Civilinė
byla Nr. 2-412/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
R. B. atskirąjį skundą
dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria nustatytas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Rinvesta“ tyčinis bankrotas, uždarosios akcinės
bendrovės ,,Rinvesta“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-217-267/2010).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d.
nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Rinvesta“ pagal įmonės
darbuotojos G. U. pareiškimą.
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d.
nutartimi patvirtino UAB „Rinvesta“ kreditorinius reikalavimus 392 291, 59 Lt
sumai.
Kreditorius UAB „Krilita“ pateikė teismui prašymą dėl
bankroto civilinėje byloje Nr. B2-628-267/2009 pripažinimo tyčiniu ir
ikiteisminio tyrimo dėl galimai tyčinio bankroto pradėjimo. Vėliau teisme
gautas papildomas UAB „Krilita“ prašymas perkvalifikuoti UAB „Rinvesta“
bankroto procedūrą į tyčinio bankroto procedūrą. Kreditorius nurodė, kad UAB
„Rinvesta“, vadovaujama direktoriaus R.
B. , turėdama finansinių sunkumų, neinformavo savo kreditorių, bet
toliau pirko prekes iš anksto žinodama, kad nesugebės sugrąžinti skolos. Tai
įrodo faktas, kad paskutinį užsakymą UAB „Krilita“ prekėms gauti direktorius R. B. darė prašydamas
„padėt“ pabaigt užsakymą, gavus pinigus žadėjo atsiskaityti su įmone, tačiau
realiai jis gautas prekes pervedė į savo kitą įmonę UAB ,,RB Invest“, kuri
galimai ir buvo 2008 m. gegužės 9 d. įkurta, kad būtų galima pervesti lėšas iš
UAB „Rinvesta“. Tyčinio bankroto požymių buvimą, kreditoriaus teigimu, taip pat
įrodo tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui, buvo paslėptas, iššvaistytas,
perleistas kitiems bendrovės turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti.
2009-11-27 pareiškime UAB „Krilita“ papildomai
argumentavo pateiktą prašymą, nurodydamas, kad UAB „Rinvesta‘ direktorius R. B. sudarė sandorius,
kurie padarė žalą įmonės kreditoriams. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad 2009
metų kovo mėn. kreipėsi į Joniškio rajono prokuratūrą dėl R. B. galimai nusikalstamų veiksmų, privedant
įmonę prie bankroto ir kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr.
62-2-005-09 įtariamiesiems R. B. ir
E. B. pareikšti įtarimai
dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., padarymo.
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d.
nutartimi nustatė BUAB „Rinvesta“ tyčinį bankrotą. Teismas nurodė, kad iš
nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog UAB „Rinvesta“ bankroto byloje yra
tyčinio bankroto požymių. Tai patvirtina teismui pateikti dokumentai, įmonės
administratoriaus paaiškinimai ir kreditoriaus UAB „Krilita“ pateikti duomenys.
Bankroto bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 25 bendrovės darbuotojams
neišmokėtas darbo užmokestis (pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai) sudaro
112 477, 44 Lt (b. l. 61 – 64). Įsiskolinimas VSDFV Joniškio skyriui ir Šiaulių
AVMI bankroto bylos iškėlimo dienai sudarė 115 149, 09 Lt, trečios eilės
kreditorių reikalavimai – 164 665, 06 Lt. Bendrovė įregistruota viešajame
registre 2006-03-01 ir jai vadovavo vienintelis akcininkas – R. B. , kuris 2007- 11-11 80 procentų akcijų
pardavė A. P. , I. N. ir V. L. . 2008 metų pabaigoje įmonė ūkinę veiklą
nutraukė. Iškėlus bankroto bylą buvo perimti įmonės dokumentai ir bendrovės
turtas, kurio vertė tik 26 755, 12 Lt. Visas nekilnojamas įmonės turtas buvo
parduotas iki bankroto bylos iškėlimo. 2006 metais bendrovė turėjo 5007 Lt
pelno, 2007 m. - 4406 Lt , o 2008 metais 332 712 Lt nuostolį (b. l. 124-128,
154-161). Pagal įmonės administratoriaus pateiktus duomenis ir ikiteisminio
tyrimo metu atlikto UAB „Rinvesta“ finansinės veiklos laikotarpiu nuo
2006-03-01 iki 2009-03-16 tyrimo duomenis nustatyta, kad 2008 metais, žinodami,
jog bendrovė turi finansinių sunkumų, įmonės akcininkai ir vadovas R. B. elgėsi neteisėtai –
pardavė kitai akcininko R. B. bendrovei
UAB „RB Invest“ prekių, kurių vertė 14 665 806,70 Lt; gautus pinigus už prekes
panaudojo akcininkų paskoloms dengti ir tik nedidelę dalį – 6 961,79 Lt skyrė
kitų kreditorių reikalavimams dengti; pardavus R. B. įsteigtai UAB „RB Invest“ grindinio
trinkeles mažesne nei savikainos ir rinkos kaina, UAB „Rinvesta“ patyrė apie 36
900 Lt nuostolį (b. l. 124-128, 154 – 161). Perleidus didelę dalį UAB
„Rinvesta“ turto UAB „RB Invest“, pastaroji šiuo metu vykdo analogišką veiklą
kaip ir bankrutavusi UAB „Rinvesta“. Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje
byloje Nr. 62-2-005-09 įtariamiesiems R. B. (įmonės vadovui) ir E. B. (įmonės vyr. finansininkei) pareikšti
įtarimai dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str. 1 d. padarymo (b. l. 123).
Teismo teigimu, nurodytų bylos aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad 2008
metais, gresiant bankrotui, UAB „Rinvesta“ vadovas R. B. elgėsi neteisėtai, veikė priešingai
bendrovės interesams, nes nuostolingai perleido didžiąją dalį įmonės turto
kitai savo bendrovei UAB „RB Invest“, kuri šiuo metu vykdo analogišką veiklą,
kaip ir bankrutavusi UAB „Rinvesta“, o gautas pajamas, pažeisdamas iki
2009-06-16 galiojusio 1999 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos laikinųjų
mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 nuostatas ir siekdamas išvengti
įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (esant darbo užmokesčio įsiskolinimui ir
įsiskolinimui valstybei), panaudojo savanaudiškais tikslais (susigrąžino 187
704, 93 Lt paskolą, grąžino 40 000 Lt paskolą akcininkui P., 32 000 Lt paskolą akcininkei I. N. ir 28 000 Lt paskolą
akcininkui V. L. ).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad UAB „Krilita“
prašymas tenkintinas ir nagrinėjamoje byloje nustatytinas tyčinis bankrotas.
Atsakovas R.
B. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio
18 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kreditoriaus UAB „Krilita“ pareiškimas nepagrįstas
jokiais įrodymais, o tik įmonės vadovo samprotavimais ir prielaidomis.
Nepagrįstas pareiškimo argumentas, kad UAB ,,Rinvesta“ vadovaujama R. B. , turėdama finansinių
sunkumų, neinformavo kreditorių, bet toliau ėmė prekes, iš anksto galimai
žinodama, kad nesugebės grąžinti skolos. Tuo metu, kai buvo imamos prekės iš
UAB ,,Krilita“, argumentai apie žinojimą, kad UAB ,,Rinvesta“ nesugebės
grąžinti skolos, neatitinka tikrovės, kadangi prekės buvo imamos tuo metu, kai
įmonė neturėjo finansinių sunkumų. Tai patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimų
tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės
finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. birželio 26 d.
specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad 2008 m. birželio 25 d. UAB
,,Rinvesta“ buvo moki. Neteisingas argumentas, kad atsakovas prekes pervedė į
savo kitą įmonę UAB ,,RB Invest“, kuri galimai buvo įkurta pervesti lėšas iš
UAB ,,Rinvesta“. Įmonė UAB ,,RB Invest“ 2008 m. gruodžio mėnesį pirko prekes
realiomis rinkos kainomis iš UAB ,,Rinvesta“, už gautus pinigus buvo atsiskaitinėjama
su kreditoriais, pagal atsiradusių skolų eiliškumą ir skolos dydį. Argumentas,
kad atsakovas atsiradus pirmiesiems teisminiams sprendimams bandė apgauti
antstolius, žymiai padidindamas savo produkcijos vertę, nepagrįstas jokiais
įrodymais ir neatitinka tiesos. Antstoliui pareikalavus, buvo patektas turtas,
kurio vertė atsispindėjo buhalteriniuose dokumentuose. Nepagrįstas ir
argumentas, kad UAB ,,RB Invest“ vykdo tą pačią veiklą, kaip ir UAB
,,Rinvesta“. UAB ,,RB Invest“ veiklą, kurią vystė UAB ,,Rinvesta“ vystė tik
2009 m. balandžio – spalio mėnesiais. UAB ,,RB Invest“ pagrindinė veikla metalo
konstrukcijų gamyba.
2. Nepagrįsti teismo bei UAB ,,Rinvesta“
administratoriaus argumentai dėl nesąžiningų kreditorių atžvilgiu UAB
,,Rinvesta“ direktoriaus ir akcininkų veiksmų. Finansinių nusikaltimų tyrimų
tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės
veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. birželio 26 d. specialisto
išvadoje nebuvo nustatyta, kad UAB ,,Rinvesta“ buvo nuostolingų ūkinių-
komercinių operacijų. Nepagrįstas argumentas, kad R. B. 2008 metais bendrovės veiklą vykdė
nuostolingai, vilkino bankroto bylos iškėlimą. Tuo metu, kai UAB ,,Rinvesta“
vykdė savo ūkinę veiklą, ji nebuvo bankrutuojanti, turtas nebuvo pardavinėjamas
mažomis kainomis. Šios kainos buvo taikomos visiems pirkėjams, tame tarpe ir
UAB ,,RB Invest“. Teismui pateiktoje 2009 m. rugsėjo 1 d. administratoriaus
ataskaitoje yra netikslumas, kad 2008 m. metų pabaigoje įmonė ūkinę veiklą
nutraukė. Vien per 2008 m. gruodžio mėnesį įmonė gavo apie 300 000 Lt pajamų iš
kurių buvo dengiami kreditoriniai įsipareigojimai. Argumentas, kad UAB
,,Rinvesta“ pardavė kitai bendrovei UAB ,,RB Invest“ prekių už 14 665 806,70 Lt
neatitinka tikrovės. Neteisingas ir argumentas, kad paradavus UAB ,,RB Invest“
grindinio trinkeles mažesne bei savikainos ir rinkos kaina, UAB ,,Rinvesta“
patyrė apie 36 900 Lt nuostolį. Trečios eilės UAB ,,Rinvesta“ kreditorių
reikalavimai yra 164 655,06 Lt, iš kurių UAB ,,RB Invest“ kreditorinis
reikalavimas yra 89 999 Lt. Tai įrodo, kad būtent UAB ,,RB Invest“ dengia
daugumą UAB ,,Rinvesta“ kreditorinių reikalavimų.
Kreditorius UAB „Krilita“ atsiliepimu į atskirąjį
skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti
nepakeistą, pripažinti R. B. kaltu
dėl UAB ,,Rinvesta“ bankroto.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo
nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja
atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 12 punktu, tyčinis
bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tyčinio bankroto požymiais
yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo
turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš
likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų
praktiką šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3
d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-448/2004) tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik
konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai. Taigi bankrotui
pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės
bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad
akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas
kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Bankroto
bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu
nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t.
y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų
veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Sprendžiant
įmonės tyčinio bankroto pripažinimą reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais
sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama
įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki,
turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar
labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių
galimybių nukreipti išieškojimą į skolininkės įmonės turtą suvaržymas arba
sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo
pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji
kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei
skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei skundžiamos
nutarties matyti, kad šiuo atveju teismas, įvertinęs įmonės kreditoriaus UAB
„Krilita“ nurodytus faktus, pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad
UAB „Rinvesta“ buvo privesta prie bankroto tyčia. Tokią teismo išvadą
patvirtina byloje nustatytos ir skundžiamoje nutartyje išanalizuotos
aplinkybės, susijusios su BUAB „Rinvesta“ ir naujai įsteigtos bendrovės UAB
,,RB Invest“ bei valdymo organų sutapimu, aplinkybės, apibūdinančios UAB
„Rinvesta“ priklausiusio turto pardavimą UAB ,,RB Invest“, darbuotojų perėjimas
dirbti į pastarąją įmonę, aplinkybę, kad UAB ,,RB Invest“ nuomojo patalpas UAB
,,Rinvesta“ ir įrengimus įsigytus iš UAB ,,Rinvesta“, bei kad naujai įsteigta
įmonė vykdo tą pačią veiklą. Taip pat teismas įvertinto bendrovės
ūkinės–finansinės būklės pablogėjimą 2008 metais, bei iki įmonės bankroto bylos
iškėlimo pardavimą viso nekilnojamojo turto, bei aplinkybes, kad 2008 m. įmonės
akcininkams žinant, jog bendrovė turi finansinių sunkumų, pardavė UAB ,,RB
Invest“ prekių ir ilgalaikio turto už 146 580,70 Lt, o gautus pinigus panaudojo
UAB ,,Rinvesta“ akcininkų paskoloms grąžinti ir tik 6 961,79 Lt skyrė kitų
kreditorių reikalavimams padengti. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad
įmonėje likusio turto vertė yra 26 755,12 Lt, o įmonei pareikšti 392 391,59 Lt
dydžio kreditoriniai reikalavimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, turėjo pagrindo minėtus
veiksmus laikyti tyčinio bankroto požymiais.
Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja
pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos
vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonės
administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą.
Eidamas UAB „Rinvesta“ direktoriaus pareigas, R. B. privalėjo veikti įmonės naudai, sudaryti
įmonei palankius sandorius ir atsiskaityti su jos kreditoriais. Tačiau
atsakovas R. B. nuostolingai
perleido didžiąją dalį įmonės turto bendrovei UAB „RB Invest“ ir žinodamas
blogą įmonės finansinę padėtį, kad įmonė negalės atsiskaityti su visais
kreditoriais, pirmenybę grąžinant skolas suteikė sau bei kitiems įmonės
akcininkams, t. y. atliko veiksmus, kurie neatitiko įmonės interesų.
Bylos duomenimis, bankroto byla UAB „Rinvesta“ buvo
iškelta teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi, todėl apelianto nurodyta aplinkybė,
kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities
skyriaus 2009 m. birželio 26 d. specialisto išvadą 2008 m. birželio 25 d. UAB
,,Rinvesta“ buvo moki, nepaneigia išvados, kad dėl nurodytų UAB „Rinvesta“
valdymo organų veiksmų įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia.
Apeliantas, ginčydamas teismo nustatytas aplinkybes,
nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.
Apelianto su atskiruoju skundu pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos
tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. birželio 26 d. specialisto išvada
buvo pateikta teismui anksčiau ir teismas, priimdamas skundžiamą nutartį,
įvertino joje nustatytas aplinkybes.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija
sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 185, 329 str.).
Pripažinus bankrotą tyčiniu administratorius
įpareigotinas patikrinti UAB „Rinvesta“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį
iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių,
priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad
įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios
dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Įpareigoti administratorių patikrinti UAB „Rinvesta“ sandorius,
sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti
ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba)
galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais,
pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjos
Alė Bukavinienė
Marytė Mitkuvienė
Nijolė
Piškinaitė