Civilinė byla Nr. e2-154-607/2022

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01579-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 8 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,

sekretoriaujant Laimai Mažrimienei,

dalyvaujant ieškovės R. L. (buvusi pavardė – U.) įstatyminės atstovės ir ieškovės G. L. atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajone atstovei Linai Armonaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. atstovaujamos įstatyminės atstovės bei ieškovės G. L. atstovaujamos advokato Piotro Orlovo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius Tauragės rajone ieškinį atsakovui V. U. dėl išlaikymo priteisto nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai R. L., kuris buvo nustatytas 2008 m. gegužės 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-162-782/2008 sprendimu ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis įmokomis po 379,39 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki R. L. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, kad lėšų administratore uzufrukto teise ieškovę G. L.; priteisti iš atsakovo pusę ieškovės skirtų ir pagrįstų lėšų dukters saviraiškai, kas sudaro 666,50 Eur; priteisti iš atsakovo susikaupusius įsiskolinimu už vengtą išlaikymo mokėjimą sūnui A. U. – 4626,10 Eur ir dukrai R. L. 4817,74 Eur ir priteisti iš atsakovo ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodo, kad 2005 m. birželio 18 d. Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, ieškovė G. L. (toliau - ieškovė) ir atsakovas V. U. (toliau - atsakovas), įregistravo santuoką. Santuokos metu, 2005 m. lapkričio 14 d. susilaukė sūnaus A. U. ir dukros R. L..

Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2008 m. gegužės 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-162-782/2008. Teismo sprendimu atsakovas įsipareigotas mokėti ieškovei išlaikymą vaikui po 130,33 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimui teismui dienos, tai yra 2007 m. spalio 24 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore nutarta uzufrukto teise paskirti ieškovę.

2010 m. rugpjūčio 17 d. žuvo šalių sūnus A. U.. Atsakovas ne tik priteisto išlaikymo sūnui geranoriškai nemokėjo, iki šio ieškinio pateikimo dienos, nemoka ir išlaikymo dukrai. Taip pat, svarbu paminėti, kad iki sūnaus žūties dienos 2010 m. rugpjūčio 17 d., atsakovas buvo įsiskolinęs dėl nemokėtų lėšų vaikų išlaikymui: sūnui 15972,98 Lt (kas sudaro 4626,10 Eur), dukrai R. L. iki 2010 m. spalio l d. - 16634,70 Lt (kas sudaro 4817,74 Eur) ir iki šio ieškinio pateikimo datos, šie įsiskolinimai nėra padengti.

2013 m. spalio 15 d. R. L. savo pavardę iš U. pakeitė į L.

Kai buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bei nustatytas ieškovės ir atsakovo vaikų išlaikymo dydis, vaikai dar tebuvo 2 metų ir 4 mėnesių amžiaus. Išlaikymo dydis buvo nustatytas pagal tuo metu buvusius vaikų poreikius bei šalies ekonominę situaciją.

Nuo to laiko praėjo daugiau kaip 13 metų. Šiuo metu ieškovės ir atsakovo dukteriai yra sukakę 16 metų. Laikotarpyje nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo iki šiol išlaikymo dydis keistas nebuvo.

