Baudžiamoji byla Nr. 2K–235/2007 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
gynėjui advokatui G. Griciui,
nuteistajam G. G.,
nukentėjusiojo atstovei ir civilinei ieškovei A. Š.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarties.
Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu G. G. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu bei 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš G. G. A. Š. priteista 3 929,98 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, T. P. –1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendis pakeistas – iš G. G. T. P. priteista 10 000 Lt neturinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
G. G. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų dėl neatsargumo: būdamas Amerikiečių stafordšyro terjerų veislės šuns, priskiriamo pavojingų šunų veislei, savininkas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 18, 19 punktų bei Plungės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. Tl-2-53 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Plungės rajone taisyklių 70 punkto reikalavimus, leido mažamečiui sūnui M. G., (duomenys neskelbtini), vedžioti pavojingos veislės šunį be antsnukio. 2005 m. rugpjūčio 25 d., apie 10..00 val., M. G. vedant šunį daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Plungėje, (duomenys neskelbtini), laiptine, šuo įkando mažamečiui T. P. į veidą, padarydamas kąstai plėštą didelę ir plačią žaizdą dešinio skruosto–paakio–žando srityje, kąstą dešinės pažandės srities žaizdą. Dėl padarytų sužalojimų veide T. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, neįvertino padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių baudžiamasis įstatymas, galbūt, jam buvo pritaikytas netinkamai.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, turi patikrinti, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundo nepadavusiems nuteistiesiems. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantų skundus, aiškinosi, ar pirmosios instancijos teismo ar nuosprendis civilinio ieškinio dalyje atitinka BPK 20 ir 301 straipsnių nuostatas. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą turėjo būti aiškios visos aplinkybės, susijusios su turtinės bei neturtinės žalos atsiradimu, jos dydžio įvertinimu bei apskaičiavimu.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iš būtinų kriterijų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti įvertindamas žalos dydį, yra žalos padariniai bei žalą padariusio asmens kaltė. Kasatorius teigia, kad jis neginčija padarytos veikos fakto, t. y. to, kad jo šuo įkando T. P., kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, tačiau mano, kad jo nusikalstama veika nepagrįstai buvo perkvalifikuota iš BK 139 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnį. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 6.12 punktu, nepataisomas kūno subjaurojimas yra tada, kai tokią išvadą padaro teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. Prokuroras, pateikdamas kaltinimą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada, kuria T. P. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas, paskyręs teismo medicinos ekspertizę, ekspertui pateikė tą patį klausimą, t. y., koks sveikatos sutrikdymo mastas padarytas nukentėjusiajam. Ekspertas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad šios ekspertizės atlikimo metu dokumento, patvirtinančio nustatyto kūno subjaurojimo faktą, nebuvo gauta. Prokuroras, pateikdamas teismui prašymą jo veiką kvalifikuoti pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą, apie šią aplinkybę nieko neužsiminė, nenurodė, kokiais kriterijais ar aplinkybėmis remdamasis padarė išvadą dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto. Kasatorius mano, kad teismas privalėjo atkreipti dėmesį į šias aplinkybes ir imtis įstatymo numatytų priemonių pažeidimams pašalinti, nes jie turėjo reikšmės tiek žalos, tiek jo kaltės įvertinimui. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis (kasatorius) ir jo gynėja prašė skirti papildomą medicinos ar kompleksinę ekspertizę, nes, vertinant T. P. sužalojimo padarinius, nebuvo įvertinta, kad nukentėjusiojo gydymas buvo netinkamas (pavėluotas), neatsižvelgta į jo patirtas traumas iki šio sužalojimo. Teismui pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti sužalojimai, buvo darytos netrukus po įvykio, tačiau apeliacinės instancijos teisme T. P. buvo žvalus, sveikas, rando beveik nesimatė.
Reziumuodamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų – netyrė ir neįvertino pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų taikant materialinės teises normą, netinkamai įvertino aplinkybes, turėjusias reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo bei jo kaltės klausimus, dėl to suvaržė jo, kaip kaltinamojo, teises, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalies taikymo
BPK 255 straipsnyje nustatyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinimo pakeitimo galimybė bei sąlygos, o BPK 256 straipsnyje – kaltinimo pakeitimo teisme procedūra. Baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje G. G. kaltinant nusikalstama veika, numatyta BK 139 straipsnio 1 dalyje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo gautas prokuroro prašymas kvalifikuoti kaltinamojo nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t. y. BK 137 straipsnio 1 dalį. Kaltinimo pakeitimo teisme procedūra, nustatyta BPK 256 straipsnyje, nebuvo pažeista, pertrauka pasiruošti gynybai buvo padaryta, prašymų ar pastabų dėl pakeisto kaltinimo aiškumo nebuvo pareikšta.
Pagal BK 135 straipsnį kito žmogaus sveikatos sutrikdymas yra sunkus, jeigu dėl tyčinio sužalojimo ar susargdinimo nukentėjusysis neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.
Jeigu sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas dėl neatsargumo, veika kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnį.
BK 139 straipsnis, nustatantis baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, taikomas tada, jeigu dėl neatsargaus sužalojimo asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių.
Pirmosios instancijos teismas G. G. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį nustatęs, kad dėl jo neatsargumo mažamečiui T. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Išvada dėl tokio T. P. sveikatos sutrikdymo masto padaryta remiantis faktine aplinkybe – T. P. buvo sužalotas veidas, dėl patirtų sužalojimų veidas liko randuotas, bei teismo medicinos eksperto išvada dėl kilusių padarinių pašalinimo galimybės nebuvimo.
Nuosprendyje sužalojimo padarinį konkretizuojanti aplinkybė – nepataisomas veido subjaurojimas – nėra išplėtota, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Byloje nustatyta, kad mažamečiui T. P. pavojingos veislės šuo padarė kąstai plėštą didelę ir plačią žaizdą dešinio skruosto–paakio–žando srityje, kąstą dešinės pusės pažandės srities žaizdą. Teismo medicinos ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad dėl žaizdų srityse susiformavusių randų susidarė odos deformacijos, šypsantis, visiškai išsižiojus ar užmerkus akis susidaro raukšlių asimetrija, nevienodumas, palyginus su veido kaire puse, kad terapinėmis priemonėmis susiformavusių randų pašalinti negalima, savaime išnykti jie negali, todėl priskiriami nepataisomų sužalojimų kategorijai. Operacinio pobūdžio medicinine intervencija sužalojimo žymių pašalinti negalima, jas, siekiant gauti geresnį estetinį vaizdą, galima tik pakoreguoti.
Pagal BPK 20 straipsnį nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai, tarp jų ir ekspertizės aktas, įvertinami bendra tvarka, t. y. galutinę išvadą dėl sužalojimo masto, turi padaryti teismas. Byloje nustatyti objektyvūs veikos ir jos padarinių požymiai, lėmę T. P. sveikatos sutrikdymo įvertinimą kaip sunkų, duoda pagrindą konstatuoti, kad kasatoriaus argumentai dėl, jo nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 137 straipsnio 1 dalies taikymo nėra pagrįsti. Kasatoriaus teiginiai, kad sprendžiant sveikatos sužalojimo masto klausimą nebuvo atsižvelgta į T. P. anksčiau patirtą galvos traumą, tinkamai neįvertintas sužalojimo gydymo tinkamumas, atmestini kaip neturintys reikšmės padarytais sužalojimais sukeltų padarinių vertinimui ir veikos kvalifikavimui.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Pagal BPK 320 straipsnyje nustatytas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį viršyti apeliacinių skundų ribas leidžiama, kai pagal apeliacinį skundą tikrinamojoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nepriklausomai nuo to, ar gautas dėl jų skundas. Tokiais atvejais teismas patikrina, ar nustatyti pažeidimai turėjo neigiamą įtaką ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų.
Nuteistasis G. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal nukentėjusiojo T. P. atstovės ir civilinės ieškovės A. Š. apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai, motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliaciniu skundu buvo skundžiamas ne visas nuosprendis, o tik jo dalis dėl civilinio ieškinio ir prašoma šią nuosprendžio dalį pakeisti priteisiant atitinkamai didesnes pinigines sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrinęs tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nenustatė, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties pati A. Š. kasacine tvarka neskundžia.
Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, reikalavimus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis G. G. prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą, prašymų atlikti įrodymų tyrimą nebuvo pareikšta. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl T. P. padarytos priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio yra motyvuotas ir neprieštaraujantis CK 6.250 straipsnio nuostatoms. Priimta nutartis surašyta nepažeidžiant BPK 332 straipsnio 7 dalies reikalavimų.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasatoriaus prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė