Civilinė byla Nr. 2A-241-196/2015             

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08240-2013-2

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-736-210/2014 pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rembusta“ ir uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Utenos rajono 4-jo notarų biuro notarė D. P..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė Z. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2008-09-01 sudarytą hipotekos sutartį, įkeitimo identifikavimo kodas 05/1/2008/0004815, pasirašytą tarp UAB ,,Rembusta“, Z. S. ir UAB Medicinos banko. Nurodė, kad pagal 2008-01-25 kredito sutartį Nr. LOAN_47648 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) UAB Medicinos bankas suteikė atsakovui UAB „Rembusta“ (dabar BUAB „Rembusta“) 158 640 Eur dydžio kreditą, kurio gražinimo terminas buvo nustatytas 2015-01-26. Suteikto kredito gražinimo užtikrinimui hipotekos lakštais kreditoriui buvo įkeistas atsakovo – UAB „Rembusta“ ir ieškovės nekilnojamasis turtas. Ieškovė hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas 05120080004815, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį vieno kambario 31,62 m2 bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas įkeitimo metu buvo įvertintas 102 000 Lt. Sandoris buvo sudarytas ir patvirtintas 2008-09-01 Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. P.. UAB „Rembusta“ vardu sutartį pasirašė direktorius G. S., UAB Medicinos banko vardu sutartį pasirašė S. L.. Ieškovės teigimu, pasirašydama hipotekos sutartį, ji buvo suklaidinta ir apgauta tuomečio UAB „LT Investment Group“ direktoriaus K. V., kuris buvo suteikęs jai paslaugą gaunant ir grąžinant paskolą. Sutartinės hipotekos lakštą pasirašė jo neskaičiusi, patikinta K. V., jog tai formalumas. Be to, K. V. ją patikino, jog, jeigu ji dėl įkeitimo prarastų savo butą, jis jai nupirks kitą. Ieškovės teigimu, apgaulę prieš ją panaudojo K. V., kuris, jos manymu, buvo susitaręs su UAB „Rembusta“ direktoriumi G. S., kuris taip pat turėjo žinoti apie K. V. apgaulę, nes nutylėjo esmines sandorio aplinkybes. 2010-05-06 Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius civilinėje byloje Nr. 10/2010/00452/44 priėmė nutartį areštuoti jai priklausantį butą. O 2013-10-25 antstolis T. U. jį areštavo, apribodamas ieškovės teisę disponuoti turtu ir atsiuntė nurodymą sumokėti 625202,87 Lt skolą, nes kitu atveju butas bus parduotas iš varžytinių. Taip pat 2013-11-05 raštu Nr. 0136/13/02063 – S 025746 antstolis pranešė, kad 2013-12-13 bus vykdomos pirmosios varžytinės, kurių metu bus parduodamas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas. Dėl šių veiksmų ir aplinkybių ieškovė ėmėsi ginti savo teises teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nustatė, kad 2008-09-01 tarp UAB Medicinos banko, UAB „Rembusta“ ir ieškovės Z. S. buvo sudarytas  hipotekos sandoris dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio ieškovei Z. S., įkeitimo. Teismas nurodė, kad ieškovė ginčijamą sandorį prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio (sandorio, sudaryto apgaulės įtakoje nuginčijimas) pagrindu, atsakovais šioje byloje nurodydama UAB Medicinos banką ir UAB „Rembusta“, tačiau ieškinyje, atskleisdama faktines bylos aplinkybes, ieškovė teigė, jog apgaulę jos atžvilgiu naudojo K. V. - UAB „LT Investment Group“ direktorius, kuris nėra ginčijamo sandorio šalis ar kaip nors susijęs su kuria nors ginčijamo sandorio šalimi asmuo. Ieškovė tvirtina, kad sudarant ginčijamą sandorį apgaulė pasireiškė K. V. ir UAB „Rembusta“ direktoriaus G. S. tyčiniais veiksmais (neveikimu), tačiau kuo pasireiškė ir kitos ginčijamos sandorio šalies – UAB Medicinos banko apgaulė ieškinyje nenurodoma. Teismo proceso metu ieškovė paneigė savo kaltinimus, jog apgaulę prieš ją panaudojo atsakovas UAB Medicinos bankas. Teismo teigimu, vertinant ieškovės teiginius dėl K. V. ir G. S. tarpusavio veiksmų ar susitarimų, dėl galimos K. V., ir G. S. apgaulės ieškovės atžvilgiu ir jos klaidinimo sudarant ginčijamą sandorį, pakankamų ir patikimų įrodymų civilinės teisės prasme šiuo aspektu byloje nėra, be to, byloje esantieji duomenys bei pačios ieškovės teiginiai akivaizdžiai patvirtina, jog ji suprato ginčijamo sandorio galimas pasekmes, su jomis sutiko, naiviai tikėdamasi ir nepagrįstai vildamasi, kad jos neatsitiks. Teismo manymu, šiai bylai ypatingai svarbu, kad ieškovė suprato galimas jai neigiamas ginčijamo sandorio sudarymo pasekmes (ieškinyje ieškovė nurodė, kad K. V. esant reikalui nupirks ieškovei butą), vadinasi ji suprato, jog įkeisdama turtą (pasirašydama hipotekinę sutartį) gali jo netekti, todėl akivaizdu, kad žinant ir suvokiant galimas pasekmes ieškovė sudarydama ginčijamą sandorį, o vėliau neginčijant jo 5 metus, suvokė ką daro, todėl apgaulės tokioje sandorio šalių veiksmų sekoje teismas nenustatė, kadangi nėra esminio apgaulės valinio elemento – kad dėl kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų (banko ar UAB „Rembusta“), taip pat ir trečiųjų asmenų asmuo būtų suklaidintas tiek, kad nesuvoktų savo veiksmo galimų padarinių. Bylos faktai ir aplinkybės patvirtina, jog ieškovei nuolat buvo siunčiami pranešimai dėl kredito sutarties sąlygų nevykdymo, 2009-04-01 rašte buvo nurodyta skola - 8476,82 EUR, 2009-04-17 rašte – 5696,61 EUR, taigi jau ir tuo metu ieškovei buvo žinoma, kad skola yra daug didesnė nei 15 000 Lt, kaip teigia ieškovė savo ieškinyje, todėl teismo manymu, galėjo iš karto imtis aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti, tačiau jokių aktyvių veiksmų aiškinantis aplinkybes, reiškiant kokias nors pretenzijas ar ieškinius ji neatliko, jokių pretenzijų ieškovė neturėjo ir nutraukus kredito sutartį 2010-02-22 ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, Utenos rajono apylinkės teismui priėmus nutartį parduoti butą iš varžytynių, ir tik 2010-06-07 ieškovė raštu kreipėsi į banką, tačiau ne ginčijant ar reiškiant pretenzijas dėl hipotekos sandorio, tačiau norėdama sužinoti visas galimybes išsaugoti butą, ir nieko neužsimindama nei apie neva jos atžvilgiu įvykdytą apgaulę, nei tai, kad jai kažkas buvo nesuprantama. Be to, ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, jau turėjo patirties kreditavimo srityje iki šio ginčijamo sandorio sudarymo, kadangi ji pati ieškinyje nurodė, kad buvo gavusi kreditą iš kredito unijos. Teismas nurodė, kad ieškovė suvokdama, kad ji gali butą prarasti, galėjo ir privalėjo dar pasitarti ir su kompetentingu asmeniu, pavyzdžiui, advokatu, todėl ir dėl šios priežasties jos teiginiai apie tariamą jo suklaidinimą ir subjektyviai naivi ir niekuo nepagrįsta bei teisiškai negarantuota viltis, kad K. V. už tai, kad ji įkeitė butą, pažadėjo, esant reikalui, nupirkti jai kitą butą nesudaro pagrindo pripažinti šias ieškovės viltis objektyviomis nuo jos valios nepriklausančiomis ir akivaizdžiomis valios trūkumo aplinkybėmis, todėl hipotekos sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu nei CK 1.91 str., nei CK 1.90 str., nei kitais pagrindais. Teismas konstatavo, kad visuma byloje esančių duomenų ir įrodymų, taip pat ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog: ginčijamą sandorį ieškovė sudarė gera valia, suprasdama jo galimus padarinius sau, tačiau naiviai ir nepagrįstai tikėdamasi jų išvengti, padedant kitiems asmenims (pvz,. K. V.); ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį turėjo asmeninį suinteresuotumą, susijusį su jos ankstesnės paskolos grąžinimu, kuris tuo metu buvo jai naudingas; byloje nepasitvirtino, o tokių duomenų neteikė ir ieškovė, jog UAB Medicinos bankas būtų naudojęs sandorio sudarymui neteisėtas priemones ar apgaulę, taigi darytina išvada, jog bankas buvo sąžininga sandorio šalis; duomenų, jog notaras veikė susitaręs ir nesąžiningai byloje nėra; ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį nebuvo atsakinga, veikė neapdairiai, nepagrįstai tikėdamasi išvengti galimai neigiamų jai sudaromo sandorio padarinių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė (apeliantė) Z. S. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas sprendimą priėmė visapusiškai, pilnai ir objektyviai neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nesurinkęs ir neleidęs ieškovei pateikti visų įrodymų. Teisme nebuvo apklausti ieškovės prašyti iškviesti į teismo posėdį liudytojai.

2. Ieškovė buvo pareiškusi prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, kol bus išspręstas K. V. ir G. S. baudžiamosios atsakomybės klausimas, tačiau teismas nepagrįstai atmetė šį prašymą, nepriimdamas jokios nutarties. Todėl ieškovė negalėjo pasinaudoti CPK 165 straipsnyje suteikta teise apskųsti teismo nutartį. Taip pat ieškovei nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos tyrimo dėl K. V. ir G. S. padarytų nusikaltimų medžiaga, iš policijos atsiųsta teismui. 

3. Teismas neišsiaiškino daugelio svarbių bylai aplinkybių, kaip pavyzdžiui: kodėl K. V. norėjo nupirkti ieškovei butą; kodėl su ieškove važiavo tartis ir apžiūrėti B. K. butą; kodėl ieškovė turėjo įkeisti savo vienintelį butą bendrovei su kuria visiškai nesusijusi ir kt. Dėl nurodytų aplinkybių byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas BUAB „Rembusta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylos aplinkybes.

Atsakovas UAB Medicinos bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Apeliantės teiginys, kad teismas priėmė sprendimą atmesti ieškinį visapusiškai, pilnai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, tėra bendro pobūdžio ir niekuo nepagrįstas samprotavimas. Skunde nenurodomos jokios svarbios aplinkybės, kurių teismas neva neišnagrinėjo, ir kurios būtų reikšmingos nagrinėjami bylai dėl sandorio CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais negaliojimo.

2. Liudytojai byloje nebuvo apklausti ir dėl pačios apeliantės neveiklumo, t. y. šaukimai šiems asmenims nebuvo įteikti, apeliantė nepasirūpino liudytojų atvykimu į teismą, jų gyvenamosios vietos nustatymu ir pan.

3. CPK nenumato, kad teismo nutartis atsisakyti sustabdyti bylos nagrinėjimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nepriimdamas jokios nutarties.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje keliamas klausimas dėl hipotekos sandorio, kuriuo ieškovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovo BUAB „Rembusta“ prievolėms atsakovui UAB Medicinos bankui užtikrinti, pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

Hipoteka yra dvejopo pobūdžio teisės institutas. Viena vertus, tai yra prievolių užtikrinimo priemonė, kita vertus – daiktinė teisė. Tačiau visais atvejais sutartinė hipoteka įforminama hipotekos sutartimi. Taigi sutartinės hipotekos atsiradimo pagrindas yra sandoris, kuriam taikomos bendrosios civilinės teisės normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimo pagrindus, taip pat CK 1.91 straipsnis. Pagal šio straipsnio 5 dalį apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai UAB ,,Rembusta“ ir UAB Medicinos bankas 2008-01-25 sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_47648 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kuria UAB Medicinos bankas suteikė UAB „Rembusta“ 158 640 Eur kreditą, kurio gražinimo terminas buvo nustatytas 2015-01-26 (t. 1, b. l. 8-17). Prievolių pagal kredito sutartį grąžinimo užtikrinimui atsakovui UAB Medicinos bankui buvo įkeistas atsakovo UAB ,,Rembusta“ turtas bei ieškovė Z. S. 2008-09-01 hipotekos lakštu įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį vieno kambario 31,62 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18-21).

Ieškovė, ginčydama minėtą hipotekos sandorį, nurodo, kad ji buvo suklaidinta ir apgauta tuomečio UAB „LT Investment Group“ direktoriaus K. V., kuris buvo suteikęs jai paslaugą gaunant ir grąžinant paskolą, jis ieškovę patikino, jog tai tik formalumas, ir jeigu ieškovė dėl įkeitimo prarastų savo butą, K. V. jai nupirks kitą butą. Ieškovės manymu, K. V. buvo susitaręs su UAB „Rembusta“ direktoriumi G. S., kuris taip pat turėjo žinoti apie K. V. apgaulę, nes nutylėjo esmines sandorio aplinkybes.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindas iš esmės nesutampa su jo dalyku, nes atsakovais byloje yra UAB Medicinos bankas ir UAB „Rembusta“, tačiau ieškinyje ieškovė apgaulę jos atžvilgiu nurodė K. V. veiksmus, kuris nėra ginčo hipolekos sandorio šalis ar kaip nors susijęs su kuria nors sandorio šalimi. Ieškovė jokių ginčo sandorio vienos iš šalies – UAB Medicinos banko veiksmų, kurie būtų pasireiškę apgaule ar suklaidinimu, byloje nenurodė bei neįrodinėjo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad dėl tokių atsakovo UAB Madicinos bako veiksmų ieškovė būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas. Taip pat ieškovės nurodyti argumentai dėl K. V. bei UAB „Rembusta“ direktoriaus G. S. tarpusavio susitarimų bei apgaulės jos atžvilgiu yra paremti tik ieškovės prielaidomis bei samprotavimais. Be to, ieškovės nurodomi K. V. bei G. S. susitarimai ir suklaidinimai ieškovės atžvilgiu negali būti teisiniu pagrindu pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, kadangi K. V. nėra ginčo sandorio šalis, o duomenų, kad apie šių asmenų susitarimus ar suklaidinimus, jeigu jie ir buvo, būtų žinoma atsakovui UAB Medicinos bankui nėra.

Ieškovė taip pat nurodo, kad G. S. nutylėjimas esminių sutarties aplinkybių, kurias žinodama ji nebūtų pasirašiusi, įrodo buvus apgaulę ir iš G. S. pusės. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė suprato ginčo hipotekos sandorio sudarymo sąlygas ir pasekmes ir tai patvirtina pačios ieškovės nurodytos aplinkybės, kad K. V. buvo patikinęs ieškovę, jog tuo atveju, jeigu ieškovė dėl įkeitimo prarastų savo butą, jis jai nupirks kitą. Be to, ginčo hipotekos sandoris yra trumpo turinio dokumentas, jame aiškiai išdėstytos sandorio sąlygos bei šalių įsipareigojimai, todėl ieškovė negalėjo nesuprasti šio sandorio sudarymo jai pasekmių. Juo labiau, kad ieškovė turėjo patirties kreditavimo srityje iki ginčijamo sandorio sudarymo, kadangi ieškinyje kaip pati nurodė, buvo gavusi kreditą iš Kredito unijos ir paskolos laiku negrąžinusi, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad kredito grąžinimo užtikrinimui Kredito unijai buvo įkeitusi jai priklausantį butą, kas patvirtina, jog ieškovė buvo patyrusi kreditavimo sandorio realias teisines pasekmes, todėl sudarydama ginčo sandorį žinojo ar turėjo žinoti, kokias pasekmes sukelia prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas ir dėl šių pasekmių negalėjo būti nei suklaidinta, nei apgauta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovės atžvilgiu nebuvo jokios apgaulės patvirtina ir tai, kad ieškovė sandorio neginčijo daugiau kaip penkis metus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB Medicinos bankas 2008-12-22, 2009-04-01, 2009-04-17, 2010-01-05, 2010-01-18 raštais (t. 1, b. l. 72-78) informavo ieškovę ir atsakovą UAB ,,Rembusta“ apie kredito sutarties sąlygų nevykdymą, tačiau ieškovė į banką nesikreipė, aplinkybių nesiaiškino, jokių pretenzijų bankui nereiškė, sandorio neginčijo. Tik Utenos rajono apylinkės teismui 2010-05-06 nutartimi UAB Medicinos banko naudai areštavus ieškovės butą bei įspėjus ieškovę, kad negrąžinus 171 039,50 Eur skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo, įkeistas daiktas bus parduotas iš viešųjų varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (t. 1, b. l. 26-27), ieškovė 2010-06-07 raštu kreipėsi į banką, norėdama sužinoti visas galimybes išsaugoti butą, tačiau nereikšdama jokių pretenzijų dėl hipotekos sandorio bei jo neginčydama (t. 1, b. l. 79). Ieškovė ieškinį dėl hipotekos sandorio nuginčijimo pareiškė tik po to, kai antstolis 2013-11-05 paskelbė ieškovės buto varžytynes (t. 1, b. l. 36). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad labiau tikėtina, jog ieškovė nebuvo apgauta, tačiau neišsipildžius kažkokiems jos nepagrįstiems lūkesčiams bando tokiu būdu atitolinti buto pardavimą iš viešųjų varžytynių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ieškinyje, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami ieškovės reikalavimai, aplinkybes, susijusias su ginčo hipotekos sandorio sudarymu, atsižvelgdama į CK 1.91 straipsnyje nurodytas aplinkybes, kurioms esant sandoris pripažįstamas negaliojančiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti ginčo sandorio sudarymą dėl apgaulės.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su ginčo hipotekos sandorio sudarymu, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika, pasisakė dėl ieškovės nurodyto sandorio negaliojimų pagrindo buvimo ir nustatė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog šis sandoris sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

Atmestini ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas neišsiaiškino daugelio svarbių bylai aplinkybių (pvz., kodėl K. V. norėjo nupirkti ieškovei butą; kodėl ieškovė turėjo įkeisti savo vienintelį butą bendrovei su kuria visiškai nesusijusi ir kt.). Ieškovė nepagrindė bei neargumentavo šių aplinkybių sąsajumo su bylos dalyku, nenurodė ką šių aplinkybių nustatymas patvirtintų ar paneigtų nagrinėjamoje byloje. Todėl ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo pripažinti ginčo hipotekos sandorį negaliojančiu, neįvertino visų bylos įrodymų, neišsiaiškino bylos aplinkybių, ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovės įvardintus proceso teisės normų pažeidimus, kad teismas netenkino ieškovės prašymo iškviesti jos prašomus liudytojus. Ieškovė įtikinamai nepaaiškino ir nenurodė, kuo svarbūs nagrinėjamai bylai būtų liudytojų S. L., L. V., G. S. parodymai, kokias aplinkybes šie asmenys galėtų patvirtinti ar paneigti. Iš bylos duomenų matyti, kad į teismo posėdį buvo iškviesti liudytojai K. V. ir S. L. (t. 1, b. l. 181, 193), tačiau šiems liudytojams į teismo posėdį neatvykus, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad šie asmenys atvyktų į posėdį (nepatikslino jų gyvenamosios vietos, nepasirūpino jų atvykimu), neteikė teismui jokių papildomų prašymų dėl šių asmenų apklausos (šaukimų įteikimo per antstolį, liudytojų priverstinio atvesdinimo ir pan.). Ieškovė prašymo dėl liudytojų apklausos nepateikė ir apeliaciniame skunde. Be to, kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad liudytojais prašomų apklausti asmenų paaiškinimai būtų galėję lemti kitokį bylos išnagrinėjimą, todėl teiginys, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl liudytojų apklausos, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

CPK numato teismo teisę sustabdyti civilinę bylą tais atvejais, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 d.). Prie tokių atvejų galima priskirti ir ieškovės nurodytą atvejį, t. y. kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visais atvejais ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodinėjo, kokios ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01935-13 nustatinėjamos faktinės aplinkybės bus susijusios su nagrinėjama byla, nes nei K. V., nei G. S. baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku bei nesudaro faktinio ieškinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo stabdyti bylą dėl ieškovės nurodomo ikiteisminio tyrimo, atliekamo pagal nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimo), požymius. Nagrinėjamu atveju atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo buvo įforminta protokoline teismo nutartimi (t. 1, b. l. 181). Ši nutartis, vadovaujantis CPK 165 straipsniu, atskiruoju skundu neskundžiama, todėl atmestinas ieškovės argumentas, dėl jos galimybės apskųsti šį teismo procesinį sprendimą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, išsireikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, bei ją vertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, siekė civilinio proceso tikslų, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. 

Ieškovės teiginys, kad ji negalėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo dėl K. V. ir G. S. atsakomybės medžiaga, nėra susijęs su skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumu. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė buvo prašiusi teismo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.