Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji
byla Nr. 1A-536-557/2012
Teisėjas E. Antanauskas Teisminio
proceso Nr. 1-08-1-04003-2011-1
Procesinio
sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.6.2.;
1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 2.4.7.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2012 m. liepos 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Daliaus
Jocio,
sekretoriaujant Danutei
Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui
Agintui,
išteisintiesiems ir atleistiems
nuo baudžiamosios atsakomybės A. U., T.
L., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. P.,
gynėjams Rimvydui Paulauskui,
Jovitai Usonytei, Audronei Matiukienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės
prokuratūros prokuroro apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. U. dėl kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d. išteisintas
nesant jo veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių, nuo baudžiamosios
atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleistas dėl įvykdytų veikų
mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta,
T. L. dėl kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d. išteisintas,
nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, nuo baudžiamosios
atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleistas dėl įvykdytos veikos
mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta,
R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str.
1 d. atleistas dėl įvykdytų veikų mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo
atžvilgiu nutraukta.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Priimdamas
sprendimą A. U. nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleisti dėl įvykdytų veikų
mažareikšmiškumo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis:
1)
būdamas (duomenys neskelbtini) karininku, atsakingu už materialinių vertybių, inventoriaus, priklausančių laivų
remonto skyriui, papildymą, apskaitą ir išsaugojimą, teisingą materialinių resursų bei priemonių
panaudojimą, 2010-11-26, laikotarpyje
nuo 08.00 val. iki 17.00 val., iš tiesiogiai pavaldaus kario (duomenys neskelbtini) T. L. gavo žinomai
suklastotą tikrą dokumentą - 2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą
Nr. 26/11/10 su įrašyta žinomai melaginga informacija, kad 2010-11-26 LK Karinės jūrų pajėgos iš UAB „S.“ gauna juodojo metalo laužo 16 562 litų vertės 31 850 kilogramų sveriančius variklius, nors juodojo metalo laužo gavo 5210 kilogramų
mažiau. Tokiu būdu jis įgijo ir laikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą,
2)
2011-02-04, laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 17.00 val.,
UAB „S.“ metalo laužo supirkimo aikštelėje, adresu
(duomenys neskelbtini), veikdamas
kartu su UAB „S.“ sandėlininku
- apskaitininku R. P., iš anksto susitarę suklastoti
tikrą dokumentą - į 2011-02-04
Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą Nr. 04/02/11 įrašė tikrovės
neatitinkančias žinias apie tai, kad 2011-02-04 LK Karinės jūrų pajėgos į UAB „S.“ adresu (duomenys
neskelbtini) pristatė 2709,20 litų
vertės 5210 kilogramų sveriantį juodojo metalo variklį, nors minėtas metalo laužas tą dieną pristatytas nebuvo,
įrašytą informaciją patvirtino, įrašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas. Tokiu būdu jis
suklastojo tikrą dokumentą.
Priimdamas
sprendimą T. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal
BK 300 str. 1 d. atleisti dėl įvykdytos veikos mažareikšmiškumo, pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad jis:
eidamas (duomenys neskelbtini) sandėlininko pareigas, atsakingas už materialinių
vertybių apskaitos vedimo tvarką ir dokumentus materialinių vertybių apskaitai, sandėliavimui pateiktų materialinių
vertybių lydimųjų dokumentų, sąskaitų - faktūrų, priėmimo - perdavimo aktų teisingumo kontrolę, materialinių resursų bei
priemonių panaudojimą, 2010-11-26, laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 17.00
val., veikdamas kartu su UAB „S.“ sandėlininku - apskaitininku R. P.,
kuriam į Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą Nr. 26/11/10 įrašant žinomai melagingus duomenis, kad 2010-11-26 LK Karinės
jūrų pajėgos iš UAB „S.“ gauna 16 562 litų vertės 31 850 kilogramų sveriančius juodojo metalo laužo variklius, nors juodojo metalo laužo gavo 5210 kilogramų mažiau, T. L. perdavimo faktą patvirtindamas -
įrašydamas savo pareigas, vardą, pavardę ir pasirašydamas bei į UAB „S.“ juodųjų metalų sandėlio apskaitos knygą pasirašydamas ir savo parašu patvirtindamas
tikrovės neatitinkančią informaciją, kad LK Karinės jūrų pajėgos gauna 31 850 kilogramų sveriančius juodojo metalo laužo variklius. Tokiu būdu jis
suklastojo tikrą dokumentą.
Priimdamas
sprendimą R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal
BK 300 str. 1 d. atleisti dėl įvykdytų veikų mažareikšmiškumo, pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad jis:
1)
vykdydamas UAB „S.“
sandėlininko - apskaitininko pareigas,
būdamas atsakingas už metalo supirkimo aikštelėje priimamo ir išduodamo metalo
laužą apskaitos dokumentų surašymą,
2010-11-26, laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 17.00 val., UAB „S.“ metalo laužo supirkimo
aikštelėje, adresu (duomenys
neskelbtini), veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) T. L. į
2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo
pristatymo aktą Nr. 26/11/10 įrašė žinomai melagingus duomenis, kad 2010-11-26
LK Karinės jūrų pajėgos iš UAB „S.“ gauna 16 562 litų
vertės 31 850 kilogramų sveriančius juodojo metalo laužo variklius, nors
juodojo metalo laužo gavo 5210 kilogramų mažiau, jis perdavimo faktą patvirtindamas - įrašydamas savo pareigas, vardą, pavardę ir pasirašydamas
bei į UAB „S.“
juodųjų metalų sandėlio apskaitos knygą pasirašydamas savo parašu, patvirtindamas tikrovės neatitinkančią
informaciją, kad LK Karinės jūrų pajėgos gauna 31 850 kilogramų
sveriančius juodojo metalo laužo variklius, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą,
2)
vykdydamas UAB „S.“
sandėlininko - apskaitininko pareigas, būdamas atsakingas už metalo supirkimo aikštelėje priimamo ir išduodamo metalo
laužą apskaitos dokumentų surašymą,
2011-02-04, laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 17.00 val., UAB „S.“
metalo laužo supirkimo aikštelėje,
adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su LK Karinių jūrų pajėgų (duomenys neskelbtini) A. U., iš anksto susitarę
suklastoti tikrą dokumentą - į 2011-02-04 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą Nr.04/02/11 įrašydamas tikrovės
neatitinkančias žinias apie tai, kad
2011-02-04 LK Karinės jūrų pajėgos į UAB „S.“, adresu (duomenys neskelbtini), pristatė 2709,20 litų vertės 5210 kilogramų sveriantį juodojo metalo variklį, nors minėtas metalo laužas tą dieną pristatytas nebuvo, įrašytą informaciją
patvirtino įrašydamas savo vardą, pavardę ir pasirašydamas - tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą.
A. U. buvo
kaltinamas ir tuo, kad jis:
1) būdamas valstybės tarnautoju, Lietuvos kariuomenės
Karinių jūrų pajėgų (duomenys neskelbtini) karininku, atsakingu už materialinių vertybių, inventoriaus, priklausančių laivų
remonto skyriui, papildymą, apskaitą ir išsaugojimą, teisingą materialinių resursų bei priemonių
panaudojimą, sulaužydamas 2000-05-13 duotą kario priesaiką Lietuvos valstybei sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos
įstatymus, pažeisdamas 1998-05-05 LR Krašto apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 str. l d. reikalavimus laikytis įstatymų bei sąžiningai ir tinkamai
vykdyti tarnybos pareigas,
2010-11-26, laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 17.00 val., iš tiesiogiai pavaldaus
kario (duomenys neskelbtini) T. L. gavo žinomai
suklastotą tikrą dokumentą -2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą
Nr. 26/11/10 su įrašyta žinomai melaginga informacija, kad 2010-11-26 LK Karinės jūrų pajėgos iš UAB „S.“ gauna juodojo metalo laužo 16 562 litų vertės 31 850 kilogramų sveriančius variklius, nors juodojo metalo laužo gavo 5210 kilogramų
mažiau. Tokiu būdu įgijęs ir laikydamas žinomai suklastotą tikrą dokumentą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, padarydamas didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei,
kadangi buvo iškreiptos valstybinės
institucijos - Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas
Lietuvos kariuomenės prestižas,
2) būdamas
valstybės tarnautoju, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (duomenys neskelbtini) karininku, atsakingu už materialinių vertybių, inventoriaus, priklausančių laivų remonto
skyriui, papildymą, apskaitą ir išsaugojimą, teisingą materialinių resursų bei priemonių panaudojimą,
sulaužydamas 2000-05-13 duotą kario priesaiką Lietuvos valstybei sąžiningai
vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, pažeisdamas 1998-05-05 LR Krašto
apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 str. l
d. reikalavimus laikytis įstatymų bei
sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas, 2011-02-04, laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 17.00 val.,
UAB „S.“ metalo laužo supirkimo aikštelėje, adresu
(duomenys neskelbtini), veikdamas
bendrai kartu su UAB „S.“ sandėlininku - apskaitininku R. P., iš anksto
susitarę suklastoti tikrą dokumentą - į 2011-02-04 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą Nr. 04/02/11
įrašydami tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, kad 2011-02-04 LK Karinės
jūrų pajėgos į UAB „S.“ adresu (duomenys neskelbtini), pristatė 2709,20 litų vertės 5210 kilogramų sveriantį juodojo metalo variklį, nors minėtas metalo laužas pristatytas nebuvo, įrašytą informaciją patvirtino
įrašydamas savo vardą, pavardę ir
pasirašydamas - tokiu būdu jis, suklastodamas tikrą dokumentą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, padarydamas didelę neturtinio pobūdžio žalą
valstybei, kadangi buvo iškreiptos valstybinės institucijos - Lietuvos kariuomenės
Karinių jūrų pajėgų funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas Lietuvos kariuomenės prestižas.
