Civilinė byla Nr. e2-1235-967/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01321-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
sekretoriaujant Olgai Fadejevai,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Rugilei Šiaulytei,
atsakovės atstovei advokatei Evai Jonutytei,
trečiojo asmens atstovei advokatei Beatai Vilienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Telšių vandenys“.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždaroji akcinė bendrovė „Versina“ (toliau – ieškovė, UAB „Versina“) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (ir 2022 m. rugsėjo 2 d. patikslintu reikalavimu), prašydama priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ (toliau – atsakovė, UAB „Arginta“) 258 012,77 Eur skolą, 15 222,58 Eur sutartines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 258 012,77 Eur įsiskolinimas ieškovei susidarė už 2017 m. liepos 20 d. statybos subrangos darbų sutarties (toliau – subrangos sutartis) pagrindu atliktus statybos rangos darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).
3. Paaiškino, kad trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Telšių vandenys“ (toliau – užsakovė, UAB „Telšių vandenys“) ir atsakovė 2018 m. balandžio 16 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (toliau – rangos sutartis) dėl Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), atlikimo. Dalies rangos sutartyje numatytų projektavimo ir statybos darbų atlikimui atsakovė, veikdama kaip generalinė rangovė pagal rangos sutartį, subrangove pasitelkė ieškovę, tuo tikslu tarp ieškovės (kaip subrangovės) ir atsakovės (kaip generalinės rangovės) buvo sudaryta minėta subrangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo objekte atlikti darbus, kurie yra nurodyti Darbų apimčių ir kainų žiniaraštyje ir kurių bendra kaina sudarė 7 298 500 Eur (su PVM). Pagal subrangos sutartį ieškovė objekte atliko darbus, nurodytus akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė sudarė 258 012,77 Eur (plius PVM) sumą (kadangi tokiems statyboms darbams pagal įstatymą taikomas atvirkštinis PVM, todėl PVM sumos ieškovė šiuo ieškiniu iš atsakovės nereikalauja).
4. Nurodė, kad atlikusi akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus, ir nesulaukusi atsakovės apmokėjimo, ne kartą kreipėsi į ją su prašymu apmokėti ieškovės tinkamai atliktus darbus, tačiau atsakovė jų neapmokėjo, todėl ieškovė 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikė atsakovei pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepagrįsto atsisakymo priimti ir atsiskaityti už atliktus darbus“ (toliau – pretenzija) kartu su aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui (toliau – PVM sąskaita faktūra) 258 012,77 Eur sumai. Atsakovė, gavusi pretenziją, 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2021-09-09 gauto UAB „Versina“ aktavimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ dar kartą atsisakė apmokėti už ieškovės atliktus darbus. Ieškovė papildomai ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę raštu (2021 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepagrįsto atsisakymo priimti ir atsiskaityti už atliktus darbus. Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Projektas „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“; 2021 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepagrįsto atsisakymo pasirašyti aktus ir vienašališko aktų pasirašymo“; 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vienašališko aktų pasirašymo“; 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepagrįsto atsisakymo pasirašyti aktus“; 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsiskaitymų už darbus pagal subrangos sutartį“), tačiau net ir po daugkartinių ieškovės kreipimųsi raštu, atsakovė įsiskolinimo nesumokėjo. Kas savo ruoštu patvirtina, kad atsakovė dar iki akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos buvo faktiškai priėmusi akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų rezultatą ir jį perdavusi užsakovei bei gavusi apmokėjimą, todėl atsakovės prieštaravimai dėl neva tai egzistuojančių akto Nr. (duomenys neskelbtini) ar jame nurodytų darbų trūkumų yra aiškiai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog užsakovė priėmusi minimus darbus iš rangovės nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nei ieškovei, nei atsakovei.
5. Paaiškino, kad nepaisant to, kas išdėstyta, atsakovė pakartotinai atsisakė apmokėti už darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą neturėdama tam jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl įvertinus aplinkybes, kad akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai yra atsakovės faktiškai priimti, perduoti užsakovei ir pastarosios apmokėti, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalimi, 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakovei pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vienašališko akto pasirašymo“ kartu su vienašališkai ieškovės pasirašytu aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio patikslinto ieškinio pateikimo dieną atsakovė vis dar nėra apmokėjusi ieškovei už akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus ieškovės atliktus darbus pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tuo tarpu subrangos sutarties 22 punktas numato, kad generalinė rangovė privalo atsiskaityti su subrangove per 3 darbo dienas po to, kai su ja už atitinkamus darbus atsiskaito perkančioji organizacija.
6. Teigė, kad subrangos sutarties 23 punktas taip pat numato, jog, jeigu generalinė rangovė nepagrįstai (esant užsakovės priimtiems ir apmokėtiems darbams) delsia atsiskaityti su subrangove ir/ar vykdyti kitą piniginę prievolę, tuomet ji privalo mokėti subrangovei 9 (devynių) procentų nuo pradelstos sumos metines palūkanas iki visiško savo prievolių įvykdymo. Akcentavo, jog palūkanų dydis prieš pasirašant subrangos sutartį buvo individualiai aptartas su atsakove. Atsakovė jokių prieštaravimų dėl palūkanų dydžio neturėjo, taigi, būdama verslininke ir turėdama didelę sutartinių santykių patirtį, įsivertino, suprato ir prisiėmė sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes. Kaip minėta, užsakovė su atsakove už darbus, atliktus pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini), galutinai atsiskaitė 2021 m. kovo 18 d., prievolė atsiskaityti su ieškove atsakovei kilo 2021 m. kovo 23 d. Metinės 9 (devynių) procentų palūkanos, skaičiuojant jas nuo 258 012,77 Eur sumos sudaro 23 221,15 Eur sumą už vienerius metus (palūkanų suma 1 dienai – 64,50 Eur). Taigi, kadangi pareiga atsiskaityti su ieškove atsakovei kilo 2021 m. kovo 23 d., o ieškinys buvo pareikštas 2022 m. lapkričio 18 d., tai 9 (devynių) procentų palūkanos skaičiuojamos už 7 mėn. ir 18 dienų yra lygios 15 222,58 Eur (11 610,58 Eur (suma už 6 mėn. laikotarpį, kuris suėjo 2021 m. rugsėjo 23 d.)) + 3 612 Eur (suma už 56 dienas, skaičiuojant jas nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki ieškinio pateikimo).
7. CK 1.115 straipsnio 5 dalyje yra numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių išieškojimo). Pažymėjo, kad apie tai, jog užsakovė yra atsiskaičiusi už darbus, numatytus akte Nr. (duomenys neskelbtini), ji žinojo tik iš žodinių pokalbių; informacija apie apmokėjimą nuo jos buvo slepiama, todėl prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti.
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais, kadangi ieškovė subrangos sutartyje ir rangos sutartyje nustatytų darbų dalies neatliko, dalį atliko netinkamai ir ne laiku bei šių darbų neperdavė atsakovei.
9. Atsakovės teigimu, UAB „Telšių vandenys“ (užsakovė) nei už atliktus, nei už neatliktus ieškovės (subrangovės) darbus nesumokėjo, t. y. iki šiol UAB „Telšių vandenys“ teigia, kad ieškovė nėra pateikusi visos sutarties vykdomosios dokumentacijos, nėra atlikusi bandymų, o atlikti darbai turi trūkumų, ir dėl šių priežasčių UAB „Telšių vandenys“ negali naudotis ieškovės darbų rezultatu. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, laikė, kad UAB „Telšių vandenys“ neturėjo pareigos mokėti atsakovei už ieškovės atliktus darbus, todėl teiginiai, jog UAB „Telšių vandenys“ yra priėmusi ieškovės atliktus darbus ir už juos „atsiskaičiusi“, prieštarauja byloje esantiems UAB „Telšių vandenys“ rašytiniams dokumentams, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.
10. Paaiškino, kad rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.6 punkte yra nustatyta, jog atliktus darbus UAB „Telšių vandenys“ priima atliktų darbų aktais, tačiau tokie aktai byloje nėra pateikti, kadangi UAB „Telšių vandenys“ iš ieškovės atliktų darbų nepriėmė.
11. Taip pat pažymėjo, kad subrangos sutarties 1 ir 17 punktai nustato, jog darbai laikytini atliktais tik tada, kai ieškovė atlieka statybos darbus ir gauna šiems darbams reikalingus leidimus, licenzijas, parengia darbų vykdomąją dokumentaciją, bandymų ir matavimų dokumentus ir visa tai perduoda atsakovei atliktų darbų aktais, t. y. ieškovė laikoma neatlikusi darbų iki tol, kol statybos darbai, nurodyti subrangos sutarties priede Nr. (duomenys neskelbtini), nėra atlikti ir kartu su subrangos sutarties 1 punkte nurodytais dokumentais atliktų darbų aktais nėra perduoti atsakovei. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai yra atlikti ir yra atlikti pagal subrangos sutarties 1 ir 17 punktų reikalavimus, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės atlikti darbai turi trūkumų, dalis darbų iš viso nėra atlikti, be to, ieškovė kartu su aktu Nr. (duomenys neskelbtini) neperdavė atsakovei jokių akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų statybos darbų vykdomųjų dokumentų, leidimų ir licenzijų, bandymų ir matavimų dokumentų. Tokiu būdu, UAB „Telšių vandenys“ negali organizuoti statybos užbaigimo procedūros ir pradėti teisėtai naudoti ieškovės darbų rezultato.
12. Pabrėžė, jog subrangos sutarties 22 punkto sąlyga apibrėžė mokėjimo terminus, ne mokėjimo pagrindus, kadangi šioje subrangos sutarties sąlygoje nėra nustatyta atsakovės pareigos sumokėti ieškovei viską, ką atsakovė gavo iš užsakovės UAB „Telšių vandenys“ už ieškovės atliktus rangos darbus ir juo labiau, nėra nustatyta, jog už rangos darbus atsakovė privalo mokėti ieškovei dalimis, kurios yra lygios iš UAB „Telšių vandenys“ gaunamoms sumoms. Tuo tarpu ieškovė sutartinę sąlygą aiškina taip, lyg ieškovei atsakovė turi prievolę sumokėti viską, ką gavo iš UAB „Telšių vandenys“ už ieškovės atliktus darbus, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė atliko rangos darbus, ar juos atliko tinkamai ir ar perdavė jų rezultatus atsakovei. Taigi, ieškovei darbų neatlikus arba juos atlikus netinkamai, atsakovei visiškai atsiskaičius su ieškove, ji nebeturėtų jokio teisinio instrumento išsireikalauti iš ieškovės, kad ši atliktų darbus ar atliktų juos tinkamai, ištaisytų darbų trūkumus ir perduotų atliktų darbų rezultatus ir jų dokumentus atsakovei.
13. Atsakovė atkreipė ypatingą dėmesį į tai, jog nei subrangos sutarties derinimo ir pasirašymo metu, nei jos vykdymo metu, neketino gavusi atlyginimą iš UAB „Telšių vandenys“ nesumokėti už ieškovės kokybiškai, laiku ir pagal subrangos reikalavimus atliktus darbus.
14. Taip pat pažymėjo, jog nesutinka su reikalavimu dėl palūkanų, kadangi, kaip minėta, atsakovė nedelsia atsiskaityti su ieškove, bet pagrįstai atsisako priimti ieškovės atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus darbus, todėl atsakovė prievolės mokėti ieškovei už atliktus darbus, dar neturi. Taigi, neturėdama prievolės mokėti, atsakovė negali uždelsti jos vykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės jos naudai 9 proc. dydžio sutartines palūkanas, kurios yra lygios 15 222,58 Eur, yra nepagrįstas. Be to, priešingai nei patikslintame ieškinyje teigė ieškovė, palūkanų dydis prieš pasirašant subrangos sutartį nebuvo individualiai aptartas su atsakove, pati ieškovė neneigė, kad subrangos sutarties projektą, tame tarpe ir nustatyta sąlyga dėl palūkanų dydžio, parengė ir atsakovei pateikė ieškovė, t. y. ieškovė nustatė šias atsakovės atžvilgiu akivaizdžiai nesąžiningas sąlygas. Be to, subrangos sutarties 23 punkte nustatytas palūkanų dydis yra trečdaliu didesnis nei įstatyme – CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas ir praktikoje taikomas 6 proc. palūkanų dydis.
15. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė pripažįsta, kad jos reikalavimui priteisti 15 222,58 Eur palūkanas yra taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių išieškojimo), tačiau 9 procentų palūkanas ieškovė skaičiuoja už 7 mėnesius ir 18 dienų, o ne už 6 mėnesius, kaip nustatyta CK 1.115 straipsnio 5 dalyje. Be to, reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ieškovė pareiškė tik 2022 m. rugsėjo 2 d., nors jau 2021 m. lapkričio 18 d. ieškinyje nurodė, kada atsakovė atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai buvo perduoti ir priimti užsakovės UAB „Telšių vandenys“, ir kad už juos UAB „Telšių vandenys“ yra sumokėjusi, tokiu būdu, ieškovė praleido CK 1.115 straipsnio 5 dalyje nustatytą senaties terminą reikalavimui teisme pareikšti, ir, nors ieškovė ir pripažįsta, kad praleido senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti ir todėl prašo teismo jį atnaujinti, ji nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl jį praleido, priešingai, pati ieškovė teigė žinojusi, kad UAB „Telšių vandenys“ yra atsiskaičiusi už darbus, numatytus atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismui nėra jokio pagrindo atnaujinti UAB „Versina“ praleistą ieškinio senaties terminą.
16. Ieškovė pateiktu dubliku prašė ieškinį tenkinti. Dublike iš esmės nurodė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai pažymėdama, kad jokie statybos rangos darbai, neturint tam būtinų dokumentų, įskaitant leidimus ir licencijas, apskritai negalėtų būti vykdomi, o iš bylos medžiagos akivaizdu, kad minėti darbai buvo ne tik atlikti bei perduoti atsakovei, bet jų rezultatu užsakovė jau faktiškai naudojasi. Pagal tarp ieškovės, atsakovės ir užsakovės susiklosčiusią darbų vykdymo ir priėmimo praktiką, daugeliu atvejų visus su darbais susijusius dokumentus ieškovė teikė tiesiogiai užsakovei, taigi atsakovei yra žinoma, kad visi dokumentai, susiję su darbų, kurie buvo vykdyti subrangos sutarties pagrindu, atlikimu, buvo perduoti užsakovei, visi bandymai, kurie turėjo būti atlikti, taip pat yra atlikti; atsakovė su užsakove sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu būtent atsakovė užsakovei buvo įsipareigojusi atlikti darbus sutartu laiku, tuo tarpu ieškovė subrangos sutarties pagrindu atliko tik dalį rangos sutartyje numatytų darbų, o už kitos dalies darbų atlikimą buvo atsakinga pati atsakovė, todėl akivaizdu, kad jeigu atsakovė vėlavo užsakovei laikui atlikti darbus, tai įvyko tik išimtinai dėl jos pačios veiksmų, tačiau tai niekaip nesusiję su darbų, numatytų akte Nr. (duomenys neskelbtini), atlikimu, todėl nesudaro pagrindo nemokėti už šiuos darbus.
17. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Triplike iš esmės nurodė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai pažymėdama, kad ieškovė nenurodė, iš kur atsakovei turi būti žinoma, jog ieškovė perdavė su darbų atlikimu susijusius dokumentus UAB „Telšių vandenys“. Kaip ir nėra žinoma, ar tie tariamai ieškovės perduoti dokumentai yra statybos išpildomieji dokumentai, kadangi byloje nėra nė vieno dokumento, kuris patvirtintų teiginį, jog ieškovė perdavė visus statybos išpildomuosius dokumentus ne tik atsakovei, bet ir UAB „Telšių vandenys“. Antstolės Gintarės Mankevičienės 2021 m. rugpjūčio 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurį teismui perdavė atsakovė, taip pat nėra jokių duomenų, kad UAB „Telšių vandenys“ būtų gavusi iš UAB „Versina“ išpildomuosius dokumentus, kad būtų juos peržiūrėjusi ir priėmusi. Tuo pačiu pažymint, kad subrangos sutarties 1 ir 17 punktuose nustatyta ieškovės pareiga perduoti statybos išpildomuosius dokumentus yra skirta ne kam kitam, kaip atsakovei. Paaiškino, kad atsakovei nėra žinoma jokių aplinkybių, jog ieškovės atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų rezultatais naudojasi UAB „Telšių vandenys“.
18. Trečiasis asmuo UAB „Telšių vandenys“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ją pašalinti iš trečiųjų asmenų, dėl ginčo esmės spręsti teismo nuožiūra bei priteisti iš pralaimėjusios šalies jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove sudarė rangos sutartį; ieškovė su atsakove sudarė subrangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė dalį darbų, sutartų rangos sutartimi, perdavė ieškovei.
19. Paaiškino, kad atsakovė iki 2021 m. kovo 8 d., kaip buvo sutarta, darbų neužbaigė, tuo tarpu atlikti darbai – turi trūkumų, neatlikti atidavimo naudoti bandymai bei nepateikti visi reikalingi dokumentai. Atsižvelgdama į tai, UAB „Telšių vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl kompensacijos už darbų uždelsimą priteisimo.
20. Pabrėžė, jog UAB „Telšių vandenys“ ir subrangovės nesieja teisiniai santykiai, todėl, kaip minėta, dėl ginčo esmės prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčo tarp generalinės rangovės ir subrangovės atveju teisiškai nėra reikšminga, ar UAB „Telšių vandenys“ yra atsiskaičiusi su atsakove pagal rangos sutartį. Nepaisant to, paaiškino, kad už ieškovės nurodytus darbus pagal atsakovės atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su atsakove yra atsiskaičiusi.
21. Teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl atsakovė neatsiskaitė už atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus, yra ta, jog ieškovė neįvykdė subrangos sutarties reikalavimo perduoti atsakovei statybos darbų vykdomuosius dokumentus, leidimus ir licencijas, bandymų ir matavimų dokumentus. Tuo tarpu ieškovės teiginiai, jog daugelį atvejų visus su darbais susijusius dokumentus ji teikė tiesiogiai UAB „Telšių vandenys“, yra neatitinkantys tikrovės. UAB „Telšių vandenys“ nei iš ieškovės, nei iš atsakovės rangos sutarties vykdymo dokumentų negavo. Pažymėjo, kad UAB „Telšių vandenys“ trūkstamus dokumentus išvardijo dar 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašte, tačiau atsakovė jame išvardintų dokumentų su lydraščiu ieškovei nepateikė.
22. Pabrėžė, kad kategoriškai nesutinka su teiginiu, jog UAB „Telšių vandenys“ ieškovės darbų rezultatu užsakovė jau faktiškai naudojasi. Ieškovė darbus, susijusius su dumblo sausinimo įrenginiais, aktuoja 100 proc., kai tuo tarpu šiems darbams yra nustatyti neginčytini defektai. Analogiška situacija dėl ieškovės nurodytų statybos darbų: pamatai įrenginiams, oro nuvedimas, vandentiekio ir nuotekų vamzdynų privedimas, šilumos transportavimo vamzdynai, elektros prie valdymo spintos privedimas, kėlimo mechanizmai ir kt. Kiti atsakovės atliktų darbų defektai nurodyti UAB „Telšių vandenys“ raštuose, pateiktuose byloje.
23. UAB „Telšių vandenys“ teigimu, ji iki šiol negali vykdyti rangos sutartyje numatytų darbų ir statybos užbaigimo procedūrų, už kurias atsako atsakovė, o tai, kad rangos sutartyje numatytas darbų baigimo laikas praleistas dėl atsakovės kaltės, pripažinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu (teismo sprendimas neįsiteisėjęs).
Teismas
konstatuoja:
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
24. Byloje nustatyta, kad trečiasis UAB „Telšių vandenys“ ir atsakovė 2018 m. balandžio 16 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ dėl Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), atlikimo. Dalies rangos sutartyje numatytų projektavimo ir statybos darbų atlikimui atsakovė, veikdama kaip generalinė rangovė pagal rangos sutartį, sudarė su ieškove (kaip subrangove) subrangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo objekte atlikti darbus, kurie yra nurodyti Darbų apimčių ir kainų žiniaraštyje ir kurių bendra kaina sudarė 7 298 500 Eur (su PVM). Pagal subrangos sutartį ieškovė objekte atliko darbus, nurodytus akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė sudarė 258 012,77 Eur.
25. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė sudarė iš viso 16 aktų, už aktus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė su ieškove atsiskaitė, pretenzijų neturėjo. Atsakovė atsisakė pasirašyti Aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl apmokėjimo už aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nes, kaip įrodinėja atsakovė, darbai buvo su trūkumais, neatlikti bandymai, nepateikti atitinkami dokumentai, kaip tai numatyta sutarties 1 punkte. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė vienašališkai pasirašė Aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
26. Taigi ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, jog atsakovė nesumokėjo už darbus, kuriuos atliko ieškovė – darbo projekto „Laida 0“ parengimas, aktuotas atliktų darbų kiekis – 15 proc., suma – 12 502,54 Eur, užsakovei perduota 2020 m. birželio mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); elektros tiekimo, ryšių, signalizacijos ir kt. tinklai bei įrenginiai naujai statomo dumblo ūkio teritorijoje, transformatorinė, aktuotas atliktų darbų kiekis – 100 proc., suma – 24 642,65 Eur, užsakovei perduota 2021 m. vasario mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); statybos darbai: pamatai įrenginiams, oro nuvedimas, vandentiekio ir nuotekų vamzdynų privedimas, elektros prie valdymo spintos privedimas, kėlimo mechanizmai ir kt., aktuotas atliktų darbų kiekis – 13 proc., suma – 15 850,90 Eur, užsakovei perduota 2021 m. vasario mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); statybos darbai: pamatai įrenginiams, oro nuvedimas, vandentiekio ir nuotekų vamzdynų privedimas, elektros prie valdymo spintos privedimas, kėlimo mechanizmai ir kt., aktuotas atliktų darbų kiekis – 20 proc., suma – 13 097,60 Eur, užsakovei perduota 2021 m. vasario mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); statybos darbai: pamatai įrenginiams, oro nuvedimas, vandentiekio ir nuotekų vamzdynų privedimas, šilumos transportavimo vamzdynai, elektros prie valdymo spintos privedimas, kėlimo mechanizmai ir kt., aktuotas atliktų darbų kiekis – 20 proc., suma – 29 436,80 Eur, užsakovei perduota 2020 m. lapkričio mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); statybos darbai: pamatai įrenginiams, oro nuvedimas, vandentiekio ir nuotekų vamzdynų privedimas, šilumos transportavimo vamzdynai, elektros prie valdymo spintos privedimas, kėlimo mechanizmai ir kt., aktuotas atliktų darbų kiekis – 20 proc., suma – 15 567,80 Eur, užsakovei perduota 2020 m. birželio mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. gruodžio mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); statybos darbai: pamatai įrenginiams, oro nuvedimas, vandentiekio ir nuotekų vamzdynų privedimas, elektros prie valdymo spintos privedimas, kėlimo mechanizmai ir kt., aktuotas atliktų darbų kiekis – 19 proc., suma – 37 137,78 Eur, užsakovei perduota 2020 m. rugsėjo mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. vasario mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); procesų valdymo ir automatizacijos darbai, aktuotas atliktų darbų kiekis – 100 proc., suma – 61 789 Eur, užsakovei perduota 2020 m. birželio mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. gruodžio mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); įranga ant pūdytuvo ir jo viduje, vamzdynai ir kt., aktuotas atliktų darbų kiekis – 20 proc., suma – 32 536,20 Eur, užsakovei perduota 2020 m. gruodžio mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); bendrieji statybos darbai technologinės įrangos sumontavimui (talpa, dangtis, kvapų surinkimo sistema, pamatai, vamzdynai, bandymai ir kt.), aktuotas atliktų darbų kiekis – 20 proc., suma – 1 652,60 Eur, užsakovei perduota 2020 m. gruodžio mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); bendrieji statybos darbai technologinės įrangos sumontavimui (pamatai ir kt.), dujų ir nuotekų vamzdynų privedimas, elektros prie valdymo spintos privedimas, aktuotas atliktų darbų kiekis – 20 proc., suma – 4 823,60 Eur, užsakovei perduota 2020 m. gruodžio mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); elektrotechnikos darbai, aktuotas atliktų darbų kiekis – 100 proc., suma – 4 236 Eur, užsakovei perduota 2021 m. vasario mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); procesų valdymo ir automatizacijos darbai, aktuotas atliktų darbų kiekis – 100 proc., suma – 2 823 Eur, užsakovei perduota 2021 m. vasario mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); bendrieji statybos darbai technologinės įrangos sumontavimui (pamatai ir kt.), dujų vamzdynų privedimas, elektros prie valdymo spintos privedimas, aktuotas atliktų darbų kiekis – 5 proc., suma – 575,30 Eur, užsakovei perduota 2021 m. vasario mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); elektrotechnikos darbai, aktuotas atliktų darbų kiekis – 100 proc., suma – 423 Eur, užsakovei perduota 2021 m. vasario mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini); procesų valdymo ir automatizacijos darbai, aktuotas atliktų darbų kiekis – 100 proc., suma – 918 Eur, užsakovei perduota 2021 m. vasario mėn. tarp užsakovės ir atsakovės sudarytu atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini).
27. Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
28. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas).
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 38 punktą).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45 punktas).
32. CK 6.650 straipsnyje nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (4 dalis).
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).
34. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CK įtvirtintas statybos rangos santykių teisinis reglamentavimas grįstas, be kita ko, bendruoju sutarčių uždarumo principu, kurio esmė ta, kad sutartis, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusioms šalims, todėl tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.
35. Apibendrinant konstatuotina kad ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės, kaip rangovės, ir atsakovės, kaip užsakovės; dėl ginčo šalių tarpusavio prievolių ir atsakomybės turi būti sprendžiama, be kita ko, vadovaujantis sutarties uždarumo principu, juo labiau kad pačioje tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytos nuostatų sąsajos su sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens.
36. Byloje trečiasis asmuo UAB ,,Telšių vandenys“ patvirtino, jog atsakovei už akte Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus darbus yra sumokėta.
37. Ginčo sutartyje šalys susitarė dėl apmokėjimo už atliktus darbus (sutarties 22 punktas), nustatydamos, kad generalinis rangovas privalo atsiskaityti su subrangovu per 3 darbo dienas po to, kai su juo už atitinkamus darbus atsiskaito perkančioji organizacija. Sutarties 24 punkte nustatyta, kad šalys aiškiai susitaria, kad atsakovė neturi teisės sulaikyti jokių mokėjimų ieškovei ir neturi teisės atlikti jokių vienašališkų tarpusavio piniginių prievolių įskaitymų. Be to, šalys aiškiai susitaria, kad tarpinių darbų rezultatų vertės faktinis įvertinimas ir nurodymas tarpiniuose aktuose atliekamas vadovaujantis 1 priede esančiu darbų kainų žiniaraščiu (sutarties 25 punktas).
38. Taigi tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos nesudaro pagrindo abejoti, jog atsakovė neturi teisės sulaikyti tam tikrų sumų už ieškovės atliktus darbus, tokią išvadą leidžia ne tik sisteminis sutarties nuostatų aiškinimas, bet ir sutarties 22, 24, 25 punktuose įtraukti žodžiai ,,privalo“, ,,aiškiai susitaria“.
39. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tą aplinkybę, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą, užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).
40. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011.).
41. Taigi pagal anksčiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, terminas, per kurį reikia nurodyti darbų trūkumus, nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingas, nes nepanaikina atsakovės teisės ginčyti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė, turėdama pareigą sumokėti vadovaujantis sutarties 22 punktu, taip pat turi teisę reikalauti ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymo, tame tarpe ir dokumentų pateikimo ar atitinkamų bandymų atlikimo, kaip tai numatyta sutarties 1, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 19 punkte.
42. Remiantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 258 012,77 Eur skola
Dėl delspinigių
43. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
44. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės iš viso 15 222,58 Eur (11 610,58 Eur (suma už 6 mėn. laikotarpį, kuris suėjo 2021 m. rugsėjo 23 d.)) + 3 612 Eur (suma už 56 dienas, skaičiuojant jas nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki ieškinio pateikimo) dydžio delspinigius, kurie paskaičiuoti remiantis sutarties 23 punktu, numatančiu, jog, jeigu atsakovė nepagrįstai (esant trečiojo asmens priimtiems ir apmokėtiems darbams) delsia atsiskaityti su ieškove ir/ar vykdyti kitą piniginę prievolę, tuomet ji privalo mokėti ieškovei devynių procentų nuo pradelstos sumos metines palūkanas iki visiško savo prievolių įvykdymo.
45. Atsakovė prašo teismo reikalavimą priteisti 15 222,58 Eur atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senatį, arba kaip nepagrįstą, o teismui vis dėlto nusprendus atnaujinti ieškinio senatį ir reikalavimą pripažinus pagrįstu, sumažinti prašomą sumą iki 10 008,76 Eur, pritaikius CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytą ir praktikoje taikomą 6 proc. palūkanų dydį.
46. Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
47. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnis) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
48. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).
49. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis).
50. Šalių sutartyse numatyta delspinigių suma yra aiškiai įvardinta. Tai leidžia daryti išvadą, kad delspinigių dydis buvo individualiai aptartas ir abiem šalims buvo priimtinas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėjo, kad sudarydama sutartį su ieškove ji neturėjo galimybės ar negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir dėl sutartimi nustatytų delspinigių dydžio. Šalys pasirašydamos ginčo sutartį įvertino prisiimamą riziką ir numatė įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Ginčo sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, o tai reiškia, kad jos gebėjo pamatuoti prisiimtą riziką. Sutikdama su tokiomis sąlygomis, būdama protinga ir atsakinga verslo subjekte, atsakovė turėjo suvokti galimas pasekmes neapmokėjus laiku (per tris dienas po to, kai su atsakove atsiskaitė trečiasis asmuo) ir numatyti, kokio dydžio delspinigius jai teks sumokėti. Ieškovė ir atsakovė buvo lygiavertės rangos sutarties šalys, juridiniai asmenys, veikiantys statybų sektoriuje, todėl, teismo vertinimu, įsikišimas į šiuos santykius turėtų būti tik išimtiniais atvejais ir tik kai šalys tai pagrindžia. Šiuo atveju atsakovė konkrečių įrodymų, dėl ko delspinigių dydis turėtų būti laikomas neprotingai dideliu, nepateikė.
51. Teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką šalių susitartas netesybų dydis pats savaime nelaikomas neprotingai dideliu, o atsakovė turėjo įrodyti, jog šis dydis konkrečiu atveju pažeidžia skolininko interesus ir turi būti vertinamas kaip galimybė kreditoriui nepagrįstai praturtėti. Ginčo atveju šios aplinkybės nebuvo įrodytos. Pažymėtina, kad atsakovė deklaratyviai teigia, jog delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, tačiau toks argumentas negali būti laikomas pagrįstu, nes atsakovė klausimą dėl delspinigių dydžio iškėlė tik nagrinėjamos bylos procese. Iki tol atsakovė neinicijavo rangos sutartimis numatyto netesybų dydžio pakeitimo (jų iki teismo proceso neginčijo), nesikreipė į ieškovę dėl delspinigių dydžio sumažinimo. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė susitarti iš anksto reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Vienas iš netesybų tikslų yra skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl konstatavus, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolių ir ieškovei laiku už darbus nesumokėjo, nėra pagrindo mažinti šalių rangos sutartimi sulygtų netesybų ar pripažinti jas neprotingai didelėmis (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, 6.258 straipsnio 1, 3 dalys).
52. Teismas sprendžia, kad 9 proc. metinių palūkanų tarifas, įvertinus, jog jis numatytas sutartyje, sudarytoje tarp dviejų privačių juridinių asmenų, veikiančių statybos sektoriuje, bei ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma, palyginus su pagrindinio reikalavimo suma, nėra aiškiai per dideli ir juos mažinti pagrindo nėra. Teismo vertinimu, šioje situacijoje delspinigių mažinimas atsakovės prašomu būdu iš esmės paneigtų šalių susitarimą, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą, neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis).
53. Pasisakydamas dėl senaties termino, teismas pažymi, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių išieškojimo) Tačiau 9 procentų palūkanas ieškovė skaičiuoja už 7 mėnesius ir 18 dienų, o ne už 6 mėnesius, kaip nustatyta CK 1.115 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikdama ieškinį dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, negalėjo tiksliai paskaičiuoti delspinigių, kas sudaro pagrindą spręsti, jog yra pagrindas atnaujinti senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, tačiau nėra pagrindo delspinigius skaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, nes akivaizdu, kad ieškinio pateikimas nebuvo siejamas su ieškovės (ne)disponuojama informacija apie trečiojo asmens atsakovei sumokėtas sumas už ieškovės atliktus darbus, todėl palūkanos skaičiuojami už 6 mėn. ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 11 610,58 Eur palūkanų.
Dėl procesinių palūkanų
54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
55. Teismui ieškinį iš esmės tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. lapkričio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
57. Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, teismas dėl jų nepasisako.
58. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį tenkina 89,68 proc. dalyje.
59. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
60. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 11 096,22 Eur atstovavimo išlaidų, trečiasis asmuo -1489 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos, įvertinus bylos sudėtingumą mažintinos ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina iš viso 8 000 Eur atstovavimo teisme išlaidų. Trečiojo asmens patirtos atstovavimo išlaidos paskirstomos tarp šalių, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteisiant 1469,35 Eur, o iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisiant 19,65 Eur. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiama 2981,12 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
priteisti iš atsakovės UAB ,,Arginta“, j. a. k. 120930752, ieškovės UAB ,,Versina“, j. a. k. 180346182, naudai 258 012,77 Eur sumą už pagal subrangos sutartį atliktus darbus, 11610,58 Eur sutartines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteisiamą skolos ir delspinigių sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 000 Eur atstovavimo išlaidų bei 2981,12 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti trečiojo asmens UAB ,,Telšių vandenys“, j. a. k. 180153137, naudai iš ieškovės UAB ,,Versina“, j. a. k. 180346182, 19,65 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti trečiojo asmens UAB ,,Telšių vandenys“, j. a. k. 180153137, naudai iš atsakovės UAB ,,Arginta“, j. a. k. 120930752, 1469,35 Eur atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė