Civilinė byla Nr. e2-4718-996/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00593-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 11 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“ atstovui advokatui Algirdui Goštautui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“ ieškinį atsakovui M. U. dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „OMARAS“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–3) atsakovui M. U. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. DGKS-5779 darbo byloje Nr. APS-131-22332/2022 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria darbuotojo prašymas buvo patenkintas – nuspręsta išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 1 504,30 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką ir 1 007,66 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, ir prašydama pripažinti ieškovės ir atsakovo darbo sutarties nutraukimo pagrindu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, nutraukti darbo bylos nagrinėjimą dalyje dėl atsakovo išeitinės išmokos ir netesybų bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.  

Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 3 d. su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigoms. Pripažino, kad 2022 m. lapkričio mėn. įmonei vėluojant sumokėti atlyginimą, atsakovas pranešė, kad ketina savo iniciatyva išeiti iš darbo. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. atsakovas Darbo ginčų komisijai pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog darbo sutartį su ieškove nutraukė DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir ieškovė atleidimo iš darbo dieną su juo visiškai neatsiskaitė, nesumokėjo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už 2022 m. spalio ir lapkričio mėnesius, išeitinės išmokos bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pažymėjo, kad iki Darbo ginčų komisijos bylos nagrinėjimo iš esmės įmonė 2022 m. gruodžio 11 d. su atsakovu pilnai atsiskaitė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau Darbo ginčų komisija po 2022 m. gruodžio 13 d. įvykusio posėdžio sprendimu atsakovo prašymą patenkino ir nusprendė išieškoti atsakovo naudai iš jos 1 504,30 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką ir 1 007,66 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, o darbo bylos nagrinėjimą dalyje dėl darbo užmokesčio už 2022 m. spalio mėn., lapkričio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo nutraukė. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovas darbo ginčų komisijai pateikė 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą įmonei atleisti jį iš darbo nuo 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau tokio prašymo įmonės vadovas nebuvo matęs iki pat Darbo ginčų komisijos dokumentų atsiuntimo ir jo nebuvo vizavęs, įmonės vadovui žodžiu buvo pranešta, kad atsakovas iš darbo išeina savo prašymu, todėl įmonės vadovas pagrįstai laikė, kad atsakovas nutraukė sutartį savo iniciatyva DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, o atsiskaičius su darbuotoju pilnai (įskaitant ir nepanaudotas atostogas) byla Darbo ginčų komisijoje turėjo būti nutraukta. Pažymėjo, kad atsakovo nurodytas atleidimo pagrindas prieštarauja Darbo ginčų komisijos nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms, t. y. jeigu darbuotojas parašė prašymą 2022 m. lapkričio 17 d. teigdamas, kad jam nesumokėtas atlyginimas už spalio ir lapkričio mėnesius, tai neatitinka DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo, nes už lapkričio mėnesį mokėjimo terminas darbuotojui dar nebuvo suėjęs. Perkvalifikavus darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 55 straipsnio 1 dalį, analogiškai prasitęsia įspėjimo terminas dvidešimčiai kalendorinių dienų ir nebelieka pagrindo laikyti, kad terminas atsiskaityti su atsakovu yra praleistas. Anot ieškovės, atsakovas suklydo nurodydamas atleidimo iš darbo pagrindą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad su atsakovo atleidimu iš darbo įvyko nesusipratimas, kadangi atsakovas, įmonės vadovui esant nedarbingume, pranešė, kad išeina iš darbo, tačiau atsakovo rašytinio prašymo įmonės vadovas nebuvo matęs ir vizavęs, jis jam nebuvo atsiųstas elektroniniu paštu, darbuotojas jį paliko darbo vietoje, po to jis įmonės darbuotojų buvo perduotas buhalterei ir buhalterė Sodroje nurodė darbuotojo atleidimo pagrindu DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau įmonė dviem mėnesiais nevėlavo sumokėti visą darbo užmokestį darbuotojo prašymo surašymo dienai, nes dalis darbo užmokesčio už rugsėjo mėn. jau buvo išmokėta, o lapkričio 18 d. buvo sumokėtas likutis už rugsėjo mėn.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų iš jo negauta.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir galutinio atsiskaitymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. gruodžio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 3 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 41–42); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. dirbo pas ieškovę (el. b. apyrašo t. I, l. 9–13), atsakovas 2022 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl su darbo santykiais susijusių sumų ir netesybų išieškojimo iš darbdavės (el. b. apyrašo t. I, b. l. 40), darbdavė 2022 m. gruodžio 11 d. bankiniais pavedimais pervedė darbuotojui iš viso 1 783,37 Eur (el. b. apyrašo t. I, l. 56–57), Darbo ginčų komisija 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu darbuotojo prašymą patenkino ir nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 1 504,30 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką ir 1 007,66 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, o darbo bylos nagrinėjimą dalyje dėl darbo užmokesčio už 2022 m. spalio mėn., lapkričio mėn., ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo nutraukė (el. b. apyrašo t. I, l. 60–64).    

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutrauktos darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar jo netaikyti. Pagal DK 55 straipsnio 3 dalį, darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos. Pagal DK 56 straipsnio 2 dalį, nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 17 d. surašė prašymą dėl jo atleidimo iš darbo pas ieškovę 2022 m. lapkričio 23 d. pagal DK 56 straipsnio 2 dalį (darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių) (el. b. apyrašo t. I, l. 43), Darbo ginčų komisijai darbuotojas paaiškino, kad tokį prašymą darbdavei pateikė dėl galutinai nesumokėto darbo užmokesčio už 2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesius (el. b. apyrašo t. I, l. 40). Iš darbo sutarties 1.3 punkto matyti, kad šalys buvo sulygusios, jog darbuotojui darbo užmokestis bus išmokamas 2 kartus per mėnesį: einamojo mėnesio avansas iki 20 d., atlyginimas – kitą mėnesį 10–15 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 41–42), byloje nėra duomenų, jog buvo daryti pakeitimai darbo sutartyje įtvirtintos atsiskaitymo tvarkos. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad už 2022 m. rugsėjo mėn. darbuotojui atsiskaitymas buvo atliktas 4 bankiniais pavedimais: 2022 m. spalio 19 d. (200 Eur), 2022 m. lapkričio 7 d. (300 Eur), 2022 m. lapkričio 14 d. (300 Eur), 2022 m. lapkričio 18 d. (80 Eur); už 2022 m. spalio mėn. darbuotojui atsiskaitymas buvo atliktas 2 bankiniais pavedimais: 2022 m. lapkričio 21 d. (200 Eur) ir 2022 m. gruodžio 11 d. (735 Eur); už 2022 m. lapkričio mėn. darbuotojui atsiskaitymas buvo atliktas 2022 m. gruodžio 11 d. bankiniu pavedimu (1 048,37 Eur, kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atleidimas 2022 m. lapkričio 23 d.) (el. b. apyrašo t. I, l. 59). Iš to kas išdėstyta aukščiau matyti, kad darbuotojo prašymo surašymo dieną (2022 m. lapkričio 17 d.) darbuotojui priklausantis darbo užmokestis pagal darbo sutarties sąlygas nebuvo sumokėtas už 2022 m. spalio mėn. (nes sumokėtas 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2022 m. gruodžio 11 d., o turėjo būti sumokėtas iki 2022 m. lapkričio 15 d.) bei dalis (80 Eur) darbo užmokesčio likučio už 2022 m. rugsėjo mėn. (nes likutis sumokėtas 2022 m. lapkričio 18 d., o turėjo būti sumokėtas iki 2022 m. spalio 15 d., prieš tai daryti mokėjimai už 2022 m. rugsėjo mėn. taip pat atlikti vėluojant), vadinasi, darbuotojo prašymo surašymo dieną buvo susidariusi situacija darbo sutarties nutraukimui pagal DK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą darbuotojui to prašant, kadangi darbuotojui du mėnesius iš eilės buvo nesumokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Pažymėtina, kad DK 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pažeidimu laikytinas ne tik darbo užmokesčio nesumokėjimas, bet ir dalinis atsiskaitymas ar atsiskaitymas vėliau, negu sutartyje ar darbo teisės normose numatyti atsiskaitymo terminai. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-832-730/2021, taip pat žr.: Tomas Davulis „Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras“ 216 psl.). Taigi, aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju dalis darbo užmokesčio už 2022 m. rugsėjo mėn. darbuotojui buvo sumokėta iki darbuotojo prašymo surašymo 2022 m. lapkričio 17 d., nesudaro pagrindo darbdavei nesivadovauti darbuotojo prašymu atleisti jį iš darbo DK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį, jei darbuotojui du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga), darbuotojas turi teisę prašyti darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kas nagrinėjamu atveju ir nustatyta – visas darbuotojui priklausantis darbo užmokestis už du mėnesius (už 2022 m. rugsėjo ir spalio mėn.) darbuotojui nebuvo sumokėtas laiku, todėl darbuotojas kreipėsi į darbdavę dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pastebėtina, kad ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu pripažino, jog darbuotojas savo 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą dėl jo atleidimo iš darbo DK 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu paliko darbo vietoje, o neperdavė jo įmonės vadovui, kadangi įmonės vadovas buvo nedarbingume, taip pat pripažino, kad įmonėje nėra įtvirtintos darbuotojui žinomos tvarkos, kam teikti prašymus nesant įmonės vadovo, taigi, konstatuojama, kad darbuotojas tinkamai pateikė prašymą, kuris, kaip patvirtino įmonės atstovas advokatas, buvo perduotas įmonės buhalterijai ir įmonės buhalterė, akivaizdu, patikrinusi prašymo teisingumą (viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio už du mėnesiu neišmokėjimą), pažymėjo Sodroje darbuotojo atleidimą iš darbo DK 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Aplinkybė, kad galimai buhalterė nepranešė to įmonės vadovui, nes įmonės vadovas rezoliucijos ant prašymo neuždėjo, neturi įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimui, nes tai vidinis įmonės komunikacijos ir tvarkų nustatymo klausimas. Taigi, pačios įmonės fiksuotas darbuotojo atleidimas iš darbo 2022 m. lapkričio 23 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas ir atleidimo iš darbo pagrindo keitimui (kaip to prašo ieškovė į DK 55 straipsnio 1 dalį) pagrindo nėra, tuo labiau, darbuotojas prašymo atleisti jį iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu net ir neprašė.

Byloje ginčas nekilo, kad įmonė darbuotojui išeitinės išmokos nesumokėjo, taip pat ginčas nekilo, kad išeitinės išmokos dydis yra 1 504,30 Eur (neatskaičius mokesčių) (vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Teismui aukščiau konstatavus, kad darbuotojas iš darbo teisėtai ir pagrįstai atleistas DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pripažįstama, kad atsakovui priklauso 1 504,30 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinė išmoka (DK 56 straipsnio 2 dalis), kuri atsakovui turėjo būti sumokėta jo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau nėra sumokėta iki šiol. Taigi, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 1 504,30 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką.

Kaip jau nustatyta aukščiau, darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau darbo užmokestis su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas jam pervestas buvo tik 2022 m. gruodžio 11 d., o išeitinė išmoka nėra sumokėta iki šiol. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta. Taigi, darbdavė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, bei atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė išimtinai dėl atsakovo vengimo priimti teismo procesinius dokumentus ir nenurodant, nors ir telefonu teismo posėdžių sekretorei pažadėjus, pateikti duomenis, kokiu adresu jam galėtų būti įteikiami dokumentai (ieškinys priimtas buvo dar 2023 m. sausio 25 d. ieškovei pašalinus ieškinio trūkumus), teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 3 008,60 Eur (neatskaičius mokesčių) (1 504,30 Eur × 2 mėn. (nuo atleidimo dienos iki ieškinio priėmimo dienos)) netesybas, laikydamas, kad toks netesybų dydis yra teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas nagrinėjamoje situacijoje, kadangi pati darbdavė veikdama netinkamai, prisiima iš tokio savo veikimo galinčių kilti neigiamų pasekmių riziką.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“ (į. k. 300085605) 1 504,30 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturių eurų ir trisdešimties centų) (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką ir 3 008,60 Eur (trijų tūkstančių aštuonių eurų ir šešiasdešimties centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. DGKS-5779 darbo byloje Nr. APS-131-22332/2022 dalyje, kuria darbuotojo prašymas buvo patenkintas, laikyti netekusiu galios, likusioje dalyje (kuria nutrauktas darbo bylos nagrinėjimas dalyje) Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.

Sprendimo dalį dėl M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“ (į. k. 300085605) priteistos 1 504,30 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OMARAS“ (į. k. 300085605) 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė