Administracinė byla Nr. I-2021-362/2015
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00982-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija: 8.2.; 74.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
nedalyvaujant pareiškėjo viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovui,
nedalyvaujant atsakovei V. J.,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei V. J. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – ir pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės V. J. 216,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007-07-01 iki 2014-12-31.
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.
Kelmės rajone iki 2007-06-30 mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, o šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2007-07-01 Kelmės rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t.y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu rinkliavos dydžiu vienam gyventojui, dauginamu iš rinkliavos mokėtojui nuosavybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos teise priklausančio būsto gyventojų skaičiaus.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 p. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-11 -30 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. 1-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010-03-20).
Remdamasi tuo, Kelmės rajono savivaldybės taryba 2007-05-24 sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir 2006-10-26 sprendimu Nr. T-287 patvirtino Kelmės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistas 2009-02-26 sprendimu Nr. T-95), kurių 4.4.4. p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, 4.1. p. – naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006-10-26 sprendimu Nr. T-288 patvirtintais Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau tekste – ir Nuostatai), ir kurie buvo pakeisti 2007-10-29 sprendimu Nr. T-364, 2008-12-23 sprendimu Nr. T-429 ir 2009-12-17 sprendimu Nr. T-476). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.kelme.lt, ir kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartimi, esančia administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.
Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 28, 58 ir 59 p. rinkliavos lėšos įskaitomos į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 13, 14, 15, 17, 26, 27 ir 34 p. nustato, kad pareiškėjas Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pagal Nuostatų 13, 14, 15, 17, 26, 27 ir 34 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., 4 d., 18 d., 19 d., 20 d., 4 str. 6 d., 5 str. 1 p., 4 p. pareiškėjo veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra „laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje“ (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartis, esanti administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010).
Rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų 30 p. nustatyta tvarka pagal atsakovės turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatų 42 p. nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.).
Atsakovė V. J. yra skolinga Viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 216,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007-07-01 iki 2014-12-31.
Atsakovė V. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį, jo laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, paskelbiant specialiame interneto puslapyje.
Pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Kelmės rajono savivaldybės taryba 2007-05-24 sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir 2006-10-26 sprendimu Nr. T-287 patvirtino Kelmės rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (pakeistas 2009-02-26 sprendimu Nr. T-95), kurių 4.4.4. p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, 4.1. p. – naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006-10-26 sprendimu Nr. T-288 patvirtintais Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, ir kurie buvo pakeisti 2007-10-29 sprendimu Nr. T-364, 2008-12-23 sprendimu Nr. T-429 ir 2009-12-17 sprendimu Nr. T-476).
Atsakovė V. J. gyvena Kelmės rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir pagal Nuostatų 30 p. yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra 216,35 Eur. Pareiškėjas teismui pateiktu prašymu prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2014-12-31.
Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Nuostatų 17 p. Administratorius vietinę rinkliavą apskaičiuoja, pagal Mokėtojų registro duomenis parengia ir pateikia kas mėnesį juridiniams asmenims ir kas ketvirtį (pirmąjį ketvirčio mėnesį) - fiziniams asmenims mokėjimo pranešimą (toliau - sąskaita), kuriame nurodomi Mokėtojų registro duomenys, rinkliavos gavėjo duomenys, mokėjimo laikotarpis, mokėjimo suma, terminai bei kiti duomenys. Pagal Nuostatų Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja mokestį atsakovui apskaičiuodavo Nuostatuose nurodytais terminais, ką patvirtina ir atsakovui siųsti įspėjimai dėl įsiskolinimo. Kreipimasis į teismą laikytinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Todėl teismas konstatuoja, kad ginčo atveju turi būti taikomas ne MAĮ 68 str.1 dalis, o MAĮ 107 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminą- penkerius metus. Pagal MAĮ 107 str.3 dalį suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ 107 straipsnis nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju laikotarpiui nuo 2007-07-01 iki 2009-12-31 yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. kovo mėn., todėl prašymas šioje dalyje atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (LR CK 59 str.). Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.).
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 susidariusį 181,59 Eur įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti dalinai ir priteisti iš atsakovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 181,59 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas Eur 59 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31.
Likusioje dalyje prašymą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjas Arvydas Martinavičius