LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. liepos 10 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. liepos 4 d. gautu ieškovės L. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis patenkintas.
Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, jog pagal atsakovės priešieškinyje pasiūlytą naudojimosi butu tvarką atitinkamos buto dalys gali būti šalių naudojamos bendrai, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 daliai. Ieškovei nebuvo suteikta jokia izoliuota patalpa ir nenustatyta konkreti buto dalis, kuria ji turi teisę naudotis. Tai pažeidžia CK 4.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrosios nuosavybės teisės turinį. Teismo nustatyta tvarka atima ieškovei galimybę išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis savo turimos nuosavybės dalimi, nes jos dalis neidentifikuota. Tai prieštarauja CK 4.78 straipsniui ir 6.477 straipsnio 3 daliai. Nors pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, tačiau ši byla iš esmės skiriasi nuo minėtos kasacinio teismo bylos – joje bendraturčiams buvo suteiktos galimybės naudotis izoliuota patalpa, priešingai nei šioje byloje. Teismai pažeidė CK 4.80 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. D. ir V. D. ginčo butas apskritai nereikalingas, taigi ieškovės pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas nepažeidžia bendraturčių teisių. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl vienų iš esminių apeliacinio skundo argumentų, pagrindžiančių apylankės teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra neišsamūs. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. D. ir V. D. turi finansinių sunkumų, tačiau šis faktas buvo grindžiamas tik A. D. rašytiniu įrodymu, kuris neatitinka leistinumo kriterijaus (pateiktas leidimas bankrutuoti Jungtinėje Karalystėje).
Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Susipažinusi su ieškovės kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovei L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 166 (vieną šimtą šešiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. birželio 29 d. AB Šiaulių banke.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Antanas Simniškis