VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Ilonai Banel 

dalyvaujant vertėjams Irinai Pikčilingienei, Giedriui Račkauskui,

prokurorei Rūtai Pečkaitytei,

kaltinamajam A. (A.) B., jo gynėjui advokatui Sigitui Gedvilai,

kaltinamajai M. M., jos atstovei pagal įstatymą – mamai A. M., gynėjui advokatui Aleksandrui (Aleksandr) Palamarčuk,

kaltinamajai L. K., jos atstovams pagal įstatymą – tėvams E. E. K. ir G. K., gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,

kaltinamajam M. Č., jo atstovei pagal įstatymą – mamai A. Č., gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

kaltinamajam P. J., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

nukentėjusiesiems E. S., G. V. – M., J. S., A. S.,

nukentėjusiojo V. P. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei A. P.,

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Z. B., M. M.,

teismo psichologei S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. 

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugsėjo 10 d. veika) laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. birželio 10 d. veika) 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 d, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta galutinė 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės atlikimo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) mokytis, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje; į bausmės laiką įskaitytas laisvės apribojimo bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. baudžiamąjį įsakymą;

jo atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (2018 m. birželio 28 d. – 2019 m. vasario 25 d. veikos; 2019 m. liepos 2 d. numatytas nuosprendžio paskelbimas); 

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  išsilavinimo, nedirbantis, neužsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas:

 (S)

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis 47 parų arešto bausme;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 14 parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeista bausme (90 parų areštu) ir P. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (bausmę atlikęs 2018 m. gruodžio 10 d.);

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 25 parų arešto bausme (bausmė neatlikta);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  išsilavinimo, nuo 2019 m. birželio 6 d. dirba (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

M. M.

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, mokosi, bausta administracine tvarka, neteista;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       A. B., M. M. ir L. K., veikdami kartu, pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, o būtent: jie 2017 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 7.45 val. iki 13.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. B. ir M. M. iš anksto susitarus pagrobti svetimą turtą, o L. K. jiems padedant, t. y. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, A. B. išdaužė E. S. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų stiklą, po ko jis kartu su M. M. įsibrovė į namo vidų ir kambaryje iš komodos stalčiaus pagrobė nukentėjusiajai E. S. priklausančius 1 700 Eur, po ko A. B. pagrobtus pinigus pasidalino su M. M. ir L. K. (Nusikalstama veika Nr. 1).

Be to, A. B. 2017 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 7.45 val. iki 13.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibraudamas į gyvenamąją patalpą, tyčia sugadino svetimą E. S. priklausantį turtą, t. y. išdaužė nukentėjusiajai E. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo plastikinių durų stiklą bei laužtuvu išlaužė durų spyną, bendros 600 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. S. 600 Eur žalą.

2.       Be to, A. B., turėdamas tikslą įgyti netikrą dokumentą – Tarptautinį studento pažymėjimą (ISIC), 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrą tarptautinį studento pažymėjimą Nr. S420101994910X, jį laikė ir gabeno iki 2017 mm. spalio 9 d., kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje, adresu A. Juozapavičiaus g. 13-303, Vilniuje, asmens kratos metu policijos pareigūnai rado minėtą netikrą dokumentą (Nusikalstama veika Nr. 2).

3.       Be to, A. B., P. J. ir M. Č. veikdami kartu, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie 2017 m. spalio 6 d., apie 14.00 val. Vilniuje, netoli Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus, esančio Šilo g. 13, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, P. J. paprašius nepilnamečio nukentėjusiojo V. P. duoti mobiliojo ryšio telefoną paklausyti muzikos, šiam padavus mobiliojo ryšio telefoną „IphoneSE“, priklausantį A. P., jį perdavė M. Č., o tuo tarpu A. B. paprašius nepilnamečio nukentėjusiojo J. Ž. mobiliojo ryšio telefono pažiūrėti jame esančias nuotraukas, šiam padavus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S8plius“, priklausantį G. Ž., jį perdavė P. J., po ko A. B. kartu su P. J. ir M. Č. iš įvykio vietos pasišalino bei pagrobtus minėtus mobiliojo ryšio telefonus pardavė, tokiu būdu atvirai pagrobė A. P. priklausantį turtą, padarydami 359 Eur žalą ir G. Ž. priklausantį turtą, padarydami 800 Eur žalą (Nusikalstama veika Nr. 3).

4.       Be to, A. B. 2018 m. sausio 17 d., apie 14.35 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, Minties g., netoli namo Nr. 3 atvirai iš nepilnamečio nukentėjusiojo P. (P.) M., pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone S6 plius“, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. V. – M. 400 Eur žalą (Nusikalstama veika Nr. 4). 

5.       Be to, A. B. 2018 m. vasario 8 d., apie 15.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, prie restorano „Macdonalds“, esančio Seinų g. 3, susitikęs su nepilnamečiu A. S., norėdamas apsikeisti mobiliojo ryšio telefonais, iš nukentėjusiojo rankų paėmęs mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“, jo negrąžino ir su juo pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai J. S. priklausantį 50 Eur vertės turtą (Nusikalstama veika Nr. 5).

6.       Be to, A. B. 2018 m. birželio 18 d., apie 21.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniuje, Žolyno g. netoli namo Nr. 26, bėgdamas laiptais pro ant laiptų tupinčią nepilnametę G. S., atvirai pagrobė šalia jos ant laiptų gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. 239 Eur žalą (Nusikalstama veika Nr. 6).

1.       Bylos duomenys dėl svetimo (E. S.) turto pagrobimo, įsibrovus į patalpą, ir svetimo turto sugadinimo 

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai. Nurodė, jog jis su M. M. ir L. K. iš anksto buvo susitarę, kad pagrobs svetimą turtą iš A. S. namų. Ką tiksliai pavogs, sutarę nebuvo, bet kai nuėjo į namą – sugalvojo. Įvykio dieną jis su M. M. susitiko „Petro ir Povilo“ autobusų stotelėje. Tada M. M. paskambino telefonu savo draugei L. K., pakvietė ją susitikti. Kokiu tikslu L. K. buvo pakviesta, L. K. iš karto nepasakė. Jie visi trise ėjo pasivaikščioti link A. S. namų, kokiu tikslu eina, L. K. nesakė. Eidami link A. S. namų, kaltinamasis ir M. M. kalbėjosi lenkiškai, taip jiems buvo patogiau. Nesakė L. K., kad eina apiplėšti namą, nes galvojo, kad tada ji gali atsisakyti eiti kartu su jais. Kai priėjo prie A. S. namų, jis su M. M. pasakė L. K. stebėti aplinką, daugiau nieko jai neaiškino; ką ji turi daryti, jeigu kas nors atvažiuotų ar ateitų, nesitarė. Ji nelabai norėjo tai daryti, buvo nepatenkinta ir išsigandusi. M. M. su savimi kuprinėje atsinešė įrankius – atsuktuvą, nedidelį laužtuvą; L. K. šių įrankių nematė. L. K. liko stovėjo prie namo kampo, o jis su M. M. jos atsineštais įrankiais bandė atidaryti įėjimo į namą plastikines duris, esančias vidiniame kieme. Šių jų veiksmų L. K. nematė. Atidaryti durų jiems nepavyko, todėl jis (kaltinamasis A. B.), šalia esant M. M., tyčia spyrė koja į duris, jų langas iškrito ir tokiu būdu atidarė įėjimo į namą duris. L. K. tuo metu stovėjo šalia namo, ji nematė jo veiksmų, bet kai išgirdo garsus, suprato, kad kažkas ne taip ir atėjo iki jų. L. K. liko prie durų, o jis su M. M. įėjo į namo vidų. Namo antrame aukšte, komodoje jie rado 1 700 Eur, jis paėmė pinigus ir išėjo iš namo. L. K. rado stovinčią prie išdaužtų durų. L. K. iš paimtų pinigų davė 20 Eur šiaip sau, kad ji pastebėjo aplinką. L. K. jis nebuvo skolingas. Likusius pinigus išleido kartu su M. M., pirko 2 telefonus „Iphone“, vėliau pritrūkus pinigų, juos pardavė. Tuo metu jis su M. M. buvo pora. Taip pasielgė, nes norėjo atkeršyti A. S., nes ji juos apkalbėjo. Kartu su tėvais atlygino dalį padarytos žalos. Gailisi dėl to, ką padarė (6 t., b. l. 105-106).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino (1 t., b. l. 129). Papildomai nurodė, kad L. K. jie su M. M. eidami pakeliui link A. S. namų pasakė, jog ketina apvogti A. S. namus. Taip pat nurodė, kad L. K. buvo įėjusi į namą, ji buvo A. S. kambaryje; jai būnant name taip pat buvo liepta stebėti aplinką. L. K. buvo pakviesta dalyvauti šiame įvykyje tam, kad ji stebėtų aplinką. Kad reikia įvykdyti vagystę sugalvojo M. M. iš keršto (6 t., b. l. 106).  

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. M. nurodė, kad savo kaltę ji pripažįsta, gailisi dėl savo veiksmų. Apvogti A. S. namus sugalvojo kaltinamasis A. B., kuris tuo metu buvo jos vaikinas. Jie abu tuo metu buvo susipykę su A. S. dėl to, kad ši juos apkalbėjo. Kaltinamoji M. M. įvykio dieną nebuvo mokykloje. A. B. paklausė, kur yra A. ir ji atsakė, kad gali pažiūrėti per „Snapchat“, ar ji yra mokykloje. A. B. pasakė, kad galbūt jos nėra namuose, pasakė, kad gali įsibrauti į jos namus. A. B. pasiūlė apvogti A. S.. Tuomet jis paklausė M. M., ar ji turi laužtuvą, savo rūsyje ji rado ilgą atsuktuvą ir įrankį, kuris panašus į laužtuvą, A. B. pasakė juos paimti. Tuomet M. M. paskambino savo draugei L. K., pakvietė susitikti, nesakė, dėl ko, tik nurodė susitikimo vietą – prie Petro ir Povilo bažnyčios. Norėjo, kad ji irgi prisidėtų prie šio įvykio, kad M. M. nebūtų viena. A. B. pasakė pasikviesti draugę, kad pasaugotų, dėl pinigų tą būdą pasirinko atkeršyti, nes A. B. reikėjo pinigų nusipirkti mašiną. Iš pradžių jie visi trise (M. M., A. B. ir L. K.) ėjo pasivaikščioti, M. M. ir A. B. tarpusavyje kalbėjosi lenkiškai, o su L. K. – lietuviškai. Iš pradžių apie tai, ką ketinama daryti, nieko nesikalbėjo. Kai priėjo Karo akademiją, tiesiog pasakė L. K., kad reikės pastovėti. Iki A. S. namų nuėjo trise, pasibeldė į duris, niekas neatidarė, tada L. K. paprašė prie namo kampo, iš kur matosi visa gatvė, pastovėti. Kokiu būdu ji informuos, jei kas sugrįš, nebuvo susitarę. M. M. ir A. B. nuėjo prie namo durų iš vidinio kiemo pusės. A. B. paprašė įrankių ir su jais laužė duris, bet jam nepavyko. L. K. įrankius pamatė tik tada, kai atėjo prie namo. L. K. stovėjo prie durų, ji prašė M. M. išeiti, jos abi sakė A. B., kad gal nereikia, o jis atsakė, ko jos bijo ir spyrė į langą. Tuomet A. B., pasiėmęs tašę, įėjo į namo vidų, pradėjo kraustyti stalčius, sakė M. M. padėti, bet ji sakė, kad bijo. Tuo metu M. M. stovėjo tarpduryje, viena koja buvo lauke, kita – namo viduje, L. K. buvo lauke, taip pat buvo užėjusi į namo pirmą aukštą (į A. kambarį), prašė su ja pastovėti, sakė, kad labai bijo. Tuo metu A. B. iškišo pinigus ir jie visi pabėgo. Iš viso buvo apie 1 700 Eur, A. B. suskaičiavo pinigus. Nuėjus nuo namo A. B. klausė L. K., ar jai reikia pinigų, ji atsakė, kad jai neteikia, tada jis jai davė 20 Eur. M. M. pati pinigų negavo, juos valdė A. B.. Kol bendravo su juo, pinigus leido kartu, jai buvo duotas telefonas naudotis, pirktas iš pavogtų pinigų. Žalą nukentėjusiajai atlygino visi kartu (trise). Sumokėjo jos mama. Kad L. K. papasakojo apie vagystę A., M. M. sužinojo praėjus porai dienų po šio įvykio. A. jai skambino po įvykio ir sakė, kad apvogti tėvai. Turbūt norėjo prisipažinimo ir L. nebijojo prisipažinti, o ji (M. M.) bijojo, jai buvo gėda. Įrankiai, naudoti laužimusi, šiuo metu išmesti. Savo elgesį vertina blogai. Toliau mokosi, mokslai sekasi gerai, dėl jos elgesio mokykloje priekaištų nėra (6 t., b. l. 110-112).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. K. nurodė, kad ji savo kaltės nepripažįsta. Nesutinka su teiginiais kaltinime, kad buvo iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, kad ji stebėjo aplinką, kad nieks nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos ir kad pasidalino pinigus su A. bei M.. Ji pripažįsta, kad 2017 m. gegužės 10 d. buvo prie E. S. priklausančio gyvenamojo namo Vilniuje. Jai gegužės 10 d., iš ryto M. parašė žinutę, ar galėtų susitikti, ir jos susitiko sutartoje vietoje t. y. prie Petro ir Povilo bažnyčios. M. atėjo su savo vaikinu A. B. ir pasakė, kad eis visi pasivaikščioti. Apie kitokį susitikimo tikslą ji nieko nežinojo. Bevaikščiojant M. su A. kalbėjo lenkiškai, ji nieko nesuprato, kadangi lenkų kalbos nesupranta. Kokia kryptimi ėjo, nesuprato. A. S. ji asmeniškai nepažinojo, jos namuose nėra buvusi. Tai, kad eina pas A. į svečius jai jokio įtarimo nesukėlė, nes žinojo, kad M. su A. bendrauja. Priėjus prie gyvenamo namo, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo A. S. gyvenamasis namas, galvojo, kad atėjo pas A. į svečius. Pakeliui jai nieko nesakė, kad eina apvogti namų. A. su M. priėjo prie paradinių durų įėjimo ir A. pasibeldė, durų niekas neatidarė. Ji liko stovėti netoli nuo paradinių durų, namo šone, nes jai pasakė ten pastovėti, o M. su A. nuėjo už namo, ten buvo dar vienos durys. Tuo metu ji dar nieko blogo negalvojo. Jai nesakė kažkaip pranešti jeigu kas ateitų ar atvažiuotų. Po kažkiek laiko išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir nubėgo už namo, atbėgus pamatė, kad išdaužtas durų stiklas ir pravertos durys, gulėjo laužtuvas, plaktukas ir atsuktuvas tarpduryje. Nežino kodėl tyrimo metu sakė kad M. rankinėje turėjo laužtuvą, praėjo daug laiko, neatsimena. Ji nematė, kaip buvo laužiamos durys ir kas tai darė. Kai tik ji atėjo, M. ir A. įėjo į namo vidų, nubėgo į namo antrą aukštą, o jai liepė stovėti; kaip pranešti, jeigu ką nors pastebės, nebuvo pasakyta. Ji buvo sukrėsta ir išsigandusi. Ji pati įėjusi į namo vidų nebuvo, A. kambaryje nebuvo, stovėjo tarpduryje, galima sakyti viena koja namo viduje, kita – lauke. Pranešti policijai bijojo, bijojo sulaukti keršto. Jai bestovint prie durų, M. su A. pakilo į antrą aukštą, po apytiksliai 5 minučių jie nusileido ir pasakė einam, tuomet jie visi išėjo. Suprato, kad M. ir A. ėjo ne pas A. S. į svečius, ir kai abudu sugrįžo iš namo turėdami pinigus suprato, kad padarytas nusikaltimas. Jiems einant pro kapines, A. ištraukė pinigus iš kišenės, tarp kurių matėsi 20, 50, 100 Eur banknotai ir jai ištiesė 20 Eur banknotą. Iš pradžių ji nenorėjo imti pinigų, bet vėliau atsiminė, kad kažkada yra M. mokykloje paskolinusi 20 Eur, M. jai pinigų negrąžino ir paėmė 20 Eur kaip už M. skolą. Neturėjo tikslo eiti vogti, jai niekas nesakė, kad eis vogti, jokio vaidmenų pasiskirstymo nebuvo, galvojo, kad eis tiesiog pasivaikščioti po apylinkes. Ją labai slėgė šis įvykis ir kai išgirdo kalbas mokykloje, kad apvogtas A. namas, pagalvojo, kad tai galėjo jie padaryti ir viską papasakojo A. S., nes ją labai graužė sąžinė. Ji negalėjo A. S. papasakoti, kad stebėjo aplinką vagystės metu, nes taip nebuvo. Ji nesakė A., kad jai 20 Eur davė už tylėjimą, galbūt A. jos nemėgo, užtat norėjo kitaip jos žodžius perversti. Jos tėvai yra atlyginę padarytą žalą kartu su M. ir A. tėvais (6 t., b. l. 122-125).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. S. nurodė, kad jos mažoji dukra grįžo iš mokyklos, paskambino ir pasakė, kad bijo eiti namo, nes sudaužytas stiklas. Atvykusi nukentėjusioji pamatė, kad išdaužtas durų stiklas kiemo pusėje, durys atidarytos, iš karto iškvietė pareigūnus. Dingo apie 1 700 Eur, kurie buvo padėti komodoje, antrame namo aukšte. Iš pradžių įtarimų jokių nekilo, vėliau dukra A. S. pasakė, kad įvykio dieną A. B. jai rašė žinutę, klausdamas ar ji namie, tai joms pasirodė keista. Iki tol jos namuose lankėsi M.. Vėliau dukra papasakojo, kad L. K. jai papasakojo apie vagystę, po ko jos važiavo į policijos komisariatą duoti parodymų. Visa jai padaryta 2 300 Eur žala yra atlyginta, visos trys šeimos ją atlygino lygiomis dalimis. Dėl išdaužto durų stiklo patyrė 600 Eur žalą (6 t., b. l. 126).

Teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei, apklausta liudytoja A. S. nurodė, kad ji pakviesta papasakoti apie įvykį, kai buvo apvogti jos namai. Kiek ji žino, įsilaužę į jos namus buvo M., B. ir L.. Apie tai jai papasakojo L.. B. tą dieną jos žinute paklausė, ar ji mokykloje, ši atsakė, kad yra mokykloje. L. jai papasakojo, kad M. su A. B. sugalvojo nueiti pas ją į namus, paprašė stebėti jos aplinką. L. pasakojo, kad B. išdaužė langą. Po to B. su M. nuėjo į vidų ir pasakė L. stovėti bei prižiūrėti. Ji suprato, kad apvogti jos namą sugalvojo M. su B., o L. sutiko dalyvauti. L. pasakojo, kad jai už tai, jog ji pastovėjo ir pastebėjo aplinką, davė 20 Eur, nesakė kiek jie patys pasiėmė. Nežino, kada L. sužinojo, kad ruošiamasi laužtis į liudytojos namus. Iki šio įvykio liudytojos namuose iš kaltinamųjų lankėsi M. ir B., L. nebuvo buvusi. Jai buvo kilęs įtarimas dėl M., paskambino jai ir paklausė, bet pastaroji atsakė, kad tikrai ne ji įsilaužė į jos namus, o L. vėliau viską papasakojo (6 t., b. l. 148-149).

Įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos nukentėjusiosios E. S. protokole – pareiškime, išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro, įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 39, 41-45).

Duomenų dėl svetimo (E. S.) turto pagrobimo, įsibrovus į patalpą, ir svetimo turto sugadinimo vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. 

Bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikaltimu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį.

BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. 

BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatomis, be kita ko, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą atsako asmenys nuo 14 metų (BK 13 str. 2 d.).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje šis kaltinimas buvo ištirtas atlikus išsamų (pilną) įrodymų tyrimą, todėl kaltinamųjų A. B., M. M., L. K., taip pat nukentėjusiosios E. S. bei liudytojos A. S. paaiškinimai teisme, taip pat kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų (nukentėjusiosios protokolo – pareiškimo, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, įvykio vietos apžiūros protokolo) duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu minėtų kaltinamųjų, nukentėjusiosios ir liudytojos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). 

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamųjų A. B., M. M., L. K., taip pat nukentėjusiosios E. S. bei liudytojos A. S. paaiškinimų teisme, kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų) visumos nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 7.45 val. iki 13.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išdaužus nukentėjusiajai E. S. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo plastikinių durų stiklą bei laužtuvu išlaužus durų spyną, bendros 600 Eur vertės, tokiu būdu įsibrovus į patalpą – šio namo vidų, iš antrame aukšte kambaryje buvusios komodos stalčiaus buvo pagrobti nukentėjusiajai E. S. priklausantys 1 700 Eur. Viso nukentėjusiajai buvo padaryta 2 300 Eur žala, kuri yra atlyginta visų kaltinamųjų ir nukentėjusioji pretenzijų jiems nebeturi (6 t., b. l. 126-127). Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl išsamiau teismas jų nenagrinėja.

Taip pat byloje nustatyta, kad ši nusikalstama veika buvo sugalvota iš anksto ir suplanuota kaltinamųjų A. B. ir M. M.. Viena vertus jie teigia, kad ši nusikalstama veika buvo sugalvota iš keršto liudytojai A. S., kita vertus, dėl to, kad A. B. buvo reikalingi pinigai. Kaltinamieji A. B. ir M. M. kaltina vienas kitą dėl to, kuris iš jų buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, kitų duomenų dėl šios aplinkybės byloje nėra, todėl tiksliai nustatyti, kuris iš jų buvo pagrindinis iniciatorius nėra galimybės, tačiau ši aplinkybė nėra esminė ir neturi reikšmės jų veikos kvalifikavimui. Be to, iš minėtų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamieji A. B. ir M. M. nusikalstamai veikai įgyvendinti pasitelkė kaltinamąją L. K., kuri iš anksto, t. y. įvykio dieną atvykdama su jais susitikti, nežinojo apie nusikalstamą ketinimą. Tiek kaltinamasis A. B., tiek ir kaltinamoji M. M. teisme paaiškino, kad jie nesakė kaltinamajai L. K., jog ketina apvogti A. S. namus iki priartėjo prie šių namų. Šie jų paaiškinimai iš esmės sutampa su L. K. paaiškinimais teisme. Bylos dalyvių paaiškinimai apie tai, kada L. K. buvo pranešta apie planuojamą nusikalstamą veiką ir ar apskritai apie tai jai iš anksto buvo pranešta skiriasi, duomenys yra prieštaringi, todėl teismas juos vertina kaltinamosios L. K. naudai ir sprendžia, jog byloje vienareikšmiškai neįrodytas išankstinis jų visų trijų susitarimas įvykdyti vagystę. Dėl to byloje pareikštas kaltinimas šiame epizode tikslintinas, nustatant, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta A. B. ir M. M. iš anksto susitarus pagrobti svetimą turtą, o L. K. jiems padedant. 

Nors kaltinamoji L. K. teisme apskritai neigė savo kaltę, o ikiteisminio tyrimo metu jos pozicija nuolat kito ir buvo prieštaringa, ji iš esmės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad atėjus iki A. S. namų, kaltinamieji A. B. ir M. M. jos paprašė pastovėti prie namo kampo, vėliau prie išdaužto durų stiklo ir stebėti aplinką, o pasišalinus iš įvykio vietos, paėmė iš A. B. 20 Eur. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta A. S., kuri nuosekliai teigė, jog jai kaltinamoji L. K. pati papasakojo, kad ji prie liudytojos namų turėjo stebėti aplinką, kol A. B. ir kaltinamoji M. M. buvo namuose ir ieškojo juose turto, kurį galėtų pagrobti, o už tai, kad ji stebėjo aplinką, A. B. jai davė 20 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytoja A. S., kuri, kaip minėta nuosekliai bei detaliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme paaiškino, ką jai apie nusikalstamą veiką papasakojo kaltinamoji L. K.. Liudytoja A. S. apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes pagal bylos duomenis galėjo sužinoti tik iš L. K.. Teismas neturi pagrindo manyti, kad liudytoja apkalba ją. Juolab kad šios liudytojos paaiškinimai sutampa su kitais bylos įrodymais, tarp jų ir kaltinamųjų paaiškinimais. 

Taip pat teismo vertinimu, nepasitvirtino ir L. K. versija, kad ji 20 Eur paėmė iš A. B. ne kaip atlygį už bendrininkavimą, bet kaip M. M. skolos grąžinimą. Visų pirma, be pačios kaltinamosios L. K. paaiškinimų, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų šią jos versiją. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. B. su savimi būtų turėjęs M. M. ar savo pinigų. Priešingai, bylos duomenimis, jis į savo kišenę buvo įsidėjęs pagrobtus pinigus, kurių dalį, t. y. 20 Eur davė L. K., o pastaroji matė ir žinojo, kad tai yra dalis pinigų, kurie ką tik buvo pagrobti iš E. S. gyvenamojo namo. 

Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji L. K. veikė bendrai su A. B. ir M. M., kadangi ji buvo įvykio vietoje ir matė, kad kaltinamieji A. B. bei M. M., nesant nieko svetimuose namuose, paprašę jos pastovėti, t. y. pastebėti aplinką, nuėjo į šių namų vidinį kiemą, po ko, A. B. išdaužė gyvenamojo namo durų stiklą ir kartu su M. M. pateko į šių namų vidų, t. y. matė, kad sugadinamas svetimas turtas bei neteisėtai patenkama į svetimus namus, juose ieškoma turto, buvo rasti pinigai ir galiausiai paėmė iš kaltinamojo A. B. dalį namuose rastų pinigų – 20 Eur. Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo teismui spręsti, jog kaltinamoji L. K. savo veiksmais pritarė vykdomai nusikalstamai veikai ir padėjo ją įvykdyti, atlikdama padėjėjos funkcijas, t. y. stebėdama aplinką (saugodama ar pridengdama kitus bendrininkus). Būtent dėl to, kad pastebėtų aplinką, ji ir buvo pakviesta. Priešingu atveju, būtų nelogiška, kad du planuojantys daryti nusikaltimą asmenys pasikviečia pašalinį asmenį tik tam, kad pastarasis eitų kartu su jais į nusikaltimo vietą ir stebėtų jų veiksmus. Šiuo atveju L. K. buvo duoti konkretūs nurodymai ir ji juos vykdė, tokiais savo veiksmais pritardama ir prisijungdama prie nusikalstamos veikos.

Tai, kad visi trys kaltinamieji nebuvo iš anksto susitarę dėl nusikalstamos veikos aplinkybių ar nebuvo suderinę, kaip konkrečiai L. K. turi pranešti A. B. bei M. M. apie tai, kad kažkas atvyksta ar ateina, jiems esant prie namo (namo viduje), nešalina L. K. atsakomybės už bendrai jų visų įvykdytą nusikaltimą. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales; be to, bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, o asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nustatytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-976/2019).  

Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamosios L. K. gynėjo argumentus, kad jos veikoje nebuvo tyčios pagrobti svetimą turtą ir veikti bendrai su kitais kaltinamaisiais (A. B. bei M. M.). Ši versija buvo paneigta byloje surinktų įrodymų visuma, iš kurių nustatyta, kad kaltinamoji veikė kartu su A. B. bei M. M., kadangi šiems paprašius, ji stebėjo aplinką, t. y. saugojo savo bendrininkus, matė, kad vykdoma nusikalstama veika, tačiau liko įvykio vietoje iki jie visi kartu pasišalino, o pasišalinus, paėmė dalį iš pagrobtų pinigų, t. y. pasidalino pagrobtą turtą. Esant byloje duomenims, kad kaltinamoji L. K. stebėjo ir matė, kaip yra vykdoma nusikalstama veika, teigti, jog ji nesuprato savo veiksmų bei jų pavojingumo, nėra pagrindo. 

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji A. B., M. M. ir L. K., veikdami kartu tiesiogine neapibrėžta tyčia, pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, o būtent: jie 2017 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 7.45 val. iki 13.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. B. ir M. M. iš anksto susitarus pagrobti svetimą turtą, o L. K. jiems padedant, t. y. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikalstamos veikos, A. B. išdaužė E. S. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų stiklą, po ko jis kartu su M. M. įsibrovė į namo vidų ir kambaryje iš komodos stalčiaus pagrobė nukentėjusiajai E. S. priklausančius 1 700 Eur, po ko A. B. pagrobtus pinigus pasidalino su M. M. ir L. K.. Be to, byloje įrodyta, kad A. B. 2017 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 7.45 val. iki 13.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia, įsibraudamas į gyvenamąją patalpą, tyčia sugadino svetimą E. S. priklausantį turtą, t. y. išdaužė nukentėjusiajai E. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo plastikinių durų stiklą bei laužtuvu išlaužė durų spyną, bendros 600 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. S. 600 Eur žalą. 

Ši tyčinė kaltinamojo A. B. veika atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje sudėtį; kaltinamosios M. M. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį; o kaltinamosios L. K. nusikalstama veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Apie galimą L. K. veikos kvalifikavimą ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bylos dalyviai buvo informuoti teisiamojo posėdžio metu.

2.       Dėl netikro dokumento įgijimo ir gabenimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai. Nurodė, kad jis gatvėje sutiko nepažįstamą žmogų, su kuriuo susipažino, susirašė per „Facebook‘ą“, jis jam pasiūlė įsigyti tarptautinį studento pažymėjimą, kaltinamajam tai pasirodė įdomu ir jis sutiko išbandyti. Pažymėjimas buvo reikalingas tam, kad patvirtintų, jog jis yra asulaukęs tam tikro amžiaus. Kokie bus tiksliai nurodyti duomenys pažymėjime nesitarė. Pažymėjimas buvo ne su jo nuotrauka, pagal pažymėjimą jam buvo 20 metų; sumokėjo už pažymėjimą 10 Eur. Asmens, iš kurio atsiėmė pažymėjimą, nepažįsta. Atsiėmęs pažymėjimą, jį laikė apie 2 savaites savo piniginėje. Panaudoti jo nespėjo (6 t., b. l. 106-107).  

2017 m. spalio 9 d. asmens kratos metu pas A. B. buvo rastas ir paimtas tarptautinis studento pažymėjimas ISIC, išduotas L. M. vardu, bet su A. B. fotonuotrauka (2 t., b. l. 115-116).

Specialisto išvadoje Nr.140-(1194)-IS1-1434 nurodyta, kad pateiktas tirti tarptautinio studento pažymėjimo (ISIC) Nr.S420101994910X; išduoto L. M. vardu, blankas yra atspausdintas pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Pateikto tirti tarptautinio studento pažymėjimo (ISIC) Nr.S420101994910X blankas su asmens atvaizdu ištisai atliktas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Minėto dokumento blankas su asmens atvaizdu ir visais kitais duomenimis buvo sudarytas atspausdinus spalviniu rašaliniu spausdinimo mechanizmu ant baltos spalvos popieriaus lapų blanko atvaizdą, priklijavus tuos lapus prie plastikinio pagrindo (kortelės) ir išorinę popieriaus lapų pusę padengus skaidria bespalve lipnia plėvele (2 t., b. l. 136-138).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Įvertinus byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą, darytina išvada, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrą tarptautinį studento pažymėjimą Nr. S420101994910X, jį laikė ir gabeno iki 2017 mm. spalio 9 d., kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje, adresu A. Juozapavičiaus g. 13-303, Vilniuje, asmens kratos metu policijos pareigūnai rado minėtą netikrą dokumentą.

Ši jo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį; jo kaltė, įvykdžius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Byloje esant prieštaringiems duomenims dėl aplinkybės, ar kaltinamasis A. B. socialiniame tinklalapyje www.facebook.com internete buvo suradęs skelbimą dėl netikrų dokumentų gaminimo, ši aplinkybė šalintina iš pareikšto kaltinimo kaip neįrodyta. Tai neturi reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui.

3.       Bylos duomenys dėl atvirai pagrobto svetimo – A. P. ir G. Ž. turto

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai. Nurodė, kad prisimena, jog įvykis įvyko Antakalnio mikrorajone, galėtų būti Šilo g. prie jo su P. J. ir M. Č. priėjo paaugliai, paprašė cigaretės, kartu nuėjo su jais pasivaikščioti į miškelį, pavaišino cigarete. Miškelyje abiejų paauglių paprašė duoti savo telefonus, vieno paauglio paprašė, kad muzikos pasiklausytų, o kito, nes nepatiko, kad juos paaugliai fotografavo. Kas tikslia prašė telefonų negali pasakyti, visi prašė, vienas kitam telefonus perdavinėjo ir pasiėmė abu telefonus. Jis paėmė Samsung telefoną, o kaip buvo paimtas telefonas „Iphone“ jis nematė. Telefonus pasiėmė, nes reikėjo pinigų. Mintis juos pagrobti kilo tada, kai telefonai atsidūrė jų rankose. Jis vieną išsinešė telefoną, o kas išsinešė kitą telefoną – nematė. Iš pradžių paaugliams pasakė, kad kažkur numetė telefonus, vėliau kai pamatė, kad juos vejasi paaugliai, tiesiog ėjo nuo jų, nebėgo, tarpusavyje nesikalbėjo, įsidėjo telefonus į kišenę ir tiek. Antrą telefoną nuėjus išsitraukė P. J.. Telefonus pardavė ir gautus pinigus pasidalino trise. Gailisi dėl šių savo veiksmų (6 t., b. l. 107).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. J. savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad įvykio dieną jis susitiko su A. B. ir M. Č., su savimi turėjo cigarečių. Atėjo prie jų mažamečiai, kurie norėjo parūkyti žolės, jie visi kartu nuėjo iki „Maximos“, kaltinamasis nuėjo paimti žolės, o visi kiti buvo lauke prie „Maximos“, po ko jie visi nuėjo į miškelį. Miškelyje buvo jis, M. Č., A. M. ir du mažamečiai. A. B. davė jam (P. J.) telefoną, jis jį įkišo į savo rūbo rankovę, toliau visi sėdėjo, po to kažkas pasakė „bėgame“ ir jie trise nubėgo link Naujosios Vilnios. Mažamečiai bėgo paskui juos. Bėgdami girdėjo policijos signalus ir tada jis ištraukė telefoną. Tada A. B. pasiūlė parduoti telefonus, jie visi važiavo į Naujosios Vilnios pusę, A. B. nupirko jiems pavalgyti ir atsigerti, likusius pinigus visi pasidalino, jis pats gavo apie 100 Eur. Nesupranta, kodėl kaltinimai pareikšti M. Č., jis nieko nežinojo (6 t., b. l. 108-109). Pagarsinus kaltinamojo P. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 99, 106-107), paaiškino, kad prieš įvykį buvo tartasi su M. Č., jog vogs iš mažamečių telefonus. Jis (P. J. ir M. Č.) iš pradžių bijojo, kad turės dėl to problemų, P. J. tikslas buvo parūkyti žolės, o paskui kai atėjo į mišką ir parūkė, P. J. jau buvo nesvarbu. Peilis pas mažamečius, buvo bet jį apžiūrėjo ir grąžino mažamečiams. P. J. jaunuolis nepadavė telefono, jis padavė telefoną A. B., jaunuolis nematė, kad P. J. A. B. perdavė telefoną. M. Č. neprašė kito jaunuolio telefono, abiejų telefonų prašė A. B.. Vieną telefoną A. B. įsidėjo į kišenę, kitą davė P. J.. Duodamas parodymus 2017 m. spalio mėnesį P. J. buvo parūkęs žolės, bijojo sakyti, kad yra apsvaigęs, todėl parodymai skiriasi. Teismas turi tikėti teisme duotais paaiškinimais. M. Č. jokio vaidmens nebuvo šitam įvykyje. Jis žinojo, kad bus vagiami telefonus, bet pats nieko nedarė. M. Č. dalyvavo telefonų pardavime, bet viską darė A. B.. Jie visi su taksi važiavo iki tos vietos, kur galima parduoti telefonus, pasidalino pinigus ir viskas. Su M. Č. nebuvo kalbos apie muštynes  (6 t., b. l. 109).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Č. savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad jis pripažįsta kaltę, gailisi dėl savo veiksmų. Su P. J. ir A. B. susitiko prie savo mamos darbo, prie jų Šilo stotelėje prisistatė du jaunuoliai, kurie ieškovo, kur parūkyti žolės. Jaunuoliai davė 10 Eur, jie nuėjo paimti žolės ir tarėsi kartu parūkyti. Einant į mišką parūkyti žolės, A. B. pasiūlė pavogti iš šių jaunuolių telefonus. Iš pradžių jis (M. Č.) su P. J. nenorėjo vogti telefonų, jie norėjo parūkyti žolės ir važiuoti savo keliais. Jo (M. Č.) vaidmuo šitame įvykyje buvo toks, kad jeigu ką užginti A. B.. Jie su P. J. sakė, kad jeigu ką, apgins A. B.. Visi nuėjo į miškelį, susisuko „kasiaką“, parūkė ir prasidėjo kalba: „parodyk telefoną“. A. B. prašė parodyti telefoną, jaunuoliai padavė vieną telefoną A. B., o kitą kam padavė – nematė. A. B. pas save laikė vieną telefoną, kito telefono jis nematė. Po to iš įvykio vietos jie ėjo ir bėgo. Tuo metu jaunuoliai prašė grąžinti jų telefonus. Kad yra paimti du telefonai pastebėjo, kai jau visi trise buvo autobuse. Abu telefonus išsiėmė A. B.. Tai buvo „Iphone“ ir „Samsung“ telefonai. Kad P. J. turėtų telefoną, nematė. Visi nusprendė juos parduoti, gavo 150 Eur, dalinosi pinigus po 50 Eur lygiomis dalimis. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 79), patvirtino juos, išskyrus aplinkybę, kad A. B. grasino su peiliu, ši aplinkybė neteisingai užfiksuota, taip nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes jis geriau prisiminė nei duodamas parodymus teisme. 120 Eur žalą atlygino, sumokėta iš mamos pinigų. Savo veiksmus vertina blogai, galėjo tiesiog nedalyvauti. Pasimokė iš šios istorijos (6 t., b. l. 109-110).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Ž. nurodė, kad 2017 m. spalio 6 d., 14.52 val. skambino sūnui J. Ž., tačiau jis nepakėlė ragelio. Jis paskambino jai 15.24 val. iš nepažįstamo numerio ir pasakė, kad jam ir jo draugui V. P. buvo grasinama peiliu ir iš jų pavogti telefonai. J. turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Telefonai buvo pavogti jiems būnant netoli Prancūzų mokyklos, Vilniuje, Šilo g. 13. Kai jie susitiko, sūnus papasakojo, kad apie 14.00 val., kartu su V. ėjo Šilo gatve. Ties Prancūzų mokykla juos pasivijo trys vaikinai, iš kurių vienas vilkėjo juodos spalvos džinsines kelnes ir juodos spalvos striukę. Jis pagrasino peiliu „peteliškė“. Jis išsigando, nes, pasak J., be to, kad buvo demonstruojamas peilis, žodžiais buvo grasinta, sakyta, kad jeigu neatiduos telefonų, tai bus blogai. Pasak J., minėto vaikino giminaičiai gyvena netoli jų namų, kartais mato jį vaikščiojantį su šunimi miške, tikslaus adreso nežino, bet gali parodyti. Vaikinams apie 16-17 metų. Išskyrus vaikino, kuris vilkėjo džinsines kelnes, kitų vaikinų jis anksčiau nematė. Tarpusavyje jie kalbėjo rusiškai, įterpdami lietuviškus žodžius. Vaikinus jis galėtų atpažinti. Vaikinas, kuris grasino peiliu, buvo maždaug 175 cm ūgio, kiti vaikinai panašaus ūgio (2 t., b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Ž. nurodė, kad 2017 m. spalio 6 d. jis buvo susitaręs susitikti su buvusiu klasioku V. P. „Šilo tilto“ stotelėje. Jie su V. norėjo važiuoti į miestą. „Šilo tilto“ stotelėje susitiko su dar trimis nepažįstamais vaikinais. Jie ėjo Antakalnio mikrorajono link. Nuėjo iki parduotuvės „Maxima“, kuri yra netoli esančių kareivinių ir Liubertienės mokyklos. Prie parduotuvės liko stovėti, jis, V. ir A., o kiti du vaikinai nuėjo link Liubertienės mokyklos. Jis suprato, kad jie nuėjo nusipirkti narkotinių medžiagų, nes jie tai sakė. Jie grįžo maždaug po 10 minučių, pasakė, kad nusipirko. Ką jie tiksliai nusipirko, negali pasakyti. Jo nuomone, kad nusipirko narkotikų. Penkiese ėjo link netoliese esančio miškelio. Jie ėjo pro mišką, kapines. Ten jie sustojo, susisuko nupirktą dalyką, įsidėjo filtrą ir pradėjo rūkyti. Jis atsitraukė nuo jų apie 15-20 metrų. V. liko su tais vaikinais. Tuo metu jis naršė telefone, kol jie rūkė, apie 3-4 minutes. Jie matė, kad jis turi telefoną. Jo telefonas buvo Samsung S8 plius. Telefonas buvo naujas, pirktas 2017 m. liepos mėnesį, juodos spalvos, jis nebuvo apibraižytas ar sudaužytas, ant telefono ekrano buvo apsauginis stikliukas, telefonas buvo mėlynos spalvos dėkle. V. taip pat turėjo mobilųjį telefoną su kuriuo klausėsi muzikos, kol visi rūkė. Kai jie parūkė, A. priėjo prie jo ir pasakė: „pridėk mane prie facebook draugų“. Jis jam pasakė, kad pridės, bet jis jo negalėjo rasti. Jis tada pasakė: „duok aš pats pridėsiu“. Jis jam davė telefoną, nes tikėjosi, kad jis grąžins. Kai A. ėmė telefoną, jis jam negrasino nei žodžiu, nei jokiu kitu daiktu. Po minutės jis A. paprašė telefoną grąžinti, nes jis jau buvo pradėjęs naršyti jame ir žiūrėti jo nuotraukas. Jis pasakė: „ne, palauk, tau bus blogai“. Tuo metu jis jam parodė peilį. Peilis buvo išskleistas, peilį laikė dešinėje rankoje, jis jį tiesiog parodė. A. turėjo peilį „peteliškę“, šis peilis buvo V.. V. jam peilį davė palaikyti ir apžiūrėti. Tuo metu kiti vaikinai atėjo ir mano, kad girdėjo, kai A. jam grasino. Jis mano, kad vaikinas tamsaus gymio jam pasakė: „tu prie jo geriau nelįsk, nes tau bus blogai“, jis turėjo galvoje, kad nelįstų prie A.. Kiti vaikinai šitą konfliktą matė. A. kažkuriam iš tų trijų vaikinų padavė jo telefoną, mano, kad tam tamsaus gymio, nes jis buvo arčiausiai jo. Jokių sužalojimų nepatyrė, tačiau išsigando. Jis nematė kaip dingo pas V. telefonas, jis tik girdėjo iš V.: „ei kur mano telefonas“, bet tuo metu jie dar penkiese buvo miškelyje. Apie V. telefono dingimą gali pasakyti tik tiek. Po abiejų telefonų dingimo jis vaikinų paklausė ar gali juos apieškoti, kad surasti jų telefonus. A. pasakė, kad jeigu jis nieko neras pas juos, tai gaus į galvą. Jis mano, kad ir jo, ir V. telefonai buvo perduoti trečiam vaikinui. Visi trys vaikinai žinojo, kad jų telefonai dingę. Jis negirdėjo, kad jie tarpusavyje būtų kažką taręsi kaip iš jų telefonus pavogti. Vaikinai tarpusavyje visą laiką kalbėjosi lietuviškai, tik kartais įterpdavo rusiškus žodžius. Jis nei iš vieno vaikino negirdėjo, kad jie būtų planavę vagystę. Taip pat nei vienas nieko kitiems nenurodinėjo. Vaikinai pradėjo eiti į kalnelį, jie ėjo iš paskos, nes norėjo atgauti savo telefonus. Tada vienas iš jų, neatsimena kuris, pasakė: „mes jūs apgavome, telefonus palikome toje vietoje kur rūkėm“, bet jis nepatikėjo ir į tą vietą negrįžo. V. grįžo netoli tos vietos, telefonų toje vietoje nerado. Jis visą laiką ėjo paskui tuos vaikinus, vėliau bėgo, tačiau po kurio laiko nusprendė jų nesivyti, kadangi jų buvo trys, o jis tik vienas. Kur V. tuo metu buvo, kai jis juos vijosi, nežino, jis jam iš akiračio buvo dingęs. Iš tų trijų vaikinų, vieną jis matė ne pirmą kartą, jo vardas yra A. B., jo duomenis žino iš socialinio tinklo „facebook“, likusius du vaikinus matė pirmą kartą. A. B. apie (duomenys neskelbtini) metų, tikrai žino, kad jis yra nepilnametis, tuo metu buvo labai trumpai kirptas, dėl to, negali nurodyti jo plaukų spalvos, jis kalbėjo lietuviškai, tačiau jis kartais įterpdavo ir rusiškų žodžių. Kitas vaikinas buvo tamsaus gymio, kaip romas, jis sakė, kad jis gal yra teistas ir, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, tačiau šito negali patvirtinti. Jis turėjo tatuiruotę ant kairės arba dešinės rankos, ant plaštakos, jis kalbėjo „laužyta“ lietuvių kalba, jis įterpdavo rusų kalbos žodžių, jis vilkėjo sportines kelnes. Trečio vaikino apibūdinti negali, tačiau jis tikrai nepilnametis, jo plaukų spalva kaštoninė, jokių išskirtinių bruožų neturėjo, kalbėjo lietuviškai, bet kalbėjo labai mažai, mažiausiai iš visų. Jis vilkėjo sportines kelnes (2 t., b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. nurodė, kad 2017 m. spalio 6 d., apie 15.23 val. nepilnametis sūnus V. P. paskambino iš nepažįstamo numerio ir pasakė, kad jam ir jo draugui J. Ž. buvo grasinama peiliu ir iš jų pavogti telefonai. V. turėjo telefoną Iphone SE, 359 Eur vertės, juodai pilkos spalvos su apsauginiu stiklu, permatomame dėkle, kurio šonai juodos spalvos. Jie susitiko policijos komisariate, kur V. jai papasakojo, kad buvo netoli Prancūzų mokyklos, Šilo g., kai prie jų priėjo trys vaikinai. Tuo metu jis telefonu naršiojo internetu. V. buvo streso būsenoje, todėl smulkiai nieko papasakoti negalėjo ir neapibūdino tų vaikinų. Vienas iš tų vaikinų turėjo rankoje peilį „peteliškė-balisongas“. Vaikinai, pasak V., tarpusavyje kalbėjo rusiškai, žargonu, bet jis suprato, kad jeigu telefoną neatiduos bus blogai (2 t., b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. nurodė, kad 2017 m. spalio 6 d., apie 14val. iš Žirmūnų gimnazijos ėjo per Šilo tiltą. Priėjo „Šilo“ stotelę. Ten laukė draugo J.. Stotelėje stovėjo trys vaikinai, kurie rūkė. Jis priėjo ir paprašė, kad jie pridegtų, nes norėjo parūkyti (turėjo savo tabako). Priėjo prie tų trijų vaikinų, prisidegė nuo jų ir liko prie jų stovėti, bendrauti su jais. Jie jam iki tol buvo nepažįstami ir nematyti. Pokalbio metu tie trys vaikinai pasakojo, kad kažkuris iš jų pametė telefoną autobuse 4G ir laukė dabar to autobuso, kad telefoną pasiimtų iš jo - ar kažkas tokio. Taip bestovint netrukus atėjo J.. Atvažiavo 4G autobusas, tie vaikinai pasiėmė telefoną iš vairuotojo. Vaikinai pasiūlė eiti iki parduotuvės „Maxima“. Einant iki „Maximos“ jiems penkiese, jis pasipasakojo, kad su savimi turi peilį-peteliškę, kurį jam atidavė draugas D. prieš mėnesį. Vienam iš tų trijų sutiktų stotelėje vaikinų – žydromis akimis jo paprašius peilį parodyti, jis padavė jam peilį pažiūrėti. Jis apžiūrinėjo peilį ir taip ir liko pas jį. Peilio neprašė grąžinti, tiesiog pamiršo. Einant link „Maximos“, kažkuris iš tų vaikinų paklausė jų, ar turi pinigų. Jis pasakė, kad turi 10 Eur ir padavė 10 Eur tamsiam vaikinui (kurį kitą dieną bibliotekoje pamatė ir paskambino policijai). Jis įtarė, kad 10 Eur prašė, nes norėjo žolės pirkti. Padavus 10 Eur, jie nuėjo link „Maximos“. Jis, J. ir vaikinas žydromis akimis liko stovėti prie „Maximos“, o kiti du, t. y. tamsus ir kitas vaikinas nuėjo į kitą pusę gatvės (į priešingą pusę nei Maxima įėjimas) ir nuėjo už daugiaaukščio namo kampo. Jie trise stovėjo ir po 5 min. jiedu grįžo. Tada pasiūlė eiti į kitą vietą, nuošaliau eiti parūkyti (kaip suprato žolės). Jis tuo metu parašė draugui A., kad ateitų prie Antakalnio kapinių. Atėjus prie kapinių, paprašė jo popieriaus (kadangi rūko tabaką, tai turėjo popieriaus). Jis padavė. Tamsus vaikinas susuko suktinę. J. nerūkė, o jis pabandė parūkyti žolės, tie trys vaikinai taip pat rūkė. Surūkė suktinę. Tamsus vaikinas paprašė jo duoti jam savo telefoną muzikos paklausyti. Jis jam padavė savo telefoną Iphone SE. Telefone buvo įdėta SIM kortelė Tele2. Jis tuo metu nuėjo pasiimti atsigerti iš kuprinės (kuprinę buvo numetęs už 2 metrų nuo jų vietos, kur stovėjo). Atsigėrus ir jam priėjus, tamsus vaikinas pasakė jam, kad nebeturi jo telefono. Jis paklausė kur jo telefonas. Jis atsakė, kad neturi ir tiek. Tada tamsus vaikinas pasakė J., kad jis duotų savo telefoną (negrasino). J. iš pradžių nenorėjo duoti, bet paskui padavė. Tada tamsus pradėjo „maigyti“ J. telefoną, žiūrėti nuotraukas. J. paprašė grąžinti jo telefoną ir nežiūrėti nuotraukų. Juodas vaikinas tada ranką, kurioje laikė J. telefoną nuleido, ir ištiesęs sau už nugaros telefoną perdavė trečiam vaikinui (ne žydromis akimis). Tas vaikinas paėmė telefoną. Tada jis suprato, kad ir jo telefoną bus padavęs trečiam vaikinui. Tada jis paprašė, kad kas nors duotų iš tų trijų telefonų jam, kad galėtų paskambinti į savo telefoną, tačiau jie nedavė savo telefonų, o pasakė, kad jiems reikia eiti ir pradėjo jam su J. grasinti, t. y. tas juodas vaikinas kažką rusiškai pradėjo sakyti, ką nepamena, bet jis suprato, kad jį nuskriausti galėjo jis, jei jis prašys grąžinti telefonus, nes jis atrodė piktas. Jam su J. prašant grąžinti telefonus, juodas vaikinas pasakė, kad jiems bus blogai, jei juos seks, o žydromis akimis vaikinas nieko nesakęs jam prikišo peilį prie veido (atidarytą, jį iškėlęs laikydamas kumštyje prie jo veido – maždaug 20 cm nuo veido), nieko nesakė. Jis išsigando. Ar J. su peiliu grasino, jis nežino. Jie pradėjo nueidinėti ir tuo metu žydromis akimis vaikinas pasakė, kad krūmuose paliko jų telefonus, ten kur stovėjo. Vaikinai nuėjo, o jis su J. nuėjo prie krūmų pažiūrėti, krūmuose – telefonų nerado. Tada išgirdo, kad J. pasakė, kad tie trys vaikinai bėga. Jie nubėgo paskui juos, bet jų nepasivijo. Jie pabėgo trise. Jis su J. pakeliui sutikto asmens paprašė, kad pakviestų policiją, nes iš jų telefonus atėmė. Vyras nuėjo, nes kažkur skubėjo. Jis su J. laukė policijos. Kadangi policija ilgai neatvažiavo, tai dar kažkokio sutikto vyro, paaiškinus, kad iš jų atėmė telefonus, paprašė, kad vėl iškviestų policiją ir tada jau sulaukė policijos. Vaikiną žydromis akimis atpažinti galėtų iš išvaizdos, be to Facebook paskyroje radęs jo profilį, t. y. A. B. (2 t., b. l. 33).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. P. atpažino A. B. (2 t., b. l. 35-37).

Įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos G. Ž. protokole – pareiškime, A. P. protokole – pareiškime, išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro, 2017 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 1-4, 56).

Duomenų vertinimas dėl atvirai pagrobto svetimo – A. P. ir G. Ž. turto bei veikos kvalifikavimas

Byloje nesant ginčo dėl šio kaltinimo, kaltinamiesiems pripažinus savo kaltę ir sutikus, kad įrodymai toliau nebūtų tiriami, prokurorei bei gynėjams sutikus, ši bylos dalis, siekiant baudžiamojo proceso koncentruotumo, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str. 1 d.).

BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, kurie pripažintini įrodymais (tarp jų kaltinamųjų A. B., P. J. ir M. Č. paaiškinimus teisme, juos sulyginus su jų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiųjų V. P. ir J. Ž. bei jų atstovių pagal įstatymą – liudytojos G. Ž. ir A. P. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenis, kitą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą) visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamieji A. B., P. J. ir M. Č., veikdami kartu, 2017 m. spalio 6 d., apie 14.00 val. Vilniuje, netoli Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus, esančio Šilo g. 13, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė iš nepilnamečio nukentėjusiojo V. P. mobiliojo ryšio telefoną „IphoneSE“, priklausantį A. P., o iš nepilnamečio nukentėjusiojo J. Ž. – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S8plius“, priklausantį G. Ž., po ko A. B. kartu su P. J. ir M. Č. iš įvykio vietos pasišalino bei pagrobtus minėtus mobiliojo ryšio telefonus pardavė, tokiu būdu atvirai pagrobė A. P. priklausantį turtą, padarydami 359 Eur žalą ir G. Ž. priklausantį turtą, padarydami 800 Eur žalą. 

Byloje nustatyta, kad visi trys kaltinamieji iš anksto žinojo, jog planuojama pagrobti nepilnamečių nukentėjusiųjų V. P. ir J. Ž. mobiliojo ryšio telefonus. Nors jie nebuvo tiksliai susitarę, kas ir kokių konkrečiai veiksmų imsis, kad pagrobtų svetimą turtą, A. B., P. J. ir M. Č. matė vienas kito veiksmus, atvirai paimant iš nukentėjusiųjų jų telefonus ir šiems jų negrąžinant, tokiems veiksmams pritarė, po ko kartu pasišalino iš įvykio vietos, kartu pardavė pagrobtus telefonus ir pasidalino už juos gautus pinigus. Šiais savo bendrais tyčiniais veiksmais jie atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. veikdami bendra tiesiogine tyčia įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. 

Dėl A. P. civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. P. atstovė pagal įstatymą – mama A. P. pareiškė 359 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 25-29). Bylos duomenimis, kaltinamieji A. B. ir M. Č. atlygino A. P. iš viso 240 Eur (po 120 Eur) turtinės žalos (6 t., b. l. 40, 101). Taigi likusi neatlyginta A. P. suma sudaro 119 Eur). Teisiamojo posėdžio metu A. P. nurodė, kad ji nori, jog jai būtų atlyginta visa padaryta turtinė žala; jai nėra svarbu, kuris iš kaltininkų sumokės likusią neatlygintos žalos dalį (6 t., b. l. 112).

Byloje nustatyta, kad ši turtinė žala A. P. buvo padaryta veikiant bendrai trims kaltinamiesiems: A. B., M. Č. ir P. J. (kuris žalos A. P. nėra atlyginęs). Tokiu atveju bendrai veikę kaltininkai yra solidariai atsakingi už jų neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą (CK 6.279 str.). Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 str. 5 d.).

Taigi byloje nustačius, kad kaltinamieji A. B., M. Č. ir P. J. bendrais tyčiniais veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, kurios metu buvo atvirai pagrobtas nukentėjusiajai A. P. priklausęs mobiliojo ryšio telefonas, 359 Eur vertės, kuris nebuvo surastas ir negrąžintas nukentėjusiajai, tenkintinas jos civilinis ieškinys dėl likusios neatlygintos 119 Eur turtinės žalos atlyginimo, šią sumą solidariai priteisiant iš visų kaltinamųjų (BPK 109 str., 115 str. 1 d.; CK 6.279 str.). Kadangi vienas iš kaltinamųjų – M. Č. iki šiol yra nepilnametis, nustačius, kad jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, - ši suma priteisiama subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – mamos A. Č. (CK 6.276 str.).    

 Kaltinamiesiems išaiškintina, kad tokiu atveju jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 str.).

G. Ž. nusprendė civilinio ieškinio nereikšti (2 t., b. l. 12; 6 t., b. l. 36).

4.       Dėl atvirai pagrobto svetimo – G. V. – M. turto

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai. Nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimina. Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 86), juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad telefono negrąžino nukentėjusiajam, nes jis jo neprašė grąžinti (6 t., b. l. 107).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai. Nurodė, jog 2018 m. sausio 17 d. jis buvo Žirmūnų mikrorajone, Vilniuje. Buvo prie Šilo tilto, ėjo iki Antakalnio, kai Minties gatvėje, nežino prie kurio namo, pamatė 6 vaikus. Jis prie jų priėjo, kadangi norėjo su jais pabendrauti. Tarp tų vaikų buvo vienas iš matymo pažįstamas vaikas, kurio vardo neatsimena. Vienas iš tų šešių vaikų pats ištraukė telefoną. Jis paprašė, kad jis jam tą telefoną parodytų. Vaikas jam telefoną pats davė į rankas. Jis paėmė telefoną ir po poros minučių nuėjo telefono tam vaikui negrąžinęs. Telefonas buvo „Apple“ firmos, sidabrinės spalvos, jo ekranas buvo apibraižytas. Jis telefono tam vaikui negrąžino, kadangi jis neprašė, kad jis telefoną jam grąžintų. Su telefonu nuėjo link stotelės „Žirmūnai“. Jis iki stotelės ėjo vienas. Prie Petro ir Povilo bažnyčios susitiko su draugu G. M.. Jis jam papasakojo, kad iš vaiko paėmė telefoną. Jis su G. M. nusprendė, kad reikia telefoną parduoti. Jie rado skelbimą „Facebook‘e“, kad superka telefonus, paskambino nurodytu numeriu. Atsiliepė vyras, jie sutarė susitikti. Susitiko Vilniuje, prie prekybos centro „Panorama“. Vyrui pardavė telefoną už 160 Eur, jis sumokėjo grynais pinigais, pinigus sumokėjo jam, tačiau visą laiką su juo buvo G. M.. 150 Eur norėjo grąžinti mamai, o 10 Eur norėjo pravalgyti. Tačiau G. M. jį įkalbėjo už 150 Eur nupirkti jam automobilį. Jis sutiko. Automobilį rado per skelbimus, tačiau žmogaus kontaktų iš kurio pirko, nežino. Už automobilį sumokėjo 150 Eur, automobilis buvo „Renault Clio“, kurio valstybinių numerių nežino, automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pasirašinėjo G. M.. Kartu su G. M. automobilį pridavė į metalo laužą, už jį sumokėjo 60 Eur, juos išleido maistui kavinėse. Gailisi, kad iš vaiko pavogė telefoną, tačiau jam tuo metu reikėjo pinigų atiduoti skolai, kadangi iš mamos slapta buvo paėmęs 150 Eur, norėjo jai grąžinti. Jis telefoną nusprendė pavogti pats, G. M. neprašė, kad jis vogtų telefoną (3 t., b. l. 86; 4 t., b. l. 131).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. V. – M. nurodė, kad 2018 m. sausio 17 d. jos sūnus P. (P.) M., grįžęs namo, pranešė, kad einant su klasiokais iš mokyklos, esančios Minties g. 3, Vilniuje, link Žirmūnų „McDonalds“, iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas iPhone 6S. Pokalbio metu sūnus papasakojo, kad einant link „McDonalds“, prie jo ir jo klasiokų priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris pradėjo pas visus vaikus prašyti telefono, kad galėtų paskambinti, tačiau niekas jam nedavė telefono, po ko minėtas vaikinas pradėjo kabinėtis prie jos sūnaus, tačiau sūnus atsikalbinėjo, vengė su juo bendrauti. Tuo metu sūnui atėjo SMS žinutė, po ko sūnus išsitraukė telefoną, o iš matymo pažįstamas vaikinas ištraukė telefoną iš sūnaus rankos bei pradėjo kažką tai jame junginėti. Sūnui pasakius, kad pastarasis grąžintų telefoną, vaikinas atsakė: „ko tu jaudiniesi?“, pasakė rusų kalba. Tada dar pasakė „ką jūs man padarysite, jei aš negrąžinsiu“ bei paminėjo, kad yra vyresnis ir stipresnis. Po to jis pradėjo eiti nuo jų, paspartino žingsnį ir pradėjo bėgti link S. Žukausko g., po ko sūnus su savo klasiokais bandė jį vytis, tačiau nespėjo jo pagauti. Sūnus www.facebook.com atrado minėto vaikino profilį, kuris pavogė iš jo telefoną. Tai yra A. B., minėtam asmeniui yra apie 17-18 metų. Dėl minėto įvykio padaryta 400 Eur turtinė žala. Minėtas įvykis įvyko prie Minties g. 3, Vilniuje, priešais J. Lelevelio gimnaziją. Įvykio metu prieš sūnų fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Iš sūnaus pavogtą telefoną jai grąžino pareigūnai, dėl jo pretenzijų neturi. Nori patikslinti, kad telefono modelis buvo „iPhone 6S plius“. Taip pat nori pažymėti, kad atsisako, jog jos sūnus būtų apklausiamas dėl įvykio. Viską, kas buvo žinoma, papasakojo, todėl nenori būti kviečiama į apklausas. Taip pat nenurodys draugų, su kuriais sūnus buvo įvykio metu, nes mano, kad jų tėvai taip pat neduos leidimo apklausti vaikų (3 t., b. l. 59, 63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. K. nurodė, kad jo sūnus A. K. nusipirko telefoną, tiksliai modelio nežino, bet tikriausiai „Iphone7“. Tą pačią dieną jis pas jį atėjo ir pasakė, kad šis telefonas yra ieškomas policijoje. Tai jis sužinojo iš kito pirkėjo, kuriam sūnus tą telefoną norėjo perparduoti. Tas pirkėjas per kažkokią sistemą patikrino pagal telefono ID, kad jis yra vogtas ir apie tai pranešė sūnui. Tada jis sūnui pasakė, kad reikia važiuoti į policiją ir telefoną grąžinti. Telefoną grąžino penktajame policijos komisariate. Sūnus sakė, kad minėtą telefoną jis rado socialinio tinklo „facebook“ grupėje, ten žmogus vardu R. G. siūlė telefonų keitimą. Kiek jam žinoma, sūnus ir R. G. susitiko Gabijos mokyklos teritorijoje Pašilaičių mikrorajone, Vilniuje ir apsikeitė telefonais su sūnaus 15 Eur priemoka. Paskui sūnus tam R. G. rašė žinutes per „facebook“, kad jo telefonas vogtas, kad jis grąžintų pinigus, kitaip sūnus telefoną atiduos policijai, jis atsakė: „Ką nori, tą daryk“. Sūnus nepažįsta R. G.. Sakė, kad jis apie 15-18 metų amžiaus (3 t., b. l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. M. nurodė, kad A. B., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, yra jo pažįstamas. Anksčiau su juo draugavo, tarp jų buvo draugiški santykiai, tačiau maždaug apie pusę metų jis su juo jau nebebendrauja. Atsimena, kad buvo toks atvejis, kai sutiko A.. Jis turėjo su savimi mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6“. A. minėjo, kad telefoną iš kažko tai paėmė, bet iš ko ir kokiu būdu, konkrečiai pasakyti negali. Jie pakalbėjo ir su juo išsiskyrė. Jis kartu su A. mobiliojo ryšio telefono nepardavinėjo. Kur ir kam jis pardavė telefoną, nežino. A. jis neprašė, kad jis jam nupirktų automobilį „Renault Clio“. Ar A. pirko automobilį, pasakyti negali, kadangi nežino. Kodėl A. pripasakojo policijos pareigūnams apie jį nebūtų dalykų, pasakyti negali. A. užsiima mobiliojo ryšio telefonų perpardavinėjimu. Taip pat jis yra ne vieną automobilį pirkęs pasivažinėjimui. A. per „Facebook“, „Autogidas“ ir pan. pardavinėja telefonus, automobilius (3 t., b. l. 80).

Įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos G. V. – M. pareiškime dėl telefono vagystės, išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro (3 t., b. l. 54, 56, 72).

Įvertinus byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą, darytina išvada, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. sausio 17 d., apie 14.35 val., Vilniuje, Minties g., netoli namo Nr. 3 atvirai iš nepilnamečio nukentėjusiojo P. M. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone S6 plius“, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. V. – M. 400 Eur žalą. Kaltinamasis, paimdamas nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną ir jo negrąžindamas, veikė viešai, jo veiksmus matant nukentėjusiajam P. M. bei kitiems kartu su juo buvusiems asmenims, tačiau tai įtakos jo veiksmams neturėjo, jis, paėmęs nukentėjusiojo telefoną, tiesiog nuėjo, o teismo posėdyje ciniškai paaiškino, kad nukentėjusysis neprašė jo grąžinti telefono, todėl jam jo ir neatidavė. Šiuo metu telefonas G. V. – M. yra grąžintas, ji pretenzijų kaltinamajam neturi (3 t., b. l. 65). 

Ši jo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį; jo kaltė, įvykdžius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

5.       Dėl atvirai pagrobto svetimo – J. S. turto

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai. Nurodė, kad prie restorano „McDonald‘s“ turėjo keistis telefonais su kitu žmogumi, kaltinamasis turėjo gauti telefoną „Samsung“. Jie apsikeitė telefonais ir išsiskirstė. Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 57), nurodė, kad jam telefoną nukentėjusysis perdavė, o jis jam savojo negrąžino. Ką darė su nukentėjusiojo telefonu, neprisimena. Savo SIM kortelę buvo įstatęs į paimtą nukentėjusiojo telefoną. Apsikeitimo telefonais metu nukentėjusiajam pinigų nedavė. Suvokė, kad vykdo vagystę (6 t., b. l. 107-108).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2018 m. žiemos metu, prie Geležinio tilto, prie stoties, Vilniuje, susitiko su A. S. keistis mobiliojo ryšio telefonais. Prieš tai su A. „Facebook‘e“ susitarė apie tai. Atvyko į susitikimą vienas, su juo jokių pašalinių žmonių nebuvo. Jis atnešė parodyti savo telefoną „Samsung“, modelio nežino, o minėtas A. paėmė jam priklausantį telefoną, apžiūrėjo jį, jam nepatiko galimai minėtas telefonas, jis atsakė „nedomina“ ir grąžino atgal. Savo mobiliojo ryšio telefono, t. y. „Samsung Galaxy A3“ jam net neparodė, klausė kodėl, tačiau jis atsakė „tavo nepatiko, todėl nerodysiu“. Tada A. nuėjo į Geležinio g. stotelę ir laukė autobuso. Jis stovėjo šalia. Minėtą asmenį matė pirmą kartą. Jis plėšimo nedarė ir negalėjo pagrobti telefono. Šiuo metu turi mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, su įstatyta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas telefonas guli namie. Negali atsakyti į klausimą kokiu būdu nurodyta SIM kortele su Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jis naudojosi galėjo būti įstatyta į mobiliojo ryšio telefoną, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Minėta SIM kortele naudojosi tik jis (4 t., b. l. 57).

2018 m. gruodžio 20 d. pareiškus galutinį įtarimą, A. B. savo kaltę pripažino visiškai (4 t., b. l. 131).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. nurodė, kad iš savo sūnaus A. S., kuris grįžo iš mokyklos 2018 m. vasario 8 d., apie 18.00 val., sužinojo, jog 2018 m. vasario 7 d., „Facebook“ grupėje, kurioje grupės nariai tarpusavyje perka, parduoda ar maino telefonus, jis su vienu nariu, pasivadinusiu A. B., susitarė mainytis telefonais. Jos sūnus A. S. turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“, kurį įsigijo už pinigus, kuriuos davė ji. 2017 m., tiksliai mėnesio ir datos nurodyti negali, nepamena, internete „skelbiu.lt“ kartu su A. rado, kad parduodamas aukščiau minėtas telefonas už 100 Eur; minėtas telefonas pirktas naudotas, tačiau buvo su dokumentais, bet jų pateikti negali, nes neranda namie, galėjo išmesti. Kaip paaiškino sūnus A., 2018 m. vasario 8 d., apie 15.30 val. jie susitiko prie restorano „McDonald‘s“, kuris yra prie stoties. Kartu su minėtu A. B. atėjo dar nepažįstami jam vyriškiai, apibūdinti jų negalėjo, nes buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs, tik sakė, kad žmonėms pagal išvaizdą buvo virš 18 metų. Sūnui A. pasiūlė telefoną „Huawei“, jam minėtas telefonas nepatiko. Kadangi siūlomas telefonas nepatiko, todėl jis apsisuko ir ėjo link Liepkalnio gatvėje esančio sustojimo, kad važiuoti į namus. Kaip paaiškino sūnus, tie vaikinai ėjo kartu su juo ir jie kartu nuėjo į šalia Liepkalnio gatvės esančias ar tai Naujininkų Sentikių, ar tai Liepkalnio Šv. Eufrosinijos stačiatikių kapines, nes irgi norėjo važiuoti ta kryptimi. Po ko jie visi atsidūrė kapinėse (tikslios įvykio vietos sūnus nurodyti jai negalėjo), tie du vyriškiai, buvę su A. B., sugriebė sūnų A. už rankų ir neleido judėti, o tuo tarpu A. B. iš sūnaus striukės dešinės kišenės ištraukė jo turėtą telefoną „Samsung A3“. Po to jie paleido jį, pradėjo šalintis nuo sūnaus, o sūnus A. sekė jiems iš paskos, vis prašydamas grąžinti pagrobtą telefoną. Tada, kaip A. pasakojo, minėtas A. B. iš kišenės išsitraukė metalinį daiktą, panašų į „kastetą“ ir pasakė, kad jeigu sūnus eis paskui juos, A. B. trenks juo sūnui, todėl sūnus nebesekė jų ir grįžo namo. Fizinė žala sūnui nepadaryta. Po kelių dienų sūnus A. pradėjo kitaip pasakoti visą įvykį, kad 2018 m. vasario 8 d. susitiko prie stoties su minėtais vyriškiais, tarp restorano „McDonald‘s“ ir šalia esančio viešbučio, pavadinimo nežino, jis nurodyti negalėjo. Minėtas A. B. atvyko su draugais (dviem), jie tiesiog stovėjo šalia ir stebėjo viską, pokalbyje nedalyvavo. Kai jos sūnus parodė A. telefoną, jam patiko labai, tačiau kai sūnus sakė, kad keistis telefonais nenori, A. B. pradėjo įkalbinėti jį apsikeisti, po ko tiesiog įdėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“ sau į striukės kišenę ir kartu su savo draugais išėjo link šalia Liepkalnio gatvės esančias ar tai Naujininkų Sentikių kapines. A. sekė jiems iš paskos, vis prašydamas grąžinti telefoną, o minėtas A. B. iš kišenės išsitraukė metalinį daiktą, panašų į „kastetą“, ir sakė, kad jeigu nepaliks ramybėje, trenks juo. Jokio plėšimo tą dieną nebuvo, niekas nesugriebė jos sūnaus už rankų, sūnus sumelavo jai, nežino kam jis sugalvojo tokią versiją, dėl sūnaus kaltės suklaidino policijos pareigūnus. Jokios fizinės žalos sūnui niekas nepadarė, niekas negąsdino jo, sūnaus akivaizdoje, tik atvirai pavogė jam priklausantį telefoną. Telefono vertė 50 Eur (3 t., b. l. 107).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu J. S. nurodė, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A3“, kurį pavogė iš jos sūnaus A. S., buvo su išoriniais pažeidimais. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A3“ buvo juodos spalvos, naudotas. Mobiliojo ryšio telefono galinis dangtelis buvo sidabrinės spalvos. Telefonas nebuvo užblokuotas, klaviatūra nerakinama. Ant telefono galinio dangtelio užrašytas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo su pažeidimais – ekrano kairėje pusėje stikliukas buvo skilęs, šiek tiek buvo daužti ekrano šonai. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A3“ buvo įdėtas į juodos spalvos dėkliuką. Taip pat parodė, kad mobiliojo ryšio telefonas su dėkliuku jai grąžintas, pretenzijų niekam neturi, turtinė žala jai pilnai atlyginta. Tačiau prašo ikiteisminį tyrimą perduoti į teismą ir nubausti asmenį, kuris padarė nusikalstamą veiką ir pavogė iš jos nepilnamečio sūnaus aukščiau nurodytą telefoną. Ieškinį dėl moralinės žalos, kuri buvo padaryta jos sūnui A. S. įvykio dieną, nes patyrė didelį stresą, pateiks teisme (3 t., b. l. 112, 115).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad 2018 m. vasario 8 d. atėjo vienas susitikti su nepažįstamu berniuku susikeisti telefonais. Prieš tai, internete „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kur buvo parašyta, kad žmogus nori parduoti arba pakeisti savo telefoną, tai buvo „Huawei P8“. Su juo susitiko prie „McDonald‘s“, prie stoties. Kai susitiko, vaikinas parodė savo telefoną, jis jam parodė savo telefoną „Samsung Galaxy A3“, jis paėmė į rankas, apžiūrinėjo, jam patiko jo telefonas, o jam jo nepatiko. Minėtam berniukui grąžino jo telefoną „Huawei P8“, o jis negrąžino jo „Samsung Galaxy A3“. Minėtas vaikinas buvo su dar dviem draugais, kurių jis nepažįsta. Minėtas vaikinas atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų, neaukštas, lieknas, tamsių plaukų, kalbėjo lietuviškai, jį atpažino iš nuotraukų, kai buvo su mama policijoje 2018 m., pavasarį. Kitų vaikinų, kurie buvo su minėtu vaikinu, apibūdinti negali, jie buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, veido bruožų nepamena, neatpažins. Vaikinas negrąžino jo nurodyto aukščiau telefono, įsidėjo į savo striukės kišenę ir nuėjo link Liepkalnio gatvės. Jis ėjo paskui juos, vis prašydamas, kad atiduotų jam telefoną, bet šis vaikinas pasakė, kad jei jis nuo jų neatstos, tai jis trenks kažkokiu tai daiktu, tai buvo kastetas. Vėliau jis grįžo namo, ir mamai papasakojo viską kitaip, nes buvo labai išsigandęs, jokios fizinės žalos minėti vaikinai jam nepadarė, tik nepažįstamas vaikinas paėmė ir negrąžino jo telefono „Samsung Galaxy A3“ (3 t., b. l. 131).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. S. atpažino A. B. kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“ (3 t., b. l. 135-139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. R. nurodė, kad 2018 metais birželio mėnesį pastebėjo pas sūnų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“, paklausė iš kur gavo. Sūnus G. (G.) P. atsakė, kad nusipirko. Kur, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko nupirko, jis nepasakojo, ji nežino. Kadangi jis taupo pinigus, tai jis galėjo nusipirkti sau minėtą telefoną. Jos sūnus G. P. uždaras vaikas, neatvirauja su ja, su kuo bendrauja, kur būna, jo pažįstamų ir draugų rato ji nežino (4 t., b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. P. nurodė, kad 2018 m. turėjo automobilį Audi 80, valstybinių numerių neatsimena. Sugalvojo parduoti automobilį, pasakė apie tai vienam savo pažįstamam A. K.. A. davė jo numerį kažkokiam tai savo pažįstamam. 2018 m. birželio mėnesį, tiksliai datos nepamena, vaikinas vardu A. paskambino jam ir jie susitarė susitikti. Birželio mėnesio pradžioje susitiko prie Vilniaus miesto Šaltinio pagrindinės mokyklos, apie 15.00 val. Jis apžiūrėjo automobilį, jam patiko, sakė, kad pirks. Pasiūlė jam telefoną. Automobilio pardavimo kaina buvo nurodyta 130 Eur. Jis iškart sutiko, jie parašė pirkimo – pardavimo sutartį, dokumentų neturi, pateikti negali, pametė ir po to išsiskyrė. Grynųjų pinigų jis jam nedavė, minėtas vaikinas davė į rankas telefoną. Kadangi grynųjų pinigų jis neturėjo, tai davė telefoną „Samsung Galaxy A3“, jis apžiūrėjo tą telefoną, jam patiko, ir jis jį paėmė. Neturėjo minčių, kad telefonas yra paieškomas. Jie išsiskyrė, bet su juo buvo dar jo vienas pažįstamas. Jis neprisistatė, vardo nežino, ir jie išvažiavo. Minėtus asmenis matė pirmą kartą. Daugiau nesusitikinėjo su jais. Vėliau paskambino jam iš policijos ir paaiškino, kad telefonas yra ieškomas. Policijos pareigūnams jis atidavė telefoną „Samsung Galaxy A3“ (4 t., b. l. 23).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“ (4 t., b. l. 11),  kuris buvo apžiūrėtas (4 t., b. l. 13-15) ir grąžintas nukentėjusiajai J. S. (3 t., b. l. 118).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. (A.) E. (E.) K. nurodė, kad pažįsta G. P., su juo mokėsi vienoje mokykloje, toje pačioje klasėje. Žinojo, kad G. nori parduoti automobilį „Audi“, jis buvo apie tai užsiminęs pamokos metu, tai buvo maždaug 2018 m., pavasario gale. G. telefono numerį davė vienam savo pažįstamam E. M.. G. telefono numerį išsiuntė SMS žinute E.. Kai išsiuntė žinutę, kas vyko toliau nežino. Nežino, ar pardavė G. P. E. minėtą automobilį (4 t., b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. nurodė, kad G. P. nepažįsta. Pažįsta A. E. K., kartu su juo ankščiau lankė futbolą. Maždaug 2018 m. pavasarį A. minėjo pokalbio metu, kad vienas iš jo klasiokų parduoda automobilį „Audi“. Minėto asmens nei vardo, nei pavardės nežino, A. neminėjo. A. K. davė minėto asmens kontaktinį telefoną, jis numerį perdavė A. B.. Iš A. pasakojimų jis žino, kad jie susitiko, kad A. nepirko mašinos už pinigus, o vietoje pinigų davė žmogui telefoną. Žino, kad tai buvo telefonas „Samsung Galaxy A3“. Kiek pamena A. pasakojo jam, kad minėtą telefoną nupirko gatvėje iš nepažįstamo asmens už 20 Eur (4 t., b. l. 44).

Įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro (3 t., b. l. 90-93, 95-97).  

Įvertinus byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą, darytina išvada, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. B., veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. vasario 8 d., apie 15.30 val., Vilniuje, prie restorano „Macdonalds“, esančio Seinų g. 3, susitikęs su nepilnamečiu A. S. ir norėdamas apsikeisti mobiliojo ryšio telefonais, iš nukentėjusiojo rankų paėmęs mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A3“, jo negrąžino ir su juo pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė nukentėjusiajai J. S. priklausantį 50 Eur vertės turtą. Nukentėjusiajai J. S. telefonas buvo grąžintas, pretenzijų ji neturi (3 t., b. l. 118; 6 t., b. l. 108).

Ši jo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį; jo kaltė, įvykdžius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

6.       Dėl atvirai pagrobto svetimo – A. (A.) S. turto

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai. Nurodė, kad pripažįsta, jog iš mergaitės pavogė telefoną. Ji žaidė su juo, o kaltinamasis jai iš rankų pavogė telefoną, mergaitė nesipriešino, po ko jis pabėgo. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali (6 t., b. l. 108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. (A.) S. nurodė, kad 2018 m. birželio 18 d., apie 22.00 val. grįžo namo dukra G. S., kuri pranešė, kad iš matymo pažįstamas asmuo, Žolyno gatvėje, priešais autobusų parką, iš jos pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite Prestige Gold“, kurio vertė 239 Eur (4 t., b. l. 74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. nurodė, kad 2018 m. birželio 18 d., apie 21.00 val., ties Žolyno g. 26, Vilniuje, yra ant kalno parkas. Ji laiptais užlipo ant šio kalno į viršų ir prie laiptų atsitūpė užsirišti batą, o mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ pasidėjo ant laiptų. Kai užsirišo batą, norėjo paimti savo telefoną ir tuo metu jai nespėjus jo paimti, laiptais iš apačios, atbėgęs vaikinas griebė telefoną ir nubėgo toliau į mišką. Vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs juoda plona striuke, mėlynais medžiaginiais šortais, avėjo juodai pilkais sportiniais bateliais su „N“ raidės užrašu. Prabėgęs pro ją apie 10 metrų, jis į ją atsisuko. Ji labai aiškiai pamatė jo veidą ir jį atpažino kaip A. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Šį vaikiną gerai pažįsta iš matymo, nes jis bendravo su jos drauge. Praeitą savaitę ne kartą jį matė su draugu Antakalnio mikrorajone, jį atpažinti galėtų. Grįžusi namo, apie įvykį papasakojo savo tėčiui A. S. (4 t., b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. nurodė, kad maždaug prieš mėnesį, tiksliai datos nepamena, per internetinį portalą Skelbiu.lt rado sau tinkantį telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ už 150 Eur. Pardavinėjo vaikinukas, kuris sutiko privežti telefoną prie „JAMI“  kebabinės Žalgirio g. 88, Vilniuje. Apžiūrėjusi telefoną, iš to vaikino nupirko už 140 Eur. Ji paklausė to vaikinuko, ar telefonas tikrai nevogtas ir jis ją patikino, kad telefonas tikrai nevogtas. Vaikinas atrodė apie 20 metų, apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo jo veido neįsidėmėjo, tad atpažinti negalės. Kiek pamena, jis kalbėjo lietuviškai. Jo telefono numeris, per kurį su juo susisiekė, yra (duomenys neskelbtini). Nupirkto telefono IMEI (duomenys neskelbtini)  (4 t., b. l. 119).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ (4 t., b. l. 120-121), kuris buvo apžiūrėtas (4 t., b. l. 105-106) ir grąžintas nukentėjusiajam A. S. (4 t., b. l. 107).

Įvykio aplinkybės taip pat užfiksuotos A. S. protokole – pareiškime (4 t., b. l. 69).

