Civilinė byla Nr. eB2-1397-803/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. kovo 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, kurioje suinteresuoti asmenys (kreditorės) – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ bankroto administratore. Ši teismo nutartis 2021 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjo. Teismas 2021 m. gruodžio 20 d. patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir nemokumo administratorės ginčijamus reikalavimus išskyrė į atskiras bylas.
2. Pareiškėja UAB „Idea In“ prašo patvirtinti 1 120 948,80 Eur reikalavimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Nurodo, kad antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/00001 pagal vekselį neišieškota skolos dalis yra 10 833,92 Eur. Pagal išrašytas sąskaitas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolinga pareiškėjai 51 550 Eur ir 4 189,50 Eur delspinigių. Pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį bankrutuojanti įmonė skolinga pareiškėjai 796 567,20 Eur (172 969,12 Eur palūkanų ir 165 070,08 Eur delspinigių), pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį – 257 808,18 Eur (76 213,68 Eur palūkanų ir 58 852,92 Eur delspinigių).
3. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nesutinka su pareiškėjos UAB „Idea In“ reikalavimu, prašo pripažinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Idea In“ 2017 m. vasario 6 d. sudarytą sutartį niekine, taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes ir netvirtinti UAB „Idea In“ 1 120 948,80 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo.
4. Nurodė, kad pareiškėja yra susijusi su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įmonė. Pareiškėja Juridinių asmenų registrui savo paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2017 metus. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktame kreditorių sąraše nurodyta, kad pareiškėjos reikalavimas sudaro 10 700,99 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalį per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos kreditoriai turi pateikti ne tik savo reikalavimus, bet ir jų pagrindimo dokumentus. Todėl pareiškėjos dokumentai, pateikti po 2021 m. spalio 6 d., neturėtų būti priimami ir vertinami. Pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį pareiškėja turėjo dalyvauti varžytynėse pagal BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą, tačiau byloje nėra pateikta jokių prašymų dėl dalyvavimo varžytynėse, jokių dokumentų, patvirtinančių sutartos kainos siūlymą varžytynėse. Dėl to pareiškėjos reikalavimo dalis pagal šią sutartį neturėtų būti tvirtinama.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį buvo siekiama sumažinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuostolius dėl turto pardavimo už ženkliai žemesnę nei rinkos kainą. Pagal CPK 644 straipsnio 1 punktą skolininkas privalo netrukdyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Šalys, sudarydamos 2017 m. vasario 6 d. sutartį, pažeidė šią pareigą. Sutartimi buvo siekiama vienintelio neteisėto tikslo – trukdyti teisėtiems antstolių veiksmams realizuoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą, tuo pačiu trukdant kreditoriams patenkinti savo reikalavimus vykdymo procese. Sandoris laikytinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Iš viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio kylantys reikalavimai turi būti netvirtinami bankroto byloje.
6. Pareiškėja nepateikė jokių sutarčių ar susitarimų dėl projektavimo darbų, nėra įrodymų, kad projektavimo paslaugos iš tiesų būtų suteiktos, todėl 55 739,55 Eur reikalavimo dalis neturėtų būti tvirtinama. Pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį visa išmokama suma turi būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau pagal šią sutartį sumos buvo mokamos jau po šios datos. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių duomenų, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ būtų sumokėjusi 4 100,00 Eur grynais pinigais.
7. Kreditorė UAB „EDS INVEST“ nesutinka su pareiškėjos UAB „Idea In“ reikalavimu ir prašo jo netvirtinti. Nurodo, kad pareiškėja yra artimais ryšiais su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susijęs asmuo, iki bankroto bylos iškėlimo veikęs prieš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius, vilkinęs išieškojimą iš įvairaus įkeisto turto bei yra baustas už piktnaudžiavimą procesu. Pareiškėja yra susijusi per S. R., kuris buvo nuteistas bei šiuo metu yra teisiamas kartu su valdomomis bendrovėmis, tarp kurių ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas”. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17591-599/2020 pripažinta, kad pareiškėja, UAB „Primestus“, UAB „NT paslaugos“ laimėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto varžytynes, nors net neketino pirkti turtą, o tik siekė vilkinti vykdymo procesą. Pareiškėjos neteisėti veiksmai vykdymo procese taip pat buvo nustatyti ir kitose civilinėse bylose (Nr. e2YT-18723-925/2021, Nr. e2YT-19067-925/2021, Nr. e2YT-8817-819/2021, Nr. e2S-2569-794/2021, Nr. e2S-2293-653/2021).
