Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-311-1082/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18406-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,

sekretoriaujant R. Š.,

dalyvaujant prokurorui E. Š.,

nukentėjusiajam L. L.,

kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui advokatui V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Panevėžio m. apylinkės teismo 2014-08-05 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., LR BK 140 str. 2 d. galutine bausme – viešaisiais darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui (bausmę atlikęs), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

A. J. 2020-05-07 apie 06.59 val. (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu Nr. 1, kilus konfliktui su L. L. dėl A. J. kelio kelkraštyje statomo išorinės reklamos stendo, tyčia mediniu pagaliu sudavė du smūgius nukentėjusiajam L. L. į kairės rankos dilbį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis turi sodą, o L. L. yra jo sodo kaimynas. Jis su žmona jau 30 m. augina daigelius ir vis įkala skelbimą apie daigus. Iki tol jokių incidentų, problemų dėl skelbimo nebuvo, savivaldybė sakė, kad skelbimas gali būti, tik ne reklama. Viskas vyko 2020 m. gegužės 7d. apie 7.00 val. (duomenys neskelbtini), kelkraštyje ties 1 namu, tas namas priklauso L. L.. Jis pats apie 7 val. ryto nuėjo į minėtą vietą įdėti tą skelbimą. Jis norėjo tą skelbimą įkalti už gatvės pavadinimo, ten jei padės kitur, niekas jo nematys. L. tuo metu važiavo į darbą, jis priėjo prie jo ir griebė už skelbimo, o jis, nežinodamas, ko L. nori, du kartus sudavė šiam per rankas. Jis pats turėjo rankoje pagaliuką, kurį nešėsi skylei pramušti, ir šiuo L. sudavė per rankas, turbūt per viršų, bet nežino, per kurią ranką. Jis nežino, ar L. sukėlė fizinį skausmą. Jis negalvojo apie jėgą ar, kaip jį sužaloti. Galėjo būti, kad dėl jo veiksmų skaudėjo nukentėjusiajam. Jis pats buvo ne L. L. teritorijoje, L. norėjo paimti jo daiktą, tad jis gynė savo nuosavybę, savo asmeninį turtą, nors jis vertės ir neturi. Jis smūgius L. L. sudavė gindamas skelbimą, kad neatimtų skelbimo iš jo. Skelbimas tai yra faneros lapas, ten užrašyta, kad „parduodame“, jie patys užrašė, tai yra jo daiktas, jo nuosavybė. Prieš tą įvykį jis toj vietoj jau buvo įkišęs tą skelbimą, bet jį vis rasdavo išmestą. Jį išima L. L., kaltinamasis yra matęs tai daug kartų, prie jo akių L. L. išėmė tik įvykio metu. Niekas niekada netrenkė, jis su L. L. gražiai kalbėjo, sakė, kad praneštų savivaldybei, aktą jam surašys, baudą paskirs. L. L. sakė, kad jam nerūpi jokie seniūnai. L. L. jam iš rankų norėjo ištraukti tą skelbimą, šis griebė jį abiem rankom, o jis šiam su pagaliu sutrenkė per ranką, po ko šis paleido tą skelbimą ir nuėjo. L. L. atėjo grėsmingai ir puolė prie jo, gal būtų jį parvertęs. L. L. to pagalio nepaėmė, nes jis šiam uždavė per ranką ir šis paleido. Po smūgio L. L. jam sakė kažką apie „ruoškis ožiu, sėdėsi tu“, kažkaip taip. Aplinkui nebuvo jokių pašalinių asmenų. Sužalojimų pas L. L. jokių nebuvo, nieko nebuvo ten, pats matė. Jei kraujas būtų bėgęs ir parodymai medicininiai būtų buvę kiti. Jeigu būtų pirmą kartą L. L. su tuo skelbimu taip pasielgęs, tai nieko, bet šis šimtą kartų jau su tuo skelbimu taip daro, nors jis šiam sakė, kad jį skųstų savivaldybei. Sunku vertinti savo kaltę, bet kai visada terorizuoja, tai iš vienos pusės nereikėjo taip daryti, o iš kitos pusės, tai jis gynėsi, jam reikėjo gintis nuo užpuoliko, kuris norėjo atimti jo tą bevertį daiktą. L. L. grasinimai buvo tik tokie, kad jam nepatinka, jog jis stato tą skelbimą, šis sakė, kad „čia nebus jokio skelbimo“. Iš L. L. išraiškos jis suprato, kad kažkas bus, nors šis nebuvo užsimojęs, šio nusiteikimas buvo agresyvus, šis griebė tik už pagalio ir viskas. L. L. sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“, „pasigailėsi“, daug tų žodžių buvo, jis net neatsimena. Po smūgių sudavimo L. L., šis sakė, ką pasakė ir išvažiavo. Jis nesuprato, kas L. L. galvoje, šis jaunas vyras, o jis 75 metų. Jis suprato, kad L. L. paims tą skelbimą ir numes į mišką, kaip visada darydavo. L. L. bėgo prie jo, tai kitaip jis negalėjo galvoti, pats prie jo nėjo, buvo visai kitoje pusėje tvoros. Būtų įvykę muštynės, jei situacija būtų susiklosčiusi kitaip. Po įvykio jis viską papasakojo žmonai, kad sudavė L. L. ir kodėl. Įvykio dieną pats jis buvo blaivus. Byloje pareikštas ligonių kasų ieškinys yra pagrįstas, bet kas turi mokėti, teismas nuspręs, nebūtų puolimo, nebūtų mušimo. Iki 2018 m. jo santykiai su L. L. buvo normalūs, o nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. prasidėjo pykčiai. L. L. užkalė pagalius, kad jis negalėtų pro dešinę pusę važiuoti, žmona paklausė, kaip jai įvažiuoti, šis necenzūriniais žodžiais ją išvadino. Dar L. L. buvo pas jo žmoną į šiltnamį nuėjęs, pasakė, kad „aš tave sulaužysiu“, dėl ko jie parašė pareiškimą. Nuo to visi pykčiai ir prasidėjo. Niekada jokių skundų dėl skelbimo iš L. L. pusės nebuvo, jis pats nebuvau niekur kviečiamas ir baudžiamas dėl to. Su sodų administracija, su seniūnu S. jis aiškinosi, visada leisdavo, S. pasakė, kad nereikia leidimo skelbimui. S. S. sakė, kad jei bus jame nurodytas adresas ir telefonas, tada gali būti skelbimas. Buvo telefoninis pokalbis apie tai. Jokio rašto iš savivaldybės jis neturi. Pas L. L. niekas neina dėl tų daigų, pas šį automatiniai vartai, jam nieko L.  nėra sakęs, kad pas jį eina jo klientai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-09-01 ir 2021-02-11 apklausiamas A. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena apie 15 metų. Kaimynas L. L., gyvenantis priešais A. J. šeimos sklypą, (duomenys neskelbtini) 1 gyvena apie 3-4 metus. Pradžioje, kai kaimynas L. atsikraustė, viskas buvo gerai, tarp jų nekildavo konfliktų. Tarp jų prasidėjo konfliktai, kai L. L. pastatė tvorą, kuri trukdo jiems (J.) įvažiuoti į savo sklypą. Nuo tada su kaimynu L. konfliktuoja, šis yra agresyvus A. J. ir jo žmonos atžvilgiu, 'kimba" prie jų, grasina jiems žodžiu - „sulaužysiu“. (duomenys neskelbtini) kaimo (ir kitų kaimų) seniūnas S. S. nurodė, kad jie (J.) gali statyti lentelę su skelbimu apie parduodamas prekes ir panašiai, nenurodant adreso ir duomenų, be jokio leidimo. Todėl jis pasidarė lentelę su skelbimu apie daigų pardavimą ir 2020-05-07 apie 07 val. nuėjo prie bendro kelio, kuris yra prie L. sklypo tvoros ir įbedė tą pagalį su skelbimu (už lentelės su gatvės pavadinimu). Netrukus prie jo atėjo L. L., tarp judviejų kilo žodinis konfliktas dėl to skelbimo. L. L. sakė, kad jam nepatinka ten esantis skelbimas, jie konfliktavo žodžiu. Kai L. atėjo prie jo, tai A. J. stovėjo prie to skelbimo ir rankoje laikė pagalį ir tą pagalį su skelbimu. Pagalys buvo apie 70 cm ilgio, medinis, jį jis buvo paėmęs, kad padaryti skylę skelbimui. L. L. abiem savo rankomis sugriebė už pagalio, ant kurio buvo skelbimo lentelė ir traukė į save, o jis-A. J. išsigandęs, kad L. gali jam kažką padaryti, nes pastarasis jaunesnis, stipresnis, ir norėdamas save apginti, sudavė per ranką L. tuo pagaliu. Galbūt sudavė ir 2 kartus, nežino. Neturėjo tikslo sužaloti L., norėjo nuo jo apsiginti. Po to L. išvažiavo į darbą, o A. J. įbedė tą pagalį su skelbimu toje vietoje. Kitą dieną, t. y. 2020-05-08 atvyko A. J. dukra A. ir jis paprašė dukters nufotografuoti savo skelbimą, kurioje vietoje jis stovi. Prašė nufotografuoti, nes po 2020-05-07, kai paliko įbestą skelbimą, rado po to skelbimą numestą per tvorą, miške. Medinį pagalį, kuriuo buvo suduota L. L. per rankas, po įvykio A. J. išmetė ir tikrai jo nebeturi, nes pagalys nebuvo jam reikalingas (2 t., b.l. 31-34, 37-38).

Nukentėjusysis L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). A. J. yra jo kaimynas. Viskas įvyko 2020 m. gegužės 7 d. A. J. prie jo namo tvoros statė reklaminius skelbimus. Jam nepatiko tas skelbimas, praeitais metais kalė kitoje pusėje, o dabar įkalė taip. Ateidavo žmonės pas jį pagal skelbimą, sakydavo, kur čia daigus pardavinėja, jam tai nepatiko. Jei čia visi statytų tuos skelbimus, nereiktų nei tvoros tverti. Jis išsakė A. J. savo nepasitenkinimą, pasiūlė pernešti į kitą kelio pusę ar kalti prie savęs ar prie savo namo, bet A. J. sakė, kur norės, ten ir kals. Savo nepasitenkinimą jis išsakė iki įvykio. A. J. pastačius skelbimą, jis paimdavo, išraudavo ir pastatydavo už tvoros į miško pusę, kad netrukdytų eismui. Nežino kelis kartus buvo ištraukęs, gal kelis kartus. Tą įvykio dieną A. J. pamatęs, kad jis važiuoja į darbą, skubėdamas pribėgo ir pradėjo kalti tą skelbimą prie jo tvoros, gal 50 cm atstumu nuo jo tvoros. Tada jis ėjo ištraukti to skelbimo, būtų ištraukęs ir į tvorą atrėmęs, bet A. J. jam trenkė, sudavė per rankas su pagaliu, kurį turėjo su savimi, buvo penketukas keturkampis apie 50 cm ilgio, dešine ranka sudavė į jo kairį dilbį du kartus. Jis su kaire ranka, per kurią gavo, ir bandė ištraukti tą skelbimą, jokios jėgos nenaudojo. Jis nespėjo ištraukti skelbimo, nes A. J. su kita ranka laikė, iš pradžių dar šis jam sakė: nelįsk, o tai galvą suskaldysiu ir tada po tų žodžių jam sudavė du smūgius, sekančius vienas po kito. Į A. J. žodžius jis pats nereagavo, ką ten reaguosi, po smūgių tik šiam pasakė, kad kreipsis į policiją. Jam po smūgių skaudėjo raumenis, buvo patinimas, patino iš karto. Daugiau jokių smūgių nebuvo. Nieko grasinančio jis A. J. nepasakė, nieko neparodė, norėjo tik tą skelbimą ištraukti ir pernešti į kitą pusę. Jokių agresyvių veiksmų iš jo paties pusės nebuvo, nebuvo prieš ką čia tos agresijos rodyti. A. J. po smūgių niekaip nesielgė. Į policiją ir į medikus jis kreipėsi tą pačią dieną, pasakė, kad sumušė kaimynas. Įvykio metu pašalinių asmenų jis nematė, jo paties sutuoktinė buvo namuose, tačiau įvykio nematė, nes miegojo. Sutuoktinei jis paskambino dieną ir viską papasakojo. Po įvykio kaimynas atsiprašyti nebandė, tik kitą dieną A. J. su pagaliu vaikščiojo ir sakė: „aš jam vis tiek suskaldysiu galvą“, tą jis būdamas namie kambary per langą girdėjo. Kur skelbimas buvo įkaltas yra ne jo žemė, valdiška. Dėl savo teisių pažeidimų jis niekur nesikreipė, protingas žmogus suprastų, kad ne vietoje stato tą skelbimą ir imtųsi veiksmų. Nemano, kad savo teises gynė ne įstatymo numatyta tvarka. Jis pats dėl skelbimo skambino seniūnui S., klausė, ar davė leidimą, šis sakė, kad nedavė ir neduoda. J. yra senbuviai ir nori, kad būtų viskas pagal jų taisykles, jie taip darydavo ir manė, kad ir dabar gali. A. J. nesutiko su tuo vertinimu, kad negali ten statyti to skelbimo. Iki įvykio jokių santykių su J. nebuvo, A. J. neutralus žmogus, jo žmona ten labiau, J. yra mėgėjai išgerti, kai pasigeria ieško priekabių. Viskas prasidėjo 2-3 m. iki įvykio, kai matininkas atvyko žemės matuoti, tada išplūdo matininką, ir jis pamatė, kas per žmonės J.

Iš 2020-05-12 L. L. protokolo - pareiškimo matyti, kad pareiškėjas nurodė, kad gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvena A. J., kuris 2020-05-07 apie 7 val. rankoje turėtu pagaliu sudavė pareiškėjui per kairę ranką du kartus, taip sukėlė jam fizinį skausmą. <...> (1 t., b. l. 24-31).

Iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad joje nurodyta, kad 2020-05-07 12.55 val. į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ atvykęs L. L., gyv. (duomenys neskelbtini)., nurodė, jog 2020-05-07 apie 7 val. ryte (duomenys neskelbtini) gatvėje kaimynas su pagaliu trenkė į kairį dilbį, skundėsi kairio dilbio skausmu, patinimu; gydytojas apžiūros 13.01 val. metu nustatė kairio dilbio tiesiamajame paviršiuje apat. 1/3 sumušimą, patinimą, skausmingumą palpuojant, lūžių nenustatyta; galutinė (patikslinta) diagnozė – kairio dilbio sumušimas (1 t., b. l. 96-100).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktoje L. L. medicininėje dokumentacijoje objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu L. L. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 93).

Liudytoja G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio pati nematė, apie jį jai papasakojo vyras L. L.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) A. J. yra jų kaimynas, jį pažįsta gal 8 m., jų santykiai yra jokie, jie nebendrauja. Ši šeima juos šmeižia, todėl jie su jais nebendrauja. Niekam nemalonu, kai neteisingai kaltina ir kuria istorijas ir nebūtus dalykus išgalvoja, tačiau jie stengiasi nereaguoti, o šis atvejis yra toks, kai nebegalima šitaip. Kaimynai turėjo išsikalę reklaminį ženklą. Pirmiausia vyras A. įspėjo, kad jie nepardavinėja daigelių ir dėtų skelbimą savo pusėje, o A.  atsakė, kur norės, ten ir dės, po ko vyras jai paskambinęs pasakė, kad A. jam su pagaliu sudavė per ranką. Ji neatsimena, kada tas įvykis buvo, bet vyras A. perspėjo dar prieš įvykį. Vyras pasakė, kad kaimynas A. sudavė smūgius. Neatsimena, ką vyras tiksliai telefonu jai sakė. Gavo smūgius per ranką, gal per kairę, neatsimena. Vyras kreipėsi į medikus, ranka buvo tikrai ištinusi, iš karto pamatė tai, kai vyras grįžo iš darbo, buvo mėlynė. Skundėsi vyras, kad jam skauda. Skaudėjo sutuoktiniui ranką dvi savaites tikrai, tepė kažkokius tepalus. Jokių kitų aplinkybių nepamena. Po šio įvykio jokio konflikto daugiau nebuvo, apie atsiprašymą nieko nežino. Vyras anksčiau jau buvo išėmęs tą skelbimą ir padėjęs kitoje pusėje už tvoros, tikrai toks atvejis buvo. Nežino, kad A. J. grasintų vyrui, sakė, kad dės tą skelbimą, kur norės, daugiau neprisimena jokių žodžių. Įvykio metu buvo ankstus rytas, ji dar miegojo ir nematė. Vyras skambino kažkur klausti dėl skelbimo, bet tiksliai nežino kur. Jį informavo, kad turi būti leidimas. Skelbimas jiems trukdo pjauti žolę, žmonės galvoja, kad jie parduoda daigelius, būna į juos kreipiasi dėl tų pardavimų. Ji pati nebendravo dėl skelbimo su A. J..

Liudytoja I. J.teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji tuo momentu, kai buvo įvykis, gulėjo ligoninėje. Ji paprašė vyro, kad įkaltų skelbimą, jog parduodami daigai. Ji daigus augina gal 30 m. Jie valstybinėje žemėje pastato skelbimą, kad žmonėms būtų lengviau rasti. Ne prie L. L. tvoros jie tą skelbimą kala. Žmonės nemato to skelbimo, kai pastato kitur. Miško savininkas ateis, vėl sakys, kad blogai. L. nieko iš pradžių nesakė, jokių pretenzijų nereiškė, skelbimas kiekvienais metais būna, visi žmonės jau žino. Ji paskambino seniūnui S. paklausė, ar ji gali pasistatyti valstybinėje žemėje skelbimą. Jis nurodė, kad galima statyti, kad jei niekas nepavaizduota, nėra telefonų numerių, tokius galima statyti. Vyras pasakojo, kad visada skelbimą randa miške. Ji negali pasakyti, kad būtinai L. L. tą daro. Vieną rytą, kai vyras nuėjo jo dėti, L. kaip griebė, vyras išsigando, kad sumuš senelį ir sudavė jam porą kartų per rankas ir baigėsi. Vyras gynėsi nuo L. L., jis traukė tą skelbimą, gal būtų mušęs jį. Datos tiksliai nepasakys, gal balandžio pabaigoje čia buvo. Ji grįžo iš ligoninės gegužės 5 d. Jų santykiai su L. iki įvykio buvo labai geri, jie motobloką turi, A. L. sudirbdavo žemės tą gabaliuką. Pablogėjo santykiai prieš 4 m. Čia viskas per ją nutiko, ji L. L. labai patiko. Kai L. L. nebedirbo, jis ateidavo pas ją, pradėjo ją kalbinti, ji jam pasakė, kad jokių santykių tarp jų nebus. Va nuo to ir prasidėjo. Tada L. nunuodijo jų šunį aviganį. Visiems kaimynams gyrėsi, ji dar pasiguosti pas jį nuėjo. Vyras dėl skelbimo niekur nesikreipė, nebuvo poreikio. Ji pati kreipėsi po įvykio. 2020-05-07 dar buvo gal negrįžusi iš ligoninės. Jai Leskauskai nesakė, kuo tas skelbimas jiems trukdo, o ar vyrui sakė, ji nežino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) sankryža yra rudos spalvos metaline tvora aptverta gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), sklypo valda. Teritorijoje yra vieno aukšto namas, prie namo vakarinės sienos, ant įvažiavimo, stovi du automobiliai. Tvoros šiaurinėje dalyje, (duomenys neskelbtini). yra automatiniai įvažiavimo į kiemą vartai, kurie atidaryti. Ties atidarytų vartų dešiniu kraštu, kuris yra (duomenys neskelbtini). sankirtoje, ant 0.5 m x 0.5 m skersmens, apie 10 cm aukščio kvadrato formos betoninio pagrindo stovi juodos spalvos metalinis stulpelis su baltos spalvos lentele, ant kurios yra juodos spalvos užrašas „(duomenys neskelbtini).“. Į kairę pusę nuo gatvės nuorodos yra kelio įspėjamasis ženklas, su baltos-raudonos spalvos šviesą atspindinčiomis juostomis. Betoninis pagrindas yra ant apie 1 metro pločio kelkraščio, einančio pagal (duomenys neskelbtini) gatvę ir rudos spalvos tvorą, apsėto žole. Ties betoniniu pagrindu, kelkrašio bei (duomenys neskelbtini) gatvės susidūrimu, matoma apie 7 cm skersmens, apie 10 cm gylio, duobutė. Pareiškėjas nurodo, kad prie gatvės nuorodos stulpelio, ant kelkraščio yra vieta, kur jam buvo suduoti smūgiai į kairę ranką. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ar kitų pėdsakų nerasta. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 31-39).

Iš ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog 2020-05-07 15.15 val. Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK gautas pranešimas iš VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ apie tai, kad 2020-05-07 15.09 val. kreipėsi L. L., gyv. (duomenys neskelbtini), dėl kairės rankos dilbio sumušimo. Blaivus. Po apžiūros išleistas į namus (1 t., b. l. 50, 52-53, 56).

Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis L. L. pateikė CDR diską su jame 2020-05-07 įrašytais 2 vaizdo įrašais (1 t., b. l. 57).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas nukentėjusiojo L. L. pateiktas CDR diskas su jame 2020-05-07 įrašytais 2 vaizdo įrašais. Spalvotame vaizdo įraše, kurio pavadinimas: came4_2020-05-07__06-55-00_07-00-00__CAM4 (įrašo trukmė - 04:57 min.) matyti nukentėjusiojo L. L. namo kiemas, namo dalis, automobiliai, tvoros dalis ir teritorija už tvoros. Spalvotame vaizdo įraše, kurio pavadinimas: (duomenys neskelbtini) 06:54:56 THU, laiku nuo 2020-05-07, 06:55:09 val., užfiksuota, kaip pagal nukentėjusiojo L. L. tvorą eina vyriškis žilais plaukais, apsirengęs mėlynos palvos marškiniais (tyrimo metu nustatyta, kad tai A. J.). A. J. apeina tvoros kampą ir sustoja prie L. L. tvoros, tik kitoje pusėje, prie kelio. A. J. turi rankose kažkokį daiktą, tik dėl vaizdą užstojančios tvoros nesimato, kas pas jį rankose. Laiku 2020-05-07 06:55:09 val. matyti, kad A. J. kažką padeda ant žemės ir pasilenkęs kažką daro prie tvoros, po to nueina nuo tvoros link gatvės, vėl sugrįžta prie L. L. tvoros ir vėl kažką daro pasilenkęs prie tvoros. Laiku 2020-05-07 06:56:23 val., matyti kaip atsidaro L. L. tvoros automatiniai vartai, A. J. išsitiesia ir žiūri į tų vartų pusę. Laiku 2020-05-07 06:56:29 val. A. J. į rankas paima pagalį su lentele, o pro vartelius išeina nukentėjusysis L. L., kuris eina link A. J., jie apie kažką kalbasi. A. J. tuo metu bando įbesti pagalį su lentele į žemę, jie toliau dviese bendrauja. Laiku 2020-05-07 06:56:46 val. L. L. nueina už namo ir jo nebesimato, o A. J. toliau bando įbesti pagalį su skelbimu į žemę prie L. L. tvoros. Netrukus L. L. vėl sugrįžta prie tvoros ir per tvorą bendrauja su A. J.. Laiku 2020-05-07 06:56:52 val. matyti, kaip L. L. išeina pro vartelius ir nueina prie A. J. įbesto pagalio su lentele, ištraukia tą pagalį su lentele. Tuo pat metu A. J., laikydamas rankoje kitą, trumpesnį, pagalį, užsimoja į L. L. pusę tuo pagaliu, tačiau smūgio nesuduoda ir traukia pagalį su lentele iš L. L. rankų. L. L. paleidžia pagalį su lentele ir rodo ranka A. J. į kitą gatvės pusę, kur yra krūmai ir medžiai, po ko jie dar apie kažką kalba. A. J. tuo pat metu laiko rankose pagalį su lentelę ir dar vieną, trumpesnį, pagalį. L. L. vaikšto prie tvoros, bendrauja su A. J.. Laiku 2020-05-07 06:57:37 val. L. L. nueina už namo ir jo nebesimato. A. J. ir toliau stovi prie tvoros, laikydamas rankoje pagalį su skelbimu ir kitą pagalį. Matosi, kad jis kalba su L. L.. Laiku 2020-05-07 06:57:58 val. L. L. vėl ateina prie tvoros ir bendrauja su A. J., po ko vėl nueina už namo. A. J. tuo metu dar kažką sako L. L. ir mosikuoja rankoje turimu trumpu pagaliu, kitą pagalį su lentele laiko rankoje. Po to A. J. pasilenkia ir kažką daro prie tvoros, matosi pagalys su lentele. Laiku 2020-05-07 06:58:56 val. L. L. išeina iš už namo ir eina link tvoros, kur yra A. J.. Laiku 2020-05-07 06:58:58 val. užfiksuota, kaip L. L. paima ranka už pagalio su lentele, o A. J. tuo metu yra pasilenkęs. L. L. palenkia pagalį su lentele į šoną. Tuo pat metu A. J. atsistoja ir užsimojęs kitu, trumpesniu, pagaliu, kurį turėjo rankoje, suduoda per rankas L. L., kuriomis pastarasis laiko pagalį su lentele. A. J. taip pat viena ranka sugriebia už pagalio su lentele. L. L. žiūri į savo ranką, bet kita ranka dar laiko pagalį su lentele, nepaleidžia. A. J. taip pat sugriebęs už to pagalio su lentele, tempia jį į save. L. L. nustumia A. J. ranką su trumpesniu pagaliu nuo savęs, o A. J. tuo pat metu viena ranka tempia į save pagalį su lentele. Laiku 2020-05-07 06:59:05 val. L. L. paleidžia pagalį su lentele ir pagalį su lentele laiko vienoje rankoje A. J., kuris kitoje rankoje laiko trumpesnį pagalį ir tuo pagaliu mosikuoja priešais L. L.. Jie dar kurį laiką stovi vienas priešais kitą ir kažką sako vienas kitam, L. L. žiūri į savo ranką. Laiku 2020-05-07 06:59:14 val. L. L. dar pasilenkia prie to pagalio su skelbimu, tačiau A. J. atsitraukia ir užsimoja kitu, trumpesniu, pagaliu į L. L. pusę, po ko L. L. dar rankomis pastumia nuo savęs tą pagalį su lentele, kurią rankoje laiko A. J.. Tuo pat metu A. J. laiko kitoje rankoje trumpesnį pagalį ir pakėlęs jį į viršų užsimoja į L. L. pusę. Laiku 2020-05-07 06:59:26 val. L. L. kažką sakydamas A. J. nueina link savo namo. 2020-05-07, 06:59:52 val., vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įraše pavadinimu: came4_2020-05-08__17-55-00_18-00-12__CAM4 (įrašo trukmė - 04:14 min.) taip pat užfiksuota L. L. namo teritorija ir teritorija prie L. L. namo. Šiame įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 58-65).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistaton suvesti asmenys - nukentėjusysis L. L. ir įtariamasis A. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusysis L. L. parodė, jog skelbimą ištraukė iš žemės, kad nunešti jį į šoną, nenorėdamas, jog skelbimas būtų prie jo namo. Jokio tikslo sužaloti A. J. neturėjo, nes pastarasis yra vyresnio amžiaus žmogus. Įtariamasis A. J. parodė nežinantis, kas ten pas L. (L.) iš tikrųjų buvo galvoje (1 t., b. l. 131-135).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog įtariamasis A. J. pateikė pagalį su ant jo pritvirtinto skelbimo plokšte (2 t., b. l. 21).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas A. J. pateiktas pagalys su ant jo pritvirtinta skelbimo plokšte. Pagalys (skelbimo tvirtinimo kotas) yra medinis, apie 2,30 metro ilgio. Skelbimo lentelė medinė, stačiakampio formos, 60x30 cm dydžio. Ant lentelės yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“ (P.s. žodis „(duomenys neskelbtini)“ užrašytas dvigubai didesniu šriftu, nei likusieji žodžiai) (2 t., b. l. 22-25).

Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2020-12-31 rašto Nr. (8.19) SD1-2780 matyti, jog Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje nėra registruota skundų (nusiskundimų, pareiškimų) dėl to, kad A. J. (duomenys neskelbtini)., stato skelbimo (reklamos) lentas (stendus).Reklamos ir (ar) stendo įrengimą bei privalomumą gauti leidimą reklamos įrengimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (patvirtintos LR ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670/ galiojanti suvestinė nuo 2018-10-27/), taip pat Išorinės reklamos Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje išdavimo taisyklės (patvirtintos Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2009-11-05 sprendimu Nr. T-241). Privalomumas gauti leidimą reklamos įrengimui priklauso nuo reklamos dydžio (išmatavimų). Mokestis nustatomas vadovaujantis Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje išdavimo nuostatais, patvirtintais Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2010-09-09 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  (2014-11-20 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija). Jeigu yra privalomas leidimas reklamai įrengti, reikalingas projektas (1 t., b. l. 145).

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Kaltinamajam A. J. inkriminuojama BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaip matyti, kaltinamasis A. J. pripažįsta kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje buvęs ir konfliktavęs su nukentėjusiuoju L. L., taipogi neneigia konflikto eigoje nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojęs smurtą – mediniu pagaliu sudavęs du smūgius pastarajam per ranką. Bet, kaltinamojo teigimu, jis nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą pavartojo, nes gynėsi nuo L. L., kuris norėjo atimti jo bevertį daiktą, jis gynė savo nuosavybę, savo asmeninį vertės neturintį turtą – skelbimą, kad nukentėjusysis šio neatimtų iš jo. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Nukentėjusysis L. L. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jam priėjus prie A. J. ir norint ištraukti į žemę pastarojo įkaltą skelbimą, A. J. mediniu pagaliu sudavė jam du smūgius per kairės rankos dilbį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Šias nukentėjusiojo nurodytas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – protokolo-pareiškimo ir ataskaitų žiūryklės išrašo duomenys, tam neprieštarauja ir specialisto išvada, nukentėjusiojo ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės duomenys, byloje esančių vaizdo įrašų duomenys, taip pat – paties kaltinamojo A. J. bei liudytojų G. L. ir I. J. parodymai.

Sutinkamai su nukentėjusiojo L. L. parodymais, jis iki kaltinime nurodyto įvykio buvo sveikas, o po A. J. smūgių jam į ranką gavimo, jo ranka patino ir ją skaudėjo. Tokius nukentėjusiojo teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra, be to, jie neprieštarauja ir kaltinamojo parodymams. Pasak kaltinamojo, nors po paties smūgių sudavimo sužalojimų jis ant L. L. nematė, bet nukentėjusiajam dėl jo suduotų smūgių galėjo skaudėti. Kad L. L. buvo iki įvykio sveikas, seka ir iš jo sutuoktinės G. L. parodymų, kuri be kita ko parodė, kad įvykio dieną po darbo grįžusio sutuoktinio L. L. ranka buvo patinusi ir šis skundėsi skausmu.

Gi specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad pateiktoje L. L. medicininėje dokumentacijoje objektyvių duomenų apie patirtus sužalojimus nėra, tačiau joje taip pat pažymima, kad tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu L. L. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 93). O iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad 2020-05-07 gydytojas apžiūros 13.01 val. metu L. L. nustatė kairio dilbio tiesiamajame paviršiuje apat. 1/3 sumušimą, patinimą, skausmingumą palpuojant, lūžių nenustatyta; galutinė (patikslinta) diagnozė – kairio dilbio sumušimas (1 t., b. l. 96-100).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, byloje nesant jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam L. L. fizinis skausmas buvo sukeltas ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, teismui nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiojo nurodytų patirtų sužalojimo aplinkybių ir paties fizinio skausmo jam sukėlimo dėl A. J. suduotų smūgių.

Teismas pastebi, kad nukentėjusiojo L. L. parodymai dėl prieš jį kaltinamojo A. J. atliktų smurtinių veiksmų viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs ir jis įvardino konkrečius pastarojo veiksmus jo atžvilgiu, ko nepasakysi dėl kaltinamojo parodymų apie jo paties atliktų smurtinių veiksmų motyvus bei L. L. veiksmų atlikimą kaltinime nurodyto įvykio metu.

Pastebėtina, kad kaltinamasis teisme pradžioje teigė, kad L. L. priėjo prie jo ir griebė už skelbimo, o jis, nežinodamas, ko L. L. nori, du kartus sudavė šiam per rankas. Vėliau apklausos teisme eigoje A. J. nurodė, kad L. L. norėjo paimti jo daiktą, tad jis gynė savo nuosavybę, savo asmeninį turtą, nors jis vertės ir neturi. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu A. J. duotų parodymų, tuo metu jis teigė, kad L. L. abiem savo rankomis sugriebė už pagalio, ant kurio buvo skelbimo lentelė ir traukė į save, o jis – A. J. išsigandęs, kad L. L. gali jam kažką padaryti ir norėdamas save apginti, sudavė per ranką L. L. turėtu pagaliu. Taigi, aukščiau nurodytų kaltinamojo A. J. parodymų analizė rodo, kad jo paties nurodomi prieš L. L. atliktų smurtinių veiksmų motyvai proceso eigoje kito ir nebuvo nuoseklūs.

Prieštaringas kaltinamasis buvo nurodydamas ir kitas įvykio aplinkybes. Pirma, teisme teigdamas apie tariamą poreikį jam ginti savo nuosavybę, turtą – skelbimą, A. J. kartu pažymėjo, kad pastarasis skelbimas yra bevertis ir neturi vertės, dėl ko kyla klausimas bei abejonės apie būtinybę ginti bevertį daiktą.

Antra, kaltinamasis teigdamas, jog jis gynė savo turtą – skelbimą, kad nukentėjusysis šio neatimtų iš jo, kartu pažymėjo ir tai, kad jis suprato, kad L. L. paims tą skelbimą ir numes į mišką, kaip visada darydavo. Pastarieji kaltinamojo parodymai paneigia paties A. J. išsakytus teiginius apie poreikį ginti skelbimą nuo jo netekimo. Tiek kaltinamojo, tiek jo sutuoktinės I. J., tiek nukentėjusiojo L. L. bei jo sutuoktinės G. L. parodymai liudija, kad L. L. jau anksčiau buvo ištraukęs A. J. skelbimą bei jį padėjęs kitoje kaltinamajam matomoje vietoje. Duomenų, kad nukentėjusysis anksčiau būtų kada pasisavinęs tą skelbimą, sugadinęs jį ar panašiai, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Todėl pagrindo kaltinamajam manyti, kad kaltinime nurodyto įvykio metu L. L. gali pasisavinti A. J. skelbimą, sugadinti jį ar panašiai, nebuvo.

Nors kaltinamasis teisme teigė kaltinime nurodyto įvykio metu jautęs grėsmę iš nukentėjusiojo pusės, teismas tokius A. J. teiginius, be kita atsižvelgiant ir į aukščiau nurodytus jo paties prieštaringus parodymus, vertina kritiškai. Pastebėtina, kad tokius kaltinamojo teiginius paneigia ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo L. L. parodymai, bet ir byloje esančio vaizdo įrašo duomenys, kurie nepatvirtina buvus nukentėjusiojo realų ir pavojingą kėsinimąsi į kaltinamojo sveikatą ar turtą bei būtinybę kaltinamajam gintis ar ginti savo turtą.

Pagal BK 28 straipsnio nuostatas teisė į būtinąją gintį atsiranda, jeigu asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis (ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. teisėta gynyba reiškia atkirtį tokiems veiksmams, kurie yra realūs, objektyviai egzistuojantys ir yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą, arba kai žalos grėsmė visiškai aiški.

Šiuo atveju jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis L. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtų atlikęs kaltinamojo A. J. atžvilgiu kokius veiksmus, leidusius kaltinamajam pagrįstai manyti apie nukentėjusiojo keliamą realų, akivaizdų pavojų kaltinamojo sveikatai ar pastarojo turtui, byloje nėra. Priešingos išvados nesąlygoja ir kaltinamojo bei jo sutuoktinės I. J. parodymai apie jų konfliktus su L. L. dar iki įvykio. Teismas pažymi, jog byloje esančiais duomenimis nustatyti nukentėjusiojo L. L. veiksmai prieinant prie kaltinamojo laikomo skelbimo, pastarajam pačiam suprantant apie nukentėjusiojo norą jį tik paimti ir padėti (numesti) į kitą vietą jo skelbimą, ką L. L. jau yra daręs ne kartą, nebuvo tiek pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, kad kaltinamasis A. J. turėtų imtis fizinių smurtinių veiksmų prieš jį. Pastebėtina ir tai, kad būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nagrinėjamu atveju toks kėsinimasis nebuvo nustatytas. Gi byloje nustatyti, kaltinime nurodyti kaltinamojo A. J. veiksmai liudija apie jo puolamuosius, o ne gynybinius veiksmus. Taigi, teismo įsitikinimu, būtinosios ginties situacija nagrinėjamu atveju neegzistavo ir visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo teiginius apie būtinąją gintį ir leidžia pagrįstai kaltinamojo parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutinkamai su teismų praktika – tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo, ir tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-279/2010, 2K-602/2011, 2K-9-719/2018 ir kt.). Teismo vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes šioje byloje, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis konflikto su L. L. metu, tyčia suduodamas mediniu pagaliu du smūgius nukentėjusiajam L. L. į kairės rankos dilbį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytomis aplinkybėmis A. J. veikus būtinosios ginties sąlygomis ir minėtus veiksmus atlikus ginantis nuo realaus, besitęsiančio pavojaus jo sveikatai ar turtui. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad A. J. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, sukėlė šiam fizinį skausmą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo A. J. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl A. J. kelio kelkraštyje statomo išorinės reklamos stendo teisėtumo, kas, teismo manymu, įvertinus byloje nustatytas aukščiau nurodytas, aptartas aplinkybes, teisinio vertinimo bei išvadų dėl kaltinamojo A. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nekeičia, atsakomybės už teismo konstatuotus ir įrodymais pagrįstus jo atliktus veiksmus nešalina.

Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi šioje byloje nenustatyta būtinosios ginties situacija, sutinkamai su teismų praktika tokiu atveju būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas nekyla (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018), tad nėra pagrindo spręsti ir pripažinti kaltinamojo veiksmuose esant BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą.

Kaltinamasis A. J. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra pensijinio amžiaus, vedęs, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. J. paskiriant vieną švelniausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą netaikant intensyvios priežiūros, bausmės trukmę nustatant trumpesnę už vidurkį, ir kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytą įpareigojimą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje 37,60 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už L. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 181-192). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje nustatytas nukentėjusiajam L. L. sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – A. J., gydymo paslaugos L. L. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Taigi už šią žalą atsakingas kaltinamasis A. J., todėl civilinio ieškovo patirta žala iš jo priteistina.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. J. valstybės naudai išieškotinos 13,30 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. J. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 37,60 Eur (trisdešimt septynis eurus 60 euro centų) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš A. J. 13,30 Eur (trylika eurų 30 euro centų) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                Rita Dirkė