Apylinkės
teismas A. U. dėl šių kaltinimų išteisino nesant jo
veikoje inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių.
T. L. buvo
kaltinamas tuo, kad jis, būdamas
valstybės tarnautoju, eidamas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (duomenys neskelbtini) sandėlininko
pareigas, atsakingas už materialinių vertybių apskaitos vedimo tvarką ir
dokumentus materialinių vertybių apskaitai,
sandėliavimui pateiktų materialinių vertybių lydimųjų dokumentų, sąskaitų -
faktūrų, priėmimo - perdavimo aktų
teisingumo kontrolę, materialinių resursų bei priemonių panaudojimą, sulaužydamas 1994-05-06 duotą kario priesaiką
Lietuvos valstybei sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, pažeisdamas 1998-05-05 LR Krašto apsaugos
sistemos organizavimo ir karo tarnybos
įstatymo Nr. VIII-723 26 str. l d. reikalavimus laikytis įstatymų bei
sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas, 2010-11-26,
laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 17.00 val., veikdamas
bendrai kartu su UAB „S.“ sandėlininku - apskaitininku R. P., kuriam į Netauriųjų metalų laužo pristatymo
aktą Nr. 26/11/10 įrašant žinomai melagingus
duomenis, kad 2010-11-26 LK Karinės jūrų pajėgos iš UAB „S.“
gauna 16 562 litų vertės 31 850 kilogramų sveriančius juodojo metalo laužo variklius, nors juodojo metalo laužo gavo 5210 kilogramų mažiau, T. L. perdavimo faktą patvirtindamas -
įrašydamas savo pareigas, vardą, pavardę ir pasirašydamas bei į UAB „S.“ juodųjų metalų sandėlio apskaitos knygą pasirašydamas ir savo parašu,
patvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad LK Karinės jūrų pajėgos gauna 31 850 kilogramų sveriančius juodojo metalo laužo variklius - tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą, piktnaudžiavo
savo tarnybine padėtimi, padarydamas
didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, kadangi buvo iškreiptos valstybinės
institucijos - Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų funkcijos ir veiklos
principai, sumenkintas Lietuvos kariuomenės prestižas.
Apylinkės
teismas T. L. dėl šio kaltinimo išteisino nesant jo
veikoje inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių.
Apeliaciniu
skundu prokuroras prašo panaikinti nuosprendį dėl A.
U., T. L. ir R. P. atleidimo
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. dėl mažareikšmiškumo bei
dėl A. U. ir T. L. išteisinimo
nesant jų veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d., ir priimti naują
apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: A. U. pripažinti kaltu
pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. l d. ir nuteisti pagal BK 228 str. l d. - 50
MGL (6500 Lt) bauda, pagal BK 300 str. l d. - 30 MGL (3900 Lt) bauda, pagal BK 228 str. l d. - 50 MGL (6500 Lt) bauda, pagal BK 300 str. l d. - 30 MGL (3900 Lt) bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. l p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę
subendrintą bausmę - 70 MGL (9100 Lt) baudą. R. P. pripažinti kaltu pagal BK 300 str. l d. ir nuteisti
pagal BK 300 str. 1 d. - 30 MGL (3900 Lt) bauda, pagal BK 300 str. l d. - 40 MGL (5200 Lt) bauda, vadovaujantis BK 63 str., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimu būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę -
50 MGL (6500 Lt) baudą. T. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 228 str.
l d., 300 str. l d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo pagal A.
D. laidavimą, nustatyti laidavimo terminą 3 metams ir paskirti 20 MGL (2600 Lt) užstatą. Nurodo, jog nuosprendis neteisėtas ir turi būti naikintinas priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir
teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.
Dėl BK
37 str. taikymo
Pagal BK 300
str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą
dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė,
gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta
dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis
aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo
pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo
ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių
įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal BK 300 str.
dokumentas - tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr.
2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia
informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto
dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys Nr.
2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Atskleidžiant BK 300 str. numatyto nusikaltimo
objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai
įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime
nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais
pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai
visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis
neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka
tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui - kaltei -
yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar
klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą
nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d.).
Pagal BK 37
str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,
jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo
požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kaltininkas gali būti atleistas
nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo
sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik
formaliai. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama tiek
į objektyviuosius (pažeistas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir jų
pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius
padarinius), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumą, motyvus) požymius.
Kaip matyti,
teismas sutiko, kad A. U., T. L. ir R. P. veiksmais buvo padarytos BK 300 str. l d. numatytos
nusikalstamos veikos, tačiau neva visas metalo laužas buvo gražintas atgal į
dalinį, todėl jie jokios žalos niekam nepadarė, kas teismo nuomone, yra
pagrindas jų veiksmus pripažinti mažareikšmiais. Toks teismo vertinimas yra
neteisingas, kadangi BK 300 str. nusikaltimo sudėtis yra formalioji, baigtumui
pakanka tik pačios veikos atlikimo ir ši veika neapima pavojingų padarinių,
tokių kaip žalos atsiradimas, kilimo. Nors formaliųjų nusikaltimų sudėčių
atveju dažniausiai reali žala teisiniam gėriui būna nepadaryta, tačiau vien jau
dėl tokios grėsmės atsiradimo veika pripažįstama pavojinga. Šioje byloje aplinkybė,
kad metalo laužas buvo pristatytas atgal į dalinį, priešingai nei teigia
teismas, bylos medžiaga nėra įrodyta. Pagal LK KJP vado 2011 m. spalio 14 d. įsakymą V-741 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įgaliotas KJP karo
laivų flotilės štabo saugumo karininkas kpt. ltn. M. Š. atliko
tarnybinį patikrinimą dėl trūkstamo metalo laužo pateikimo į karo laivų
flotilės teritoriją. Patikrinimo metu buvo apklausti KJP KLF kontrolinio
praleidžiamojo punkto budėtojai, taip pat peržiūrėtas vaizdo įrašas,
patikrintos svečių ir transporto išvykimo ir atvykimo knygos, tačiau duomenų
apie UAB „S.“ darbuotojų ar transporto priemonių atvykimą
į KJP teritoriją laikotarpyje nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. nerasta, taip pat nerasta ir dokumentų, patvirtinančių tokio
metalo priklausomybę UAB „S.“. Šią aplinkybę tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino ir liudytojas UAB „S.“ direktorius A. J., kuris parodė,
kad 2010-11-26 LK KJP buvo grąžintas visas, t.y. 31 850 kilogramų metalo laužas. 2011 m. niekas į LK KJP nevežė jokio metalo laužo, jeigu metalo
laužas būtų išvežtas, tai gale metų būtų buvęs trūkumas, be to, tai būtų
atžymėta UAB „S.“ juodųjų metalo apskaitos knygoje,
tačiau joje jokio įrašo apie metalo išvežimą nėra. Apklaustas liudytojas R. Z. teigia, kad jis 2011 m. atvežė į LK KJP teritoriją apie 5 tonas metalo laužo, tačiau kada konkrečiai atvežė, per kokį postą
važiavo, kas iš karių padėjo iškrauti, kas liepė atvežti, su kokiu transportu
vežė, paaiškinti negalėjo. Kaip matyti, liudytojo R. Z. parodymai
byloje yra paneigti aukščiau paminėtais duomenimis, o tikslas - padėti
sušvelninti kaltinamųjų atsakomybę bei padėti išvengti UAB ,,S.“
prievolės sumokėti už trūkstamą metalo laužą. Nors padaryta turtinė žala nėra
didelė, tačiau ji padaryta valstybinei institucijai ir nėra atlyginta, kas taip
pat didina veikų pavojingumą. Be to, A. U., T. L. ir R. P. nusikalstamas veikas
padarė veikdami bendrininkų grupėje, o A. U. ir R. P. dar ir kelias atskiras veikas. Byloje nustatytos ir
paminėtos aplinkybės patvirtina, kad padarytos nusikalstamos veikos pagal objektyviųjų
ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, pasiekė tokį pavojingumo
laipsnį, kad vertinant ją BK 37 str. nuostatų kontekste negali būti
pripažįstama tik formaliai atitinkanti BK 300 str. 1 d. numatytą veiką ir
vertinama kaip mažareikšmė.
Dėl BK
228 str. 1 d.
A. U. ir T. L. buvo kaltinami dar ir
tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę neturtinio pobūdžio
žalą valstybei. Piktnaudžiavimas BK 228 str. prasme yra valstybės tarnautojo ar
jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų
viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji
organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad
piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto
asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų
teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai
tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kadangi BK 228 str.
numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik
atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar
kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam
ar fiziniam asmeniui. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų neturtinės
žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį
sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai padarytos
veikos pobūdį, jos trukmę, padarytų veikų kiekį, pobūdį, ar buvo daromi formaliai
teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai
pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą
visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo autoritetui
ir pan. BK 228 str. numatytas „didelės žalos“ požymis, apibūdinantis
nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai
ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų
atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada
pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne
bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala
valstybei. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama
didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų
teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos
nusikalstamos veikos padarymo.
A. U. įvykio metu vykdė Karinių jūrų pajėgų (duomenys neskelbtini) karininko
pareigas, turėjo kapitono leitenanto laipsnį, buvo davęs 2000-05-13 kario
priesaiką Lietuvos valstybei sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.
T. L. įvykio metu vykdė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų
pajėgų (duomenys neskelbtini)
sandėlininko pareigas, turėjo vyr. seržanto laipsnį, buvo davęs 1994-05-06 kario
priesaiką Lietuvos valstybei sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.
A. U. ir T. L. darydami
nusikaltimus, numatytus BK 300 str. l d., buvo statutiniai aukšto rango
pareigūnai, A. U. prieš įvykį dar ėjo remonto skyriaus
viršininko pareigas (jo pavaldume buvo 18 karių), be to, jiems inkriminuotos
nusikalstamos veikos susijusios su jų tiesioginių pareigų vykdymu. Šis įvykis
sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, kadangi plačiai buvo aptariamas spaudos
leidiniuose, rodomas per masinio informavimo priemones. Pagal pareigybes abu
kariai buvo atsakingi už teisingą materialinių vertybių panaudojimą, tačiau
nepaisant to A. U. ir T. L. savo
įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams. Pirmu atveju A. U. įgydamas 2011-11-26 Netauriųjų metalo laužo pristatymo
aktą, o T. L. jį suklastodamas panaikino LK KJP teisę
reikalauti atlyginti patirtą žalą, o UAB „S.“ pareigą
sumokėti už trūkstamą metalo laužą. Vėliau bandė tas teises atkurti vėl
klastodami dokumentą ir nepaisydami nei pareiginių nuostatų, nei duotos
priesaikos, nei LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos
įstatymo. Tokiu būdu jie, būdami valstybės tarnautojai, Lietuvos kariuomenės
Karinių jūrų pajėgų kariai, panaudojo savo įgaliojimus priešingai tarnybos
tikslams, diskreditavo savo vardą prieš kitus karius, sumenkino savo autoritetą
bei Lietuvos kariuomenės prestižą, pažemino visą instituciją, tokiu būdu padarė
didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei.
Iš aukščiau
išdėstyto matyti, kad teismas netinkamai taikė BK 37 str. atleisdamas A. U., T. L. ir R. P.
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. dėl mažareikšmiškumo
bei nepagrįstai išteisino A. U. ir T. L.
nesant jų veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d.
Teismo posėdyje prokuroras prašė
apeliacinį skundą tenkinti. A. U., T. L., R. P. ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl
BK 37 str. nuostatų taikymo A. U., T. L.
ir R. P. atžvilgiu
BK 300 str. 1
d. nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras
dokumentas arba žinomai netikras ar žinomai suklastotas tikras dokumentas
laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Šiame
straipsnyje įtvirtinta teisės norma saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose
esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina
normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 str. numatyta nusikaltimo
sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų
klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos
padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus
apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-426/2010). Dokumento
suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip ir
sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento
turinį. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė
nutartis Nr. 2K-387/2008). Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys
faktai neturi teisinės reikšmės, t.y. negali pažeisti fizinių ar juridinių
asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų
padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų
įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar
visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės
nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012). Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant
veiką pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią,
jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina,
klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu dokumentu, kuris
gali sukelti neigiamas pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011).
Nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį kaltininkas suvokia suvokdamas tam tikrus
nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, būtent: veiką, fakultatyviuosius
objektyviuosius požymius (jeigu jie yra numatyti konkrečioje nusikalstamos
veikos sudėtyje: veikos darymo būdas, naudojamos priemonės ar įrankiai, dalykas
ar nukentėjusysis, veikos darymo laikas, vieta), taip pat (materialiomis
sudėtimis aprašytuose nusikalstamose veikose) padarinius bei priežastinį ryšį.
Pirmosios instancijos
teismas pripažino, kad A. U., T. L. ir R. P. veiksmais buvo padarytos BK 300
str. l d. numatytos nusikalstamos veikos ir jų kaltė dėl dokumentų klastojimo,
o A. U. ir dėl suklastoto dokumento įgijimo ir laikymo
pilnai įrodyta. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė remdamasis pačių A. U., T. L. ir R. P. parodymais,
liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas
taip pat konstatavo, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo įstatymo ginami
valstybės interesai buvo pažeisti minimaliai, jokių žymesnių pasekmių dėl šios
veikos neatsirado, padarė išvadą, jog nors A. U., T. L. ir R. P. įvykdytos
veikos formaliai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., požymius,
tačiau visos šios veikos laikytinos mažareikšmėmis, ir dėl nusikaltimų
mažareikšmiškumo juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleido.
Prokuroras nesutinka, kad A.
U., T. L. ir R. P. padarytos veikos yra mažareikšmės, anot jo, nors padaryta
turtinė žala nėra didelė, tačiau ji padaryta valstybinei institucijai ir nėra
atlyginta, kas didina veikų pavojingumą, be to, nusikalstamos veikos padarytos
veikiant bendrininkų grupe, padarytos kelios atskiros veikos, nusikalstamos
veikos pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą
pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant ją BK 37 str. nuostatų
kontekste negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkanti BK 300 str. 1 d.
numatytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė.
Pagal BK 37 str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas
nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo
dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.
Taigi, pagal šį straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės, jei padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties
požymiai, bet šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Pagal
kasacinio teismo BK 37 str. taikymo praktiką, jei veika turi konkrečios nusikaltimo
sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams
gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios
prielaidos išvadai, kad tokia veika
vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007).
Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į
visų veikos objektyviųjų (baudžiamojo įstatymo ginamus asmens, valstybės
ar visuomenės interesus ir jų pažeidimo laipsnį, nusikaltimo dalyką,
taip pat į nusikalstamos veikos padarymo būdą, pasekmes, įrankius
ir priemones, laiką ir vietą) ir subjektyviųjų (kaltininko tyčios kryptingumą,
neatsargumo laipsnį, veikos tikslus ir motyvus) požymių
išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinė nutartis Nr. 2K-86/2006). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 37 str. įtvirtintas
reikalavimas „vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į
šia veika padarytos žalos dydį“ taikytinas ir nusikaltimams, aprašytiems
formaliomis sudėtimis, taip pat ir nusikaltimui, numatytam BK 300 str.
(kasacinė byla Nr. 2K-560/2010).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi ikiteisminio tyrimo bei
teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus sprendžia, jog pirmosios
instancijos teismas visiškai pagrįstai A. U., T. L. ir R. P. veikas klastojant ir
disponuojant suklastotu tikru dokumentu pripažino mažareikšmėmis ir juos nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. BK 37 str. numatytu pagrindu atleido.
Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Ginkluotės ir karinės technikos grupės posėdžio 2010 m. spalio 6 d. protokolo Nr. 14M16-1-Pr-14(13) (4 t., b.l. 165-167) matyti, jog posėdžio metu buvo
svarstytas Karinių jūrų pajėgų siūlymas nurašyti įrangą (fregatų F11 „Žemaitis“
ir F12 „Aukštaitis“ pagrindinius variklius 4 vnt. ir garo generatorius 2 vnt.),
buvo nutarta siūlyti pripažinti nereikalingais arba netinkamais (negalimais)
naudoti krašto apsaugos sistemoje GRISHA III fregatų pagrindinius variklius 4
vnt. ir garo generatorius 2 vnt. ir nustatyta tvarka juos utilizuoti. Byloje
esantis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2010 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. V-792 Dėl leidimo nurašyti nereikalingą, nenaudojamą ar
netinkamą naudoti turtą (4 t., b.l. 168-171) patvirtina, jog šiuo įsakymu buvo
pripažinti netinkamais naudoti ir buvo leista nurašyti fregatos F12 „Aukšatitis“
pagrindinius variklius su reduktoriais M507A-1P (2 vnt.) ir garo generatorių
CERTUS JUNIOR 500 (1 vnt.). Byloje esantis Atsargų nurašymo aktas Nr. 01 (1 t.,
b.l. 196) patvirtina, jog materialiai atsakingas asmuo T. L. nurašė
fregatos F12 „Aukštaitis“ pagrindinius variklius su reduktoriais M507A-1P (2
vnt.) ir garo generatorių CERTUS JUNIOR 500 (1 vnt.).
