Baudžiamoji byla Nr. 1-386-673/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37924-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.2.5; 1.2.27.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8;

2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:

prokurorei Ingai Balkūnei,

nukentėjusiajai D. J.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 3 dalį – 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumo neturi (BK 97 str.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 287 straipsnio 1 dalyje (panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo atlikti veiksmus kaltininko naudai), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

2020 m. rugsėjo 21 d. apie 11.30 val., E. S., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, 210A kabinete, konsultacijos metu, siekdamas sau naudos, panaudodamas psichinę prievartą - laikydamas rankoje žvejybinio daugiafunkcio karabino atlenktą peilį ir grasindamas jį panaudoti, reikalavo valstybės tarnautojos - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistės D. J. parašyti skundą dėl policijos pareigūnų ir Vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmų.

Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad įvykis galėjo būti 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 11.30 val., adresu J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, kabineto Nr. 210A. Jis mieste sutiko E., kuris galima sakyti jį ir atvedė į tą konsultaciją. Sutartu laiku jis užėjo į kabinetą, paaiškino, kad po to, kai liepos 31 d. jį išvadino pedofilu, rugpjūčio 2 d. išdaužė langus, kieme suspardė ir apvogė, policijai jis pasiūlė surasti, kas tai padarė, bet policija su juo net nekalba. Savivaldybėje užėjęs į kabinetą jis tik norėjo sužinoti specialistės, kuri atvažiavo iš Vaiko teisių tarnybos, pavardę, kontaktinį telefoną, norėjo, kad jam pasakytų konkrečiai – kaltas jis ar nekaltas dėl pedofilijos. Jis bijo vaikščioti po Šėtos gatvę ir peilio tarsi nešiotis negali, o jam norvegas padovanojo tą daugiafunkcinį karabiną, sakė, kad jis „nesiskaito“, kad gali jį nešiotis, tik liepė niekada neatlenkinėt, tik užpuolimo atveju. Ir jis niekada jo neatlenkinėjo. Jei eidamas Šėtos gatve pamato jaunimą, tai juos apeina, nes jaučia grėsmę. Tas daugiafunkcinis karabinas jam kaip darbo įrankis, ten yra du kryžminiai atsuktuvai, atidarytuvas ir stiklo pjaustiklis, jis mėgsta juo žaisti. Kai mieste pamato tą daiktą jo rankose, tai neprašinėja kapeikų. Savivaldybėje, būdamas kabinete, prie stalo kampo jis automatiškai išsitraukė tą karabiną, pasakė, kad tai vienintelis daiktas, kurį jis gali oficialiai nešiotis, nes kol jis neatlenktas, tai ne ginklas. Ant specialistės jis nebuvo įpykęs, pyko tik ant „mentų“, pasakė, kad jei ji neišgelbės jam gyvybės, tai gal bent garbę išgelbės, sakė, kad jį „mentai“ gali nužudyti. Tada specialistė pasakė, kad pamėgins savo kanalais susižinoti apie jį dominančią Vaiko teisių specialistę. Pasakė, kad jau pietų pertrauka, ant popieriuko užrašė savo telefono numerį, kabineto numerį, pavardę, vardą, pasakė, kad dešimtą valandą ryto susiskambins. Po to paskambino „apsauginiui“, pasakė, kad rytoj 10 val. vėl jį įleistų. Jis tada atsisėdo, specialistė jam dar pasakė, kad tai nieko nekainuos, todėl jis apsidžiaugė, kad atsirado nors viena padori teisininkė, kuriai rūpi svetimas diedukas. Ir viskas, po to jis išėjo, išeidamas dar budinčiam pasakė, kad rytoj ateis, apsauginis patvirtino, kad žino. Kabinete pas specialistę jis nesakė, kad kažką nužudys, tik sakė, kad jį patį „mentai“ gali nužudyti. Kabinete rankos su tuo karabinu nebuvo pakėlęs, žino, kad taip daryti negalima. Tuo daiktu sužaloti negalima, nebent save, pirštus sau išsisukti. Tą liepos 31 d. pas jo neregį kaimyną, kuris turi penkių metų dukrelę E., atėjo svečių, todėl kaimynas nenorėjo, kad ji juos matytų, paprašė prižiūrėti Emą. Jis pasakė, kad ne ilgiau kaip dvi valandas, nes pavargsta, ir prižiūrėjo mergaitę. Jis yra buvęs Marių ligoninėje, nes jam užeina. Yra dalyvavęs kariniuose konfliktuose, tris kartus kontūzytas, diabetikas. Kaltu neprisipažįsta, nes negrasino.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais išnagrinėtais rašytiniais įrodymais/duomenimis.

