Civilinė byla Nr. e2-5921-1040/2019
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00711-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.1.7.4; 3.2.6.6.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 27 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė,
sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molida“ atstovui advokatui Mindaugui Badarui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Supplementum“ atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Supplementum“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Molida“ (toliau – UAB) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Supplementum“ 8132,24 Eur skolą, 2291,74 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė pagal 2018 m. balandžio 16 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2018/42 ( toliau – Sutartis) už transporto ir ratinio krautuvo JCB4CX nuomos paslaugas, už kurias atsakovė įsipareigojo atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose neginčijo 8132,24 Eur skolos, išieškojimo išlaidų ir procesinių palūkanų, tačiau nesutiko su delspinigių dydžiu ir bylinėjimosi išlaidomis. Prašė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodoma, kad atsakovė savalaikiai neatsiskaitė, kadangi šalys buvo sutarusios, kad atsiskaitymas su ieškove bus įvykdytas įgyvendinus projektą. Susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo buvo žodinis, šalių veiksmai sutarties vykdymo metu iš esmės patvirtino tokį susitarimą buvus. Ieškovės pateiktuose suvestiniuose duomenyse apie skolos formavimąsi matyti, kad skola pradėjo formuotis nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. atsakovei neatsiskaičius pagal PVM sąskaitą faktūrą MOL Nr. 000000602, tačiau ieškovė pagal atsakovės pavedimus ir toliau teikė transportavimo ir/ar ratinio krautuvo nuomos paslaugas ir šios paslaugos buvo teikiamos dar ilgą laiką, faktiškai iki 2019 m. vasario mėn. Teigiama, kad atsakovė niekad nevengė ir neneigė pareigos atsiskaityti už atsakovės suteiktas paslaugas, ką liudija ir šalių sudarytas skolų suderinimo aktas ir šalių suderintas delspinigių suderinimo dydis pagal ieškovės išrašytą ir apskaitytą 2019 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MOL 000000654. Teigiama, kad 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MOL000570 pateikta gegužės 23 d., o atsiskaityti su ieškove reikėjo per 30 d. (Sutarties 3.1 p.). Nurodoma, kad šalių Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, ieškovei atsiuntus Sutartį elektroniniu paštu, o atsakovei ją patvirtinus. Atsakovė niekaip nedalyvavo ir neįtakojo Sutarties rengimo, dėl to, remiantis kasacinio teismo praktika, reiškiamas reikalavimas priteisti 2291,74 Eur dydžio delspinigius, grindžiant ją netesybų apskaičiavimu remiantis Sutarties 3.2 punkto nuostata, nepateikus jokių kitų, ieškovės teisę į būtent tokio dydžio netesybų reikalavimą, pagrindžiančių įrodymų, prieštarauja netesybų tikslams ir paskirčiai bei teismų pateiktiems išaiškinimams, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovė privalo teisiškai pagrįsti savo reikalavimą priteisti būtent 2291,74 Eur dydžio netesybas, juolab, kad pats ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. sąskaita delspinigius apskaičiavo taikydamas 0,02 proc. dydį. Atsakovė prašo neatlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jos patirtos nepaisant šalių susitarimo atsiskaityti kita nei Sutartyje nustatyta tvarka, neišnaudojus alternatyvių ginčo sprendimo galimybių ir nesąžiningai reiškiant reikalavimą dėl netesybų priteisimo.
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Supplementum“ atstovė palaikė prieštaravimuose nurodytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai atkreipė dėmesį, kad šalių Sutartis galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d., kai tuo tarpu sąskaitos buvo išrašomos ir 2019 m. Visgi atsakovė patvirtino, kad Sutarties neneigia ir neginčija, šalių santykiai nenutrūko ir pasibaigus Sutarties galiojimui. Patvirtino, kad delspinigius prašo mažinti vieninteliu pagrindu, t. y. tik dėl jų nepagrįstai neproporcingo dydžio, prašydama mažinti priteistinus delspinigius nuo 0,2 iki 0,02 procentų už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė prašė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. preliminarų sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovės teiginiai apie neva žodžiu sutartą kitokią atsiskaitymo tvarką su ieškove, nei buvo numatyta Sutartyje yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Ieškovė pažymėjo, kad dar 2019 m. sausio 4 d. šalys pasirašė aktą „Dėl skolų suderinimo“, kuriame atsakovė patvirtino būtent savo įsiskolinimą ieškovei. Jokių papildomų žymų ar įrašų dėl mokėtinos sumos atidėjimų nebuvo. Ieškovė atsakovei paskutinį raginimų sumokėti skolą siuntė 2019 m. balandžio 2 d., kuriame dar kartą aiškiai nurodė atsakovei, jog 8 132,24 Eur skola turi būti sumokėta ieškovei iki 2019 m. balandžio 8 d., kitu atveju skola bus perduota išieškojimui. Atsakovė nepateikė ieškovei jokio atsakymo dėl atsiskaitymo, ignoravo ieškovą ir nesiekė savo skolinio įsipareigojimo klausimų išspręsti taikiai. Ieškovės teikta PVM sąskaita-faktūra MOL000000654 su mažesniais delspinigiais geranoriškas ikiteisminis ginčo sprendimo siūlymas, kuris neteko galios nepavykus ginčo išspręsti iki teismo. PVM faktūroje nurodomas pasiūlymas nereiškia, kad šalys pakeitė Sutarties 3.2 punkte numatytą delspinigių dydį. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu. Sutartyje išdėstytas šalių susitarimas dėl delspinigių taikymo atspindi abiejų sutarties šalių laisvą ir suderintą valią. Abi šalys yra juridiniai, pelno siekiantys asmenys, kurių derybinės pozicijos Sutarties sudarymo metu buvo lygios, todėl, kiekviena iš jų turėjo realias galimybes įtakoti pasirašomos sutarties nuostatas, o nesant kompromiso (susitarimo dėl tam tikrų nuostatų) – atsisakyti nuo sutarties sudarymo. Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą atsakovei dėl pagrindinės piniginės prievolės įvykdymo 8 132,24 Eur, kurios vertė yra ženkli šalims. Be to, atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove pažeidimas yra ilgalaikis – ieškovės PVM sąskaitos- faktūros apmokėjimo pradelsimas yra daugiau nei 9 mėnesiai, pradelsimas tęsiasi visos bylos nagrinėjimo metu, o ieškovei Sutarties esmė yra būtent pajamų už parduotas prekes gavimas. Nurodo, kad nėra pagrindo mažinti ieškovės išlaidas advokato pagalbai, nes atsakovės teiginiai dėl buvusių žodinių susitarimų yra nepagrįsti. Ieškovės atsakovei siųsti raginimai sumokėti skolą patvirtina, kad ieškovė bandė ikiteisminiu būdu išspręsti ginčą, tačiau atsakovė ignoravo šiuos bandymus.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Molida“ atstovas palaikė ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus nurodytas aplinkybes. Papildomai, atsikirsdamas į atsakovės atstovės argumentus, nurodė, kad šalių sutartiniai santykiai tęsėsi ir pasibaigus sutarties galiojimui.
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovei suteikė transporto nuomos bei krovinio vežimo paslaugas pagal Sutartį ir atsakovei išrašė bei apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas-faktūras: 2018 m. rugpjūčio 31 d. MOL Nr. 000000602, 3371,06 Eur sumai, 2018 m. spalio 31 d. MOL Nr. 000000623, 3494,18 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 9 d. MOL Nr. 000000625, 48,40 Eur sumai, 2018 m. gruodžio 14 d. MOL Nr. 000000634, 50,82 Eur sumai, 2019 m. sausio 31 d. MOL Nr. 000000646, 1304,38 Eur sumai ir 2019 m. vasario 12 d. MOL Nr. 000000647, 796,18 Eur sumai (el. b. 1 t., l. 9-14). Sąskaita MOL Nr. 000000602 buvo dalinai apmokėta, todėl atsakovė liko skolingas ieškovei 8132,24 Eur. Ši skola šalių suderinta ir patvirtinta 2019 m. sausio 4 d. skolų suderinimo aktu (el. b. 1 t., l. 15). Atsakovė skolos susidarymo fakto ir jos dydžio neginčija, pretenzijų ieškovei dėl netinkamos kokybės paslaugų taip pat nepareiškė. Atsakovės UAB „Molida“ atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo dėl skolos dydžio nėra, pripažino ir patvirtino ieškovės reikalavimą atsakovei 8132,24 Eur sumai.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.
CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.
Teismo vertinimu, atsakovė neatsiskaitydama su ieškove už transporto nuomos ir krovinio vežimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka pažeidė Sutartį. Kaip minėta atsakovės atstovė neneigė ieškovės reikalavimo atsakovei 8132,24 Eur sumai, ginčydama tik netesybų dydį.
Atsižvelgiant į tai, peržiūrint Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. preliminarų sprendimą, teismas nepasisako plačiau dėl skolos fakto ir dydžio, kuriuos atsakovė pripažino. Ši preliminaraus teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo paliktina nepakeista – ieškovei iš atsakovės priteistina 8132,24 Eur skolos.
Dėl delspinigių dydžio
Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų (baudos, delspinigių) tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, taip pat jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2010; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, kt.). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; ir kt.). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010, 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas per 30 dienų (Sutarties 3.1 punktas), o laiku neatsiskaičiusi mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną 0,2 procento nuo visos nesumokėtos sumos (Sutarties 3.2 punktas).
Atsakovės argumentai, kad vėliau šalys žodžiu susitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, t. y. kad atsiskaitymas su ieškove įvyks įgyvendinus projektą, nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. Atsakovė nekonkretizavo projekto pavadinimo, nenurodė konkretaus laiko, kuomet jis turėjo būti ar bus įgyvendintas, nepateikė jokių šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismui pateiktos 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. lapkričio 9 d., 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 12 d. ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui; 2019 m. sausio 4 d. šalių skolų suderinimo aktas, kuriame jokių papildomų žymų ar įrašų dėl mokėtinos sumos atidėjimų nebuvo; ieškovės pateikti įrodymai apie raginimus sumokėti skolą nesudaro pagrindo spręsti buvus šalių susitarimui apie kitokią nei sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką. Be to, Sutarties 4.5 punkte šalys susitarė, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams. Jokie rašytiniai susitarimai dėl kitokios nei Sutartyje nustatyta atsiskaitymo tvarkos teismui nepateikti, dėl to šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Sutarties 4.1 punktą Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad dvi sąskaitos išrašytos pasibaigus Sutarties galiojimui, t. y. 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 12 d. Sutartimi ieškovė suteikė atsakovei transporto ir ratinio krautuvo nuomos paslaugas. Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka (CK 6.496 straipsnis). CK 6.481 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (CK6.481 straipsnis). Šiuo atveju iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad šalių tarpusavio transporto nuomos teisiniai santykiai tęsėsi ir pasibaigus sutarties terminui ilgiau nei dešimt dienų, dėl to darytina išvada, kad sutartis tapo neterminuota. Atsakovė iš esmės neneigia ieškovės reikalavimo teisės į delspinigius pagal visas teismui pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nesutikdama tik su jų dydžiu.
Ieškovė pateikė 2019 m. gegužės 9 d. delspinigių paskaičiavimo aktą, kuriame, remiantis Sutarties 3.2 punktu skolininko UAB „Supplementum“ mokėtini delspinigiai sudaro 2 291,74 Eur (el. b. 1 t., l. 8). Atsakovė pateikė UAB „Molida“ išrašytą 2019 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MOL000000654 delspinigių apmokėjimui UAB „Supplementum“, kurioje nurodoma bendra delspinigių suma 188,70 Eur, skaičiuojant 0,02 procentus už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (el. b. 1 t., l. 42). UAB „Molida“ siųstame raginime atsakovei apmokėti skolą taipogi nurodomas reikalaujamas 188,70 Eur delspinigių dydis (el. b. 1 t., l. 17). Atsižvelgiant į tai, atsakovė sutinka tik su 188,70 Eur delspinigių dydžiu, teigdama, kad 0,2 procentų netesybos už kiekvieną uždelstą dieną yra nepagrįstai didelės, nes atsakovė Sutartį sudarė prisijungimo būdu, t. y. nesiderėdama dėl sutarties sąlygų.
Pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams (CK 6.186 straipsnio 3 dalis).
Šiame kontekste pažymėtina, kad abi Sutarties šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, besiverčiantys komercine veikla, kurių derybinės pozicijos Sutarties sudarymo metu buvo lygios, todėl, kiekviena iš jų turėjo realias galimybes daryti įtaką pasirašomos sutarties nuostatoms, o nesant susitarimo dėl tam tikrų nuostatų – atsisakyti nuo sutarties sudarymo. Dėl to susitarimas dėl delspinigių, nustatant atitinkamą jų dydį, nelaikytinas nei netikėtu, nei siurpriziniu. Juolab, kad šalių nelygybės ar interesų pusiausvyros pažeidimų teismas nenustatė, o ir pati atsakovė jų nenurodė, nesutikdama išimtinai tik su delspinigių dydžiu. Pažymėtina, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad ji negalėjo įtakoti Sutarties sąlygų ar jos atsisakyti, kad ji prašė pakeisti Sutartyje numatytą delspinigių dydį, prieštaravo dėl jų dydžio. Vertinant netesybų dydį pagal protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijus, pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės skola tęsiasi nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., kuomet buvo išrašyta pirmoji PVM sąskaita faktūra Nr. 000000602, kuri nebuvo pilnai apmokėta. Ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovei dėl pagrindinės piniginės 8 132,24 Eur dydžio prievolės, yra ženkli abiem šalims. Atsakovė skolos fakto ir dydžio neneigia, tačiau jokių (net dalinių) atsiskaitymų su ieškove nevykdo jau beveik vienerius metus nuo pirmosios sąskaitos išrašymo dienos. Delspinigių dydis sudaro ketvirtadalį skolos, kuri pradėjo formuotis beveik prieš metus. Iš delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad jie nebuvo skaičiuojami daugiau kaip už 180 dienų.
Sutiktina su ieškovės nurodomu, kad ieškovės teikta PVM sąskaita-faktūra MOL000000654 su mažesniais delspinigiais buvo geranoriškas ikiteisminis ginčo sprendimo siūlymas, kuris atsakovės nebuvo akceptuotas, dėl to neteko galios. Pagal bylos duomenis atsakovė į raginimus sumokėti skolą nereagavo, siūlomų mažesnių delspinigių dydžio neakceptavo, pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nepamokėjo net iš dalies. Kaip minėta, bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams (Sutarties 4.5 punktas). Dėl to ieškovės siūlymas atsakovei mokėti mažesnius delspinigius, siekiant greičiau ir ekonomiškiau susigrąžinti skolą ikiteisminiu būdu, savaime nereiškia sutarties pakeitimo ar Sutarties 3.2 punkte nustatyto netesybų dydžio ne proporcingumo. Juolab, kad minėta, jog atsakovės pagrindinio įsiskolinimo suma ženkli, pradelsta mokėti gan ilgą laikotarpį. Taigi, ieškovės teikta PVM sąskaita-faktūra MOL000000654 su mažesniais delspinigiais, kurios neakceptavo atsakovė nei konkliudentiniais veiksmais ją apmokant, nei kitu rašytiniu susitarimu, kaip tai yra numatyta Sutarties 4.5 punkte, geranoriškas ikiteisminis ginčo sprendimo siūlymas, kuris neteko galios nepavykus ginčo išspręsti iki teismo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad mažinti šalių Sutarties 3.2 punkte nustatytas netesybas, nėra teisinio pagrindo, nes skolininkas nėra įvykdęs dalį savo prievolės ir pagal bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad netesybos yra neprotingai didelės, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. Ieškovės reikalavimas dėl netesybų teisiškai pagrįstas išankstiniu šalių sulygtu susitarimu dėl būsimų ieškovės nuostolių, kurių ieškovei nereikia įrodinėti, padengimo.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovė turi teisę reikalauti netesybų už prievolės pažeidimą, kurias kredito gavėjas Sutartimi įsipareigojo mokėti. Atsakovė Sutarties 3.2 punktu įsipareigojo laiku neatsiskaitęs mokėti ieškovei 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės UAB „Supplementum“ ieškovės UAB „Molida“ naudai priteisiama 2291,74 Eur delspinigių.
Atsakovė prieštaravimuose nurodo, kad 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MOL000570 pateikta gegužės 23 d., o atsiskaityti su ieškove reikėjo per 30 d. (Sutarties 3.1 p.), tačiau reikalavimas pagal šią sąskaitą byloje nėra reiškiamas bei nepateikta įrodymų patvirtinančių atsakovės teiginius.
Dėl palūkanų
Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą, todėl ieškovei iš atsakovės preliminariu sprendimu pagrįstai priteista 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
Be to, patenkinus ieškinį, ieškovei pagrįstai iš atsakovės priteistos 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10463,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 punktą ir 3 straipsnio 2 dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
Ieškovė už ieškinio parengimą nagrinėti teisme dokumentinio proceso tvarka patyrė 601,00 Eur (117,00 Eur žyminis mokestis ir 484,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų) bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo priteistos iš atsakovės ieškovei UAB „Molida“ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. preliminariu sprendimu.
Atsakovė prašo mažinti šias ieškovės išlaidas advokato pagalbai.
Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85, kuris 2015 m. kovo 19 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 buvo išdėstytas nauja redakcija, 8 punkte apibrėžtų teisinių paslaugų civiliniame procese įkainių. Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovės elgesys buvo netinkamas ar kad ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar atliko pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Priešingai, ieškovės atsakovei siųsti raginimai sumokėti skolą patvirtina, kad ieškovė bandė ikiteisminiu būdu išspręsti ginčą ir tik po to kreipėsi į teismą. Duomenų, pagrindžiančių atsakovės teiginius apie kitokią nei sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, teismui nepateikta. Dėl to nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms. Ši preliminaraus teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Be to, ieškovė dėl preliminaraus teismo sprendimo peržiūrėjimo patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai (1 t., b. l. 50, 51, 73, 74).
Kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai dėl preliminaraus teismo sprendimo peržiūrėjimo, iš viso – 1085,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 428 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. preliminarų sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Supplementum“, į. k. 301532137, adresas Pagojės k. 4A, Ukmergės r., 8132,24 (aštuonių tūkstančių vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 24 centų) skolos, 2291,74 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro 74 centų) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10463,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1085,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Molida“, į. k. 302535271, Luokesos g. 10, Luokesos k., Molėtų r., atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėja Inga Vaišvilienė