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 133-134) A. U. parodė, jog nurašius pagrindinius variklius pagal
galiojančią tvarką jų nebebuvo galima sandėliuoti, jie turėjo būti išvežti,
todėl jis, remdamasis tuo, kad buvo atsakingas už aplinkosaugą teritorijoje bei
už tvarką sandėliuose, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokios tvarkos, kas ir
kaip tą metalo laužą turi išvežti, davė nurodymą V. G. išsiaiškinti,
kokius dokumentus reikia užpildyti, kad juos būtų galima išvežti. V. G. jam pasakė, kad bus reikalinga atlikti apklausą. Jis
paprašė jo pranešti, kada apklausa bus atlikta ir jie jau galės tuos variklius
išvežti. Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu (4 t.,
b.l. 89-90) patvirtino, jog iš A. U. gavo tiesioginį
žodinį įsakymą vykdyti pirkimo – pardavimo paslaugų apklausą ir padaryti rinkos
analizę. Buvo padaryta telefoninė apklausa, o atlikus rinkos analizę buvo
išrinkta įmonė, kuri už metalo laužą pasiūlė brangiausiai. Tai pat buvo
sudaryta apklausos pažyma ir ta apklausa su visais duomenimis buvo perduota Įsigijimų
planavimo skyriaus viršininkui R. S.. Kol nebuvo
pastarojo parašų, nereikėjo skubėti variklių išvežti. Posėdžio metu (4 t., b.l.
133-134) A. U. parodė, jog gavęs iš V.
G. atsakymą, kad apklausa yra atlikta, sužinojęs, kas yra laimėtojas, davė
nurodymą T. L. suorganizuoti ir išvežti tuos variklius.
Manė, kad jo nurodymas yra teisėtas. Teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l.
132-133) T. L. patvirtino, jog iš viršininko A. U. gavęs žodinį nurodymą nuvežti į aikštelę priduoti
variklius, jis taip ir padarė. Varikliai buvo pasverti, buvo pasirašytas aktas.
Kad varikliai buvo vežami ir sveriami, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir
liudytojas R. L. (4 t., b.l. 71), kuris ir vežė juodojo
metalo laužą (variklius) į UAB „S.“. Teisiamojo posėdžio
metu (4 t., b. 70-71, 88, 131)
R. P. bei liudytojai P. N. ir A. J. taip pat patvirtino, jog į UAB „S.“
iš Karinių jūrų pajėgų buvo
atvežtas ir pasvertas juodojo metalo laužas (varikliai). Byloje esantis 2010-11-03
Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktas Nr. 03/11/10 (1 t., b.l. 142, 145)
patvirtina, jog 2010-11-03 tiekėjas Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos
gavėjui UAB „S.“ pristatė 31 850 kg juodojo metalo
(variklių), kurio vertė 16 562 Lt. Tai pažymėta ir UAB „S.“ juodųjų metalų sandėlio apskaitos knygoje (3 t., b.l. 94-109). Toliau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu
(4 t., b.l. 132-133) T. L. parodė, jog nuvežus aktą į
buhalteriją jam pasakė, kad trūksta kažkokių tai dokumentų, todėl tą aktą jis
atidavė savo viršininkui. Liudytoja B. Š. teisiamojo
posėdžio metu (4 t., b.l. 89) parodė, kad ji neišrašė sąskaitos - faktūros, nes
tam nebuvo teisinio pagrindo, trūko dokumentų. Teisiamojo posėdžio metu (4 t.,
b.l. 88) liudytojas R. S. paaiškino, jog jis yra pirkimų
komisijos pirmininkas, visi pirkimai vykdavo per jį, jis tvirtindavo pirkimus
iki 10 000 Lt. Vadovaujantis Taisyklėmis, pirkimo organizatorius gali sudaryti sandorį, jei jo suma neviršija 10 000 Lt. Kadangi utilizuojant laivą suma viršijo 10 000 Lt sumą, jis pažymos nepasirašė, nes ji neatitiko reikalavimų. Dėl jo nepasirašytos pažymos nebuvo galima išrašyti sąskaitos –
faktūros. Byloje esantis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. V-721 (4 t., b.l. 120) patvirtina, jog tiekėjų apklausų
pažymas įgaliotas tvirtinti Karinių jūrų pajėgų vadovybės štabo N4 Įsigijimų
planavimo skyriaus viršininkas (7 punktas), kurio pareigas tuo metu ėjo R. S.. Minėtu Karinių jūrų pajėgų vado 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-721 patvirtinto Pirkimų organizavimo Lietuvos kariuomenės
Karinėse jūrų pajėgose tvarkos aprašo (4 t., b.l. 121-123) 5.1. punkte
nustatyta, jog Pirkimo organizatorius pirkimą gali atlikti tik tuomet, kai
numatomos sudaryti prekių ar paslaugų viešojo pirkimo – pardavio sutarties vertė
ne daugiau kaip 10 000 Lt. Todėl, apeliacinio teismo vertinimu, visiškai pagrįstai N4 Įsigijimų planavimo skyriaus viršininkas R. S. atsisakė
patvirtinti tiekėjų apklausos pažymą (1 t., b.l. 21), kadangi iš šios pažymos
akivaizdžiai matyti, jog šiuo atveju pirkimo – pardavimo vertė viršijo nustatytą
10 000 Lt sumą. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptartų parodymų, A. U., nelaukdamas, kol N4 Įsigijimų planavimo skyriaus viršininkas R. S. patvirtins tiekėjų apklausos pažymą, davė žodinį
nurodymą T. L. organizuoti ir išvežti juodąjį metalo
laužą (fregatos F12 „ Aukštaitis“ pagrindinius variklius, kuriuos sudarė 4 vnt.
variklių skyrių ir 2 vnt. reduktorių), ką pastarasis ir padarė. T. L. pristačius į Karinių jūrų pajėgų buhalterinės
apskaitos skyrių 2010-11-03 Netauriųjų metalų laužo priėmimo aktą Nr. 03/11/10,
buvo atsisakyta išrašyti sąskaitą – faktūrą, kurios pagrindu UAB „S.“ Karinėms jūrų pajėgoms būtų apmokėjusi už pristatytą
juodojo metalo laužą 16 562 Lt, kadangi juodojo metalo laužas UAB „S.“ buvo perduotas nesilaikant Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų
pajėgose nustatytos tvarkos. Kad Karinėms jūrų pajėgoms išrašius sąskaitą –
faktūrą ir ją pateikus UAB „S.“ būtų buvęs padarytas
apmokėjimas už pristatytą juodojo metalo laužą (variklius), teisiamojo posėdžio
metu (4 t., b.l. 71-72, 131) patvirtino UAB „S.“
direktorius liudytojas A. J. ir UAB „S.“
buhalterė liudytoja I. C.. Toliau apklausiamas teisiamojo
posėdžio metu (4 t., b.l. 133-134) A. U. parodė, jog kai T. L. jam pasakė, kad buhalterija neišrašo sąskaitos –
faktūros, jis su V. G. ėjo pas R. S. ir
buhalterę aiškintis, kodėl nėra išrašoma sąskaita, kokių dokumentų trūksta.
Suprasdamas, kad sąskaita – faktūra greitu laiku nebus išrašyta, davė T. L. nurodymą variklius parvežti atgal. Tada jam buvo
pranešta, kad vieno variklio jau nebėra. Jis, atsižvelgdamas į tai, kad bus daromas
konkursas ir pagal visas technines dokumentacijas yra aišku, kad tų variklių
turi būti apie 32 tonas, T. L. pasakė, kad yra
reikalingas metalo kiekis, atitinkantis tą, kurį išvežė. Vėliau T. L. jam atnešė grąžinimo aktą, kuriame buvo nurodytos 32 tonos. Didelių problemų tame nematė, nes nuvažiavo į įmonę ir susitarė, kad tą kiekį UAB „S.“ vienokiu ar kitokiu būdu Karinėms jūrų pajėgoms
kompensuos, reikėjo tik sulaukti, kada N4 Įsigijimų planavimo skyrius padarys
apklausą ir bus aiškus laimėtojas. Neatmestinas buvo dalykas, kad ta pati UAB „S.“ konkursą būtų laimėjusi, tada iš viso nebūtų reikėję
niekur nieko vežioti, iš karto būtų įrašę visą kiekį. Teisiamojo posėdžio metu
(4 t., b.l. 132-133) T. L. patvirtino, jog nors 26 dieną
parvežė ne visą metalą, t.y. vienu varikliu mažiau, nes vienas variklis jau
buvo išardytas, parašė, kad parvežė visą kiekį, kadangi A. U. jam
sakė pasirašyti, kad parvežė visus variklius. R. P. tai
pat patvirtino (4 t., b.l.
70-71), jog atvykęs T.
L. prašė variklius
grąžinti, tačiau vieno variklio sugrąžinti jau nebegalėjo, nes buvo išardytas.
Su T. L. surašė aktą, kad grąžina visą metalą.
Iš byloje esančio 2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo pristatytmo akto Nr.
26/11/10 (1 t., b.l. 143, 145) matyti, jog Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų
pajėgos iš UAB „S.“ gavo 31 850 kg juodojo metalo
(variklių). Akivaizdu, jog šiame 2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo pristatytmo
akte Nr. 26/11/10 užfiksuota informacija neteisinga, kadangi tesiamojo posėdžio
metu ne tik A. U. (4
t., b.l. 133-134), T. L. (4
t., b.l. 132-133) ir R. P. (4 t., b. 70-71) nurodė, kad Karinėms jūrų
pajėgoms iš UAB „S.“ buvo grąžinta vienu variklio
skyriumi mažiau, bet ir liudytojai P. N. (4 t., b.l. 88) ir A. J. (4 t., b.l.
131) nurodė, jog vienas variklio skyrius buvo išardytas, utilizuotas, todėl jis
nebuvo grąžintas. Posėdžio metu liudytojai R. L. (4 t.,
b.l. 71) bei R. Z. (4 t., b.l. 135) taip pat patvirtino,
kad į UAB „S.“ buvo atvežti 6 varikliai, o Karinėms jūrų
pajėgoms grąžinti tik 5 varikliai.
Taigi byloje neginčijamai nustatyta, jog 2010-11-03 iš Lietuvos
kariuomenės Karinių jūrų pajėgų į UAB „S.“ buvo nuvežta
31 850 kg juodojo metalo laužo, kurį sudarė 4 variklio skyriai ir 2
reduktoriai. Kadangi vienas variklio skyrius buvo išardytas, UAB „S.“ 2010-11-26 Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms
grąžino 3 variklio skyrius ir 2 reduktorius, tačiau 2010-11-26 Netauriųjų
metalų laužo pristatymo akte Nr. 26/11/10 (1 t., b.l. 143, 145), kurį pasirašė T. L. ir R. P., bei UAB „S.“ juodųjų
metalų sandėlio apskaitos knygoje
(3 t., b.l. 94-109),
kur taip pat pasirašė T. L. ir R. P. nurodyta,
jog UAB „S.“ Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms
grąžino 31 850 kg netauriojo metalo laužo, kas neatitinka tikrovės. Aukščiau
aptarti A. U., T. L. ir R. P. parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog T. L. ir R. P. suprato, kad į
2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą Nr. 26/11/10 įrašė tikrovės
neatitinkančius duomenis ir
tokiu būdu suklastojo tikrą
dokumentą. Neabejotina ir tai, kad A. U., gavęs iš T. L. 2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą Nr.
26/11/10, taip pat suprato, jog jis įgijo ir laikė suklastotą tikrą dokumentą, kadangi tikrovės
neatitinkantys duomenys minėtame akte buvo įrašyti jo paties nurodymu. Apeliacinio
teismo vertinimu, A.
U., T. L. bei R. P. suvokė, kad jų veiksmai yra neteisėti, tokiu būdu buvo
siekiama pridengti vieno variklio skyriaus, kuris jau buvo išardytas, negrąžinimą
iš UAB „S.“ Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų
pajėgoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. U., T. L. ir R. P. suvokė pavojingą savo
veiksmų pobūdį, suprato, kad klastoja ir disponuoja suklastotu dokumentu, ir
norėjo taip veikti, kas rodo jų tiesioginę tyčią nusikalstant.
Aukščiau buvo pažymėta, jog nors BK 300 str. numatyta nusikaltimo
sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už
dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl
veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus
apyvartoje. Teisiamojo
posėdžio metu (4 t., b.l. 133-134) A. U. parodė, jog
didelių problemų tame jis nematė, nes nuvažiavo į įmonę ir susitarė, kad tą
kiekį UAB „S.“ vienokiu ar kitokiu būdu Karinėms jūrų
pajėgoms kompensuos, reikėjo tik sulaukti, kada N4 Įsigijimų planavimo skyrius
padarys apklausą ir bus aiškus laimėtojas, neatmestinas buvo dalykas, kad ta
pati UAB „S.“ konkursą būtų laimėjusi, tada iš viso
nebūtų reikėję niekur nieko vežioti, iš karto būtų įrašę visą kiekį. Iš T. L. paaiškinimų (4 t., b.l. 132-133) matyti, jog jis vykdė
viršininko A. U. nurodymus, kadangi A.
U. jam sakė pasirašyti, kad parvežė visus variklius. Apeliacinio teismo
vertinimu, A. U., T. L. ir R. P.,
suklastodami ir disponuodami 2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktu Nr. 26/11/10 nesiekė,
kad dėl tokių jų veiksmų gali kilti kokios tai neigiamos, teisiškai
reikšmingos, pasekmės Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms, kadangi,
kaip paaiškino A. U., tereikėjo sulaukti, kol N4 Įsigijimų
planavimo skyrius padarys naują apklausą ir bus aiškus laimėtojas, neatmestinas
buvo dalykas, kad konkursą būtų laimėjusi UAB „S.“. Pažymėtina,
jog pagrindas tikėtis tokių konkurso rezultatų buvo, kadangi iš tiekėjų
apklausos pažymų (1 t., b.l. 21, 4 t., 178) matyti, jog iš šešių įmonių UAB „S.“ buvo pasiūliusi didžiausią utilizacijos kainą - 520 Lt už toną. Tačiau, nors UAB „S.“ atstovai ir neginčijo fakto, kad Lietuvos kariuomenės
Karinėms jūrų pajėgoms negrąžino viso juodojo metalo laužo, galimybė Lietuvos
kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms patirti žalą buvo, kadangi 2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo
pristatymo akte Nr. 26/11/10 nurodžius, jog UAB
„S.“ Karinėms jūrų pajėgoms perdavė tokį
pat kiekį juodojo metalo laužo, kokį ji buvo gavusi 2010-11-03 iš Karinių jūrų
pajėgų, t.y. 31 850 kg, teisiškai buvo patvirtinta, jog UAB „S.“ Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų
pajėgoms jokių įsipareigojimų nebeturi. Akivaizdu, jog šiuo atveju tokie dokumentuose užfiksuoti
tikrovės neatitinkantys faktai negali būti laikomi kaip neturintys
teisinės reikšmės, kadangi UAB „S.“ atsisakius pripažinti
faktą, kad ne visą juodojo metalo laužą grąžino Karinėms jūrų pajėgoms, tokiu
atveju Lietuvos kariuomenės Karinės
jūrų pajėgos nebūtų turėjusios teisės reikalauti UAB „S.“ atsiskaityti už realiai jai perduotą, tačiau Lietuvos kariuomenės
Karinėms jūrų pajėgoms negrąžintą juodojo metalo laužą, t.y. už negrąžintus
5210 kg juodojo metalo laužo sumokėti 2709,20 Lt.
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 133-134) A. U. tai pat parodė, jog kai grįžęs po atostogų pamatė, jog
niekas nevyksta, vasario mėnesį pradėjo diskutuoti, ką daryti, nes 2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo
pristatymo akte Nr. 26/11/10 buvo parašytas visas kiekis, o UAB „S.“ galėjo vieną dieną sugalvoti ir pasakyti, kad jie nieko apie
tai nežino. Tada buvo priimtas bendras sprendimas, kad reikalingas koks nors
patvirtinimas, kad vis dėlto tas variklis yra pas juos utilizuotas. Nuvažiavęs
su R. P. diskutavo, kokiu būdu galima tai padaryti,
surašė aktą, kad Karinės jūrų pajėgos pridavė metalo tiek, kiek sveria vienas variklio
skyrius. Vasario 4 d. dokumentą jis laikė stalčiuje tuo tikslu, kad jei iškils
problemų dėl apmokėjimo už utilizuotą variklio skyrių, galėtų pateikti
dokumentus, kad jis buvo utilizuotas. Liudytojas V. G. teisiamojo
posėdžio metu (4 t., b.l. 89-90) patvirtino, jog buvo važiuota pas R. P. ir kalbėta dėl negrąžinto variklio skyriaus. R. P. teisiamojo
posėdžio metu (4 t., b.l. 70-71) taip pat patvirtino, jog vasario 4 d. surašė
aktą, kurį pasirašė A.
U.. Byloje esančiame
2011-02-04 Netauriųjų metalų laužo pristatymo akte Nr. 04/02/11 (1 t., b.l. 144, 145, 3
t., b.l. 92) nurodyta, jog Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos UAB „S.“ pristatė 5210 kg juodojo metalo
(variklių), kurių vertė 2709,20 Lt, nors realiai jis pristatytas 2011-02-04 nebuvo.
Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu (4 t.,
b.l. 90) parodė žinojęs, kad buvo išvežti 6 varikliai, o parvežti tik 5, todėl
reikėjo garanto, kad įmonė „nepabėgtų“. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. D. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus
parodymus (2 t., b.l. 62-66), kur jis nurodė, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėn., kai buvo įvairiose komandiruotėse, kurios truko beveik metus, jį
pavadavo kpt. ltn. A. U.. Jo žiniomis, 2010 m. spalio mėnesį buvo nurašyti varikliai F12 kaip atsarginės dalys, jos sandėlyje užėmė
vietą ir buvo nuspręsta atlaisvinti sandėliuojamą plotą. Tai atlikti
savarankiškai nusprendė A. U., kadangi tuo metu pavadavo
jį ir buvo atsakingas. Iš A. U. pasakojimo sužinojo, kad
jis davė nurodymą V. G. atlikti apklausą pagal Viešųjų
pirkimų procedūras. Apklausą atliko pagal vienos tonos siūlomos metalo laužo
supirkimo brangiausią kainą. Buvo užpildyta tiekėjų apklausos pažyma. Pažyma,
pagal A. U. aiškinimą, buvo pateikta į štabą R. S., kuris pareikalavo pateikti papildomus dokumentus, jie
buvo pristatyti. Nesulaukus galutinio komisijos pirmininko R.
S. sprendimo, varikliai buvo išgabenti utilizuoti. Kada jau buvo pasverti
ir pradėti ardyti varikliai, tada R. S. pasakė, kad
sandoris viršija 10 000 Lt, todėl apklausa anuliuojama, nes apklausą turi atlikti Viešųjų pirkimų komisija. Tada buvo sustabdytas utilizavimo procesas ir
likę variklio komplektai (be vieno jau utilizuoto skyriaus) buvo grąžinti ir
susandėliuoti į tą pačią vietą. Buvo parvežti 3 skyriai ir 2 reduktoriai. Tai
atsitiko dėl to, kad vienas skyrius, pasak A. U., jau
buvo išardytas ir utilizuotas iki utilizavimo proceso sustabdymo. Varikliai
buvo pargabenti 2010-11-26. 2010-11-03 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą
ir 2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą pirmą kartą pamatė, kai
buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tada pamatė, kad į 2010-11-26 Netauriųjų metalų
laužo pristatymo aktą yra įrašytas tas pats svoris, žinojo, kad grąžintas
svoris turėjo būti mažesnis, ir tai jam sukėlė nuostabą. A. U.
pasakė, kad bendrovė kitaip negalėjo išrašyti dokumentų. Kadangi vienas
skyrius jau negalėjo būti parvežtas, A. U. svarstė, kad
reikės ieškoti būdų, kaip sutvarkyti, kad buhalterija išrašytų sąskaitą –
faktūrą. Diskusijų metu jis su A. U. diskutavo, kaip
teisiškai padaryti, kad pinigai būtų sumokėti, ir visi nutarė, kad geriausias
būdas, kad būtų surašytas vieno, jau išardyto, skyriaus utilizavimo aktas, kad
jie utilizuoja vieną variklio skyrių, kad šio akto pagrindu būtų išrašyta
sąskaita - faktūra. Aptarė, kad
teoriškai toks būdas būtų priimtiniausias išspręsti problemą. Žino, kad A. U. 2011 m. vasario mėn. buvo nuvykęs į UAB „S.“ ir tarėsi kaip išspręsti problemą. 2011-02-04 Netauriųjų
metalų laužo pristatymo akto nematė, tačiau žino, kad A. U. gavo
iš UAB „S.“ atstovo Netauriųjų metalų laužo pristatymo
aktą. A. U. jam pasakė, kad vieno variklio skyriaus
pristatymo aktą gavo. Šį dokumentą jis laikė pas save, jam jo nerodė. Kokie
duomenys buvo įrašyti šiame dokumente, jis nežino, tačiau A.
U. sakė, kad buvo įrašytas vieno variklio skyriaus svoris, kad Karinės jūrų
pajėgos pristato UAB „S.“ utilizavimui vieną variklio
skyrių.
Aukščiau aptarti liudytojo S. D. parodymai
patvirtina, jog Karinių jūrų pajėgų vadovybei buvo žinoma apie tai, kad
2010-11-03, nesulaukus Įsigijimų planavimo skyriaus viršininko R.
S. patvirtinimo, iš Karinių jūrų pajėgų į UAB „S.“
buvo nuvežti 4 variklių skyriai ir 2 reduktoriai, o 2010-11-26 grąžinti tik 3
variklių skyriai ir 2 reduktoriai. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų komisijos, sudarytos iš komisijos
pirmininko kpt. ltn. V. M. bei narių kpt. ltn. M. B. ir kpt. ltn. S. D., 2010 m. gruodžio 7 d. „GRISHA“ III klasės laivų pagrindinių variklių ir reduktorių
netinkamumo tolimesnei eksploatacijai įvertinimo aktas Nr. LVL-78 (1 t., b. l. 85), iš kurio matyti, kad minėta komisija 2010-12-07 įvertino GRISHA III fregatų pagrindinių variklių 4 vnt. ir garo generatorių 2 vnt. netinkamumą
tolimesnei eksploatacijai, nustatė, kad GRISHA III fregatų pagrindiniai
varikliai 4 kompl. (išardyti į atskirus skyrius bei reduktorius) tolimesnei eksploatacijai
netinka dėl jų techninės būklės (skyrių – reduktorių jungčių defektai).
Nurodyti mechanizmai paruošti utilizavimui. Aktas patvirtintas Karinių jūrų
pajėgų štabo viršininko pavaduotojo logistikai parašu. Pažymėtina, jog nors
fregatos F12 „Aukštaitis“ vienas variklio skyrius buvo utilizuotas dar iki
2010-11-26, minėta komisija šio fakto 2010-12-07 įvertinimo akte neaptarė,
komisija įvertinusi pripažino netinkamais tolesnei eksploatacijai pilnus 4
komplektus GRISHA III fregatų pagrindinių variklių, išardytų į atskirus skyrius
bei reduktorius, nors realiai vieno variklio skyriaus jau nebebuvo, šis faktas
buvo nutylėtas.
Nors aptarti duomenys patvirtina, kad Karinių jūrų pajėgų vadovybei buvo
žinoma, jog 2010-11-03 iš Karinių jūrų pajėgų buvo išvežti 4 variklių skyriai
ir 2 reduktoriai, o 2010-11-26 grąžinti tik 3 variklių skyriai ir 2
reduktoriai, tačiau iš liudytojo S. D. ikiteisminio
tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b.l. 62-66) matyti, jog apie tai, kad į
2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą yra įrašytas tas pats svoris,
kaip ir į 2010-11-03 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą, jis sužinojo tik
tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. O kadangi vienas skyrius jau
negalėjo būti parvežtas, A. U. svarstė, kad reikės ieškoti
būdų, kaip sutvarkyti, kad buhalterija išrašytų sąskaitą – faktūrą. Kaip
matyti, pridengiant vieno variklio skyriaus negrąžinimą ir siekiant
užsitikrinti, kad būtų apmokėta už 2010-11-03 UAB „S.“
pristatytą ir 2010-11-26 Karinėms jūrų pajėgoms negrąžintą vieno variklio
skyrių, 2011-02-04 buvo surašytas 2011-02-04 Netauriųjų metalų laužo pristatymo
aktas Nr. 04/02/11 (1 t., b.l.
144, 145, 3 t., b.l. 92), nors realiai tą dieną 5210 kg juodojo metalo
laužo (variklių) į UAB „S.“ pristatyta nebuvo. Tokiu būdu
A. U. ir R. P. suklastojo tikrą
dokumentą - 2011-02-04 Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą Nr. 04/02/11,
įrašydami į jį tikrovės neatitinkančią informaciją. Remiantis išdėstytu,
apeliacinis teismas pripažįsta, jog A. U. ir R. P. suprato, kad į 2011-02-04 Netauriųjų metalų laužo
pristatymo aktą Nr. 04/02/11 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, suvokė, kad jų
veiksmai yra neteisėti, tokiu būdu buvo siekiama pridengti vieno variklio
skyriaus negrąžinimą iš UAB „S.“ Lietuvos
kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms ir užtikrinti apmokėjimą už jį, ir norėjo
taip veikti. Apeliacinis teismas taip pat pripažįsta, jog pasirašius 2011-02-04 Netauriųjų metalų
laužo pristatymo aktą Nr. 04/02/11, kuriuo UAB „S.“
juridiškai patvirtino, kad Karinėms jūrų pajėgoms yra skolinga už 5210 kg juodojo metalo laužo, nebekilo
grėsmė Karinėms jūrų pajėgos patirti turtinių nuostolių. Ikiteisminio tyrimo
metu Lietuvos kariuomenės Karo policijos Klaipėdos įgulos viršininkas
2011-10-11 raštu Nr. NS-255 (1 t., b.l. 93) kreipėsi į Lietuvos kariuomenės
Karinių jūrų pajėgų vadą, prašydamas informuoti, ar dėl atsakingų karių veiksmų
bei fregatos F12 „Aukštaitis“ vieno variklio skyriaus bei kito variklio
skyriaus dalių utilizavimo buvo padaryta materialinė ar neturtinio pobūdžio
žala karinėms jūrų pajėgoms. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų
Logistikos tarnybos viršininkas 2011-10-26 raštu Nr. LIS-182 (1 t., b.l. 94) informavo
Lietuvos kariuomenės Karo policijos Klaipėdos įgulos viršininką, jog Lietuvos
kariuomenės Karinės jūrų pajėgos nėra kompetentingos įvertinti, ar nurodytu
atveju buvo padaryta turtinio ar neturinio pobūdžio žala Lietuvos kariuomenei,
tai įvertinti gali Lietuvos kariuomenė. Tada Lietuvos kariuomenės Karo
policijos Klaipėdos įgulos viršininkas 2011-11-15 raštu Nr. NS-292 (3 t., b.l.
175) kreipėsi į Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės
departamento direktorių prašydamas informuoti, ar Lietuvos kariuomenė nagrinėjamoje
byloje reikš civilinį ieškinį, tačiau Lietuvos kariuomenė jokių reikalavimų
nepareiškė, civilinis ieškinys nebuvo pateiktas.
Pažymėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 133-134) A. U. parodė, kad vėliau jis sužinojo, kad tas metalas iš UAB
„S.“ jau buvo atvežtas. A. U. paaiškinime
dėl metalo laužo Karo laivų flotilėje (1 t., b.l. 47) nurodyta, jog 5,5-6 tonos palei sandėlį sukrauto metalo laužo yra atvežtos iš UAB „S.“.
Kada jis atvežtas, jis nežino, tačiau šių metų (t.y. 2011 m.) rugpjūčio 18 d. Aplinkos apsaugos inspektoriui atliekant patikrinimą buvo duota
pastaba, kad susikaupęs metalo laužas neįtrauktas į Pirminės atliekų apskaitos
žurnalą. Pagal metalo pobūdį jis spėjo, kad jis gali būti iš Transporto
skyriaus, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Tada jis nuvyko į UAB „S.“ ir paklausė, ar jie neatvežė metalo laužo vietoj
trūkstamo variklio skyriaus. Atsakė, kad taip, atvežė apie 5-6 tonas, tačiau
nepamena, kada ir kas priėmė metalo laužą. R. P. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l.
70-71) parodė, kad Karinėms jūrų pajėgoms grąžino 31 toną metalo, t.y. vietoj
trūkstamo variklio sukrovė 5 tonas juodojo metalo ir grąžino. Liudytojas
A. J. posėdžio metu (4 t., b.l. 131) taip pat patvirtino,
kad nors vieną variklį jie utilizavo ir nebegalėjo jo grąžinti, tačiau metalo
grąžino tiek, kiek jiems buvo atvežta. Liudytojas R. Z. teisiamojo
posėdžio metu (4 t., b.l. 135) parodė žinojęs, kad vieną variklį yra skolingi
Karinėms jūrų pajėgoms. Jis gavo skambutį į darbinį telefoną. Nežino, kas ir
kada jam paskambino. Po to jis pasakė direktoriui, kad išvežė metalą. Tų
žmonių, kurie priėmė metalą, nepažįsta. Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje
protokole (2 t., b.l. 113-117) užfiksuota, jog liudytojas R.
Z. parodė ne tik vietą, kurioje iškrovė metalo laužą, bet ir patį metalo
laužą, kurį atvežė iš UAB „S.“ metalo laužo supirkimo
aikštelės ir iškrovė Lietuvos kariuomenės Karo laivų flotilėje. Nors prokuroras
apeliaciniame skunde teigia, jog bylos medžiaga nėra įrodyta, kad visas metalo
laužas buvo pristatytas atgal į dalinį, remiasi Lietuvos kariuomenės Karinių
jūrų pajėgų Karo laivų flotilės vado įgaliotojo Karo laivų flotilės štabo
saugumo karininko kpt. ltn. M. Š. atlikto tarnybinio
patikrinimo dėl metalo laužo pateikimo į karo laivų flotilės teritoriją išvada
(1 t., b.l. 37-38), kurioje nurodyta, jog apklausus karius - KJP KLF
kontrolinio praleidžiamojo punkto budėtojus, peržiūrėjus vaizdo įrašą,
patikrinus Kontrolinio praleidžiamojo punkto budėtojo pildomas KLF svečių ir
KLF transporto atvykimo - išvykimo registracijos knygas, 5-7 tonų metalo laužo patekimo į KJP KLF teritoriją tikslių aplinkybių tarnybinio patikrinimo
metu nepavyko nustatyti, tikslios metalo laužo patekimo į KJP KLF teritoriją
datos bei asmenų, galimai priėmusių ar įleidusių minimą metalo laužą į KJP KLF
teritoriją, kaip ir dokumentų, patvirtinančių tokio metalo galimą priklausomybę
UAB „S.“, taip pat nebuvo nustatyta. Apeliacinio teismo
vertinimu, nors tarnybinio patikrinimo metu ir nepavyko nustatyti, kad minėtas 5-7 tonų juodojo metalo laužas priklauso būtent UAB „S.“, laikytina,
jog ši versija ir nepaneigta. Nepaneigus, kad minėtas juodojo metalo laužas pristatytas
būtent UAB „S.“, tuo pačiu lieka nepaneigta, kad visas
(nors ir ne tos pačios fizinės sudėties) juodojo metalo laužas iš UAB „S.“ buvo sugrąžintas Karinėms jūrų pajėgoms.
Byloje nėra jokių duomenų, kad T. L. ir R. P., klastodami 2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo
pristatymo aktą Nr. 26/11/10, o A. U. juo disponuodamas,
bei A. U. ir R. P. klastodami 2011-02-04
Netauriųjų metalų laužo pristatymo aktą Nr. 04/02/11, tokiu būdu būtų siekę iš
to gauti kokios tai turtinės ar kitokio pobūdžio naudos. Iš byloje esančios
tiekėjų apklausos pažymos (1 t., b.l. 21-24) matyti, jog UAB „S.“
pasiūlė didžiausią antrinių žaliavų (metalo), utilizacijos kainą, t.y. 520 Lt už toną, todėl ši įmonė ir buvo pripažinta laimėtoja. Kadangi laimėtoja buvo išrinkta įmonė, kuri Karinėms jūrų pajėgoms pasiūlė didžiausią kainą už 1 toną juodojo
metalo laužo, darytina išvada, jog šiuo atveju buvo veikiama Lietuvos
kariuomenės Karinių jūrų pajėgų interesais. Atkreiptinas dėmesys ir į prie A. U. atsikirtimų į apeliacinį skundą pateiktus raštus (4
t., b.l. 172-179), iš kurių matyti, jog 2010-04-09 paprašius UAB „U.“, UAB „A.
bei UAB „F.“ pateikti pasiūlymus dėl laivo konstrukcijos utilizavimo, UAB „U.“
pasiūlė 280 Lt už vieną toną metalo laužo utilizavimo; UAB „A.“ – 310 Lt; UAB „F“ – 180 Lt. Kaip matyti, didžiausia pasiūlyta kaina buvo 310 Lt, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju UAB „S.“ buvo pasiūliusi 520 Lt už toną. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo išvadai, kad siekiant utilizuoti Karinėms jūrų pajėgoms
priklausantį juodojo metalo laužą (variklius) ir laimėtoju išrinkus UAB „S.“, buvo veikiama priešingai Karinių jūrų pajėgų interesams.
Tačiau tik pridavus juodojo metalo laužą (variklius) UAB „S.“
ir sužinojus, kad tiekėjų apklausos pažyma nebus patvirtinta, ko pasekoje nebus
išrašyta ir sąskaita – faktūra dėl išvežto juodojo metalo laužo (variklių)
apmokėjimo, buvo organizuojamas juodojo metalo laužo (variklių) grąžinimas
Karinėms jūrų pajėgoms, o nesant galimybei grąžinti vieno variklio skyriaus, A. U., T. L. ir R. P.
ėmėsi nusikalstamų veiksmų. Vienok kolegija mano, kad A.
U., T. L. ir R. P. padarytos
veikos pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra
pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šias veikas pagal
protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų
nuostatas, taip pat BK 37 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių
baudžiamosios teisės priemonių taikymas šias veikas padariusiems A. U., T. L. ir R.
P., kaip kad yra prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.
Apeliacinis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, laiko įrodyta,
kad A. U., T. L. ir R. P. veikos turi visus BK 300 str. 1 d. numatyto
nusikaltimo sudėties požymius. Žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją į
tikrus dokumentus, suvokdami savo veiksmų neteisėtumą ir norėdami taip veikti,
jie įrašė tyčia, tokiu būdu siekdami pridengti 5210 kg juodojo metalo laužo
(vieno variklio skyriaus) nesugrąžinimą Karinėms jūrų pajėgoms. Tokiais savo
veiksmais melagingai pagrįsdami 5210 kg juodojo metalo laužo (vieno variklio
skyriaus) sugrąžinimą Karinėms jūrų pajėgoms iš UAB „S.“,
nors realiai 2010-11-26 jis grąžintas nebuvo, A. U., T. L. ir R. P. sukėlė realią galimybę
Karinėms jūrų pajėgoms patirti turtinę 2709,20 Lt žalą, tačiau, siekdami užkirsti kelią žalai atsirasti, A. U. ir R.
P. 2011-02-04 suklastojo dar vieną tikrą dokumentą, kuriuo UAB „S.“ pripažino turinti Karinių jūrų pajėgų atžvilgiu 2709,20 Lt turtinį įsipareigojimą. Byloje taip pat nepaneigta versija, jog UAB „S.“ Karinėms jūrų pajėgoms vėliau grąžino visą joms
priklausantį juodojo metalo laužo kiekį (nors ir ne tos pačios fizinės
sudėties). Apeliacinio teismo vertinimu, A. U., T. L. ir R. P. atlikti veiksmai nepadarė
ir ateityje nebepadarys kokios nors realios žalos Karinėms jūrų pajėgoms. A. U., T. L. ir R.
P. bendrai padaryti BK 300 str. 1 d. numatyti nusikaltimai yra nesunkūs,
jais nebuvo siekiama sukelti kokių nors sunkių pasekmių, padaryti didelės
žalos. Nustačius, kad dėl A. U., T. L. ir
R. P. padarytų veikų esminės žalos įstatymo ginamoms
vertybėms nepadaryta, kolegija laiko, jog visiškai pagrįstai A.
U., T. L. ir R. P. skundžiamu
nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. atleisti dėl
veikos mažareikšmiškumo BK 37 str. numatytu pagrindu.
Dėl A. U. ir T. L. išteisinimo
pagal BK 228 str. 1 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžiu konstatavo, jog nors A. U. ir T. L., būdami valstybės tarnautojai, ir nesilaikė pareigos
laikytis įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas,
laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų
ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, tačiau A. U. ir T. L. veikos - tikrų dokumentų suklastojimas pripažintinos
mažareikšmėmis, nes nesukėlė jokių rimtesnių pasekmių ir nepadarė turtinės
žalos, todėl dėl šios priežasties nelaikytina, kad ši jų veika padarė didelę
žalą valstybei ir jos interesams. Atsižvelgiant į tai, teismas A.
U. ir T. L. pagal BK 228 str. 1 d. išteisino nesant
jų veikoje būtino šio nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos. Tačiau
prokuroras su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, laiko, jog
A. U. ir T. L., būdami valstybės
tarnautojai, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų kariai, panaudojo savo
įgaliojimus priešingai tarnybos tikslams, diskreditavo savo vardą prieš kitus
karius, sumenkino savo autoritetą bei Lietuvos kariuomenės prestižą, pažemino
visą instituciją, tokiu būdu padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei.
Piktnaudžiavimas BK 228 str. prasme yra valstybės tarnautojo ar jam
prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų
viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji
organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Kadangi BK 228 str. 1 d.
numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją
atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems
padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei,
tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Padaryta
žala BK 228 str. 1 d. prasme gali būti turtinė ir neturtinė. Turtinė žala turi
būti paskaičiuota ir išreikšta konkrečia pinigų suma. Kas dėl neturtinės žalos,
įstatymas nevardija neturtinės žalos formų. Neturtinė žala gali pasireikšti
labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar
autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas,
korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir panašiai.
Įstatymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui
apskaičiuoti. Kiekvienu konkrečiu atveju ar padaryta žala laikytina didelė ar ne,
sprendžia teismas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgia į konkrečias bylos
aplinkybes, kaip antai, padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami
interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą,
kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos
veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir institucijos autoritetui ir pan.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 228 str. numatytas didelės žalos
požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis
nusikaltimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams bei drausminių
valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas
piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir
diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo
diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (kasacinė byla
2K-512/2004).
Nustatyta, jog nagrinėjamų įvykių metu A. U. ėjo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų (duomenys neskelbtini) karininko pareigas, turėjo kapitono leitenanto
laipsnį, buvo davęs kario
priesaiką Lietuvos valstybei sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.
T. L. įvykio metu ėjo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų
pajėgų (duomenys neskelbtini) sandėlininko
pareigas, turėjo vyr. seržanto laipsnį, taip pat buvo davęs kario priesaiką
Lietuvos valstybei. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, jog nusikalstamos
veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., padarytos tiesioginių A.
U. ir T. L. pareigų vykdymo metu. Tačiau būtina
pažymėti ir tai, jog nusikalstamos veikos buvo įvykdytos ne siekiant tyčia tokiu
būdu padaryti žalos Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms, o pridengiant savo
tarnybinių pareigų atlikimo metu padarytas klaidas. Pagal šioje byloje
nustatytas aplinkybes, nesulaukus Įsigijimų planavimo skyriaus viršininko R. S. patvirtinimo, juodojo metalo laužas (varikliai)
skubotai buvo išvežtas iš Karinių jūrų pajėgų į UAB „S.“ utilizavimui,
o sužinojus, kad utilizavimo procesas turi būti sustabdytas ir visas išvežtas
juodojo metalo laužas sugrąžintas Karinėms jūrų pajėgoms, žinant, kad realiai
visas kiekis juodojo metalo laužo nebegalės būti sugrąžintas ir siekiant
pridengti 5210 kg juodojo metalo laužo negrąžinimą, T. L.,
veikdamas su R. P., į 2010-11-26 Netauriųjų metalų laužo
pristatymo aktą Nr. 26/11/10 įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, o A. U. minėtą suklastotą dokumentą įgijo ir laikė. Vėliau,
bandant apsaugoti Karinių jūrų pajėgų turtines teises, t.y. turėti raštišką
įrodymą, kad į UAB „S.“ Karinės jūrų pajėgos pristatė
5210 kg juodojo metalo laužo, A. U., veikdamas su R. P., suklastojo 2011-02-04 Netauriųjų metalų laužo
pristatymo aktą Nr. 04/02/11. A. U. ir T.
L., netinkamai atlikdami tarnybines pareigas, sudarė sąlygas
žalos Karinių jūrų pajėgų atžvilgiu kilimui, tačiau iš bylos medžiagos
nesimato, kad Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms būtų padaryta žala.
Kaip aukščiau minėta, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Lietuvos
kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadą bei Lietuvos kariuomenės kanceliarijos
Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorių prašant informuoti, ar
Lietuvos kariuomenei kaltininkų veiksmais buvo padaryta materialinė ar
neturtinio pobūdžio žala, ar bus reiškiamas civilinis ieškinys, tačiau jokie
turtinio pobūdžio reikalavimai pareiškti nebuvo, taip pat nebuvo pranešta, kad
padaryta neturtinio pobūdžio žala. Kolegija sprendžia, jog nėra grėsmės tokiai
žalai kilti ir ateityje. Nustatyta, jog apie susiklosčiusią situaciją dėl
negrąžinto viso juodojo metalo laužo buvo žinoma ir Karinių jūrų pajėgų
vadovybei, kartu buvo ieškoma sprendimo susidariusiai padėčiai išspręsti.
Apeliacinis teismas laiko, jog nors A. U. ir T. L. diskreditavo savo, kaip valstybės tarnautojo, vardą, jų
padarytos veikos pripažintos mažareikšmėmis, esminės žalos įstatymo ginamoms
vertybėms nepadaryta, todėl nelaikytina, kad tokiais A. U. ir
T. L. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio
žala valstybei. Teisėjų kolegija sprendžia,
jog bylos medžiaga neduoda pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas,
išteisindamas A. U. ir T. L. pagal
BK 228 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinio skundo
argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų
pagrįstumu ir išteisintųjų A. U. bei T.
L. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras
prašė išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir
nagrinėti - variklių detalių, saugomų prie bylos, grąžinimo klausimą, dėl kurių
nepasisakė pirmosios instancijos teismas. Kadangi prokuroro apeliaciniame
skunde daiktinių įrodymų klausimas nebuvo keliamas, jis paliekamas spręsti
pirmosios instancijos teismui BPK 361 str. nustatyta tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326
str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės
prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą
atmesti.
Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas
Pauliukėnas
Teisėjai Aurelija
Sadauskaitė
Dalius
Jocys