Nukentėjusioji D. J. nurodė, kad savivaldybėje teisininke pradėjo dirbti 2020 m. rugsėjo 2 d. Įvykis įvyko rugsėjo 21 d. Pirmas susitikimas buvo apie 10.30 val., kreipėsi E. S., tačiau tuo metu ji jo negalėjo priimti, nes buvo užregistruotas kitas klientas, todėl paskyrė kitą laiką – 11.30 val. E. S. atvyko truputėlį anksčiau. Įėjęs į kabinetą vyras buvo kaip ir malonus, neatrodė agresyvus, pasakė savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Visus duomenis ji užrašė žurnale, pareiškėjas pasirašė. Paklausus kokiu klausiu gali padėti, kaltinamojo istorija buvo apie mažamečių mergaičių tvirkinimą. Jis turėjo atsinešęs voką su dokumentais, sakė, kad jam įtarimas nepareikštas, baudžiamoji byla neiškelta. Tada ji klausė, iš kur jis žino, kad yra kaltinamas tokiu dalyku. Jis daug visko pasakojo, kad pas jį buvo pareigūnai, Vaiko teisių apsaugos specialistai, kad anksčiau buvusios sutuoktinės buvo kaltinamas dėl dukros tvirkinimo. Ši tema buvo pagrindinė. Dar pasakojo, kad jis jaučiasi labai įžeistas policijos pareigūnų tame procese. Paprašius sukonkretinti dėl ko kreipiasi, jis pasakė, kad nori ginti savo garbę ir orumą, kadangi policijos pareigūnai ir Vaiko teisių specialistai, kurie buvo atvykę, šią informaciją paviešino, kad jį kieme kiti asmenys vadina pedofilu ir panašiai. Norėjo sužinoti tų pareigūnų pavardes, kad juos susirastų ir, kad jie paneigtų šitą informaciją. Bekalbant jis jai padavė turėtą voką, kuriame buvo daugiau dokumentų. Jis pradėjo pasakoti apie alkoholį, kad buvo teisiamas. Tarp tų dokumentų ji rado baudžiamąjį įsakymą, pasakė, kad jau yra suėję apskundimo terminai, nebent yra kažkokių pateisinamų aplinkybių dėl termino praleidimo. Tada kaltinamasis pasidarė visiškai kitas žmogus, pašoko, akys pasidarė kaip stiklinės, pasidarė labai agresyvus, liepė atiduoti jo dokumentus. Ji prašė nusiraminti, prisėsti, pradėjo dėti tuos dokumentus ir kišo juos per pertvarą. Tada kaltinamasis išsitraukė „kastetą“, kuris buvo be geležtės. Ji išsigando, manė, kad ją muš ar dar kažką darys. Kaltinamasis buvo per ranką nuo jos, priėjo prie to kampo, kur nėra pertvaros, kalbėjo apie viską, kad niekas nepadės ir kareivius kažkokius minėjo, tada kažką paspaudė ar padarė, dėl ko išlindo geležtė. Pasakė, kad nužudys, kad yra kažką pripjovęs, kai lipo pas jį pro langą, daug kalbėjo apie advokatus, pareigūnus. Nors jis ir nesakė, kad nužudys konkrečiai būtent ją, bet ji suprato, kad jai gresia realus pavojus, matė labai įtūžusį žmogų su peiliu iškeltoje rankoje. Už stiklo buvo vedėjas, bet ji bijojo sušukti, kad neiššauktų dar didesnio kaltinamojo agresyvumo. Ji pradėjo šnekėti bet ką, žadėjo, kad kaltinamajam padės, kad apskųs pareigūnų veiksmus, sužinos vardus, pavardes, kad jis turi teisę skųsti teismo sprendimą, kad turi teisę gauti advokatą iš Kauno, nes prieš tai kaltinamasis minėjo, kad Kėdainių advokatai jam nepatinka. Sakė kaltinamajam, kad sužinos, padės skundus surašyti „ant“ pareigūnų. Ir tada E. S. nusiramino, susidėjo, atsisėdo ir toliau kaip niekur nieko bendravo. Jis norėjo apskųsti pareigūnų veiksmus, sužinoti vardus, pavardes, apskųsti tą baudžiamąjį įsakymą. Kai ji jam pradėjo viską žadėti, jis liko labai patenkintas, apsidžiaugė. Ji pasakė, kad šiandien nespės ir užregistravo jį kitai dienai. Jam išėjus pradėjo labai verkti, buvo labai išsigandusi. Toks atvejis jos gyvenime pirmas. Pamena, kad nuvažiavo pas mamą, ištisai verkė, drebėjo, sakė, kad į darbą negrįš, daugiau nebedirbs. Kai kaltinamasis laikė tą geležtę, tai atrodė, kad visas gyvenimas prabėgo. Mama įkalbėjo ją grįžti į darbą. Grįžusi nuėjo pas vedėją D. R. ir viską papasakojo. Po įvykio jai teko vartoti vaistus. Ją darbe atitvėrė, kad niekas neprieitų. Ji dabar dirba savivaldybėje, bet kitose pareigose. Tas įvykis lėmė darbo pakeitimą. Ilgai jautė baimę kai į konsultaciją ateidavo vyras, prašydavo, kad kas nors būtų kartu. Ją net lydėdavo iki mašinos po darbo. Į policiją kreiptis kažkodėl bijojo, galvojo, kad paskui visur bijos vaikščioti.

Liudytojas D. R. nurodė, kad dirba Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje teisės ir personalo skyriaus vedėju. Jo ir nukentėjusiosios kabinetai greta, sublokuoti, juos skiria stiklinė pertvara, kuri garsą prislopina, tačiau galima girdėti kada klientai ateina ir išeina. 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 11:45 val., girdėjo, kad nukentėjusioji konsultuoja klientą. Pastebėjo, kad klientas kalbėjo tyliai, jokio triukšmo nebuvo, tad jokių įtarimų, kad ten kažkas vyksta nebuvo. Apie 13 val. grįžus po pietų pas jį užėjo D. J. ir papasakojo visą įvykį. D. J. buvo labai sutrikusi ir šoko būsenoje, kūkčiojo, negalėjo įkvėpti, gaudė kvapą, tiesiog negalėjo kalbėti. Jis turėjo ją raminti, kad ji galėtų viską papasakoti. Jos pirmi žodžiai buvo, kad jai grasino peiliu, pasakė, kad tai buvo klientas E. S., kuris kreipėsi teisinės pagalbos, klausė apie vaikų tvirkinimą, sakė, kad jį apskundė, klausė ar jisai gali kelti šmeižto bylą, paskui klausė apie galimybes apskųsti teismo sprendimu jam paskirtą baudą. D. J. paaiškino, kad tas dokumentas nebeskundžiamas, nes praėję senaties terminai, tuomet klientas ir įtūžo, supyko, atsistojo, apėjo aplink stalą ir stiklinę pertvarą, kuri yra ant jos stalo, prisiartino prie jos ir išsitraukė peilį, kuris buvo panašus į kastetą, peilis atšoko. Klientas pasakė, kad jam čia niekas nepadeda ir ji nepadės, sakė, kad kažką nužudys, dar pridėjo, kad jau yra tuo peiliu pasinaudojęs, kažką papjovęs lipant pro langą. Įtūžusio kliento kalba buvo šokinėjanti, tai apie vieną įvykį, tai apie kitą. D. J. buvo labai įbauginta, ji tai suprato kaip grasinimą jai, bijojo pati skambinti policijai, sakė, kad buvo namuose ir viską papasakojo savo mamai. Jam nepavyko jos įkalbėti skambinti policijai, ji buvo šoko būsenoje. Tada jai pasakė, kad jis pats paskambins, bet ji visaip atkalbinėjo, bijojo, kad jai gali keršyti. D. J. dar pasakojo, kad tas klientas turėjo užrašų knygutę, kurioje seka, turi policijos duomenis, kas ir kada atvyko, pareigūnų vardus, pavardes užsirašinėjo, klausė ir jos, klausė ar nori sužinoti kažkokio policininko vardą ir pavardę. D. J. pasakojo, kad po to grasinimo ir patirto šoko pokalbis su tuo klientu vyko toliau. Kai jis atsisėdo, ji tęsė konsultaciją, pasakė, kad viską padarys, viską parašys ko jis nori, susitarė, kad jis ateitų kitą dieną 10 val. D. J. į darbą priimta tik nuo rugsėjo 2 d., todėl tai buvo jos pati darbo pradžia. Po įvykio jis leido jai nedirbti tą dieną, parašė tarnybinį pranešimą, pasitarė su vadovais ir parašė skundą į policijos komisariatą.

Liudytoja A. B. nurodė, kad yra nukentėjusiosios D. J. mama. 2020 m. rugsėjo 21 d., dukra atvažiavo pas ją į darbą būdama šoko būsenoje, išsigandusi, pradėjusi kalbėti pardėjo verkti. Pasakojo, kad kabinete darbo metu jai peiliu grasino vyriškis, mojavo prieš akis. Ji kalbėjo labai mažai, nebenorėjo grįžti į darbą. Ji dukrą apramino, įkalbino grįžti ir pasakyti savivaldybės darbuotojams kas įvyko, palydėjo ją. Dukra po šio įvykio jautėsi labai blogai, ilgą laiką jos net neklausinėjo, nenorėjo priminti to įvykio.

Liudytoja D. G. nurodė, kad dirba Kėdainių poliklinikoje PSPC šeimos gydytoja, kaltinamasis yra jos pacientas. E. S. buvo atėjęs po darbo, sesutė paklausė ko, jis pasakė, kad pas daktarę, sesutė pasakė, kad jos jau po darbo, kad jam reikėjo užsiregistruoti. Ji sesutei pasakė, kad priims Skulskį, nes jis serga cukralige, vis tiek reikės išrašyti vaistus, bet E. S. už durų jau nebuvo. Po kiek laiko sesutė nešė korteles į registratūrą ir sužinojo, kad ten įvyko konfliktas, kad Skulskis nubėgo pas vedėją skųstis. Ji pas skyriaus vedėją J. K. nuėjo vėliau, E. S. jau nebuvo. Vedėja pasakė, kad jis buvo agresyvus, piktas, lyg grasino ją užmušti, bet tiksliai nepamena ar būtent tokį žodį pavartojo.

Liudytoja J. K. nurodė, kad dirba Kėdainių poliklinikoje PSPC terapinio skyriaus vedėja. Patvirtino, kad bylos 2 tomo 79 lape esantį įrašą kaltinamojo medicinos kortelėje padarė ji. Patvirtino, kad prisimena, kaip 2019-05-31, tuo laiku, kai šeimos gydytoja jau buvo baigusi darbą, pas ją dėl to, kad baigusi darbą šeimos gydytoja nepriima skųstis atėjęs kaltinamasis, elgėsi agresyviai, išsakė grasinimą gydytoją nužudyti, taip pat sakė, kad jei paslaugos jam suteiktos čia ir dabar nebus, tai ir ji gaus „į liūlį“.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. S. pateiktas metalo  (1 t., b. l. 100-103) peilis prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Bendras peilio ilgis 186 mm, peilis lenktinis, geležė, kurios ilgis 71,9 mm, o plotis 21,7 mm, pagaminta iš metalo  (1 t., b. l. 108-110).

Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pateiktas vaizdo įrašas, kuriama matomas koridorius, ateinantis ir įeinantis į kabinetą E. S. (1 t., b. l. 52-55).

Iš nukentėjusiosios D. J. pareigybės aprašymo matyti, kad ji yra valstybės tarnautoja (1 t., b. l. 42-43), įvykio laiku vykdžiusi savo tarnybines/darbines pareigas (1 t., b. l. 58).

Iš teismo paskirtos 2021-01-12/02-04 teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizės akto (2 t., b. l. 75-77) matyti, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos vadyti, gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, ir kt. Aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pokalbio metu kaltinamasis dirglus, nepastovios nuotaikos, greitai provokuojasi, emocijos nestabilios. Pokalbio su psichologu metu: demonstratyvus, manieringas, teatrališkas, pagyrūniškas, turi polinkį save pateikti iš teigiamos pusės. Patvirtino, kad pokalbio su savivaldybės darbuotoja metu rankoje laikė daugiafunkcinį karabiną, tačiau tvirtino, kad juo negrasino.

Iš įrašo E. S. ambulatorinėje kortelėje (2 t., b. l. 79) matyti, kad gydytoja J. K. įrašė, jog 2019-05-31 13.49 val. atėjęs pas šeimos gydytoją neužsiregistravęs E. S., buvo agresyvus, grasino „nužudyti gydytoją“ ir „duoti į liūlį“.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. 

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad E. S., panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojos atlikti veiksmus savo naudai, tai yra 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 11.30 val., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, 210A kabinete, konsultacijos metu, siekdamas sau naudos, panaudodamas psichinę prievartą - laikydamas rankoje atlenkiamą peilį ir grasindamas jį panaudoti, reikalavo valstybės tarnautojos - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistės D. J., parašyti skundą dėl policijos pareigūnų ir Vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmų.

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis siekiant, kad šis, be kita ko, padarytų tam tikrus veiksmus kaltininko ar trečiųjų asmenų naudai. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Psichinė prievarta gali pasireikšti įvairiais alternatyviais veiksmais, pavyzdžiui, grasinimu nužudyti, sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą, apriboti veiksmų laisvę, paskelbti kompromituojančią informaciją ir pan.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Nurodė, kad įžeistas dėl policijos pareigūnų, o ir Vaiko teisių apsaugos specialisčių veiksmų pedofilijos kaltinimo kontekste, buvo nuėjęs konsultuotis savivaldybėje pas teisininkę - nukentėjusiąją, siekė išsiaiškinti pareigūnų ir specialisčių pavardes tikslu ginti savo garbę, taip pat jautėsi neteisingai nuteistas už naminės degtinės laikymą, pripažino, kad teisininkės kabinete žaisdamas laikė rankoje daugiafunkcinį žvejybinį įrankį, tačiau nukentėjusiajai negrasino, įrankio geležtės atlenkęs nebuvo. Teisininkė tarp jo dokumentą radusi baudžiamąjį įsakymą pasakė, kad jau yra suėję jo apskundimo terminai, o jis sakė teisininkei, kad jei ji neišgelbės jam gyvybės, nes policijos pareigūnai gali jį nužudyti, tai bent išgelbės garbę, ir teisininkė geranoriškai pažadėjo jam padėti.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji D. J. tvirtino, kad pas ją, kaip teisininkę, į savivaldybės tarnybinį darbo kabinetą konsultuotis atėjęs E. S., pradžioje elgęsis normaliai, norėjęs, kad ji padėtų sužinoti policijos pareigūnų ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisčių pavardes, dėl kurių veiksmų tiriant galimą jo padarytą pedofilijos atvejį jis jautėsi įžeistas, taip pat sakydamas, kad buvo nepagrįstai nuteistas ir padavęs jai dokumentus, tarp kurių ji rado įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, po jos pasakymo, jog baudžiamojo įsakymo apskųsti jau nebegalima, nes jis yra įsiteisėjęs - kaltinamasis pasikeitė, tapo agresyviu, įpykęs dėl jos pasakymų, kurie iš esmės reiškė, kad ji jam negali padėti, pašokęs nuo kėdės ir priėjęs prie tos vietos, kuri nebuvo uždengta pertvara, priėjęs tokiu atstumu, kuris leido kaltinamajam nukentėjusiąją ranka pasiekti, pareikalavęs grąžinti teismo procesinį sprendimą ir sakydamas, kad ji jam nepadės, niekas jam nepadės, ištraukė iš kišenės daiktą, panašų į kastetą, kuris buvo užmautas jam ant rankos, atlenkė įrankio geležtę, kilnojo tą ranką su paminėtu daiktu į viršų išsakydamas žodžius, kad jis turės kažką nužudyti, kad jau yra kažką „pripjovęs, tuo savo veiksmais leido nukentėjusiajai manyti, kad jai atsisakius atlikti kaltinamojo prašomus veiksmus, iškilo reali grėsmė, tai yra, kad kaltinamasis bet kada gali nukentėjusiajai smogti, kad jos sveikatai ir gyvybei gresia realus pavojus, dėl ko, stengdamasi toliau kaltinamojo neprovokuoti, įbauginta nukentėjusioji prieš savo valią ėmė kaltinamajam žadėti tai, ko jis norėjo, tai yra pažadėjo parašyti kaltinamojo prašomą skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų, sužinoti kaltinamajam norimų policijos pareigūnų ir Vaiko teisių apsaugos specialisčių anketinius duomenis, apskųsti baudžiamąjį įsakymą, ko pagal savo kompetenciją daryti neprivalėjo, bylinėjimuisi surasi advokatą Kaune.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl nusikalstamos veikos aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški.

Be to, nukentėjusiosios parodymų turinį patvirtino ir paties kaltinamojo prisipažinimas - kad jis valstybės tarnautojos kabinete buvo išsitraukęs daugiafunkcinį karabiną, kuris akivaizdžiai vizualiai labai panašus į kastetą ir, atlenkus geležtę – į peilį. Kaltinamojo pasiteisinimas, kad jis išsitraukė paminėtą daiktą, kadangi mėgsta juo žaisti, nelogiškas ir prieštaraujantis paties kaltinamojo parodymams, kuriais jis ir pats pripažino, kad daugiafunkcinį karabiną, kaip veiksmingą atgrasymo priemonę, rankoje jis laiko tada, kai nori išvengti kieno nors priekabiavimo, tuo patvirtindamas, kad turėtu įrankiu galima ir jis juo naudojasi siekdamas ką nors išgąsdinti. Todėl teismui nekyla abejonių, kad paminėtą įrankį valstybės tarnautojos kabinete kaltinamasis ir išsitraukė turėdamas tikslą nukentėjusiąją išgąsdinti, įbauginti, o tai vertintina kaip psichinė prievarta.  

Jokių duomenų, kad nukentėjusioji nesuprato ir (ar) neteisingai įvertino įvykio situaciją, kaltinamojo veiksmus ir išsakytus grasinančio pobūdžio žodžius siekiant norimo tikslo - nėra. Taip pat byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji, anksčiau nepažinojusi kaltinamojo, siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai jį apkaltinti padarius kriminalinį nusikaltimą.

Todėl nukentėjusiosios, įspėtos dėl melagingo pranešimo/dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Be to, nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti ir dėl to, kad jos parodymus patvirtino ir apklaustų netiesioginių liudytojų D. R. ir A. B. parodymai, kurie, taip pat įspėti dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, jog nukentėjusioji tą pačią dieną po įvykio, būdama labai išsigandusi, sutrikusi ir verkdama papasakojo, kad kaltinamasis - kreipęsis teisinės pagalbos dėl šmeižto bylos iškėlimo, dėl galimybes apskųsti teismo procesiniu sprendimu jam paskirtą baudą, o nukentėjusiajai paaiškinus, jog teismo procesinis sprendimas nebeskundžiamas, nes praėję terminai - įtūžęs, supykęs atsistojo, apėjo aplink stalą ir stiklinę pertvarą, kuri yra ant nukentėjusiosios stalo, prisiartino prie jos ir išsitraukė peilį, kuris buvo panašus į kastetą, kurio atšoko geležtė, pasakė, kad jam čia niekas nepadeda ir ji nepadės, sakė, kad kažką nužudys, dar pridėjo, kad jau yra tuo peiliu pasinaudojęs, yra kažką papjovęs, dėl ko įbauginta nukentėjusioji tokį kaltinamojo elgesį suprato kaip grasinimą jai, dėl ko kaltinamajam pažadėjo padaryti viską, ko šis norėjo, o po įvykio pati bijojo ir apskritai nenorėjo pranešti apie įvykį policijai, nes buvo šoko būsenoje, bijojo kaltinamojo keršto. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios psichinė būklė, apie kurią liudijo liudytojai, nėra normali žmogui. Liudytojų nurodytos aplinkybės, sužinotos iš nukentėjusiosios, iš esmės yra tokios pačios, kaip apklausose nurodė ir pati nukentėjusioji.  

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas remiasi šių paminėtų netiesioginių liudytojų D. R. ir A. B. parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir paminėtų liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to - juos patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai: apžiūrėtas paties kaltinamojo tyrimui pateiktas valstybės tarnautojos kabinete turėtas daiktinis įrodymas, esantis prie bylos – daugiafunkcinis žvejybos karabinas, kuris užsimauna ant rankos, turi 71,9 mm ilgio ir 21,7 mm pločio atlenkiamą metalinę peilio geležtę, kuria akivaizdžiai galima žmogų sužaloti; peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad kaltinamasis įvykio laiku buvo savivaldybėje ir buvo užėjęs į tarnybinį kabinetą; nukentėjusiosios pareigybės aprašymo dokumentas, kuris patvirtina, kad ji įvykio laiku buvo valstybės tarnautoja, vykdžiusi savo tarnybines/darbines pareigas.

Tai, kad kaltinamasis turi polinkį grasinti, jei yra atsisakoma vykdyti jo norus, patvirtina ir dviejų liudytojų – gydytojų D. G. ir J. K. parodymai, kad 2019-05-31 kaltinamasis, į polikliniką atėjęs neužsiregistravęs ir laiku, kada jo šeimos gydyta jau buvo baigusi darbą, pareikalavęs išrašyti vaistus, nuėjęs skųstis pas terapinio skyriaus vedėją, pastarosios kabinete elgėsi agresyviai, išsakė grasinimą gydytoją nužudyti, taip pat sakė, kad jei paslaugos jam suteiktos čia ir dabar nebus, tai ir terapinio skyriaus vedėja patirs fizinį smurtą. Tai charakterizuoja, kad kaltinamojo elgesys, kokį jis pademonstravo ir šioje byloje nukentėjusiai valstybės tarnautojai, nebuvo atsitiktinis, taip elgiantis, išsakant grasinimus, tame tarpe ir grasinimą nužudyti, kaltinamajam jau yra pavykę pasiekti norimo rezultato, o tokius grasinimus ankstesnį kartą neužkardžius, kaltinamasis vėl pasielgė taip pat, nes suvokė, kad jo toks elgesys yra veiksmingas siekiant sau palankaus rezultato. Be to, apie tai, kad kaltinamajam būdinga nepastovi nuotaika, dirglumas, kad jis greitai provokuojasi, yra nestabilių emocijų, nurodyta ir teismo paskirtos psichiatrijos/psichologijos ekspertizės akte, kurio išvada tuo pačiu patvirtina, kad kaltinamasis yra psichiškai sveikas, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.

Taigi byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo prieš valstybės tarnautoją naudotų neteisėtų veiksmų ir išsakytų grasinamo turinio žodžių visuma, siekiant ne bet ko - bet, kad valstybės tarnautojas atliktų veiksmus kaltinamojo naudai - tai yra įpykusio dėl valstybės tarnautojo paaiškinimo, kuris iš esmės reiškė, kad nukentėjusioji, kaip valstybės tarnautoja, neturi įgaliojimų/negali atlikti kaltinamojo prašomų veiksmų jo naudai, kaltinamojo staigus atsistojimas nuo kėdės ir apėjimas ant tarnybinio stalo, prie kurio sėdėjo valstybės tarnautoja, buvusio apsaugos skydo, priėjimas prie valstybės tarnautojos ranka pasiekiamu atstumu turint rankoje daiktą, vizualiai panašų į „kastetą“, atlenkimas tame daikte buvusio peilio, tokios išvaizdos daikto iškėlimas ir mojavimas sakant, kad jis turės kažką nužudyti, nes jam niekas negali padėti, tai yra išsakant žodžius, kurių esmė buvo kaltinamojo noras kažką nužudyti, tuo pat metu turint ir mojuojant daiktų, kuriuo žmogų realiai galima sužaloti ar net sukelti sunkesnes pasekmes, apie kurias tuo metu kalbėjo kaltinamasis - patvirtina kaltinamojo nesavitikslio grasinimo valstybės tarnautojai realumą, kurį ji pagrįstai suvokė kaip nukreiptą būtent į ją, keliantį tiesioginę grėsmę jos sveikatai/gyvybei, kuri turėjo pagrindą manyti, kad nepažįstamo kaltinamojo grasinimai gali būti įgyvendinti, taip pat pasiekė ir kaltinamojo siektą tikslą, nes norėdama išvengti neigiamų pasekmių sau, prieš savo valią ir turimus įgaliojimus, nukentėjusi valstybės tarnautoja dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo priversta kaltinamajam žadėti atlikti visus jo norimus teisinio pobūdžio pageidavimus.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, jis neabejotinai suvokė, jog jo tokia veika siekiant patenkinti savo norimus teisinio pobūdžio lūkesčius, to siekiant mojuojant prieš valstybės tarnautoją peiliu bei išsakant grasinančio pobūdžio žodžius - yra draudžiama ir pavojinga. Kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad dėl jo veiksmų valstybės tarnautoja bus įbauginta, kad gali būti sutrikdyta normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla, to siekė ir pasiekė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas nuo anksčiau jau aprašytos nesavitikslės psichinės prievartos panaudojimo momento, nes kaltinamasis tokiu būdu nesiekė, kaip teismas jau pasisakė, vien tik šiaip sau įbauginti nukentėjusios valstybės tarnautojos, tačiau jis siekė, kad valstybės tarnautoja jo naudai atliktų norimus teisinio pobūdžio veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai - kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, ir, remiantis išnagrinėtų įrodymų visuma, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje. 

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. 

Atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. 

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 2020 m. sausio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu dėl naminės degtinės neteisėto įsigijimo, gabenimo ir laikymo pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, baudos nesumokėjęs, nuteistas baudžiamuoju įsakymu teistumo neturi, baustas administracinėmis nuobaudomis, paskutinį kartą 2016 m. kovo 1 d. už cigarečių be banderolių laikymą ir prekybą, baudos nesumokėjęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos gydymo įskaitoje neregistruotas, nuo 1983 m. rugsėjo 28 d. yra registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį.

Kadangi kaltinamasis, neatlikęs bausmės pagal ankstesnį įsiteisėjusį nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą), vėl padarė naują nusikaltimą, net ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atžvilgiu atvirai elgėsi nepagarbiai, ciniškai, kas rodo, jog kaltinamasis savo elgesio ir šiuo metu kritiškai nevertina, visiškai nesigaili, teismas mano, jog ankstesne švelnesne bausme tikslo nepasiekus, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių sukelta nebuvo - skiriant bausmę mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo šioje byloje laiką (BK 66 str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinat su 2020-01-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda (BK 64 str., 2 d., 65 str. 2 d.), ir, nors kaltinamasis nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, į jo deklaruotą sveikatos būklę, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų itin nebrandžiai besielgiančio, nors ir suaugęs, kaltinamojo elgesį, bei, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtą emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dėl ko ji net pakeitė darbo pobūdį, į jos baimę, kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo metu nesiartinti prie nukentėjusio asmens (BK 75 str. 5 d., 67 str. 2 d. 8 p.).

Kardomosios priemonės. 

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. 06.45 val. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 15.36 val. (2 dienas/paras) (1 t., b. l. 117-120,127). Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 153-158), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pastato, saugomas byloje (1 t., b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Iš kaltinamojo E. S. paimtas peilis/daugiafunkcinis karabinas, saugomas voke prie bylos 2 tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė/įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso išlaidos. 

Pašto išlaidos, atsižvelgiant į nedirbančio kaltinamojo sudėtingą turtinę padėtį, į jam paskirtą baudą, taip pat kaltinamojo 256,72 Eur gynybos išlaidos (VGTPT 2021-04-20 pažyma Nr. (12.33Mr) PT-2868), atsižvelgiant į tai, kad gynybą užtikrino teismas, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020-01-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda - prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą ir 16 MGL, tai yra 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00) baudą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nuteistąjį: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

bei, remiantis BK 75 str. 5 d., 67 str. 2 d. 8 p., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laiku uždrausti nuteistajam artintis prie nukentėjusiosios D. J. arčiau kaip 30 metrų atstumu, tai yra draudžiant prieiti, bendrauti, ieškoti ryšių (skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis/būti vietose, kuriose būna ar yra nukentėjusioji.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į įkalinimo įstaigą atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Išaiškinti nuteistajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.).

Jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme šioje byloje išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. 06.45 val. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. 15.36 val. (2 dienas/paras, 1:1).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje; iš E. S. paimtą peilį/daugiafunkcinį karabiną, saugomą voke prie 2 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Pašto išlaidų ir kaltinamojo gynybos išlaidų valstybei iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė