutarties sudarymo laiko, finansavimo užtikrinimo. Susitarimas dėl preliminariosios sutarties pakeitimo nebuvo sudarytas rašytine forma. Nesant nurodytų sąlygų viseto, nėra pagrindo spręsti, kad šalys sudarė sandorį, kuriuo pakeitė preliminariosios sutarties sąlygas. Abi šalys neišreiškė aiškios valios dėl preliminariosios sutarties pakeitimo (konkrečios ginčo turto kainos nustatymo (pakėlimo)).
28.4. Ieškovė elgėsi nuosekliai ir laikėsi ne tik preliminariosios sutarties nuostatų, tačiau ir sąžiningo elgesio standartų. Tuo tarpu atsakovė buvo nesąžininga – po preliminariosios sutarties sudarymo dėl ginčo turto pardavimo tarėsi su kitais asmenimis, reikalavo preliminariosios sutarties pakeitimo (kainos pakėlimo), nors preliminariosios sutarties 4.1 (b) punktu įsipareigojo tokių veiksmų neatlikti. Ieškovė 2021 m. vasario 2 d. sužinojo, kad atsakovė ginčo žemės sklypą pardavė UAB „Inžinerinė grupė“.
28.5. Atsakovė neteisėtai įskaitė ieškovės sumokėtą avansą į savo tariamus nuostolius. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė buvo atsakinga dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovė neįrodė nė vienos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė neįrodė negautų pajamų realumo, nes ginčo turtą pardavė už gerokai didesnę nei su ieškove sutartą sumą, t. y. už 1 851 300 Eur.
28.6. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė neteikė prašymo sumažinti sutartinių netesybų dydį. Apeliacinio skundo 8 skyriuje nurodyti motyvai yra visiškai nauji. Aplinkybė, kad atsakovė ginčo turtą pardavė už gerokai didesnę kainą, nei buvo nustatyta preliminariojoje sutartyje, taip šią pažeisdama, negali būti toleruojama netesybų mažinimo kontekste. Šalys netesybų (baudos) dydį buvo sulygusios preliminariojoje sutartyje.
28.7. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad dėl jos atsiliepime išdėstytų argumentų ieškovė atsisakė pareikšto ieškinio dalies. Ieškovė siekė įsigyti ne tik žemės sklypą, tačiau ir statybos leidime nustatytas statytojo teises (vykdyti statybas), todėl, remdamasi preliminariosios sutarties 5.4 punktu, ruošdamasi statinių statybai, pervedė rangovei UAB „Verslo konsultavimo studija“ 250 000 Eur avansą už statybos darbus žemės sklype, kuris pradinio ieškinio pateikimo dieną nebuvo ieškovei grąžintas. Pareiškus ieškinį, ši suma buvo grąžinta. Dėl to patikslintu ieškiniu buvo sumažinti ieškinio reikalavimai atsakovei. Šios reikalavimų dalies atsisakymas nėra susijęs su ieškovės sutikimu su atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
31. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl avanso grąžinimo ir netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo bei atmestas atsakovės priešieškinis dėl negautų pajamų, ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami ikisutartiniai teisiniai santykiai, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
32. Byloje nustatyta, kad ieškovės (pirkėjos) ir atsakovės (pardavėjos) 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė – nupirkti turtą: žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); statybos techninį projektą „Poilsio namai (duomenys neskelbtini)“; statytojo teises ir pareigas, kylančias iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-33-121002-00118. Notarinės pirkimo–pardavimo sutarties (pagrindinės sutarties) sudarymo terminą šalys numatė iki 2020 m. gruodžio 22 d. (preliminariosios sutarties 1.1 punktas).
33. Preliminariojoje sutartyje šalys sulygo, kad pagrindinės sutarties kaina – 1 100 000 Eur ir 231 000 Eur dydžio PVM; nustatė, kad ši kaina yra galutinė, nekeičiama ir apima visus mokesčius (preliminariosios sutarties 3.1 punktas). Preliminariąją sutartį pasirašė ieškovės (pirkėjos) direktorius V. J. ir atsakovės (pardavėjos) direktorė N. D.
34. Šalys taip pat numatė atsakomybę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo: jeigu nustatytu terminu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui 110 000 Eur baudą, pagal preliminariosios sutarties 3.2.1 punktą gautos įmokos negrąžinamos pirkėjui (preliminariosios sutarties 7.1 punktas); jeigu nustatytu terminu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, esant preliminariosios sutarties 6.2.1–6.2.2 punktuose nustatytiems pagrindams, pardavėjas privalo per 5 kalendorines dienas grąžinti pirkėjui pagal preliminariosios sutarties 3.2.1 punktą gautas įmokas bei sumokėti pirkėjui 110 000 Eur baudą. <...> Šalių susitarimu nurodyta bauda laikoma neįrodinėtinais ir neginčijamais maksimaliais pirkėjo sutartiniais nuostoliais (preliminariosios sutarties 7.2 punktas).
35. Į bylą pateikti 2020 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymai Nr. 687, Nr. 688 patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovė atsakovei sumokėjo 110 000 Eur (du kartus po 55 000 Eur; mokėjimo paskirtis: „pagal preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį 2020 m. rugsėjo 24 d. už sklypą (duomenys neskelbtini)“).
36. Iki 2020 m. gruodžio 22 d. pagrindinė sutartis ginčo šalių nebuvo sudaryta.
37. Iš byloje esančio 2021 m. vasario 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. 44/802667) matyti, kad ginčo žemės sklypo nuosavybės teisė įregistruota UAB „Inžinerinė grupė“ 2021 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1601 pagrindu (įrašas galioja nuo 2021 m. vasario 2 d.). Bylos duomenimis, pagal nurodytą sutartį atsakovė ginčo turtą UAB „Inžinerinė grupė“ pardavė už 1 851 300 Eur.
Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybių ir šalių (vienos iš šalių) kaltės dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo (ne)buvimo
38. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, dėl kurios iš šalių kaltės nesudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis, nustatė, kad ieškovė organizavo pagrindinės sutarties pasirašymą preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis, ieškovės įgaliotas asmuo buvo atvykęs į notarų biurą pasirašyti pagrindinės sutarties, tačiau atsakovė neatvyko. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovė vengė sudaryti pagrindinę sutartį, subjektyviai vertindama, jog pakeista preliminariojoje sutartyje sulygta kaina, todėl pagrindinė sutartis nesudaryta būtent dėl atsakovės kaltės.
39. Atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo situacijos įvertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad, šalims susitarus dėl kainos pakeitimo ir ieškovei atsisakius mokėti sulygtą naują kainą, atsakovė pagrįstai neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties. Anot atsakovės, ieškovė, dar nepasibaigus preliminariosios sutarties galiojimui, nusprendė, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta, atsisakė vykdyti sutartį, todėl dėl nesudarytos pagrindinės sutarties kalta ne atsakovė, o ieškovė, kuri nesilaikė šalių sutartų terminų ir savo nesąžiningais veiksmais užkirto kelią pagrindinei sutarčiai sudaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.
40. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 26 punktas).
41. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, kad kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, kt.).
42. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas preliminariosios sutarties neįvykdymo priežastis, priėjo prie pagrįstos išvados, kad ginčo šalių sulygtu terminu (iki 2020 m. gruodžio 22 d.) pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog išsiskyrė šalių pozicijos dėl ginčo turto kainos: ieškovė siekė turtą įsigyti už preliminariojoje sutartyje nurodytą 1 100 000 Eur (ir 231 000 Eur PVM) kainą, tuo tarpu atsakovė siekė už šį turtą gauti 1 635 000 Eur (ir PVM) kainą, nes laikėsi pozicijos, kad po preliminariosios sutarties sudarymo vykusių derybų metu ginčo turto kaina buvo pakeista ir padidėjo iki 1 635 000 Eur (ir PVM). Teismas teisingai nurodė, kad, siekiant nustatyti, dėl kurios iš šalių kaltės nesudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, būtina išsiaiškinti, ar po preliminariosios sutarties sudarymo šalys susitarė pakeisti ginčo turto kainą, t. y. padidinti ją nuo 1 100 000 Eur iki 1 635 000 Eur, kaip tvirtina atsakovė.
43. Bylos duomenimis, po 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariosios sutarties, kurioje šalys sulygo dėl 1 100 000 Eur (ir 231 000 Eur PVM) ginčo turto kainos, sudarymo atsirado kitas potencialus pirkėjas, pasiūlęs atsakovei didesnę, nei buvo sutarta su ieškove, kainą (atsakovės teigimu, UAB „Inžinerinė grupė“ pasiūlė 1 655 000 Eur kainą, sumokėti PVM, taip pat kompensuoti visas kitas išlaidas). Atsakovė, gavusi naujo potencialaus pirkėjo pasiūlymą, informavo apie tai ieškovę, ir nuo 2020 m. lapkričio 24 d. vyko ieškovės bei atsakovės atstovų (I. T. bei N. D. ir M. P.) derybos dėl preliminariojoje sutartyje numatytos pirkimo–pardavimo kainos padidinimo. Ieškovės įgaliotinis I. T. 2020 m. lapkričio 27 d. el. laiške nurodė 1 435 000 Eur + PVM pirkimo kainą. Iš šalių atstovų susirašinėjimo, naudojantis programa „WhatsApp“, matyti, kad I. T. viename iš siųstų laiškų nurodė, jog tolesni veiksmai turi būti tokie: „M. turi patvirtinti sklypo pirkimo sandorį padidinta kaina, toliau – avanso padidinimas, sutarties pakeitimo pasirašymas, punktas – kaina, toliau – PVM mokėtojo registracija, toliau – notaras ir“. Tačiau atsakovė neišreiškė sutikimo su šia kaina ir dėl šios kainos nebuvo susitarta. Atsakovė 2020 m. lapkričio 30 d. gavo UAB „Inžinerinė grupė“ pasiūlymą ginčo turtą pirkti už 1 655 00 Eur kainą, apie tai informavo ieškovę atstovą ir vėl prasidėjo šalių derybos dėl kainos padidinimo. Atsakovės vadovė 2020 m. gruodžio 1 d. išsiuntė ieškovės atstovui kainos apskaičiavimą, kuriame nurodyta 1 635 000 Eur (ir PVM) kaina. Ieškovės atstovas I. T. 2020 m. gruodžio 1 d. el. laiške patvirtino, kad viskas tinka. Tačiau 2020 m. gruodžio 2 d. el. laišku ieškovės atstovas atsiuntė atsakovės vadovei derinti susitarimą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Atsakovės vadovė 2020 m. gruodžio 2 d. el. laiške pateikė pastabą dėl susitarime nutraukti preliminariąją sutartį nurodyto vykdymo termino pakeitimo. Šalys susitarimo nutraukti preliminariąją sutartį nepasirašė. Atsakovės akcininkas M. P. 2020 m. gruodžio 4 d. žinute ieškovės atstovui I. T. pateikė naują pasiūlymą dėl ginčo turto kainos – 1 600 000 Eur. Ieškovės atstovas nesutiko, nurodydamas, kad daugiau derybų nebus, pasiūlė dėl kainos žiūrėti į šalių pasirašytą sutartį.
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuos ginčo šalių atstovų susirašinėjimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip derybinius veiksmus, tariantis dėl ginčo turto kainos padidinimo. Pabrėžtina tai, kad ieškovės valią dėl preliminarioje sutartyje sulygtos kainos pakeitimo turėjo patvirtinti asmuo, turintis tam įgaliojimus. Nors derybas dėl preliminariosios sutarties sudarymo su atsakovės atstovais vedė ieškovės įgaliotinis I. T., tačiau preliminarioji sutartis buvo pasirašyta ieškovės vadovo. Derybose dėl preliminariojoje sutartyje sulygtos kainos padidinimo taip pat dalyvavo ieškovės įgaliotinis, veikęs pagal ieškovės 2020 m. vasario 9 d. išduotą įgaliojimą, kuriuo jam buvo suteikta teisė atstovauti ieškovei santykiuose su visais trečiaisiais asmenimis, ieškovei įgyvendinant nekilnojamojo turto įsigijimo finansavimo ir kitus klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant komerciškai patrauklaus įsigyti turto paieška, šio turto vertinimu, konsultacijomis, derybų su potencialiais pardavėjais ar (ir) jų atstovais vedimu, taip pat atstovauti kredito įstaigose, valstybės ar savivaldybių įstaigose, įmonėse ir organizacijose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis klausimais, susijusiais su pirmiau nurodytais įgaliojimais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šio įgaliojimo turinį, pagrįstai nurodė, kad I. T. turėjo įgaliojimus atstovauti ieškovei derybose, tačiau neturėjo įgaliojimų priimti sprendimų dėl sandorių ieškovės vardu sudarymo, keitimo, patvirtinimo.
45. Išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pateiktas ginčo šalių atstovų susirašinėjimas neįrodo, jog derybos dėl preliminariojoje sutartyje sulygtos ginčo turto kainos pakeitimo (padidinimo) baigėsi preliminariosios sutarties pakeitimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).
46. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tik nagrinėjant bylą teisme liudytojas I. T. ėmė teigti, jog jis neįgaliotas tvirtinti preliminariosios sutarties kainos pakeitimo, tuo tarpu derybų proceso metu tvirtino turės visus įgaliojimus. Pasak atsakovės, lingvistinė 2020 m. vasario 9 d. įgaliojimo analizė leidžia teigti, kad I. T. buvo įgaliotas atstovauti atsakovei santykiuose su visais trečiaisiais asmenimis, be kita ko, jam buvo palikta diskrecija ieškovės vardu derėtis dėl turto pirkimo, įskaitant ir turto kainą. Be to, atstovui suteikti įgaliojimai buvo numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikė (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.
47. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalį, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-313/2021, 56 punktas).
48. Iš ginčo situacijos aplinkybių matyti, kad I. T. bendravo su atsakovės atstovais N. D. ir M. P. kaip ieškovės atstovas, tačiau nėra pagrindo teigti, jog atstovavimas ieškovei derybose savaime buvo rimtas ir pakankamas pagrindas atsakovei manyti, kad šis asmuo ieškovės yra įgaliotas ir sudaryti bei pasirašyti sandorius (jų pakeitimus) ieškovės vardu. Atsakovė, veikdama verslo santykiuose atidžiai ir rūpestingai, nepaisant to, kad ieškovės atstovas pats nepateikė dokumento, kurio pagrindu atstovauja ieškovei, turėjo imtis veiksmų tam, jog išsiaiškintų, kokiu pagrindu veikia ieškovės vardu derybas vykdantis asmuo ir kokia jo įgaliojimų apimtis. Be to, derybose dėl 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariosios sutarties sudarymo ieškovei taip pat atstovavo I. T., tačiau preliminariąją sutartį sudarė ir pasirašė ne jis, bet ieškovės direktorius. Atsakovei šis faktas neabejotinai buvo žinomas. Dėl to nesutiktina su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad įgaliotinio veiksmai derybų metu suteikė pakankamą pagrindą tikėti, jog šis asmuo yra ieškovės įgaliotas priimti sprendimą dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo manyti, jog I. T. buvo įgaliotas ne tik atstovauti ieškovei derybose su potencialiais pardavėjais ar (ir) jų atstovais, bet ir ieškovės vardu sudaryti sandorius ar keisti ieškovės sudarytų sandorių sąlygas.
49. Spręsdamas dėl preliminariosios sutarties kainos (ne)pakeitimo, pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi tuo, kad, vadovaujantis CK 6.192 straipsnio 4 dalimi, sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pačios formos, kokia buvo sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo atveju preliminarioji sutartis buvo sudaryta ją pasirašius abiejų šalių direktoriams, teismas padarė išvadą, kad šios sutarties pakeitimas taip pat turėjo būti atliktas tokia pačia forma.
50. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog preliminariojoje sutartyje sulygta kaina nebuvo pakeista tinkama forma. Pasak atsakovės, jos atstovų siųsti elektroniniai laiškai ir kitas susirašinėjimas yra oferta (CK 6.167–6.168 straipsniai), o elektroniniuose laiškuose ir naudojantis programėle „WhatsApp“ išreikštas ieškovės atstovų sutikimas ir patvirtinimas – akceptas dėl preliminariosios sutarties kainos pakeitimo, šalių susirašinėjimas atitinka rašytinės formos reikalavimą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas preliminariosios sutarties pakeitimui raštu nepagrįstai nustatė privalomą šalių vadovų parašo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde pateiktu ginčo situacijos vertinimu.
51. Sutartį galima pakeisti tik laikantis įstatymo reikalavimų ir sutartyje nustatytos tvarkos. CK 6.192 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus. Preliminariajai sutarčiai yra nustatytas privalomos rašytinės formos reikalavimas (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.76 straipsnio nuostatas rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys.
52. Ginčo šalių 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminarioji sutartis sudaryta rašytine forma ir pasirašyta ieškovės bei atsakovės vadovų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys neparengė ir nepasirašė vieno dokumento, kuriame būtų įtvirtintas susitarimas dėl preliminariojoje sutartyje sulygtos kainos pakeitimo (jos padidinimo). Atsakovė teisingai pažymi, kad rašytinės formos sandoris gali būti sudarytas ne tik surašant vieną dokumentą, bet ir šalims apsikeičiant atskirais dokumentais, be to, rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.76 straipsnis). Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju jau nurodyta, kad elektroniniais laiškais ir naudojantis programėle „WhatsApp“ vykusiose derybose dėl preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos padidinimo dalyvavo ieškovės įgaliotinis I. T., kuris neturėjo įgaliojimų ieškovės vardu sudaryti sandorius, keisti jų sąlygas. Dėl to atsakovės nurodomas ginčo šalių atstovų susirašinėjimas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu preliminariojoje sutartyje sulygtos ginčo turto kainos pakeitimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalių sudaryta preliminarioji sutartis nebuvo pakeista tokia pačia forma, kokia ji buvo sudaryta (CK 6.165 straipsnio 2 dalis; 6.192 straipsnio 4 dalis).
53. Konstatavus, kad preliminariosios sutarties pakeitimo, kurį įrodinėjo atsakovė, nebuvo, pasisakytina dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinių padarinių.
54. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 4 d. pareiškimu ieškovė informavo atsakovę, kad ji (pirkėja) yra pasirengusi vykdyti visas preliminariąja sutartimi prisiimtas pareigas, siūlo pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 15 d., bei prašo informuoti apie palankų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laiką ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 7 d. darbo dienos pabaigos (pareiškimo antrame lape nurodytas informavimo apie palankų pagrindinės sutarties sudarymo laiką terminas yra 2020 m. gruodžio 8 d. 15:00 val.). 2020 m. gruodžio 8 d. pranešimu „Dėl pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo“ atsakovė ieškovei nurodė, kad laikosi pozicijos, jog derybų metu šalys pasiekė susitarimą dėl kainos pasikeitimo ir naujos kainos patvirtinimo (1 635 000 Eur be PVM). Be kita ko, atsakovė prašė ieškovės patvirtinti, jog ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovei 1 635 000 Eur be PVM kainą už perkamą turtą ir turės galimybę pilnai atsiskaityti su pardavėja (atsakove).
55. Ieškovė 2020 m. gruodžio 9 d. rašte „Dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo“ nurodė, kad yra pasirengusi vykdyti sutarties nuostatas ir sumokėti sutartą 1 100 000 Eur sumą už perkamą turtą; kvietė atsakovės atstovą atvykti sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties į Vilniaus rajono 1 notarų biurą. Ieškovė 2020 m. gruodžio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 12-20-456, užfiksavo, kad atsakovės atstovas nurodytu laiku į notarų biurą neatvyko.
56. Preliminariosios sutarties 4.1 punkto c papunktyje pardavėja (atsakovė) įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo pateikti notarų biurui visus dokumentus, būtinus, kad notaras galėtų patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį (pagrindinę sutartį). Ieškovės atstovus, atvykusius į notarų biurą pasirašyti pagrindinės sutarties, notarė informavo, kad atsakovė (pardavėja) nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti būtinų dokumentų nėra pateikusi, tik gautas 2020 m. gruodžio 8 d. advokato pranešimas dėl notarinės sutarties sudarymo.
57. Atsakovė 2020 m. gruodžio 15 d. pranešimu „Dėl šalių derybų ir preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties galimo nutraukimo“ ieškovei pranešė, kad nesutinka su 2020 m. gruodžio 9 d. rašte „Dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo“ nurodytais teiginiais, ir, siekdama geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją derybomis, pasiūlė nutraukti sutartį abiejų šalių sutarimu, grąžinti pirkėjai (ieškovei) avansą, o pirkėjai pasiūlė atsisakyti sutartyje numatytų baudų ir kitų netesybų, išregistruoti įrašą apie apribojimus. Ieškovė 2020 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo“ prašė atsakovės grąžinti sumokėtą 110 000 Eur avansą ir atlyginti ieškovės patirtus 250 000 Eur nuostolius, į kuriuos įskaitomos preliminariojoje sutartyje numatytos 110 000 Eur netesybos (bauda). Atsakovė pateikė 2020 m. gruodžio 18 d. pretenziją, kuria informavo, kad pardavėja, atsižvelgdama į pirkėjos nesąžiningais veiksmais padarytą 555 000 Eur žalą, vienašališkai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. į pardavėjos reikalavimą pirkėjai yra įskaityta iš pirkėjos gauta 110 000 Eur avanso suma ir po šio įskaitymo pirkėja liko skolinga pardavėjai 445 000 Eur.
58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog preliminariosios sutarties sąlyga dėl kainos nebuvo pakeista, pritaria ir teismo išvadai, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Tai, kad atsakovė, įsipareigojusi parduoti ieškovei ginčo turtą už 1 100 000 Eur kainą, vėliau inicijavo derybas dėl sulygtos kainos padidinimo, tačiau ieškovė nesutiko pirkti turtą už didesnę kainą, reiškia, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį už preliminariojoje sutartyje sutartą kainą.
59. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad, nepaisant vykusių šalių derybų dėl preliminariojoje sutartyje sulygtos ginčo turto kainos padidinimo, ieškovė turėjo teisę nesutikti mokėti didesnę, nei buvo susitarta, ginčo turto kainą. Atsakovė, sudarydama su ieškove 2020 m. rugsėjo 24 d. preliminariąją sutartį ir įsipareigodama ginčo turtą parduoti ieškovei už 1 100 000 Eur (ir PVM) kainą, prisiėmė riziką, kad, atsiradus naujam potencialiam pirkėjui, siūlančiam didesnę kainą, ji turės tik du pasirinkimus: arba parduoti ginčo turtą ieškovei už sulygtą kainą, arba atsisakyti sudaryti su ieškove pagrindinę sutartį ir turtą parduoti didesnę kainą pasiūliusia naujam pirkėjui bei patirti preliminariojoje sutartyje numatytus įsipareigojimų ieškovei neįvykdymo neigiamus padarinius: grąžinti iš ieškovės gautą avansą, be to, sumokėti sulygto dydžio netesybas (preliminariosios sutarties 7.2 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikusi už ginčo turtą mokėti derybų metu apsvarstytą didesnę kainą, byloje pareikštu ieškiniu pagrįstai prašo taikyti atsakovei sudarant preliminariąją sutartį šalių numatytus nepagrįsto atsisakymo parduoti turtą už preliminariojoje sutartyje sulygtą kainą teisinius padarinius.
60. Apeliacinio skundo argumentai, kad pagrindinė sutartis nesudaryta ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad atsakovės valia pakeisti preliminariojoje sutartyje sulygtą ginčo turto kainą atsirado dėl to, jog kitas potencialus pirkėjas (UAB „Inžinerinė grupė“) pasiūlė atsakovei didesnę šio turto kainą. Ta aplinkybė, kad ieškovė sutiko derėtis su atsakove dėl preliminariojoje sutartyje sulygtos kainos padidinimo, tačiau, atsakovės atstovams derybų metu kelis kartus informavus, jog kiti potencialūs pirkėjai siūlo vis didesnę ginčo turto kainą, galiausiai derybas nutraukė ir nutarė likti prie preliminariojoje sutartyje numatytos kainos, negali būti vertinama kaip atsakovės nesąžiningumas.
61. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovės nesąžiningą elgesį rodo tai, jog reikalavimą grąžinti pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą ir atlyginti nuostolius ji pateikė dar nepasibaigus preliminariosios sutarties terminui, pažymėtina tai, kad šalys preliminariojoje sutartyje susitarė pagrindinę sutartį sudaryti ne 2020 m. gruodžio 22 d., bet iki 2020 m. gruodžio 22 d. Bylos duomenų analizė rodo, kad šalių derybos dėl didesnės ginčo turto pirkimo kainos galutinai nutrūko 2020 m. gruodžio 4 d. Ieškovė 2020 m. gruodžio 4 d. pareiškimu pakvietė atsakovę iki 2020 m. gruodžio 15 d. sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje sulygtomis sąlygomis, tačiau 2020 m. gruodžio 8 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad laikosi pozicijos, jog šalys susitarė dėl naujos kainos (1 635 000 Eur), ir, nereaguodama į ieškovės 2020 m. gruodžio 8 d. kvietimą, ieškovės pasiūlytu laiku 2020 m. gruodžio 15 d. neatvyko į notarų biurą. Taigi vėliausiai 2020 m. gruodžio 15 d. tapo akivaizdu, kad atsakovė atsisako sudaryti su ieškove pagrindinę sutartį dėl ginčo turto pardavimo už preliminariojoje sutartyje sulygtą kainą. Esant tokiai situacijai, kai buvo akivaizdu, kad atsakovė pagrindinės sutarties dėl ginčo turto pardavimo už 1 100 000 Eur kainą nesudarys, ieškovė neturėjo pagrindo laukti iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino paskutinės dienos (iki 2020 m. gruodžio 22 d.) ir tik tada imtis veiksmų, susijusių su pagrindinės sutarties nesudarymo padariniais. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo aptartu aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
62. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pakankamą pagrindą pripažinti, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariojoje sutartyje sulygtomis sąlygomis yra ir ieškovės kaltė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). Dėl to nėra pagrindo preliminariosios sutarties neįvykdymo teisinių padarinių klausimą išspręsti kitaip, nei jis išspręstas pirmosios instancijos teismo.
63. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, grindžiamą tuo, jog dėl atsakovės nesąžiningo atsisakymo pirkti ginčo turtą už 1 635 000 Eur kainą ji neteko galimybės parduoti šį turtą už UAB „Inžinerinė grupė“ siūlytą 1 655 000 Eur kainą ir dėl to negavo 555 000 Eur pajamų (1 655 000 Eur – 1 100 000 Eur), yra aiškiai nepagrįstas. Atsakovė teismo proceso metu nutyli aplinkybę, kad ginčo turtą ji 2021 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi visgi pardavė UAB „Inžinerinė grupė“, ir šio sandorio kaina – 1 851 300 Eur. Taigi net tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad dėl ginčo turto pagrindinės sutarties nesudarymo yra ieškovės kaltė, nebūtų pagrindo pripažinti, kad atsakovė patyrė jos reikalaujamus atlyginti nuostolius negautų pajamų forma.
64. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje sulygtomis sąlygomis nesudaryta dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo ją sudaryti, todėl atsakovė turi pareigą grąžinti preliminariosios sutarties pagrindu ieškovės sumokėtą avansą bei sulygtas netesybas (baudą).
65. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovė, vadovaudamasi preliminariosios sutarties 7.1 punktu ir CK 6.130, 6.131 straipsniais, yra atlikusi ieškovės sumokėto 110 000 Eur avanso įskaitymą į atsakovės negautų pajamų sumą, ir ieškovė atlikto įskaitymo neginčijo, nurodytina tai, jog nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad pagrindinė sutartis nesudaryta būtent dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo ją sudaryti, ieškovės kaltės dėl to nenustatyta. Vadinasi, atsakovė avanso įskaitymą atliko neturėdama ieškovės atžvilgiu priešpriešinio, vienarūšio, galiojančio, vykdytino ir apibrėžto reikalavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Įskaitymas, atliktas neturint priešpriešinės reikalavimo teisės, prieštarauja prievolės pabaigą įskaitymu reglamentuojančioms teisės normoms (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), kurios yra imperatyvios, todėl toks įskaitymas yra niekinis ir negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1, 3 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutartinių netesybų mažinimo
66. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, be grąžintinos 110 000 Eur avanso sumos, iš atsakovės priteisė preliminariojoje sutartyje sulygtas 110 000 Eur dydžio netesybas (baudą).
67. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, vadovaujantis teisingumo principu, netesybos turėtų būti sumažintos ir baudos dydis apskaičiuotas nuo sumokėto avanso, taikant 10 proc. normą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.
68. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai).
69. Atsakovė netesybų mažinimo klausimą pirmą kartą iškėlė civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismas turi teisę savo iniciatyva taikyti netesybų mažinimo institutą, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šio reikalavimo (ne)pagrįstumo.
70. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 28 punktą).
71. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016 29, 32, 34 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-706/2016 29 punktą).
72. Ieškovės reikalavimas dėl 110 000 Eur netesybų (baudos) priteisimo kildinamas iš preliminariosios sutarties 7.2 punkto, kuriame šalys susitarė dėl šalių atsakomybės, kai pagrindinė sutartis nesudaroma dėl vienos iš šalių kaltės. Preliminariojoje sutartyje sulygta ginčo turto kaina yra 1 100 000 Eur. Taigi šalių sulygtos netesybos (bauda) sudaro 10 proc. ginčo turto kainos. Pabrėžtina tai, kad abi preliminariosios sutarties šalys yra verslo subjektai, abiem šalims nustatytos vieno dydžio netesybos už nepagrįstą atsisakymą (vengimą) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi šalių sulygtu netesybų dydžiu įgyvendintas lygiateisiškumo principas.
73. Atsakovė, sudarydama preliminariąją sutartį, prisiėmė pagrindinės sutarties nesudarymo neigiamų padarinių riziką. Byloje nustatyta, kad pagrindinė sutartis su ieškove nesudaryta dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo, taip pat nustatyta, jog ginčo turtą atsakovė pardavė UAB „Inžinerinė grupė“ už gerokai didesnę, nei buvo sulygta šalių preliminariojoje sutartyje, kainą.
74. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių preliminariosios sutarties sąlygas, kuriose įtvirtintas šalių susitarimas dėl atsakomybės už pagrindinės sutarties nesudarymą dėl vienos iš šalių kaltės, nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo aplinkybių visumą, neįžvelgia pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad jai pritaikytos netesybos (bauda) yra neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl to nėra pagrindo sumažinti preliminariojoje sutartyje sulygtų ir atsakovei nagrinėjamo ginčo atveju taikytinų netesybų (baudos) dydžio.
Dėl procesinės bylos baigties
75. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojami ikisutartinių teisinių santykių klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą, pagrįstą, išsamiai motyvuotą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
76. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atitinkamai atsakovei pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintos.
77. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes ieškovė pradiniame ieškinyje prašė priteisti didesnę nuostolių sumą (250 000 Eur), o vėliau patikslintu ieškiniu ją sumažino (iki 110 000 Eur), taigi ieškovė atsisakė 140 000 Eur dydžio ieškinio reikalavimo, tai sudaro 38,9 proc. visų ieškinio reikalavimų, todėl šia dalimi atsakovei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Su šiuo atsakovės apeliacinio skundo argumentu iš dalies sutiktina.
78. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovė pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 360 000 Eur sumą, kurią sudaro 110 000 Eur avansas ir 250 000 Eur nuostolių, į kuriuos įskaitomos 110 000 Eur netesybos (bauda). Ieškovė, 2021 m. balandžio 15 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus, savo iniciatyva sumažino ieškinio reikalavimus, nurodydama, kad prašo iš atsakovės priteisti 220 000 Eur dydžio sumą, kurią sudaro 110 000 Eur avansas ir 110 000 Eur netesybos (bauda).
79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad, ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus), nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
80. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsisakė 140 000 Eur ieškinio sumos, t. y. 38,88 proc. visų ieškinio reikalavimų. Nenustatyta, kad poreikį sumažinti pradinio ieškinio reikalavimus būtų lėmęs atsakovės elgesys, todėl į šį procesinį aspektą turėjo būti atsižvelgta ir įvertinta, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsakovės nuo pradinio ieškinio pareiškimo iki ieškinio reikalavimų sumažinimo.
81. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. (dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo) atsakovė patyrė iš viso 7 193,45 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Kartu pažymėtina, kad nurodytas išlaidas ieškovė patyrė ne tik gindamasi nuo ieškovės pareikšto ieškinio, tačiau ir dėl pačios pateikto priešieškinio bei su juo susijusių pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmų. Dėl to atsakovei atlygintina tik bylinėjimosi išlaidų dalis, susijusi su gynyba nuo pareikšto ieškinio.
82. Pagal advokatų profesinės bendrijos „Noilex“ advokato Aleksander Višnevski parengtą teisinių paslaugų ataskaitą nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. kovo 19 d., gindamasi nuo ieškovės pareikšto ieškinio, atsakovė patyrė šias išlaidas: 1) už konsultacijas dėl pateikto ieškinio ir informacijos vertinimą – 150 Eur; 2) už prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės – 20 Eur; 3) už ieškinio su priedais įvertinimą ir konsultacijas dėl bylos – 300 Eur; 4) už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 1 200 Eur; 5) už ieškovės prašymo įvertinimą – 150 Eur; 6) už konsultacijas dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – 150 Eur; 7) už atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 600 Eur; 8) už atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 600 Eur.
83. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiama į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus rekomenduojamus atlyginti maksimalius išlaidų už atitinkamus procesinius dokumentus ar procesinius veiksmus dydžius, parengtų procesinių dokumentų, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, turinį, atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas.
84. Nagrinėjamu atveju konsultacijos, susijusios su ieškinio vertinimu, prašymo suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės parengimas, atsiliepimo į ieškinį parengimas, paslaugos, susijusios su atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimu, vertintinos kompleksiškai, todėl atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2 020,7 Eur; už atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1 089 Eur; už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 726 Eur. Įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumą, šalių advokatų galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, nėra pagrindo pripažinti atlygintinomis išlaidų sumas, viršijančias pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius.
85. Už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis ginčui aktualiu laikotarpiu būtų 3 637 Eur; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 581,92 Eur (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16 punktai).
86. Atsakovės išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos atlygintinomis visa apimtimi, tuo tarpu išlaidos už atsiliepimus į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirąjį skundą viršija maksimalų pagal Rekomendacijas apskaičiuotą dydį, todėl atlygintinomis pripažintinos išlaidos, neviršijančios maksimalaus dydžio (t. y. 581,92 Eur), iš viso – 3 184,54 Eur.
87. Atsižvelgiant į ieškovės atsisakytų ieškinio reikalavimų proporciją, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 238,15 Eur (3 184,54 Eur x 38,88 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir susijusių su siekiu apsiginti nuo ieškinio reikalavimų, kurių dalies ieškovė atsisakė, 2021 m. balandžio 15 d. patikslinusi ieškinio reikalavimus. Kitos aktualiu laikotarpiu atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su pasirengimu nagrinėti bylą iš esmės ir atsakovės pareikštu priešieškiniu, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo tenkintas, todėl kitos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
88. Atlikus abiem ginčo šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 6 838,13 Eur (8 076,28 Eur – 1 238,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patikslintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
89. Nagrinėjamoje byloje, nepaisant to, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai vienu proceso teisės klausimu (dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo) pripažinti iš dalies pagrįstais, apeliacinis skundas dėl šalių ginčo esmės atmestas visa apimtimi. Dėl to vertintina, kad byla apeliacinėje instancijoje iš esmės išspręsta ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
90. Ieškovė UAB „Padvariškių namai“ pateikė įrodymus, kad turėjo 1 742,40 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus bylos sudėtingumą, atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus apeliaciniame procese, Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Padvariškių namai“ (juridinio asmens kodas 302735667) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“ (juridinio asmens kodas 302700730) 6 838,13 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 13 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Padvariškių namai“ (juridinio asmens kodas 302735667) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos vartai“ (juridinio asmens kodas 302700730) 1 742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė