Civilinė byla Nr. e2YT-7405-292/2018

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02999-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.1 

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant A. Č.,

dalyvaujant pareiškėjai N. R., jos atstovui advokatui T. J.,

suinteresuotam asmeniui M. Z., jo atstovui advokatui V. T.,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. Z., M. Z.. 

               Teismas

n u s t a t ė :

                pareiškėja N. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po jos motinos J. Z. mirties (duomenys neskelbtini), ji ir jos sesuo A. K. priėmė motinos palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti, o po jos sesers A. K. mirties(duomenys neskelbtini), ji priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

                Teismo posėdžio metu pareiškėja atsisakė reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo A. Z. mirties(duomenys neskelbtini), ji priėmė jo palikimą. 

                Nurodė, kad ji Alytaus rajono 2-jo notarų biuro 2018-08-23 pranešimu Nr. 75 buvo informuota, jog išreikštų savo valią dėl motinos J. Z., mirusios(duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo ir pateiktų įrodymus, kad priėmė mirusios motinos palikimą, t. y. teismo sprendimą.

Po motinos mirties į Alytaus rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiosios sūnus A. Z.. O ji ir sesuo A. K., mirusiosios dukros, po motinos mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Alytaus

Jos sesuo A. K. mirė(duomenys neskelbtini). Po jos mirties faktiniu valdymu jos palikimą priėmė ji.

A. K. palikimo priėmimo faktinės aplinkybės buvo nagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2-604-887/2018. Sesuo jos mirties momentu buvo našlė, vaikų neturėjo, testamento nepaliko, palikimo priėmimo faktas pagal įstatymą nenustatytas. Ji po sesers mirties moka mokesčius už elektrą, sesers drabužius ir lovą išmetė, sutvarkė namus, nulupo tapetus, pakabino naujas užuolaidas, atvežė stalą. Žeme leido naudotis ūkininkui panaudos pagrindais, kad neapželtų žole, žolės šienavimui samdė žmogų. Ji palaidojo seserį ir prižiūri jos kapavietę. Pardavė sesers telyčią ir pinigus panaudojo laidotuvėms.

Suinteresuoti asmenys  A. Z. ir M. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, o suinteresuotas asmuo M. Z. bei suinteresuotų asmenų atstovas teismo posėdyje nurodė, kas su prašomais nustatyti juridinę reikšmę turinčiais faktais nesutinka.

Nurodė, jog pareiškėjos nurodoma Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų  civilinė byla Nr. 2-604-887/2018 pradėta jų iniciatyva, kadangi jie notarei M. B. buvo pateikę pareiškimus, kad pareiškimą priėmė pareiškimu notarei.

Tokiu būdu, po tėvo A. Z. mirties, jo palikimą pareiškimais pateiktais notarei, priėmė jų motina J. Z., ir mirusiojo vaikai - A. Z., M. Z. ir A. K.. Motinai J. Z. ir sūnui A. Z. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal  įstatymą, o M. Z. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. A. K. nors tėvo palikimą priėmė pateikdama notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau ji paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nėra gavusi. A. K. mirė(duomenys neskelbtini).

M. Z. pagal tėvo A. Z. (duomenys neskelbtini)testamentą buvo testamentinis įpėdinis, kuris 2000-07-11 pareiškimu notarei pareiškė, kad palikimą pagal testamentą priima. Tą pačią dieną jis pareiškimu nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies atsisakė motinos J. Z. naudai.

Jam prašant, 2003-02-25 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu jis paveldėjo ½ dalį 36,04 kv. m. buto, esančio(duomenys neskelbtini). Į kitą buto dalį paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas jo motinai J. Z..

A. Z. ir M. Z. priimtu palikimu naudojasi.

Pareiškėja N. R. po tėvo mirties notarei pateikė pareiškimą, kad priima po tėvo mirties atsiradusį palikimą, tačiau čia pat pareiškimu notarei jai tenkančios tėvo palikimo dalies atsisakė motinos naudai. Tokiu būdu, tėvo palikimą ji jau yra priėmusi.

Po motinos mirties visą jos palikimą priėmė A. Z., notarei pateikdamas pareiškimą apie palikimo priėmimą. Jis kartu su broliu M. Z. nuo tėvo mirties namus, esančius (duomenys neskelbtini)kaime ir 5,44 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ir tvarkė.

2018-09-17 A. Z. sutikus, CK 5.57 straipsnyje nustatyta tvarka, M. Z. notarei pateikė pareiškimą, kad po J. Z. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dar nėra gavęs.

Po sesers A. K. mirties palikimą priėmė ne tik pareiškėja N. R., bet ir jie. Visi buvo sutarę dėl pastatų priežiūros. Pareiškėja turėjo prižiūrėti tvartą, M. Z.- kluoną, o A. Z.- gyvenamąjį namą. Be to, A. Z. naudojosi 5.44 ha žemės sklypu, esančiu(duomenys neskelbtini) kaime.

Jie visi turi namų raktus ir gali ten patekti bet kada. Nors 2011 metais gyveno(duomenys neskelbtini), tačiau atvykti į tėvų sodybą jiems buvo netoli, priešingai nei pareiškėjai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Sodyboje ji nebūdavo ir nesilankydavo, tvarto neprižiūrėjo ir netvarkė, dėl kiauro stogo tvartas labai nukentėjo.

Jie sodyboje keitė kluono stogą, todėl jis yra geriausiai išsilaikęs pastatas. Pakeistos kluono durys, atstatyta malkinė, sutvarkytas gyvenamojo namo prieangis, namo viduje pakeista grindų danga, įstiklinti gyvenamo namo ir lauko virtuvės išdaužti langai. Viską darė patys- ūkio būdu. Todėl nėra išlikusių dokumentų. Taip pat jie šienavo sodybos kiemo žolę, genėjo obelis, tvarkė viską ką reikėjo. Be to, disponavo sesers daiktais ir turtu. Po jos mirties arklį pardavė J. A.. Jie dirbo tėvo paliktą žemę. Su pareiškėja sodyboje susitikdavo labai retai. Gali būti, kad ji atvykdavo kitu laiku, kai jų nebūdavo.

                      Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Pareiškimas tenkinamas, dalyje byla nutrauktina. 

        I. Ar nuo prašomų nustatyti faktų priklausys asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas

        Iš prie bylos prijungtų A. Z. ir J. Z. bylų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo palikimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirus pareiškėjos N. R. ir suinteresuotų asmenų A. Z. ir M. Z. tėvui A. Z., dėl palikimo, atsiradusio po jo mirties, į notarų biurą kreipėsi sutuoktinė J. Z. ir mirusiojo vaikai - M. Z., A. Z., A. K.. M. Z. ir N. R. atsisakė pagal įstatymą jiems priklausančios palikimo dalies motinos J. Z. naudai. M. Z. priėmė  palikimą - ½ dalį buto, esančio(duomenys neskelbtini), pagal testamentą, nes ½ daliai nuosavybės teisės liudijimą buvo išduotas mirusiojo sutuoktinei J. Z., kadangi turtas iki A. Z. mirties buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po A. Z. mirties be buto, kurio ½ dalį pagal testamentą paveldėjo M. Z., liko 2,75 ha žemės sklypas, su statiniais, kurie nekilnojamo turto registre neįregistruoti, esantys(duomenys neskelbtini) kaime, dėl kurio palikimo priėmimo ir vyksta ginčas tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų. Į žemės sklypą A. Z. atkūrus nuosavybę, jis laikomas asmeniniu A. Z. turtu. 2,75 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaime,  ir indėlio 1/5 dalį nuo ½ dalies paveldėjo ir jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, - A. Z.. Tokiu būdu, po A. Z. mirties įstatyminiai paveldėtojai yra A. Z., kuriam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, mirusiojo sutuoktinė J. Z. ir mirusiojo dukra A. K.. Nors pastarosioms paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į joms priklausančias dalis ir neišduoti, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, pagal tuo metu galiojusio įstatymo redakciją, įpėdinis priėmė palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

        (duomenys neskelbtini) mirus J. Z., dėl paveldėjimo į po jos mirties likusį turtą į notarų biurą kreipėsi A. Z., kuris paveldėjo ¼ dalį J. Z. priklausiusio turto, į kurį jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Po motinos J. Z. mirties dėl palikimo kiti mirusiosios vaikai, t. y. pareiškėja N. R., A. K. ir M. Z. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Įstatyminis paveldėtojas M. Z. 2018-09-20 pareiškimu notarų biurui, sutikus kitam palikimą priėmusiam įstatyminiam paveldėtojui A. Z., kreipėsi dėl palikimo, atsiradusio po motinos J. Z. mirties, priėmimo, nurodydamas, kad yra dar ir kita įpėdinė - N. R., kuriai kaip teigia pareiškėja, notarė pranešė dėl valios išreiškimo priimti jai priklausančią J. Z. palikimo dalį.

        Dėl (duomenys neskelbtini)mirusios A. K. priimto palikimo dalies po tėvo A. Z. mirties palikimo priėmimo į notarinę kontorą įstatyminiai įpėdiniai, šiuo atveju broliai A. Z. ir M. Z. ir sesuo N. R., nesikreipė (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.).  A. K. mirė būdama našle ir vaikų neturėjo. Tokiu būdu, liko nepriimtas A. K. palikimas, atsiradęs po jos tėvo A. Z. mirties ir palikimas, atsiradęs po J. Z. mirties. 

        Nagrinėjamu atveju yra svarbios civilinėje byloje Nr. 2YT-604-887/2018 nustatytos aplinkybės. Pastarojoje civilinėje byloje šioje byloje suinteresuoti asmenys - A. Z. ir M. Z. kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatymo, kad po J. Z. mirties(duomenys neskelbtini), jo palikimą, susidedantį iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)kaime, priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė O. Z. ir sūnus A. Z., o po O. Z. mirties, (duomenys neskelbtini)palikimą susidedantį iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių(duomenys neskelbtini) kaime, 5,44 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaime, ir 2,71 ha žemės sklypo, esančio  (duomenys neskelbtini)kaime, priėmė A. Z., ir kad po A. K. mirties(duomenys neskelbtini), jos palikimą, susidedantį iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)kaime, priėmė jie- A. Z. ir M. Z.. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018-03-27 sprendimu (įsiteisėjęs) buvo netenkintas pareiškėjų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties jos palikimą priėmė A. Z. ir M. Z.. Teismas, atmesdamas jų reikalavimą, konstatavo, kad A. K. buvo priėmusi palikimą tiek po tėvo A. Z., tiek po motinos J. Z. mirties, likusi gyventi tėvų namuose (duomenys neskelbtini)kaime. Priešingą interesą byloje turėjusi, šioje byloje pareiškėja N. R. paneigė A. Z. ir M. Z. palikimo priėmimo faktą po A. K. mirties. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pati įrodinėja palikimo priėmimo faktą po A. K. mirties. Todėl svarbu nustatyti, ar prašomi nustatyti juridiniai faktai yra juridiniai ir ar nuo jų priklausys pareiškėjos asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, teismas mano, kad prašomas nustatyti faktas, jog po A. K. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja N. R. yra juridinis, nes jai atsiranda teisė priimti A. K. palikimą, kuris jai atsirado po tėvo A. Z. mirties ir palikimą, atsiradusį po motinos J. Z. mirties. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos J. Z. mirties palikimą priėmė ne tik pareiškėja, bet ir mirusioji A. K., yra svarbi jau minėtoje civilinėje byloje  Nr. 2-604-887 /2018 2018-03-27 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, kad A. K. po motinos mirties priėmė jos palikimą likdama gyventi tuose namuose, prejudicinė reikšmė šiai bylai ir aplinkybės, kad palikimą (savo dalį) į žemės sklypą(duomenys neskelbtini) kaime (namų valdos) jau yra priėmęs suinteresuotas asmuo A. Z., pateikdamas notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir M. Z., su kito įstatyminio įpėdinio A. Z. sutikimu. Pažymėtina, kad nurodytame teismo sprendime aplinkybės, kad A. K. palikimą priėmė ir po tėvo ir po motinos mirties, pripažintinos tik aplinkybėmis, kuriomis buvo remiamasi atmetant pareiškėjų reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog A. Z. ir M. Z. po sesers A. K. mirties priėmė palikimą- gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini)kaime, tačiau šios nustatytos aplinkybės, negali būti laikomos juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymu, kuris sukeltų teisines pasekmes. Tačiau minimu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi įrodomąją reikšmę šioje byloje, o prašomas nustatyti faktas, kad po motinos mirties palikimą priėmė ne tik pareiškėja, bet ir A. K., yra juridinis ir sukurs pareiškėjai teisines pasekmes, priimant palikimą po motinos J. Z. mirties dėl palikimo dalių. 

            II. Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo 

 Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.50 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad įpėdinio valia priimti palikimą gali būti išreikšta ir konkliudentiniais veiksmais t. y. faktiškai pradedant valdyti palikimą.  Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro dalis 2,75 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaime su nekilnojamo turto registre neįregistruotais statiniais ir dalis indėlio banke. Pareiškėja po motinos J. Z. mirties kartu su A. K. ir po sesers A. K. mirties pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu prižiūrėjo po motinos ir sesers mirties likusius gyvulius, jais disponavo, prižiūrėjo žemės sklypą, šienavo, tvarkė namus, kreipėsi į teismą, taip išreikšdama valią priimti palikimą, mokėjo ir moka mokesčius. 

Be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Iš civilinėje byloje Nr. 2-604-887/2018 surinktos medžiagos ir 2018-03-27 teismo sprendimo, pareiškėjos, liudytojų Ž. N. ir L. N. parodymų nustatyta, kad po motinos J. Z. mirties jos dukterys pareiškėja N. R. ir A. K. pradėjo valdyti pastarajai priklausiusius kilnojamus (gyvulius) ir namų apyvokos daiktus, esančius namų valdoje,  statinius- gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, A. K. po motinos mirties likdama gyventi tuose namuose, kuriuose gyveno ir iki  jos tėvų mirties, o pareiškėja naudodamasi tuo turtu, juo disponuodama ( prižiūrėjo, vėliau pardavė gyvulius- telyčią). Netikėti liudytojų, nors liudytoja L. N. yra pareiškėjos dukra, parodymais pagrindo nėra, nes pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir liudytojų liudijimai sutampa, prieštaravimų nenustatyta, o jiems ir geriausiai buvo žinomos palikimo priėmimo aplinkybės, nes J. Z. iki mirties gyveno jų šeimoje, o patys jie gyvena gretimame kaime.

Faktas, kad A. Z. ir M. Z. po sesers A. K. mirties priėmė palikimą, paneigtas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-604-887/2018, o tai reiškia, kad daugiau įpėdinių, kurie galėtų išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties, nėra.   

 Esant išreikštai pareiškėjos priimti palikimą valiai ir pradėjus valdyti registruotinus ir neregistruotinus daiktus, nustatytinas palikimo priėmimo faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). 

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas yra atmestas, t. y. iš suinteresuotų asmenų A. Z. ir M. Z. lygiomis dalimis (CPK 443 str. 6 d.).

Pareiškėja už pareiškimą yra sumokėjusi 112,50 Eur žyminį mokestį bei turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.

Valstybė turėjo 6,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.), kurios taip pat lygiomis dalimis priteistinos iš suinteresuotų asmenų. 

IV. Dėl bylos dalyje nutraukimo

            Bet kurioje proceso stadijoje, pareiškėjas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareiškimo (CPK 140 str. 1 d.).

             Pareiškėja teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo A. Z. mirties priėmė jo palikimą.

             Toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisėtų interesų ir teisių, todėl dėl nurodyto reikalavimo byla nutrauktina (CPK 42 str. 1 d., 2 d., 140 str. 1 d. 293 str. 4 p.).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjos N. R. reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį  faktą, kad po A. Z. mirties(duomenys neskelbtini), ji priėmė palikimą, pareiškėjai N. R. atsisakius šio reikalavimo.

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po J. Z. mirties(duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė N. R. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamos faktiškai jį valdyti, o po A. K. mirties(duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė N. R., pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš A. Z. ir M. Z. N. R. iš kiekvieno po 56,25 Eur žyminį mokestį ir po 300 Eur iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš kiekvieno po 356,25 eurus.  

Priteisti iš A. Z. ir M. Z. iš kiekvieno po 3,37 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

           Teisėja                                                       Dalia Kvederavičienė