Nuorašas
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-166/2014
Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr.1-11-1-00023-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.7.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teisėjų Jūratės Damanskienės, Virginijos Švedienės,
sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,
dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei,
gynėjams advokatams Petrui Prijalgauskui, Rimui Alijui Kalkiui, Valdemarui Buslovičiui,
išteisintiesiems L. Z., V. C., V. L.,
civilinio ieškovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovui advokatui Arvydui Pociui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių.
V. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių.
V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių.
Vadovaujantis LR BPK 115 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu civilinio ieškovo AB „duomenys neskelbtini“ 1012659,43 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
L. Z. buvo kaltinama tuo, kad pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, o būtent:
ji, 2009 m. vasario 5 d. apie 16.40 val., dirbdama AB „duomenys neskelbtini“ Vaidotų geležinkelio stotyje, Eišiškių pl. 100, Vilniuje, stoties budėtoja, nesivadovavo švieslentėje ir iešmo valdymo ir padėties kontrolės pulte pakitusia informacija (SAVIGRĄŽOS akutė pradėjo mirksėti raudonai švieslentėje, o taip pat užsidegė raudonai iešmo valdymo ir padėties kontrolės akutė pulte), sąstatui atlenkus iešmą Nr. 122, neįsitikinusi, ar iešmo Nr. 122 padėtis kontroliuojama, antrą kartą parengė manevrų maršrutą nuo šviesoforo M68 iki šviesoforo M62, įjungus tik šviesofore M68 leidžiamojo šviesoforo signalą, nurodė mašinistui traukti sąstatą į AIK 4 laisvą kelią bei nesilaikė pokalbio reglamento reikalavimų ir tuo pažeidė Geležinkelio eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999-12-30 įsakymų Nr. 452, su pakeitimais ir papildymais) 3.3, 16.1 (a) ir 16.1(2) punktų ir Stoties knygos reikalavimus, ko pasekoje ant iešmo Nr. 122 nuo bėgių nuriedėjo manevrinis šilumvežis ČME3M-7113E ir 8 prekiniai vagonai, tuo padarydama AB „duomenys neskelbtini“ 1 012 659,43 Lt turtinę žalą, t.y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje.
V. C. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, o būtent:
jis, 2009 m. vasario 5 d. apie 16.40 val., dirbdamas AB „duomenys neskelbtini“ Vaidotų geležinkelio stotyje, Eišiškių pl. 100, Vilniuje, Vilniaus lokomotyvų depo manevrinio šilumvežio ČME3M-7113E mašinistu, pakartotinai traukiant vagonus iš kelio Nr. 312, nestebėjo iešmų padėties ir šviesoforo signalų ir tuo pažeidė: Geležinkelio eismo taisyklių 3.3, 14.3.9.(b) punktų reikalavimus, Techninio geležinkelio naudojimo nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996-09-20 įsakymu Nr. 297) 17.3.3, 18.6.5(a) punktų reikalavimus, ko pasekoje ant iešmo Nr. 122 nuo bėgių nuriedėjo manevrinis šilumvežis ČME3M-7113E ir 8 prekiniai vagonai, tuo padarydamas AB „duomenys neskelbtini“ 1 012 659,43 Lt turtinę žalą, t.y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje.
V. L. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, o būtent:
jis, 2009 m. vasario 5 d., apie 16.40 val., dirbdamas AB „duomenys neskelbtini“ Vaidotų geležinkelio stotyje, Eišiškių pl. 100, Vilniuje, traukinių derintoju, stumiant manevro sąstatą atgal į Techninės vagonų priežiūros punktą nuo kelio ruožo 54R į kelią Nr. 312, kai manevruojama vagonais į priekį, nebuvo ant pirmojo pagal judėjimo kryptį vagono, nėjo šalikele (tarpukele) stumiamų vagonų priekyje, nekontroliavo iešmų padėties maršrute ir nežiūrėjo, ar yra kliūčių manevrinio sąstato judėjimui, kad reikiamu momentu sustabdyti sąstatą. Jis vykdydamas mašinisto padėjėjo, manevrų vadovo pareigas, radijo ryšiu neperdavė informacijos apie maršrute esančio iešmo Nr. 122 pakitusią padėtį, šviesoforų rodmenis, nedavė nurodymų šilumvežio mašinistui V. C. (V. C.) važiuoti, sustoti, sumažinti greitį ir t. t., ir tuo pažeidė: Vagonų varymo į Vaidotų stoties kelius Nr. 309, 310, 311, 312 tvarkos 3.5 punkto, Geležinkelio eismo taisyklių 3.3, 14.3.4.(b), 14.3.4(d) punktų ir Techninio geležinkelio naudojimo nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1996-09-20 įsakymu Nr. 29) 18.6.5(a) punktų reikalavimus, ko pasekoje ant iešmo Nr. 122 nuo bėgių nuriedėjo manevrinis šilumvežis ČME3M-7113E ir 8 prekiniai vagonai, tuo padarydamas AB „duomenys neskelbtini“ 1 012 659,43 Lt turtinę žalą, t.y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje.
Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo kaltinamuosius L. Z., V. C. ir V. L. pripažinti kaltais pagal LR BK 188 str. 2 d.; civilinio ieškovo AB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš L. Z., V. C. ir V. L. priteisti solidariai 1012659,43 Lt turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas, o kadangi pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, todėl sutinkamai su LR BPK 115 str. 1 d. reikalavimais, turėjo būti visiškai patenkintas priimant teismui apkaltinamąjį nuosprendį visų kaltinamųjų atžvilgiu. Pažymima, jog nuosprendyje padarytos išvados dėl kaltinamųjų kaltės ir dėl civilinio ieškinio išnagrinėjimo negalimumo yra nepagrįstos, kadangi prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams. Pasak apelianto, teismas, netinkamai įvertindamas bylos duomenis, nenustatė faktinių aplinkybių dėl ko įvyko minimas geležinkelio eismo įvykis, o išteisindamas visus kaltinamuosius, nepagrįstai rėmėsi vien tik kaltinamųjų pateikta gynybine versija, kuri prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Nurodoma, jog dėl to teismas padarė klaidingą išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų veiksmų dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių – turtinės žalos padarymo civiliniam ieškovui. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai suabsoliutino AB „duomenys neskelbtini" 2009-02-18 Techninės išvados Nr. 231 DIR/-5 "Dėl 09-02-05 manevrų sąstato nuriedėjimo Vaidotų stotyje. Dėl iešmo Nr. 122 smailių atlenkimo" 5 p. nurodytą aplinkybę, kad automatikos ūkio darbuotojai už eismo organizavimą ir valdymą atsakingi darbuotojai netinkamai rengė Vaidotų signalizacijos įrenginių naudojimo instrukciją, nepilnai aprašydami iešmo Nr. 122 veikimą ir švieslentėje esančių akučių veikimą. Apeliantas manymu, to pasekoje teismas taip pat padarė klaidingą išvadą, jog negalima konstatuoti, kad kaltinamoji L. Z. ir kiti kaltinamieji specialiųjų elgesio saugumo taisyklių nesilaikė dėl nusikalstamo rūpestingumo, o byloje apskritai nebuvo pateikta duomenų, kad su iešmo Nr. 122 veikimo principu būtų buvę supažindinti kaltinamieji P. C. ir V. L.. Pažymima, jog faktinės aplinkybės, kurios paneigia teismo nuosprendžio išvadas dėl kaltinamųjų kaltės yra nustatytos byloje esančiose eismo įvykio techninės ekspertizės akto išvadose, eksperto L. L. paaiškinimuose, liudytojų K. S., R. R., J. Š. parodymuose. Be to, civilinio ieškovo nuomone, Techninėje išvadoje nurodyti instrukcijos trūkumai, nėra esminiai ir nėra priežastiniame ryšyje su kilusios avarijos padariniais, sprendžiant kaltinamųjų kaltės klausimą dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taip pat apelianto nuomone, teismo padaryta išvada, kad signalizacijos įrenginių Instrukcijoje nustatyti trūkumai, o ne išteisintųjų veiksmai geležinkelio eismo įvykio metu nulėmė kilusias pasekmes, yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Apeliantas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismui netinkamai išsprendus kaltinamųjų kaltės bei pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo klausimus, buvo pažeisti teisėti ir pagrįsti civilinio ieškovo interesai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji L. Z., V. C. ir V. L., jų gynėjai, prokurorė prašė skundą atmesti.
Civilinio ieškovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).
BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostata numato, kad civilinis ieškovas turi teisę apskųsti nuosprendį tik dėl civilinio ieškinio. Tačiau civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atmetimas, patenkinimas ar palikimas nenagrinėtu yra susijęs su kaltės klausimo išsprendimu. Todėl kolegija nagrinėdama civilinio ieškovo apeliacinį skundą pasisako dėl L. Z., V. C., V. L. išteisinimo pagrįstumo.
Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą daro išvadą, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, netinkamai įvertino bylos duomenis, nenustatė faktinių aplinkybių dėl ko įvyko minimas geležinkelio eismo įvykis, o išteisindamas visus kaltinamuosius, nepagrįstai rėmėsi vien tik kaltinamųjų pateikta gynybine versija, kuri prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, tačiau toks skundo argumentas kolegijos vertintinas kaip nepagrįstas ir yra atmestinas. Teismas bylą išnagrinėjo tinkamai laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė tiek L. Z., V. C., V. L. kaltinančias, tiek teisinančias bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog L. Z., V. C., V. L. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 188 str. 2 d. sudėties požymių. Su čia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pažymėtina, jog baudžiamojo įstatymo sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos L. Z., V. C., V. L. buvo kaltinami tuo, kad pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos AB „duomenys neskelbtini“. L. Z., V. C., V. L. nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino ir nuosekliai teigė, kad savo darbą atliko tinkamai, eismo saugumo taisyklių nepažeidė, laikėsi visų instrukcijose, kurie jiems buvo žinomi ir su kuriais jie buvo supažindinti, reikalavimų.
Iš L. Z. parodymų matyti, kad jai parengus antrąjį maršrutą, mašinistas užvažiavo atgal už signalo M68 ir dar kartą pabandė traukti vagonus tuo pačiu anksčiau paruoštu ir likusiu nepanaudotu maršrutu, kuriame jis buvo panaudojęs tik jo dalį už signalų M68 ir M64, dėl ko ji turėjo vėl atidaryti tuos signalus. Juos atidarius, toliau buvo balta juosta nepanaudoto maršruto. Kai ji antrą kartą atidarė signalus, pranešė mašinistui, kad maršrutas į 4 kelią yra paruoštas ir mašinistas vėl pradėjo traukti į jį vagonus. L. Z. parodė, kad komandas mašinistui ji davė būdama įsitikinusi parengto maršruto teisingumu, o švieslentės indikaciniai duomenys nerodė jokių nukrypimų nuo normalaus įrenginių veikimo, dėl kurių ji būtų negalėjusi parengti maršruto. Be to L. Z. nurodė, kad kai šilumvežis nuvirto, tik tuomet pas ją užsidegė raudonai 122 iešmo akutė, o rengiant antrą maršrutą jai nekilo minčių, kad būtina atsižvelgti į iešmo savigrąžos savybę, kadangi iešmas neturėjo grįžti atgal. V. C. parodė, kad jam iš budėtojos buvo duotas aiškus nurodymas pakartotinai tempti sąstatą į 4 kelią, nurodant, kad maršrutas yra pilnai paruoštas, todėl minėtu nurodymu vadovaudamasis jis nuvažiavo nurodytu maršrutu didindamas sąstato greitį, kad ištraukti sąstatą į 4 kelią. V. L. parodė, kad nors ir nebuvo prie pirmojo vagono, bet buvo prie sąstato, kelią matė gerai, pasakė mašinistui, kad viskas tvarkoje, nes buvo įsitikinęs, kad iešmas tinkamoje važiuoti padėtyje, kad kai mašinistas pradėjo traukti sąstatą, iešmas buvo tinkamoje padėtyje.
AB „duomenys neskelbtini“ generalinio direktoriaus 2009-02-06 įsakymu Nr. Į-96 sudarytos komisijos po eismo įvykio tyrimo 2009-02-18 techninėje išvadoje ir ekspertų Eismo įvykio 2009-02-05 Vaidotų geležinkelio stotyje techninės ekspertizės akte konstatuota, kad stumiant sąstatą atgal į TVPP kelią Nr.312, neįsitikinus iešmo Nr. 122 padėties teisingumu, kuris buvo automatiškai sugrįžęs į apsauginę, t.y. važiavimui netinkamą padėtį, buvo atlenktos iešmo Nr. 122 smailės ir sulenkta elektros pavaros darbinė traukė, jungianti tarpsmailinę traukę su elektros pavara, dėl ko buvo prarasta iešmo smailių padėties kontrolė.
Taigi nagrinėjamu atveju visas eismo įvykio mechanizmas yra susietas su iešmo Nr. 122 veikimo principu. Esminė ir lemiama aplinkybė ta ar L. Z., V. C., V. L. žinojo apie naujai įrengto iešmo Nr. 122 veikimą, ar laikėsi jiems priklausančių specialių elgesio saugumo taisyklių, ar yra betarpiškas priežastinis ryšys tarp taisyklių pažeidimo ir atsidariusių padarinių.
Iš 2009-03-20 patvirtintos Vaidotų stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijos matyti, kad jos 2.1. skiltyje „Švieslentė“, 43 punkte „Savigrąža 122“, yra aprašytas iešmo 122 savigrąžos kontrolės akutės veikimas nurodant, kad tai „iešmo 122 savigrąžos kontrolė. Šviečia baltai, iešmui esant pliuso padėtyje. Mirksi raudonai iešmui tapus nekontroliuojamam arba minuso padėtyje, esant neparengtam maršrutui per iešmą“. 4.4 punkte nurodoma, kad „Iešme 122 įrengta automatinė savigrąža į pliuso padėtį. Šio iešmo nuolatinė padėtis pliuso, kai šviečia baltai SAVIGRĄŽA akutė. 122 iešmą perjungus į minuso padėtį, kol neparengiamas maršrutas per iešmą, arba iešmui tapus nekontroliuojamam, akutė mirksi raudonai. Jei per iešmą parengtas maršrutas, akutė nešviečia. Iešmas automatiškai grįžta į pliuso padėtį: iešmą perjungus į minuso padėtį rankenėle, po to rankenėlę pasukus į vidurinę padėtį; jei parengtas, bet nepanaudotas maršrutas (atšauktas ar dirbtinai atblokuotas, kai nebuvo užimtas kelio ruožas 122R). Jei buvo parengtas maršrutas ir juo pravažiavo sąstatas, tai atsilaisvinus ir atsiblokavus kelio ruožui 122R, iešmas 122 grįžta į pliuso padėtį po 15-20 sekundžių delslaikio (t.3, b.l. 36-40).
L. Z., V. C., V. L. vieningai teigė, kad vykstančios Vaidotų geležinkelio stoties rekonstrukcijos metu jie tik buvo informuoti apie tai, kad naujai įrengtas 122 iešmas, tačiau su jo veikimo principu supažindinti nebuvo. Pasak L. Z. buvo pasakyta, kad iešmas turi savigrąžą, bet jokių paaiškinimų, kaip tai veikia, nebuvo, kad ji nežinojo, kaip ir per kiek laiko jis grįžta. V. C. nurodė, kad jam niekas nebuvo sakęs, kad iešmas turi automatizuotą savigrąžą, kad iešmas pastoviai būdavo važiuojamojoje padėtyje į viršutinį parką, o perjungtas vesdavo į niekur. V. L. tai pat parodė, jog nežinojo, kad iešmas turi savigrąžą, kad jis praktiškai visada stovėjo vienoje padėtyje – į viršutinį parką, bei tai, kad apie 122 iešmo reguliavimą nieko nežinojo, su jo veikimo principais supažindintas nebuvo. Liudytojas Vaidotų geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas V.E. D. negalėjo pasakyti ar laikinojoje instrukcijoje, galiojusioje avarijos metu, buvo aprašytas iešmo 122 veikimo principas, nurodė, kad stoties darbuotojai buvo apmokyti su stoties įrenginių pakeitimais, tačiau negalėjo pasakyti, kada darbuotojai buvo apmokyti apie 122 iešmo veikimą. Ikiteisminio tyrimo metu V.E. D. teigė, kad L. Z. nežinojo, kaip veikia 122 iešmas, kad ji buvo supažindinta pasirašytinai su instrukcijos pakeitimais, patvirtintais 2008-09-23, tačiau juose nebuvo aprašytas 122 iešmo veikimo principas (t3 b.l. 87-88). Iš bylos matyti, kad liudytojas R. R. negalėjo atsakyti ar įvykio dalyviai buvo supažindinti su 2009-01-05 instrukcija, parodė, kad jis nėra kompetentingas, o su instrukcijom supažindina stoties viršininkas (t 6 b.l. 176). Tuo tarpu liudytojas J. Š., parodė, jog L. Z., V. C., V. L. buvo laiku supažindinti su iešmo veikimo pakeitimais (t 6 b.l. 201). Liudytojas stoties viršininkas R. K. parodė, kad stoties budėtoja pasirašytinai buvo supažindinta su iešmo Nr. 122 veikimo principais ir visomis jo charakteristikomis, apie ką, pasak liudytojo, byloja 2008-09-05 įrašas E11 formos žurnale (t 6 b.l. 177). Byloje yra ir R. K. atsakymas į Vilniaus apskrities VPK Transporto policijos komisariato užklausimą dėl L. Z. supažindinimo su iešmo Nr. 122 veikimo principu, kuriame nurodyta, kad L. Z. buvo supažindinta su Vaidotų stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijos pakeitimu (9 t 1 b.l. 49). Kadangi visas eismo įvykis yra susietas su iešmo Nr. 122 veikimo mechanizmu ir esant tokiems prieštaringiems parodymams, ginčas kyla ar L. Z., V. C., V. L. buvo supažindinti su pakeista instrukcija, kurioje buvo nurodytas Nr. 122 iešmo veikimo principas. Nagrinėjamu atveju tiesioginis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis faktą, kad L. Z., V. C., V. L. buvo supažindinti su išsamiu iešmo Nr. 122 veikimo principu yra Vaidotų stoties knygos priedas Vaidotų stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijos, patvirtintos 2009-01-05, redakcija, galiojusi eismo įvykio dieną, tačiau toks dokumentams teismams nebuvo pateiktas, civiliniam ieškovui nurodžius, jog jis yra sunaikintas. Nors byloje yra 2008-09-23 Vaidotų stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijos, patvirtintos 2004.04.20, šeštasis pakeitimas, tačiau jose iešmo Nr. 122 veikimo principas nėra aprašytas (t1 b.l. 50-55). Byloje yra ir dokumentas, patvirtinantis, kad L. Z. pasirašytinai buvo supažindinta su 2008-09-23 (šeštuoju) pakeitimu, kas atitinka ir liudytojo V.E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau byloje nėra obektyvių įrodymų, kad ji buvo supažindinta su 2009-01-05 Vaidotų stoties signalizacijos įrenginių naudojimo instrukcijos pakeitimu. Tai pat byloje yra E11 formos žurnalo pavadinimu „Stoties kelių, iešmų, automatikos, ryšių ir kontaktinio tinklo įrenginių apžiūros žurnalo“ kopijos, kuriame yra 2008-08-25 įrašas apie nuo 2008-09-08 išjungtus iš elektrinės centralizacijos įrenginius, pertvarkytus ir naujai įrengtus signalizaijos įrenginius (iešmus, šviesoforus, bėgių grandines), pakeistus šviesoforų žymėjimus ir su šiuo žurnalu L. Z. supažindinta. (t 6 b.l. 165-166). Tuo tarpu L. Z. parodė, kad minėtame žurnale ji pasirašė, kad žino, jog yra įrengtas toks Nr. 122 iešmas, tačiau su jo veikimo principu, t.y. veikimo instrukcija, buvo supažindinta tik po eismo įvykio, kada stoties budėtojai buvo išsamiai su ja supažindinti ir dėl to pasirašė. Taigi byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad L. Z. buvo supažindinta, jog įrengtas toks iešmas Nr. 122, tačiau šiose instrukcijose iš esmės nebuvo aprašytas tokio iešmo veikimo mechanizmas. V. C., tiek V. L. taip pat nuosekliai teigė, kad jie nebuvo supažindinti su iešmo Nr. 122 automatinės savigrąžos veikimo savybe. V. C. parodė, kad iešmas buvo įjungtas, bet, kad jis veikia, kad pats grįžta, jis nežinojo. V. L. nurodė, kad nežinojo, kad iešmas turi savigrąžą, kad jis buvo įsitikinęs, kad iešmas tebėra važiavimui tinkamoje padėtyje, koks jis buvo sąstatui važiuojant į 4-a kelią pirmą kartą, kadangi sąstatui užbuksavus maršrutas pilnai panaudotas nebuvo. Šiuo atveju nesant byloje 2009-01-05 instrukcijai, negalima patikrinti ar kategoriškai paneigti išteisintųjų keliamas versijas, kad jie nebuvo supažindinti su iešmo Nr. 122 veikimo principu. Šis dokumentas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, itin svarbus vertinant visų trijų išteisintųjų veiksmus įvykio metu. Neesant instrukcijos tekstui, kuriuos ginčija išteisintieji, negalima nustatyti betarpiško tiesioginio ryšio tarp išteisintųjų veiksmų ir kilusių pasekmių, o nenustačius priežastinio ryšio, nėra pagrindo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų negalima patikrinti dėl paties civilinio ieškovo nepateiktų duomenų. Kolegijai abejonių kelia ir tai, kad civilinis ieškovas sunaikino 2009-01-05 instrukciją iš karto po įvykio, kai tuo tarpu senesnės instrukcijos, jų pakeitimai teismui buvo pateikti. Nesant galimybei paneigti aukščiau nurodytų prieštaravimų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalima konstatuoti, kad L. Z. specialių elgesio saugumo taisyklių nesilaikė dėl nusikalstamo nerūpestingumo ar nusikalstamo pasitikėjimo ir dėl to ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 188 str. 2 d.
Paminėtos aplinkybės svarbios ir dėl to, kad V. C. pakartotinai tempdamas sąstatą į 4-kelią vadovavosi stoties budėtojos nurodymais, kad maršrutas pilnai paruoštas. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. C. nurodė, kad jų darbe svarbiausia yra komanda, o ne signalas, kad jei būtų signalas, tačiau nebūtų komandos, jis nevažiuotų. Be to kolegijai abejonių kelia ir eismo įvykio metu degantis šviesoforo signalas. V. C. rašytiniame paaiškinime ir pirmoje ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad signalas buvo mėlynas (draudžiamas), vėliau jis laikėsi pozicijos, kad signalas buvo baltas (leidžiamas). Liudytojas E. L. parodė, kad mašinistas jam sakė, jog jam degė leidžiamieji šviesoforų signalai. Iš bylos medžiagos matyti, kad apsaugos kamerų nufilmuotas eismo įvykio vaizdo įrašas parodė, kad M62 šviesoforo signalas eismo įvykio metu buvo draudžiamas. Kita vertus V. C. paaiškino, kad vyko rekonstrukcija, buvo uždaryta trečdalis signalų, o draudžiami signalai degė pastoviai, per kuriuos būdavo važiuojama. Taigi šioje byloje nepaneigta ir ta aplinkybė, kad stoties rekonstrukcijos metu buvo važiuojama per draudžiamus šviesoforų signalus, kurie dėl pačios stoties rekonstrukcijos tinkamai neveikė.
Taip pat byloje nepašalinti prieštaravimai, kad V. L. turėjo galimybę stebėti iešmą Nr. 122 prieš sąstatui pajudant atgal į 312 kelią. Pagal L. Z. parodymus švieslentės duomenys rodė, kad sąstatui užbuksavus jo galiniai vagonai tebestovėjo ant iešmo Nr. 122, todėl pastarasis buvo užblokuotas ir negalėjo persivesti į pliuso padėtį po vagonais. Pagal AB „duomenys neskelbtini“ 2009-02-05 techninę išvadą, 2011-05-23 techninės ekspertizės aktą, pirmojo važiavimo į 4-ajį kelią metu sąstatas pravažiavo iešmą Nr. 122 ir atsiblokavus kelio ruožui 122R bei praėjus iešmo Nr. 122 delslaikiui, šis persijungė į plius padėtį. V. L. parodė, kad nors ir nebuvo prie pirmojo vagono, tačiau buvo prie sąstato ir kelią matė gerai, buvo įsitikinęs, jog iešmas tinkamoje padėtyje. Kadangi skirtingai nurodomos aplinkybės, kurios byloje nėra pašalintos, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima vienareikšmiškai teigti, kad V. L. turėjo realią galimybę stebėti iešmo Nr. 122 padėtį prieš sąstatui pajudant atgal į 312 kelią.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad L. Z. buvo supažindinta su tinkamu švieslentės veikimo aprašu. Kaip jau buvo minėta, L. Z. nurodė, kad mašinistui komandas ji davė būdama įsitikinusi, kad parengto maršruto teisingumo, o švieslentės indikaciniai duomenys jai nerodė jokių nukrypimų nuo normalaus įrenginių veikimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad įtakos eismo įvykiui galimai turėjo neteisingai suprasti budėtojos L. Z. švieslentės indikacinių signalų parodymai. Šiuo atveju neesant įrodymams, kad L. Z. buvo supažindinta su švieslentės veikimo aprašu, negalima daryti kategoriškos išvados, kad eismo įvykiui įtakos turėjo jos galimai netinkamai interpretuoti švieslentės indikacinių signalų parodymai, juolab, kad ji teigia priešingai.
Pabrėžtina, kad nors byloje ir yra tam tikrų duomenų- įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą dėl L. Z., V. C., V. L. kaltumo, o apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra iš esmės teisingi, tačiau kolegijos nuomone jie nepakankami, kad būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltė neginčijamai yra įrodyta ir jų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Esminė aplinkybė, neginčijamai patvirtinanti išteisintųjų kaltę 2009-01-05 instrukcija teismams nebuvo pateikta ir įvertinta. Išteisintųjų versijos, jog jie nebuvo supažindinti su 2009-01-05 instrukcija ir joje nurodytu iešmo Nr. 122 veikimo principu, nepaneigta. Dėl to kyla abejonės, kurios byloje nepašalintos ir jų pašalinti nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl šio įvykio buvo nustatyta ir daugiau pažeidimų. Taip byloje liko ir kitų, aukščiau išdėstytų, prieštaravimų, kurių teismams nepavyko pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos patikrintais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008). Nagrinėjamu atveju buvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, išnaudotos visos įmanomos galimybės, tačiau pilnai nustatyti, jog dėl L. Z., V. C., V. L. veiksmų įvyko eismo vykis, nepavyko. Vien tik civilinio ieškovo nurodytų liudytojų, eksperto parodymų, ekspertizės išvados nepakaka, kad būtu pagrindas L. Z., V. C., V. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 188 str. 2 d. Byloje esantys akivaizdūs prieštaravimai nebuvo pašalinti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jie nepašalinti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesant galimybės jų pašalinti apeliacinės instancijos teisme, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.). Dėl šių aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.
Be to pastebėtina, kad po apylinkės teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas, todėl yra paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas. Jei būtų pagrindas šioje baudžiamojoje byloje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tokiu atveju, būtų sprendžiamas klausimas dėl bylos nutraukimo, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties termino klausimui.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
civilinio ieškovo AB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys Punys
Teisėjai (parašai) Jūratė Damanskienė
Virginija Švedienė
Nuorašas tikras:
Kolegijos pirmininkas Stasys Punys