Administracinio nusižengimo byla Nr. II-673-923/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01298-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4; 21.11.3

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,

sekretoriaujant Ievai Čiulčinskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

S. J. 2021 m. gegužės 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 14 d. 23.07 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,47 promilių girtumas.

Institucijos vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 14 d. 23.07 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,47 promilių girtumas. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, S. J. paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

2021 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas ir priimtas S. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti Institucijos priimtą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad šioje byloje teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, cituoja susijusią teismų praktiką. Neginčija padaręs vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau, tikina, kad net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Nurodo, kad iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apeliantas administracinį nusižengimą padarė Kauno mieste. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje apeliantas dirba, reiškia, kad Apeliantas žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies norma šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad apelianto atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. apeliantas buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie apelianto padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą, taip pat, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nors Apelianto veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją Apeliantas realizavo gana formaliai – net Institucijos protokole ar skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad Apeliantas būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan.

Pasisakant dėl apelianto kaltės, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Apeliantas visiškai nesijautė neblaivus. Jeigu Apeliantas būtų buvęs įsitikinęs, kad yra neblaivus, transporto priemonės nebūtų vairavęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad Apelianto neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo tik 0,47 promilės. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad alkotesterio paklaida yra ± 0,02 promilės, taigi įvertinus ją, Apelianto neblaivumo laipsnis yra kone įmanomai mažiausias, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, t. y. 0,45 promilės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės (http://etsc.eu/blood-alcohol-content-bac-drink- driving-limits-across-europe). Taigi, didžiojoje dalyje Europos valstybių apelianto atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena išvis net nebūtų pradėta. Manytina, tai tik patvirtina, kad apelianto neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jo atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net dvylikai mėnesių.

Toliau skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra viena iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 straipsnis), nėra atsitiktinumas. Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Baudžiamojoje teisėje tokie asmenys vadinami recidyvistais. Tuo tarpu yra ir tokių asmenų, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir sankcijos ribose numatytos priemonės, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Būtent tam ir numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalis. Manytina, kad aplinkybės, apibūdinančios apelianto asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad apeliantas gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta poveikio priemonė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaip yra nurodęs aukštesnės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra labai svarbūs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys. Apeliantas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2017 metais (duomenys neskelbtini) Apeliantas įgijo komunikacijos bakalauro laipsnį. Nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. Apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininko pareigose. Taigi, apelianto asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastarasis baigė mokslus ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui). Atkreiptinas dėmesys, kad Apeliantas yra sumokėjęs jam paskirtą 800,00 eurų baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, darbovietėje vertinamas tik pozityviai, ką patvirtina išimtinai teigiama charakteristika.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, apeliantas sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais, šiuo atveju egzistuoja dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra, jau vien tai, kad egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Tikslu pagrįsti aplinkybę, kad 2021 m. gegužės 14 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis apelianto skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pridedamas išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus. Jo turinys atspindi, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo apeliantas nėra padaręs nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad Apelianto padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas Apeliantui poelgis. Nors Apelianto atžvilgiu ir yra užfiksuoti keli teisės pažeidimai, jie yra gana smulkūs, baudos už juos sumokėtos, o teisė vairuoti transporto priemones iš Apelianto anksčiau niekada neatimta. Taigi išraše užfiksuoti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi perauklėti Apeliantą. Teisę vairuoti transporto priemones apeliantas turi jau ilgą laiką – daugiau nei 8 metus. Kalbant apie vairavimo patirtį, pažymėtina, kad net pats įstatymų leidėjas ją laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą – ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m.) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 promilės, bet ne didesnis nei 0,4 promilės. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taigi, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo skunde taip pat nurodo, kad jo tiesioginės darbo funkcijos – prekių išvežiojimas ir pristatymas visoje Lietuvoje, naujų klientų paieška, komunikacija su esamais klientais. Akivaizdu, kad einant tokias pareigas, teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui neišvengiamai reikalinga. Neturint jos, negalės dirbti savo tiesioginio darbo. Dėl to, yra visiškai aišku, kad jei Apeliantas išties neturės teisės vairuoti transporto priemonę net 12 mėnesių, jis neteks ilgametės darbo vietos. Apeliantas susidurtų su dideliais sunkumais, kadangi iš darbo santykių gaunamas atlyginimas yra skirtas būsto paskolos sutarties vykdymui. Negaunant atlyginimo, Apeliantas negalės vykdyti šios sutarties, o tai gali privesti prie Apelianto gyvenamojo būsto priverstinio pardavimo iš varžytinių. Manytina, kad tokios pasekmės nėra proporcingos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnio atžvilgiu. Be to apeliantas yra patyręs kojos traumą, iki 2019 m. gruodžio 30 d. jo darbingumo lygis buvo tik 55 procentai. Nors šiai dienai pridedamas neįgaliojo pažymėjimas nėra galiojantis, jis vis tiek atspindi, kad Apeliantas turi tam tikrų sveikatos problemų. Praktiškai jos pasireiškia tuo, kad Apeliantui tenka reguliariai lankytis sveikatos priežiūros įstaigose reabilitaciniais tikslais.

Neginčijama, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkeiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju apelianto padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats apeliantas nesusižalojo ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės. Pareiškėjas nurodo, kad net ir tenkinus šį skundą, nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 straipsnio 6 dalies taikyti dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau yra sumokėta. Taigi, apeliantą auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda (ANK 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant Skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašytina paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Dalyje dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto pasisakytina, kad Apeliantą baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam apeliantui, bet ir visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėtina, kad apeliantas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.

Apibendrintai, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir Skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Manytina, kad skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juolab aktualūs pavyzdžiai matyti ir naujausioje teismų praktikoje.

Kartu su skundu pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) bakalauro diplomą, darbo sutartį, mokėjimo nurodymą dėl baudos sumokėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, būsto paskolos sutartį, neįgaliojo pažymėjimą, medicininius išrašus (b. l. 13–55).

Atsiliepime į S. J. skundą Institucija prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Apelianto pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Institucijos nuomone, pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliantui paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Darydamas tokį pažeidimą, apeliantas pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Pažymėtina, kad asmuo neneigė vartojęs alkoholį iš vakaro, kas jo vis tiek nesustabdė nuo transporto priemonės vairavimo. Žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju, ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės. Institucija mano, jog nėra išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Teismo posėdžio metu S. J. paaiškino, kad įvykio dieną pas draugus gėrė alų, po ko vairavo automobilį ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrinimo metu jam nustatė 0,47 promilės girtumą. Pareiškėjas nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, savo poelgį vertina neigiamai, tačiau mano, jog paskirtas specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių yra per griežtas, kadangi vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas atlikti darbines funkcijas, vykti į gydymo įstaigas (po patirtos traumos nevaldo kojos, jam yra nustatytas 55 procentų darbingumo lygis). S. J. paaiškino, kad su skundu pateikė klaidingą darbo sutarties dokumentą, tačiau paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, kur kiekvieną dieną jam yra reikalinga važinėti automobiliu pas klientus. Paskirtą 800 eurų baudą yra sumokėjęs, išlaikytinių neturi, gyvena vienas, moka 250 eurų būsto paskolą.

Institucija teismo posėdyje nedalyvavo, su atsiliepimu į S. J. skundo pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nėra. S. J. skundžia nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 12 mėnesių, todėl teismas byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina tik tiek, kiek ji susijusi su paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių.

ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių S. J. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Skiriant nuobaudą S. J. buvo teisingai atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), pažeidimo pobūdį (S. J. padarė itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą), pavojingumo laipsnį (nustatytas 0,47 promilės neblaivumo laipsnis, pažeidimas padarytas miesto teritorijoje), pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad Institucijos pareigūnas S. J. paskyrė teisingą nuobaudą – piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo skirti S. J. švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors S. J. savo skunde nurodo, jog jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, tačiau kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime, ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą skirti administracinio poveikio priemonės – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), kai asmuo sutinka (ANK 30 straipsnio 4 dalis), todėl tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytina tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels didelius nepatogumus darbinėje veikloje ar vykti į gydymo įstaigą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su S. J. darbine veikla, vykimu į gydymo įstaigą, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kadangi šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau šios aplinkybės, egzistavo ir S. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė.

Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo, vertintinos ne tik pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, bet ir paties pažeidimo pobūdis. Šiuo atveju S. J. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Apsvaigęs vairuodamas transporto priemonę, nejausdamas atsakomybės visuomenei, S. J. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, savo paties bei aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai. S. J. padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Taip pat nelaikytina, priešingai nei skunde nurodoma, jog administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Pareiškėjas vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,47 promilių girtumas, ir tokiais savo veiksmais padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių eismo srityje. Teismo posėdžio metu S. J. paaiškino, kad tą dieną vartojo alkoholį – gėrė alų, po ko turėdamas numanyti, jog yra apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę. Nesutiktina su skunde nurodytais motyvais, jog S. J. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad administracinį pažeidimą padarė Kauno mieste, kas reiškia, jog nebuvo važiuota didesniu nei 50 km/h greičiu, be to, važiavo vietovėje, kur S. J. dirba, todėl žino eismo sąlygas ir patį kelią, ir laikėsi visų kelių eismo taisyklių. Tokie pareiškėjo motyvai laikytini nepagrįstais, priešingai, teismo vertinimu tai laikytina svarbia aplinkybe, jog S. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus mieste, tamsiu paros metu, kas rodo didesnį administracinio nusižengimo pavojingumą. Nors pareiškėjas nurodo, jog jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjo veiksmus vertinti kaip nepavojingus.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog paskirtą 800 eurų baudą yra sumokėjęs ir mano, jog paskirta nuobauda – bauda yra pakankamai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis, tačiau tokie pareiškėjo motyvai necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, ir tokie S. J. argumentai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Nors S. J. savo skunde nurodo, jog nėra padaręs analogiško ar panašaus teisės pažeidimo, tačiau kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus išrašo, S. J. yra baustas administracine tvarka ir turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už greičio viršijimą, bei vieną už tai, kad valdė (vairavo) vandens motociklą neturėdamas pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo ir plaukiojo vandens motociklu ženklo Nr. A.9 „Draudžiama kelti bangavimą“ zonoje, kas suponuoja manymą, jog S. J. nėra drausmingas vairuotojas.

Sutiktina su pareiškėjo nurodytais motyvais, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels S. J. nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties S. J. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi.

Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą vairuotojams esant neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

Teismas sprendžia, kad S. J. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl panaikinti ar pakeisti Institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir S. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Lina Lesinskienė