8. Vieši duomenys patvirtina, kad pareiškėja negali pagrįstai įgyti tokio dydžio kreditorinio reikalavimo į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pareiškėjos įstatinį kapitalą sudaro 2 500 Eur, paskutinę finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui pareiškėja pateikė už 2017 metus. Pareiškėjos metinės pardavimo pajamos 2017 m. sudarė 34 600 Eur, o veikla buvo nuostolinga. Pareiškėjos turtas 2021 m. buvo areštuotas 5 kartus. Pagal Creditinfo pateikiamą vertinimą pareiškėja turi didžiausią bankroto bylos iškėlimo reitingą, turi skolų valstybinio socialinio draudimo biudžetui.
9. Nemokumo administratorė atsiliepimu su pareiškėjos UAB „Idea In“ reikalavimu sutinka ir prašo 1 120 948,80 Eur dydžio reikalavimą tvirtinti. Nurodo, kad skolos egzistavimo faktą patvirtina byloje esantys, nenuginčijami pirminiai dokumentai: 2017 m. vasario 6 d. sutarties kopija, 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutarties kopija, skolos apskaičiavimą pagrindžiantys dokumentai, bankinių mokėjimų nurodymų patvirtintos kopijos, kasos išlaidų orderių kopijos, buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį pareiškėja sumokėjo beveik 800 000 Eur. Dėl to ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ir jos kreditoriai gavo aiškią finansinę naudą, nes varžytynių metu sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis buvo nukreiptas kreditorių finansiniams reikalavimams dengti. Būtent toks pasiektas rezultatas paneigia teiginius, kad 2017 m. vasario 6 d. sutartis prieštarauja viešosios tvarkos ir geros moralės normoms (CK 1.81 straipsnis). Byloje esantys neginčijami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad reikalavimo dalis pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį yra pagrįsta ir įrodyta
II. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados
10. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).
11. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
Dėl 796 567,20 Eur reikalavimo teisės pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį pagrįstumo
13. Pareiškėja 796 567,20 Eur reikalavimo dalį grindžia 2017 m. vasario 7 d. sutartimi, pagal kurią dalyvaudama 6-iose varžytynėse sumokėjo iš viso 458 528,00 Eur, todėl bankrutuojanti įmonė pagal sutartį turi grąžinti pareiškėjai nurodytą sumą, taip pat sumokėti 172 969,12 Eur palūkanų ir 165 070,08 Eur delspinigių. Kreditorė VMI prašo šią sutartį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu pagal CK 1.81 straipsnį, nes jis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, ir netvirtinti šios kreditorinio reikalavimo dalies.
14. Šalių 2017 m. vasario 6 d. sudarytos sutarties preambulėje nurodyta, kad pareiškėja UAB „Idea In“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, siekdamos sumažinti bankrutuojančiai įmonei patiriamus nuostolius dėl varžytynėse parduodamo jos nekilnojamojo turto už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, susitarė, kad pareiškėja, gavusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą ir informaciją apie paskelbtas varžytynes, kuriose yra parduodamas bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas, įsipareigojo sumokėti varžytynių dalyvio mokestį ir dalyvauti varžytynėse, siekiant nupirkti varžytynėse parduodamą turtą už ne aukštesnę nei šalių suderintą kainą (sutarties 2.1 punktas). Pareiškėjai laimėjus varžytynes, bankrutuojanti įmonė įsipareigojo surasti investuotoją, kuris ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėtų už pareiškėją pinigų sumą, kuri yra lygi skirtumui tarp kainos, už kurią buvo parduodamas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio, arba padengtų išieškotojui visą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą (sutarties 2.2 punktas).
15. Pagal sutarties 2.3 punktą, tais atvejais, kai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ investuotojas sumoka už pareiškėją pinigų sumą, kuri yra lygi skirtumui tarp kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio, pareiškėja pasirašo turto pardavimo iš varžytynių aktą ir viešame registre įregistruoja nuosavybės teisę į varžytynėse įsigytą turtą savo vardu. Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nuosavybės teisių į varžytynėse įsigyto turto įregistravimo pareiškėja įsipareigoja pirkimo–pardavimo sutartimi perleisti varžytynėse įsigytą turtą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ investuotojui arba kitam bankrutuojančios įmonės nurodytam pirkėjui. Pardavimo kaina pagal pirkimo-pardavimo sutartį turi būti tokia, kad už parduotą turtą pareiškėja gautų pinigų sumą, kad būtų padengtas pareiškėjos įsiskolinimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ investuotojui, pareiškėja atgautų varžytynių dalyvio mokestį, o taip pat gautų 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo varžytynių dalyvio mokesčio už laikotarpį nuo varžytynių dalyvio sumokėjimo dienos iki varžytynių dalyvio mokesčio sugrąžinimo dienos.
16. Pagal sutarties 2.4 punktą, tais atvejais, kai varžytynes laimi kitas dalyvis arba UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neranda investuotojo, varžytynės yra paskelbiamos neįvykusiomis, nes pareiškėja nesumoka skirtumo tarp kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio arba varžytynės yra paskelbiamos neįvykusiomis kitais pagrindais arba varžytynės yra atšaukiamos, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigoja ne vėliau kaip per 40 d. nuo varžytynių datos kompensuoti pareiškėjai varžytynių dalyvio mokestį bei 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo varžytynių dalyvio mokesčio už laikotarpį nuo varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo iki varžytynių dalyvio mokesčio sugrąžinimo dienos.
17. Pagal sutarties 3.1 punktą šalys susitarė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2.4 punkte nustatytais atvejais vėluojant grąžinti pareiškėjai varžytynių dalyvio mokestį, už kiekvieną uždelstą dieną yra skaičiuojami delspinigiai – 0,2 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
18. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Remiantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-611/2021, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Pažymėtina, kad pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Tai reiškia, kad niekinį sandorį ir jo teisines pasekmes teismas konstatuoja nepriklausomai nuo to, ar šalys ir tretieji asmenys pareiškė reikalavimą pripažinti sandorį niekiniu, dėl to negaliojančiu.
20. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris yra niekinis ir negalioja tada, kai jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Dėl to teismas pareiškėjos pateiktos sutarties sąlygas vertina, atsižvelgdamas į tai, ar jos atitinka viešajai tvarkai bei gerai moralei, taip pat ir į tai, ar jos atitinka imperatyvias įstatymo normas.
21. Pareiškėjos ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2017 m. vasario 6 d. sutarties preambulė yra nukreipta į tikslą neleistinai paveikti vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 straipsnio 1 dalis), todėl tai sudaro pagrindą pripažinti sandorį prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
22. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
23. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.1 papunktis prieštarauja CPK 644 straipsnio 7 punktui, nes šalys, iš kurių viena yra skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, sutarė siūlyti varžytynėse UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Idea In“ iš anksto suderintą kainą, taip antstoliui trukdant tinkamai atlikti vykdymo procese numatytas pareigas – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
26. Be to, Sutarties 2.1 papunktyje susitarta veikti ne pagal CPK 700 straipsnio reikalavimus, nes skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per tarpininkę UAB „Idea In“ netiesiogiai pati siekė dalyvauti varžytynėse. Toks sutarties šalies UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veikimas neatitinka imperatyvios įstatymo normos, kurioje numatyta, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis).
27. Pareiškėja ir nemokumo administratorė teigia, kad šios sutarties vykdymo metu bendra sumokėta beveik 800 000 Eur varžytynių dalyvio mokesčio suma buvo paskirstyta kreditoriams, tai yra jie gavo naudą, todėl toks sutarties rezultatas paneigia VMI teiginius, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
28. Teismas pažymi, kad pagal pareiškėjos pateiktus duomenis bendra varžytynėse sumokėto mokesčio suma yra lygi tik 458 528 Eur, o visą kitą jos reikalaujamos sumos dalį sudaro jos apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai. Be to, pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-17591-599/2020 (e2S-1137-560/2020) buvo konstatuota, kad dėl to, kad nebuvo sumokėta visa už iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto kaina, varžytynės Nr. 185907, kuriose dalyvavo ir dalyvio mokestį sumokėjo pareiškėja, buvo pripažintos neįvykusiomis (CPK 717 straipsnio 3 punktas).
29. Tokiu atveju pagal CPK 721 straipsnio 3 dalį yra skelbiamos pakartotinės varžytynės, kurios vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis. Taigi pareiškėjos veiksmais, aptartais sutartyje, buvo užkertamas kelias nustatyti tikrąją parduodamo turto rinkos kainą, taip pat buvo vilkinamas visas turto realizavimo ir skolos išieškojimo procesas, tuo pačiu darant žalą išieškotojams, nes varžytynių dalyvio mokestis galėjo padengti tik itin mažą jų reikalavimų dalį.
30. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, 2017 m. vasario 6 d. sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Nagrinėjamoje byloje pagal 2017 m. vasario 6 d. sutartį pareiškėja neperdavė jokio turto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet mokėjo varžytynių dalyvio mokestį, kuris buvo paskirstytas išieškotojams, tai yra sąžiningiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens.
31. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Dėl to pareiškėjos 796 567,20 Eur finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas(CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Dėl 257 808,18 Eur reikalavimo teisės pagal paskolos sutartį pagrįstumo
32. Pareiškėja teigia, kad pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra jai skolinga 257 808,18 Eur (76 213,68 Eur palūkanų, 58 852,92 Eur delspinigių).
33. Pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį pareiškėja įsipareigojo suteikti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne mažesnę, nei 50 000 Eur paskolą, o bankrutuojanti įmonė įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir sumokėti 12 proc. palūkanų.
34. Pagal sutarties 2 punktą šalys susitarė, kad paskolos sumą paskolos davėja perduoda paskolos gavėjui dalimis pagal atskirus paskolos gavėjo prašymus. Paskolos suma yra perduodama grynais paskolos gavėjos atstovui, sumokama pavedimu į paskolos gavėjos sąskaitą arba atliekant mokėjimus paskolos gavėjo kreditoriams pagal paskolos gavėjo prievoles. Pagal sutarties 6 punktą, jei paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą nustatytu terminu, tai jis privalo mokėti delspinigius – už kiekvieną pradelstą dieną po 0,2 proc. nuo negrąžintos paskolos sumos.
35. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė ir pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskoliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ne tik paskolos sutarties sudarymo metu, bet ir po jos sudarymo perduodant (skolinant) sutartyje nurodytą pinigų sumą. Paskoliniai teisiniai santykiai tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo gali būti susidarę anksčiau žodinės sutarties pagrindu ir įforminti vėliau sudarant rašytinę sutartį. Paskoliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ir tarp verslu užsiimančių asmenų tarpusavio atsiskaitymus įforminant paskolos sutartimis. Todėl, kilus ginčui dėl paskolos teisinių santykių, kiekvienu atveju būtina išaiškinti paskolinių teisinių santykių kilmę ir realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018).
36. Teismų praktika, aiškinant paskolos sutartį reglamentuojančias teisės normas ir paskolos santykių įrodinėjimą, yra išplėtota ir nuosekli. Paprastai paskolos sutartyje turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015).
37. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai, pagrindžiantys sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų visumos duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).
38. Pareiškėja nurodė, kad faktiškai už bankrutuojančią įmonę sumokėjo 122 741,58 Eur (257 808,18 Eur - 76 213,68 Eur palūkanų - 58 852,92 Eur delspinigių). Pareiškėja pateikė tris lenteles su nurodytais mokėjimais UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir apskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais. Tačiau pagal pareiškėjos pateiktas tris lenteles, kuriose ji detalizavo savo mokėjimus bankrutuojančiai įmonei grynais pinigais, mokėjimo pavedimais įmonei tiesiogiai ir mokėjimo pavedimais už paskolos gavėją tretiesiems asmenims, bendra UAB „Idea In“ sumokėta suma yra 166 213,68 Eur (103 910 Eur + 5 523,68 Eur + 56 780 Eur), už kurią pareiškėja apskaičiavo iš viso 32 741,58 Eur (18 967,10 Eur + 715,08 Eur + 13 059,40 Eur) palūkanų ir 58 852,92 Eur (36 423,60 Eur + 1 988,52 Eur + 20 440,80 Eur) delspinigių. Bendra pagal visas tris lenteles suteiktų lėšų suma kartu su delspinigiais ir palūkanomis yra 257 808,18 Eur (166 213,68 Eur + 32 741,58 Eur + 58 852,92 Eur), taigi atitinka bendrą pareiškėjos pareikštą reikalavimą pagal paskolos sutartį. Tačiau spręsdamas apie galimai pareiškėjos suteiktą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paskolos sumą, teismas vadovausis pareiškėjos pateiktais duomenimis, pagal kuriuos pareiškėja bankrutuojančiai įmonei iš viso perdavė 166 213,68 Eur.
39. Aptariamoje paskolos sutartyje šalys tiksliai neapibrėžė paskolos sumos, tačiau nustatė, kad bus perduota ne mažesnė, nei 50 000 Eur suma, kuri turės būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu pareiškėja pagal šią sutartį reikalauja grąžinti 166 213,68 Eur paskolintos sumos, tai yra didesnę sumą, nei numatyta pačioje sutartyje. Taip pat pareiškėja pateikia duomenis, jog grynais pinigais UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atliko mokėjimus ir 2021 m. liepos 1 d., už šį mokėjimą taip pat skaičiuojant palūkanas ir delspinigius. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų, kad aptariamos paskolos sutarties sąlygos būtų pakeistos ar ji būtų pratęsta.
40. Pagal vieną iš pareiškėjos pateiktų lentelių pareiškėja 2019 m. sausio 10 d. sumokėjo 56 780 Eur, už kuriuos apskaičiuotos palūkanos sudaro 13 059,40 Eur, o delspinigiai – 20 440,80 Eur, iš viso – 90 280,20 Eur. Pareiškėja pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad pareiškėja 2019 m. sausio 10 d. pervedė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 56 780 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama „pagal sutartį“. Taigi nėra nurodyta, pagal kokią sutartį yra atliekami šie mokėjimai. Tuo tarpu byloje yra duomenų, kad pareiškėją ir bankrutuojančią įmonę siejo ir kiti sutartiniai teisiniai santykiai, nes pareiškėja nurodė teikusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sąskaitas už projektavimo darbus, taip pat bankrutuojanti įmonė vekseliu yra patvirtinusi savo įsipareigojimą mokėti pareiškėjai. Pareiškėja neatskleidė teismui visų ją ir bankrutuojančią įmonę siejusių sutartinių santykių, todėl pripažintina, kad pareiškėja neįrodė, jog 56 780 Eur bankrutuojančiai įmonei pervedė pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį (CPK 185 straipsnis).
41. Kitoje lentelėje pareiškėja nurodė, kad už bankrutuojančią įmonę grynais pinigais nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. liepos 1 d. sumokėjo 103 910 Eur, už kuriuos apskaičiavo 18 967,10 Eur palūkanų ir 36 423,60 Eur delspinigių, iš viso – 159 300,70 Eur. Nurodytų mokėjimų faktinį atlikimą pareiškėja grindžia kasos pajamų orderių kvitais. Pateikti kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad pareiškėja bankrutuojančiai įmonei mokėjo grynais pinigais, nurodydama, kad moka „pagal sutartį“. Pateikti kvitai atitinka antroje lentelėje nurodytas sumas, kvitų numerius ir iš jų datas. Tačiau kvituose nurodyti žodžiai „pagal sutartį“ šiuo atveju taip pat nepatvirtina, kad buvo mokama būtent pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį, nes patys mokėjimai buvo atliekami ir po 2020 m. gruodžio 31 d., tai yra po to, kai visa paskolos suma turėjo būti grąžinta. Be to, bendra atliktų mokėjimų suma yra didesnė, negu paskolos sutartyje nurodyta suma.
42. Pagal CK 6.871 straipsnio 6 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, kaip ji teigia, bankrutuojančiai įmonei mokėjo grynais pinigais, tačiau byloje nėra įrodymų apie realų pinigų perdavimą, o kasos pajamų orderių kvitai neatitinka CK 6.871 straipsnio 6 dalies reikalavimo, pareiškėjos prašymas patvirtinti 159 300,70 Eur finansinį reikalavimą atmetamas (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį).
43. Pareiškėja taip pat pateikė lentelę, kurioje nurodė, kad už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo tretiesiems asmenims nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. iš viso 5 523,68 Eur, už kuriuos apskaičiavo papildomai 715,08 Eur palūkanų ir 1 988,52 Eur delspinigių, iš viso – 8 227,28 Eur. Pareiškėja pateikė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovo pareiškėjai pateiktus prašymus, kuriuose nurodyta pareiškėjai pervesti konkrečias apibrėžtas sumas konkretiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Šie prašymai atitinka aptariamoje pareiškėjos lentelėje nurodytiems asmenims pervestas sumas. Pareiškėja taip pat pateikė mokėjimo nurodymus, kuriuose atsispindi lentelėje nurodytomis datomis konkretiems asmenims pervestos pinigų sumos. Pervedimuose nurodyta, kad mokama už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal prašymą.
44. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti duomenys dėl 5 523,68 Eur atliktų mokėjimų už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš esmės atitinka paskolos sutarties 2 punkto sąlygą, nes mokėjimai buvo atliekami pagal pateiktus paskolos gavėjus prašymus, atliktų mokėjimų duomenys atskleidžia, kam buvo mokama, kokios sumos buvo mokamas, taip pat, kad buvo mokama už paskolos gavėją. Pareiškėjos apskaičiuoti 1 988,52 Eur delspinigiai atitinka sutartyje numatytą 0,2 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (180 dienų) reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) pareikšti.
45. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos 8 227,28 Eur (5 523,68 Eur + 715,08 Eur palūkanų + 1 988,52 Eur delspinigių) reikalavimo dalis yra tvirtintina.
Dėl 55 739,50 Eur reikalavimo pagal sąskaitas–faktūras pagrįstumo
46. Pareiškėja teigia, kad pagal išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas–faktūras UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ jai skolinga 51 550 Eur ir 4 189,50 Eur delspinigių, iš viso – 55 739,50 Eur.
47. Pareiškėja teismui pateikė tik vieną 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 27, pagal kurią UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškėjai turėjo mokėti 5 000 Eur (be PVM) už projektavimo darbus. Kitų dvylikos PVM sąskaitų–faktūrų nėra byloje. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. skolos faktą pareiškėja įrodinėja PVM deklaracijomis, pateiktomis VMI per i.MAS sistemą, paaiškindama, kad šias sąskaitas yra paėmusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
48. Teismas atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, tačiau kartu su kitais sutarties faktą galinčiais įrodyti dokumentais.
49. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
50. Pagal pareiškėjos pateiktas PVM deklaracijas ir išrašus iš VMI i.MAS sistemos pareiškėja nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. išrašė trylika PVM sąskaitų–faktūrų, pagal kurias UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi sumokėti pareiškėjai iš viso 51 550 Eur. Pareiškėja nurodo, kad pagal šias sąskaitas bankrutuojanti įmonė turi sumokėti už projektavimo darbus, taip pat papildomai sumokėti 4 189,50 Eur delspinigių.
51. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo.
52. Pareiškėja nepateikė teismui jokios su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytos sutarties, kuri patvirtintų, kad tarp šalių buvo susiklostę projektavimo darbų rangos sutartiniai teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga šiame kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procese apėmė pareigą įrodyti šalių susitarimą dėl projektavimo darbų sutarties sudarymo, šio susitarimo sąlygas dėl kainos dydžio, kainos sumokėjimo terminų, taip pat aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, t. y. sutarties dalyko (projektavimo darbų) perdavimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
53. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojų apskaitai tvarkyti bei mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir išskaičiavimo teisingumo kontrolei sudaromas bendras mokesčių mokėtojų registras. Pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, jei mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis.
54. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 straipsnio 3 punktą PVM mokėtojas privalo teikti šio įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas ir šio įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių 12 punktą gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registre (toliau – Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras) privaloma registruoti visas apmokestinamojo asmens per mokestinį laikotarpį gautas PVM sąskaitas faktūras, kreditines PVM sąskaitas faktūras ir iš pirkėjų gautus debetinius dokumentus (toliau – PVM sąskaitos faktūros). Pagal šių taisyklių 21 punktą Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registre (toliau – Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras) turi būti registruojamos visos per mokestinį laikotarpį apmokestinamojo asmens (jo filialo, padalinio) išrašytos prekių tiekimo ir/ar paslaugų teikimo bei avanso gavimo PVM sąskaitos faktūros.
55. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. VA-119 buvo patvirtintos išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (I.MAS) naudojimo taisyklės, pagal kurių 2.5 punktą i.SAF – i.MAS elektroninis sa?skaitu? faktu?ru? posistemis, per kuri? teikiami registru? duomenys, teikiamos e. paslaugos. Pagal šio įsakymo 18 punktą duomenų teikimo i.SAF tvarka bei sąlygos yra nustatytos Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesc?iu? inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu? ministerijos virs?ininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo“.
56. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėja deklaravo VMI apie UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Tuo tarpu nei pareiškėja, nei nemokumo administratorė nepateikė teismui jokių duomenų, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ būtų taip pat deklaravusi VMI i.MAS sistemoje apie iš pareiškėjos gautas PVM sąskaitas faktūras.
57. Kasacinis teismas aiškindamas PVMĮ 79 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą reglamentavimą nurodė, kad iš įstatyme įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad egzistuoja prekių (paslaugų) tiekėjo pareiga užtikrinti, jog jo vardu ir jo naudai yra išrašyta PVM sąskaita faktūra, taip pat prekių (paslaugų) pirkėjo pareiga užtikrinti, kad PVM sąskaita faktūra yra gauta būtent iš to tiekėjo ar PVM sąskaitos faktūros rengėjo ir kad jis tas prekes (paslaugas) patiekė (pateikė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 27 punktas).
58. Nagrinėjamoje byloje teismui nėra pateikta jokių duomenų nei apie šalių sudarytą sutartį, pagal kurią galimai buvo teikiamos PVM sąskaitos–faktūros, nei įrodymai apie realiai atliktus projektavimo darbus (pvz., aktai dėl darbų perdavimo, galimai rengtų projektų identifikaciniai duomenys, derinimui siųsti dokumentai ir pan.), nei apie VMI i.MAS sistemai perduotų duomenų apie bankrutuojančios įmonės gautų ir pareiškėjos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sutapimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėja neįrodė savo 51 550 Eur reikalavimo pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).
59. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
60. Pareiškėjai nepateikus teismui jokio su bankrutuojančia įmone sudaryto susitarimo dėl projektavimo darbų ir numatyto delspinigių už sutarties sąlygų pažeidimą mokėjimo, pareiškėjos reikalavimas dėl 4 189,50 Eur delspinigių pripažintinas nepagrįstu.
Dėl 10 833,92 Eur reikalavimo pagal vekselį ir notaro vykdomąjį įrašą pagrįstumo
61. Pareiškėja 10 833,92 Eur reikalavimo dalį grindžia antstolio A. B. vykdomu išieškojimu pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytą vekselį ir notaro atliktą vykdomąjį įrašą vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/00001.
62. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje Nr. eB2-708-803/2022 antstolis A. B. pateikė 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0042/21/00001 ir persiuntė vykdomuosius dokumentus (vekselį ir notaro vykdomąjį įrašą) bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Antstolio pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. spalio 19 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo 2020 m. lapkričio 23 d. sumokėti pareiškėjai 10 500 Eur. Notaras 2020 m. gruodžio 2 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 10 569,43 Eur su 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis išieškojimo, vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Pagal antstolio 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/00001 neišieškota suma sudaro 10 833,92 Eur.
63. Pagal CK 1.105 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalį vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Pagal CPK 587 straipsnio 8 dalį notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai.
64. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnį vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka. Nagrinėjamoje byloje nei kreditorė VMI, nei UAB „EDS INVEST“ nepareiškė reikalavimo dėl antstolio pateikto vekselio ir pagal jį išduoto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, taip pat nenurodė jokių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos reikalavimo dalis pagal vekselį galėtų būti pripažinta nepagrįsta.
65. Konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimo dalis dėl 10 833,92 Eur, išieškotinų pagal vekselį ir notaro vykdomąjį įrašą, yra pagrįsta, todėl tvirtintina.
66. Apibendrinant aptartas aplinkybes ir įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir patvirtintinas bendras 19 061,20 Eur (8 227,28 Eur + 10 833,92 Eur) dydžio finansinis reikalavimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos UAB „Idea In“ prašymą tenkinti iš dalies
Patvirtinti kreditorės UAB „Idea In“ 19 061,20 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Petkuvienė