Per daugiau nei 13 metų dukra užaugo ir, iš esmės, pasikeitė R. L. tiek būtinieji (maistas, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), tiek poreikiai susiję su mokymusi, laisvalaikiu, bendravimu, saviraiška bei gabumų lavinimu. Akivaizdu, kad iš vaikystės amžiaus išaugusio paauglio poreikiai ir interesai bei jų apimtis reikšmingai skiriasi. R. L. yra alergiška, tą patvirtina periodiškai atsinaujinantis atopinis dermatitas, herpes virusas, dėl šios priežasties maistas privalo būti kokybiškas ir kruopščiai atrinktas, todėl ieškovė skiria dukrai vidutiniškai 300 Eur per mėnesį maistui (mėsa, žuvis, vaisiai, daržovės, pieno produktai). Svarbu paminėti ir komunalinius mokesčius, t. y. šildymą, elektrą, kas vidutiniškai per mėnesį gaunasi 167,57 Eur. Kadangi, ieškovė gyvena dviese su dukra nuosavame name, adresu Tilto g. 5, Tauragė, tai natūralu, kad pusė šių išlaidų tenka dukrai. R. L. pietūs mokykloje kainuoja 2,50 Eur per dieną, kas sudaro 50 Eur sumą per mėnesį. Mokyklos reikmenims (sąsiuviniai, aplankai, kuprinė, penalas, tušinukai, piešimo popierius, teptukai ir kt.) per metus vidutiniškai reikia skirti 120 Eur, mėnesiui skiriama apie 10 Eur. Mokyklinės pratybos (anglų k., istorija ir kt.) kainuoja metams apie 20 Eur, t. y. l,67 Eur per mėnesį. Vaistai, vitaminai R. L. kainuoja vidutiniškai 50 Eur per mėnesį, odontologo paslaugos vidutiniškai apie 300 Eur metams, t. y. 25 Eur per mėnesį. Ieškovės paskaičiavimu, dukrai kirpykla vidutiniškai per mėnesį kainuoja apie 5 Eur, higienos prekės, dekoratyvinė kosmetika – 30 Eur per mėnesį. Mokyklinei uniformai reikia skirti 30 Eur per metus, kas yra 2,50 Eur mėnesiui. Rūbams, avalynei ieškovė dukrai skiria apie 1200 Eur per metus, t. y. 100 Eur mėnesiui. Sportinei aprangai vidutiniškai reikia skirti 150 Eur per metus, kas yra 12,50 Eur per mėnesį, šokių bateliams, aprangai – 100 Eur per metus, t. y. 8,33 Eur mėnesiui.

Svarbu paminėti ir kaupiamojo gyvybės draudimo išlaidas, kurios yra 30 Eur per mėnesį bei pramogas, nenumatytas išlaidas, kurioms ieškovė dukrai skiria vidutiniškai 50 Eur mėnesiui. Taigi, ieškovės paskaičiavimu dukrai per mėnesį vidutiniškai reikia skirti 758,79 Eur.

Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, veiklos rūšies kodas 105 (aplinkos tvarkymas, gatvių valymas, sniego ir ledo šalinimas). 2021 metais ieškovė dirbo pagal verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, dėl didelių finansinių išlaidų dukros išlaikymui, ieškovei periodiškai tenka važiuoti dirbti į užsienį, kad dukra turėtų visas įmanomas materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo įgimtus gebėjimus, aktyviai dalyvautų socialiniame gyvenime, įgytų naujus įgūdžius.

Svarbu paminėti, jog vaikui augant ne tik didėja poreikiai, tačiau keičiasi ir šalies ekonominė situacija, didėja kainos, todėl vaiko išlaikymui tenka skirti didesnę pajamų dalį. Esant tokiai situacijai. Ieškovei tiek ankščiau, tiek dabar yra sudėtinga, vien iš savo pajamų, pilnai užtikrinti Ieškovės ir Atsakovo dukters poreikius, todėl ieškovės vertinimu, atsakovo mokėtina suma dukrai turi būti padidinta ne mažiau kaip iki 379,39 Eur per mėnesį, tai yra pusė nuo ieškovės apskaičiuotos 758,79 Eur sumos.

Ieškovių atstovas advokatas Piotras Orlovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinyje nuosekliai išdėstė visas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad atsakovas nebendrauja nei su mama, nei su dukra. Ieškovės dukra R. aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, bei įvairiuose konkursuose ir olimpiadose, todėl į savo reikalavimus įtraukė lėšas skirtas saviraiškai, papildomam išsilavinimui, kas sudarytų 666,50 Eur, tai yra pusę ieškovės skirtų ir pagrįstų lėšų dukters saviraiškai. Dukra išaugo, jos poreikiai taip pat išaugo, todėl prašo padidinti išlaikymo sumą.

Ieškovės gaunamos pajamos skirtingos. Ji dirba pagal verslo liudijimą. Ieškovė pardavė namą, planuoja įsigyti butą Kaune. Ieškovės turimi įsigyti sklypai investicija dukros ateičiai. Ieškovė uždirba pakankamai, tai nėra minimalios išlaidos, tai išlaidos tos kurios būtinos vaiko išlaikymui, tobulėjimui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo, nori pabrėžti, kad vykdymo procesas pradėtas ankstesniu teismo sprendimu kaip ir praktiškai yra nutrauktas, kadangi atsakovo nėra Lietuvoje, todėl prašo priteisti konkrečius įsiskolinimus už nepilnamečių vaikų išlaikymą.

Atsakovas V. U. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinio ir šaukimų į teismo posėdį gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko. Atsakovas deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Sodros duomenų bazės duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba. Kitos atsakovo gyvenamosios vietos teismui nėra žinomos, todėl esant ieškovės prašymui, atsakovui procesiniai dokumentai bei šaukimas apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu, dėl to laikytina, kad jam teismo šaukimas ir procesiniai dokumentai yra įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnis).

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 9 d. Skyriaus specialistė lankėsi G. L. šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini). G. L. paaiškino, kad jos ir dukters deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), moters tėvu namuose, tačiau jos namai yra jai nuosavybės teise priklausantis namas, esantis Tilto g. 5, Tauragėje, ieškovė taip pat nurodė, kad savo namą parduoda, su dukterimi planuoja išvykti gyventi j Kauną, kai mergaitė pabaigs 10 klasę, dalį daiktų jau yra išvežusi. Būstas su visais patogumais, nepilnametei skirtas antras namo aukštas, kuriame yra vaiko kambarys su drabužine, miegamasis, vonios kambarys. Namuose labai erdvu, švaru ir tvarkinga, vaikui gyventi sudarytos labai geros sąlygos.

Ištyrus šeimos gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į turimą informaciją, į vaiko nuomonę, matyti, jog ieškovė G. L. sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas savo nepilnametei dukrai R. L., išlaiko ją, užtikrina vaiko poreikių tenkinimą, stengiasi dukrai sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Skyriaus nuomone, šiuo metu Tauragės rajono apylinkės teismo priteistas materialinis išlaikymas R. L. yra akivaizdžiai per mažas, nes, augant vaikui, didėja ir jo poreikiai. Atsižvelgiant į vaiko interesus, tikslinga padidinti priteistą išlaikymo dydį iš V. U. dukters R. L. išlaikymui.

Skyrius mano, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, tačiau, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgs ir įvertins vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Lina Armonaitė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškovių ieškinį, kadangi nepilnametės R. poreikiai jai augant, taip pat didėja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė R. L., gimusi (duomenys neskelbtini) yra ieškovės G. L. ir atsakovo dukra (e. b. l. 10). Ieškovės G. L. ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2008 m. gegužės 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-162-782/2008 (e. b. l. 11-14). Teismo sprendimu atsakovas įsipareigotas mokėti ieškovei išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 130,33 Eur (450 Lt) kiekvienam vaikui per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimui teismui dienos, tai yra 2007 m. spalio 24 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore nutarta uzufrukto teise paskirta ieškovė.

Dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010).

Iš rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovė dirba pagal verslo liudijimą aplinkos tvarkymo, gatvių, sniego ir ledo šalinimo srityse taip pat yra įmonės MB „R.“ savininkė. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė papildomai važiuoja užsidirbti į užsienį, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė turi ir gauna pastovias pajamas, kurių pagrindu išlaiko tiek save ir dukrą. Ieškovė, taip pat turi nekilnojamo turto: žemės sklypą su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registro centras duomenų bazės išrašą 116558 Eur, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 16800 Eur, žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 9670 Eur. Ieškovė įsigijusi dvi transporto priemones: VW Transporter, valst nr.  (duomenys neskelbtini) VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visi šie duomenys apie turimą turtą leidžia teismui konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis pakankamai gera.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismas pažymi, kad iš teismui prieinamų registrų duomenų bazių nustatyta, kad atsakovas Lietuvoje neturi nekilnojamo ir/ar kilnojamo turto. Atsakovas Lietuvoje oficialių pajamų neturi. Atsakovas deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsakovas jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar gauti mažesnes pajamas, todėl atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad gyvendamas užsienyje ieškovas gali gauti bent jau minimalų darbo užmokestį, kuris pagal viešai prieinamus Jungtinės Karalystės vyriausybės duomenis šiuo metu yra 8,91 £/val., kas sudarytų vidutiniškai 1425,60 £/val. arba 1682,20 Eur (1425,60 x 1,18 (keitimo į Eur kursas) = 1682,20 Eur) neatskaičius mokesčių. Atsakovas, taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką, todėl atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nėra ženkliai geresnė už ieškovės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas kaip jau minėta aukščiau yra jauno amžiaus, galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). 

Nors teismas neturi tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį užsienyje, tačiau tai nepaneigia jo pareigos teikti nepilnametei dukrai tinkamą išlaikymą. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametė R. L. gyvena kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai Lietuvoje šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 730 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Atsakovo teikiamas išlaikymas R. L. šiuo metu nesudaro  nei pusės orientacinio teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui Lietuvoje.

Be to, dukros poreikiai iš esmės pasikeitė, nes santuokos nutraukimo metu ji tebuvo vos 2 m. 4 mėn., šiuo metu jai 16 m., t. y. per šį laiką ji pradėjo lankyti mokyklą, lanko įvairius būrelius, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Iš neįgalumo lygio pažymos Nr-3 Nr. 432 matyti, kad R. L. nustatytas lengvas neįgalumo lygis iki 2023 m. lapkričio 13 d. susijęs su spazminiu dipleginiu cerebriniu paralyžiumi, todėl akivaizdu, kad 130,33 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, visapusiškam ugdymui.

Analizuojant byloje ieškovės pateiktą vaikui skiriamų lėšų lentelę, matyti, joje ieškovės dukrai numatytos išlaidos: 300 Eur/mėn. maistui; komunalinės paslaugos (šildymas, elektra ir kt.) – 83,79 Eur/mėn.; pietūs mokykloje – 50 Eur/mėn., mokyklos reikmenys (sąsiuviniai, aplankai, kuprinė, penalas, tušinukai ir kt.) – 10 Eur/mėn., mokyklinių pratybų sąsiuviniai - 1,67 Eur/mėn., vaistai, vitaminai – 50 Eur/mėn., odontologo paslaugos – 25 Eur/mėn., kirpykla – 5 Eur/mėn., higienos prekės, dekoratyvinė kosmetika – 30 Eur/mėn., mokyklinė uniforma – 2,50 Eur/mėn., rūbai ir avalynė – 100 Eur/mėn., sportinė apranga – 12,50 Eur/mėn., kaupiamasis gyvybės draudimas – 30 Eur/mėn., šokių bateliai, apranga – 8,33 Eur/mėn., pramogos, nenumatytos išlaidos – 50 Eur/mėn., tai yra šios išlaidos sudaro 758,79 Eur/mėn. ir viršija nustatytą optimalų kriterijų - vienos minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis pagal 2022 m. mokesčių sistemą būtų 533 Eur/mėn. atskaičius mokesčius, todėl norint pagrįsti prašomą priteisti išlaikymą, teismui turėtų būti pateikti realūs ir objektyvūs paskaičiavimai bei pridėti vaiko poreikius patvirtinantys įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, kad yra būtinas didesnis išlaikymas.

Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad visgi išlaidos nurodytos maistui nėra objektyviai pagrįstos. Ieškovė nurodo, kad maistui skiria 300 Eur/mėn. Prie minėtų išlaidų taip pat reiktų pridėti ir išlaidas pietums mokykloje. Viso bendros išlaidos maistui, anot ieškovės sudaro 350 Eur/mėn. Pažymėtina, vien ši dalis sudaro daugiau kaip pusę minimalaus darbo užmokesčio ir nors ieškovė nurodo, kad ieškovės dukra yra alergiška, jai vis atsinaujina dermatitas, herpes virusas, dėl ko maistas privalo būti kokybiškas, tačiau vien ši priežastis nepagrindžia ieškovės nurodytų išlaidų dydžio pagrįstumo. 

Be to, teismas abejoja ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad dukrai vidutiniškai metams pas dantistą išleidžiama apie 300 Eur per metus, kas vidutiniškai sudarytų apie 25 Eur/mėn. pabrėžtina, kad teismas nekvestionuoja svarbos prižiūrėti dantų higieną, tačiau ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų apie didelį poreikį lankytis pas odontologą ir išleisti tokio dydžio sumą per metus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės dukrai odontologo paslaugos gali būti teikiamos nemokamai, nes šios paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir teikiamos Pirminės sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą.

Ieškovė į teiktino kasmėnesinio materialinio išlaikymo sumą taip įskaičiuoja ir 30 Eur kaupiamojo gyvybės draudimo įmoką per mėnesį, kurią prašo priteisti iki dukters pilnametystės. Tačiau teismas pažymi, kad draudimas negali būti pripažįstamas būtinomis vaiko išlaikymo išlaidomis, nes draudimo įmokų mokėjimas neatitinka išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikui sąlygas, reikalingas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, visi vaikai yra draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl papildomai drausti vaiką gyvybės draudimu nėra būtina. Draudimo įmokų mokėjimas gali būti tik savanoriškas tėvų pasirinkimas (2019 m. gruodžio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1391-896/2019).

Ieškovė taip pat už nepilnametę dukrą gauną universalią išmoką vaikui (vaiko pinigus), kuri pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (73,5 Eur) išmoka per mėnesį.

Kartu pažymėtina, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje nepilnamečių vaikų gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta vaikų motina, kasacinis teismas nurodė, kad ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų (vaiko pinigų) naudojimo paskirties – jos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti, ir konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai laikė, kad vaiko pinigai nepriskirtini vaiko (vaikų) išlaikymui ir šios valstybės teikiamos lėšos neįskaitytinos į vaiko išlaikymui skirtinų lėšų dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą. 61 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010. 62 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009. 63 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas. 64 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 37 punktas). Atsižvelgiant į tai bendra išlaikymo suma tenkanti ieškovei ir atsakovui atitinkamai mažėja.

Visos kitos ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui - komunalinės paslaugos (šildymas, elektra ir kt.) – 83,79 Eur/mėn.; mokyklos reikmenys (sąsiuviniai, aplankai, kuprinė, penalas, tušinukai ir kt.) – 10 Eur/mėn., mokyklinių pratybų sąsiuviniai - 1,67 Eur/mėn., vaistai, vitaminai – 50 Eur/mėn., kirpykla – 5 Eur/mėn., higienos prekės, dekoratyvinė kosmetika – 30 Eur/mėn., mokyklinė uniforma – 2,50 Eur/mėn., rūbai ir avalynė – 100 Eur/mėn., sportinė apranga – 12,50 Eur/mėn., šokių bateliai, apranga – 8,33 Eur/mėn., pramogos, nenumatytos išlaidos – 50 Eur/mėn. – teismo vertinimu yra pagrįstos. Ieškovė gyvena name, pateikė sąskaitas faktūras už pirktą dyzelinį kurą gyvenamojo namo šildymui, taip pat savaime suprantama, kad papildomai į komunalinius mokesčius įeina tokie mokesčiai kaip atliekų išvežimo, elektros ir vandens suvartojimo ir nuotekų valymo. Ieškovės dukra yra mokyklinio amžiaus, todėl nėra abejonių, kad ieškovė mokyklinėms prekėms išlaidžia lentelėje nurodytas sumas. Aukščiau jau paminėta, kad ieškovės dukra lanko būrelius, iš pateiktų teismui padėkų raštų matyti, kad mergaitė yra aktyvi, dalyvauja įvairiose užklasinėse veiklose, kas leidžia jai visapusiškai tobulėti. Taip pat, kaip minėta aukščiau mergaitė turi sveikatos problemų, todėl nekyla abejonių ir dėl išlaidų vaistams bei vitaminams. Mergaitė jau yra paauglė, todėl teismas sutinka, kad ieškovės nurodytos išlaidos higienai, aprangai yra protingos, realios, pagrįstos ir savaime suprantama, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). 

Nors apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaikų poreikiams reikalingas išlaidas labai sunku, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, tačiau įvertinus šalių nepilnametės dukters poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus, išvadą teikiančios institucijos atstovės išsakytą nuomonę, vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, šalių turtinę padėtį, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinės vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, darytina išvada, jog 600 Eur suma yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms būtinoms vieno 16 m. amžiaus vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti – patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, juolab, kad šalių dukra ypatingų, išskirtinai didesnių išlaidų reikalaujančių, specialiųjų poreikių neturi (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, kurioje minimalus darbo užmokestis beveik du kartus viršija minimalų darbo užmokestį Lietuvoje, todėl sprendžia, kad atsakovas realiai galėtų teikti 300 Eur/mėn. išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Ši suma laikoma pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 2 dalis) bei realiai įvykdoma.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dukra gyvena tik su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies ir pakeistinas Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-162-782/2008 priteisto išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai R. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis), o nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis). Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalis 1 punktas).

Dėl papildomų lėšų skirtų vaiko saviraiškai priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusę ieškovės skirtų ir pagrįstų lėšų dukters saviraiškai, kas sudaro 666,50 Eur. Ieškovė nurodo, kad pagal galimybes stengiasi suteikti galimybes dukrai aktyviai leisti laisvalaikį, skirti laiko ir lėšų R. išleidžiant i įvairias stovyklas, kur ji galėtų tobulinti savo socialinius įgūdžius. Ieškovė suteikė galimybę dukrai baigti Tauragės moksleivių kūrybos centro vykdom pagrindinio dailės ugdymo 4-ių metų programą, kur dukra turėjo galimybę mokytis piešimo, kompozicijos, spalvinės raiškos (tapybos), erdvinės plastikos (keramikos), dailėtyros bei ruošti diplominį darbą. Ši programa ieškovei kainavo 252 Eur (lankyta nuo 2016-09-05 iki 2020-06-03, mėnesinis mokestis – 7 Eur) Ieškovės ir atsakovo duktė 2020 m. ir 2021 m. dalyvavo jaunimo stovykloje ,,Karjeros stovykla", kuri kainavo 2020 m. 499 Eur, 2021 m. 379 Eur. R. L. pradėjo muzikuoti, mokytis groti gitara. Ieškovė nupirko dukrai tiek kursus, tiek muzikos instrumentą, kad dukra turėtų galimybę įgyti naujų įgūdžių, atskleisti gabumus bei tobulinti muzikinę klausą, scenos įgūdžius, jau pradėtus ugdyti šokių pamokose. Ieškovei gitara kainavo 156 Eur, o pamokos 47 Eur. Viso bendra ieškovės išleista suma sudaro 1333 Eur.

Pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Remiantis kasacinio teismo praktika, vienkartinio pobūdžio papildomų vaiko poreikių atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl vienkartinės sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma ar turtas priteisiami po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos, tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas ((CK 3.201 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu.

Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės skirtos papildomos lėšos dukrai saviraiškai ir naujiems įgūdžiams įgyti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas apskritai neprisideda prie šalių dukros išlaikymo. Jis taip pat nepalaiko jokio ryšio su dukra, dėl ieškovei vienai tenka prisiimti atsakomybę dėl šalių dukros saviraiškos, ugdymo bei įgūdžių tobulinimo. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, realios ir atitinkančios protingumo kriterijus. Ieškovės patirtos papildomos išlaidos dukrai susijusios išimtinai tik su dukros poreikiais, susidarė per penkerius metus, todėl ir jų dydis atsižvelgiant į pateiktus rašytinus įrodymus adekvatus, todėl ieškovės reikalavimas dėl pusės šių išlaidų (666,50 Eur) priteisimo iš atsakovo tenkintinas.

Dėl įsiskolinimų priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo susikaupusius įsiskolinimu už vengtą išlaikymo mokėjimą sūnui A. U. – 4626,10 Eur ir dukrai R. L. 4817,74 Eur. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomos priteisti sumos yra paskaičiuotos pagal ankstesnį teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo šalių vaikams. Ieškovė prašo priteisti šias sumas, nes vykdymo procesas praktiškai yra nutrauktas. Iš pačios ieškovės pateiktos 2010 m. spalio 25 d. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikymo mokėjimą Nr. S/0171, matyti, kad  pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 sprendimą Nr. 2-162-782/2008 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo ieškovės naudai įsiskolinimas už sūnų A. iki (duomenys neskelbtini) (mirties dienos) sudaro 15972,98 Lt (4626,10 Eur), už dukrą R. iki 2010 m. spalio 1 d. sudaro 16634,70 Lt (4817,74 Eur). Visgi, teismas pažymi, kad iš Lietuvos teismų sistemos Liteko sąsajos su Lietuvos antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. 0124/09/06143/1 pagal išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-162-782/2008, bendra išieškotina suma sudaro 32870 Eur, vykdomoji byla nėra nutraukta ar užbaigta, todėl ieškovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad vykdymo procesas praktiškai nutrauktas, neatitinka faktinių aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, jog atsakovas yra išvykęs į užsienį ir išieškojimo procesas Lietuvoje dėl to nėra sėkmingas, nesudaro pagrindo šių sumų priteisti iš naujo. Be to, tenkinus ieškovės šį reikalavimą, reikštų dvigubo įsiskolinimo priteisimą ir prieštarauja bendriesiems teisinės atsakomybės principams, todėl ši ieškovės reikalavimo dalis vertinama kaip nepagrįsta, todėl atmestina.

Dėl bylinėjimo išlaidų.

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, tai yra padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 300 Eur tenkina 68 procentų ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ((300,00 Eur -130,33 Eur)169,67 /249,06 (379,39 Eur – 130,33 Eur)x12 x 100%=68%) bei visa apimtimi tenkina reikalavimą dėl papildomų lėšų skirtų dukros saviraiškai 666,50 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 60,71 Eur ((379,39 Eur – 130,33 Eur) x 12 mėn. x 3% x 75% x 68% + 666,50 Eur x 3% x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 60,71 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė šioje byloje patyrė 825 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, visa apimtimi tenkino reikalavimą dėl papildomų išlaikymo išlaidų dukros saviraiškai priteisimo. Bendrai teismas tenkino 74 procentus ieškovės reikalavimų ((2036,04 Eur teismo padidinta išlaikymo suma + 666,50 Eur papildomo išlaikymo suma)/(2988,72 Eur reikalauta išlaikymo padidinimo suma + 666,50 Eur papildomo išlaikymo suma) x 100 procentų), todėl iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 610,50 Eur (825 Eur x 74%) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

             Ieškinį patenkinti iš dalies.

             Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-162-782/2008 priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai R. L. (buvusi pavardė – U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį, ir iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti dukrai R. L. (buvusi pavardė – U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

        Priteisti iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 666,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus, 50 ct) skirtų ir pagrįstų lėšų dukters saviraiškai; 610,50 Eur (šešis šimtus dešimt eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

        Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,71 Eur (šešiasdešimt eurų, 71 ct) žyminį mokestį valstybei, Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale (gavėjo kodas – 188659752; įmokos kodas – 5660).

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                                                                    Daiva Žebelienė