Įvertinus byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visumą, darytina išvada, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. B., veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. birželio 18 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Žolyno g. netoli namo Nr. 26, bėgdamas laiptais pro ant laiptų tupinčią nepilnametę G. S., atvirai pagrobė šalia jos ant laiptų gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. 239 Eur žalą. Nukentėjusiajam A. S. telefonas buvo grąžintas, jis pretenzijų kaltinamajam neturi (4 t., b. l. 107; 6 t., b. l. 108). Ši jo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį; jo kaltė, įvykdžius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmių skyrimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Dėl kaltinamojo A. B.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti šeši nusikaltimai nuosavybei, vieną kartą įsibrovus į patalpas ir pagrobus pinigines lėšas bei keturis kartus atvirai pagobus iš viso penkis mobiliojo ryšio telefonus iš nepilnamečių nukentėjusiųjų; be to, įsibrovimo į patalpas metu buvo sugadintas svetimas turtas; taip pat įvykdytas vienas nusikaltimas, susijęs su disponavimu suklastotu dokumentu), įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti iš viso septyni baigti, tyčiniai nusikaltimai, iš kurių penki apysunkiai nusikaltimai, du – nesunkūs nusikaltimai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (pirmasis bei trečiasis nusikaltimai įvykdyti veikiant kartu su kitais nusikaltimų bendrininkais, trečiasis – šeštasis nusikaltimai padaryti įžūliai – atvirai pagrobiant svetimą turtą, tai matant tiek nukentėjusiesiems, tiek ir kitiems asmenims), į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis – (duomenys neskelbtini)metų (šiuo metu kaltinamajam (duomenys neskelbtini) metų), nagrinėjamų nusikalstamų veikų Nr. 1-5 metu jis buvo neteistas, vykdydamas nusikalstamą veiką Nr. 6 jis jau buvo teistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (automobilio vagystę), šiuo metu teistas iš viso du kartus (paskutinis teistumas už analogišką nusikalstamą veiką – atvirąją vagystę), abu teistumai yra už nusikalstamas veikas, įvykdytas šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu laikotarpiu, be to, jo atžvilgiu šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla (dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų laikotarpiu 2018 m. birželio 28 d. – 2019 m. vasario 25 d.; šiuo metu teismas yra išėjęs priimti nuosprendžio šioje byloje); A. B. daug kartų baustas administracine tvarka; jis yra gydytas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą gydytas nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. sausio 12 d.; diagnozė: (duomenys neskelbtini); specialisto išvadose Nr.104MS-177/2018 ir Nr. 104MS-275/2017 nurodyta, kad A. B. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo vertinimu, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. B. atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nors kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), teismo nuomone, pripažinti šios aplinkybės pagrindo nėra. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo elgesį baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš jo paaiškinimų bei veiksmų duodant parodymus teisme matyti, kad jis pripažįsta įvykdęs nusikalstamas veikas, tačiau dėl jų įvykdymo jis nuoširdžiai nesigaili. Be to, jis nagrinėjamas nusikalstamas veikas vykdė vieną po kitos, nors jo atžvilgiu jau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai; šių nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu jis įvykdė ir kitas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas 2018 m. vasario 14 d. bei 2018 m. kovo 29 d. Be kita ko, jo atžvilgiu buvo išnagrinėta dar viena baudžiamoji veika dėl galimai 2018 m. birželio 28 d. – 2019 m. vasario 25 d. įvykdytų naujų nusikalstamų veikų, kurios galimai buvo įvykdytos jau po šioje byloje nagrinėjamų veikų. Remiantis šių aplinkybių visuma, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis A. B. dėl įvykdytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į BK 80 straipsnyje numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtį, tuo pačiu įvertindamas aplinkybę, jog kaltinamasis įvykdė net septynias nusikalstamas veikas, iš kurių penkios – apysunkiai nusikaltimai, šias veikas vykdė vieną po kitos, nagrinėjamų nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpiu jis buvo pirmą kartą nuteistas laisvės apribojimo bausme, tačiau tai jo nesulaikė nuo paskutiniosios (šeštosios) nusikalstamos veikos įvykdymo, sprendžia, kad kaltinamasis A. B. tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, dėl ko kaltinamajam A. B. už įvykdytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis: už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, A. B. skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, A. B. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, A. B. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad dėl nusikalstamų veikų Nr. 2-6 buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis bei jo bendrininkai dėl nusikalstamos veikos Nr. 3 visiškai pripažino savo kaltę, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos. Kadangi byla dėl nusikalstamų veikų Nr. 1 buvo išnagrinėta taikant išsamų įrodymų tyrimą, kaltinamojo bendrininkai dėl nusikalstamos veikos Nr. 1 kaltės nepripažino, dėl šių nusikalstamų veikų BK 641 straipsnio nuostatos netaikomos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi (taikoma kaltinamajam palankesnė redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl pirmojo kaltinimo) subendrintos apėmimo būdu ir ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su kitomis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir A. B. paskirti galutinę subendrintą  - 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. B. 2019 m. kovo 22 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, t. y. jis 2019 m. kovo 22 d. atliko jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. paskirtą bausmę, į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendį bei šiuo teismo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius. Tai, jog bausmė jau yra atlikta, neužkerta kelio teismui subendrinti šias bausmes, siekiant nepabloginti nuteistojo padėties.

Teismas, atsižvelgęs į BK 80 straipsnyje numatytą nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtį, įskaitant tikslą riboti laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybes ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą, ir įvertinęs A. B. amžių, brandą, psichikos sveikatos būklę bei ateities planus, sprendžia, jog jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 92 str.), šiuo laikotarpiu paskiriant A. B. auklėjamojo poveikio priemones: 1. per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. P. likusią neatlygintą turtinę žalą; 2. elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką: 2.1. kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi; 2.2. mokytis arba dirbti; 2.3. dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 82 str. 1 d. 2, 5 p., 84 str., 87 str., 92 str. 2 d.).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsnių nuostatomis, į A. B. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 9 d., 18.55 val. iki 2017 m. spalio 10 d., 14.21 val. išbūtą laiką (2 t., b. l. 113-114, 128).

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, panaikintina nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi kaltinamasis šiuo metu jau yra pilnametis, o minėta kardomoji priemonė taikoma nepilnamečiams asmenims.

Dėl kaltinamojo P. J.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas nuosavybei), jos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (veikiant kartu su kitais asmenimis (bendrininkais), įvykdytas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas, kurio metu iš mažamečių pagrobtas svetimas – dviem skirtingiems asmenims priklausantis turtas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (veika padaryta kartu su kitais bendrininkais iš savanaudiškų paskatų, nukentėjo nepilnamečiai asmenys, kaltinamasis turtinės žalos neatlygino), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pilnametis, šios nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo teistas 3 kartus, jam buvo paskirtos arešto ir laisvės apribojimo bausmės, tačiau jis savo elgesio nepakeitė, pakartotinai nusikalto, šiuo metu jau yra teistas iš viso 5 kartus, atlikęs 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jis vėl nusikalto, dėl ko 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta arešto bausmė, kurios jis dar nėra atlikęs. Iš penkių teistumų jis keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis P. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam paskirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 25 parų arešto bausme ir kaltinamajam P. J. paskirtina galutinė subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsnių nuostatomis, į P. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 9 d., 15.31 val. iki 2017 m. spalio 10 d., 11.31 val. (2 t., b. l. 90, 108) ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 14 d. (6 t., b. l. 82-84, 197-199, 207).

Kaltinamajam P. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Dėl kaltinamojo M. Č.

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

Be to, BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015).

Sprendžiant dėl kaltinamojo M. Č., atsižvelgtina į tai, kad jis kartu su kitais bendrininkais iš savanaudiškų paskatų įvykdė vieną, baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą  nuosavybei, kurio metu iš mažamečių pagrobtas svetimas – dviem skirtingiems asmenims priklausantis turtas, į tai, kad M. Č. nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, jis buvo į trauktas į kitų bendrininkų sugalvotą nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo M. Č. atsakomybę švelninančios aplinkybės – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis – jam buvo beveik (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metų, nuo 2019 m. birželio 6 d. įsidarbino, baustas administracine tvarka už važiavimo viešuoju transportu be bilieto ir narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, anksčiau neteistas, jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu kaltinamasis M. Č. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jis įvykdė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis M. Č. anksčiau neteistas. Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš esmės atlygino padarytą žalą. Be to, teismas įvertinęs kaltinamojo M. Č. elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, iš kurio matyti, kad jis tikrai gailisi dėl savo veiksmų, taip pat aplinkybę, jog jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nereiškia jo kaltės įvykdžius nusikalstamą veiką, duomenis, kad jis įsidarbino, teigia pakeitęs savo gyvenimo būdą, atsiribojęs nuo buvusių draugų, su kuriais leisdavo savo laisvalaikį, sprendžia, jog yra pagrindo taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas M. Č. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad yra pagrindo taikyti BK 93 straipsnio 1 dalį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį M. Č., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis (BK 93 str.); jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.). Siekiant kontroliuoti bei taisyti kaltinamojo elgesį bei jo požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio taisykles, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, M. Č. skirtinos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant M. Č. mokytis arba dirbti, ir įpareigojimas per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti likusią neatlygintą turtinės žalos dalį A. P. (BK 84 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p.).

M. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. 

Kaltinamasis M. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 9 d., 17.30 val. iki 2017 m. spalio 10 d., 12.44 val. (vieną dieną) (2 t., b. l. 72, 82).

Dėl kaltinamosios M. M.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji M. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (t. y. vienas, tyčinis, baigtas, apysunkis nusikaltimas), įvykdė būdama nepilnametė – jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jai yra (duomenys neskelbtini) metų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme M. M. pilnai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, yra teisiama pirmą kartą, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, taigi jos atžvilgiu nustatytos dvi atsakomybę švelninančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.), M. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atžvilgiu nėra nagrinėjama kitų baudžiamųjų bylų, vykdomų ikiteisminių tyrimų, ji nebausta administracine tvarka, mokosi, yra dirbusi, duomenų, kad šiuo metu kiltų problemų dėl jos elgesio, byloje nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo įvykdyta ne dėl M. M. sisteminio neigiamo požiūrio visuomenėje galiojančias ir taikomas elgesio normas, bet dėl neatsakingo požiūrio į savo elgesį bei galimų pasekmių nesuvokimo.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, yra pagrindo teigti, jog kaltinamosios M. M. elgesys, kuomet ji įvykdė nusikalstamą veiką, buvo vienkartinio pobūdžio, iš jos elgesio ikiteisminio tyrimo metu bei teisme matyti, kad tikrai gailisi dėl savo veiksmų, todėl manytina, jog kaltinamoji M. M. laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad yra pagrindo taikyti BK 93 straipsnio 1 dalį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąją M. M., jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.). Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti kaltinamajai M. M. auklėjamojo poveikio priemones. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas, teismo nuomone, buvo pakankama priemonė kaltinamajai, kad ji suprastų savo elgesio pasekmes ir pakartotinai nenusikalstų.

Kaltinamajai M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. 

Kaltinamoji  M. M. laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

Dėl kaltinamosios L. K.

Bylos duomenimis, kaltinamoji L. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (t. y. vienas, tyčinis, baigtas, apysunkis nusikaltimas), įvykdė būdama nepilnametė – jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jai ką tik ((duomenys neskelbtini)) suėjo (duomenys neskelbtini) metų, be to, ši veika buvo sugalvota kitų asmenų, ji buvo įtraukta į nusikalstamą veiką, kurią padėjo įvykdyti savo bendrininkams, stebėdama aplinką. L. K. yra teisiama pirmą kartą, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, taigi jos atžvilgiu nustatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.), L. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atžvilgiu nėra nagrinėjama kitų baudžiamųjų bylų, vykdomų ikiteisminių tyrimų, ji bausta administracine tvarka, tačiau tik už važiavimą be bilieto viešuoju transportu, t. y. už nešiurkščius nusižengimus, mokosi, duomenų, kad šiuo metu kiltų problemų dėl jos elgesio, byloje nėra. Taigi nagrinėjama nusikalstama veika buvo įvykdyta ne dėl jos sisteminio neigiamo požiūrio visuomenėje galiojančias ir taikomas elgesio normas, bet dėl neatsakingo požiūrio į savo elgesį bei galimų pasekmių nesuvokimo. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, yra pagrindo teigti, jog kaltinamosios L. K. elgesys, kuomet ji įvykdė nusikalstamą veiką, buvo vienkartinio (atsitiktinio) pobūdžio. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindo išvadai, kad kaltinamoji L. K. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

Nepaisant to, kad L. K. bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, teismo vertinimu, tai, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, neužkerta kelio teismui taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.). Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti kaltinamajai L. K. auklėjamojo poveikio priemones. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas, teismo nuomone, buvo pakankama priemonė kaltinamajai, kad ji suprastų savo elgesio pasekmes ir pakartotinai nenusikalstų.

Kaltinamajai L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. 

Kaltinamoji L. K. laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

Dėl kitų klausimų

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vokas, kuriame yra 3 daktiloskopinės plokštelės ir vokas, kuriame yra 3 daktiloskopinės kortelės prie specialisto išvados Nr.140-(1631)-IS1-2093, priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, sunaikintini (2019 m. sausio 25 d. Kvitas B serija BBB Nr. 1PK002697; 1 t., b. l. 53-54).

E. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 300 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65), J. S. – dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 104), A. S. – dėl 239 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 82-84), tačiau vėliau jie civilinių ieškinių atsisakė, kadangi turtinė žala buvo atlyginta, mobiliojo ryšio telefonai grąžinti, be to, dalis A. P. civilinio ieškinio taip pat buvo atsisakyta, kadangi bylos nagrinėjimo metu dalis žalos (240 Eur) jai buvo atlyginta, todėl ši baudžiamosios bylos dalis nutrauktina (BPK 107 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pripažinti A. (A.) B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nusikalstamos veikos Nr. 1), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. (A.) B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. (A.) B. paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. (A.) B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. (A.) B. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. (A.) B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nusikalstamos veikos Nr. 3), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. (A.) B. (dėl nusikalstamos veikos Nr. 3) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. (A.) B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nusikalstamos veikos Nr. 4), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. (A.) B. (dėl nusikalstamos veikos Nr. 4) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. (A.) B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nusikalstamos veikos Nr. 5), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. (A.) B. (dėl nusikalstamos veikos Nr. 5) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. (A.) B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nusikalstamos veikos Nr. 6), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. (A.) B. (dėl nusikalstamos veikos Nr. 6) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su apėmimo būdu subendrinta bausme ir A. (A.) B. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir A. (A.) B. paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendį bei šiuo teismo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsnių nuostatomis, į A. B. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 9 d., 18.55 val. iki 2017 m. spalio 10 d., 14.21 val. išbūtą laiką (vieną dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant A. (A.) B. auklėjamojo poveikio priemones: 1. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. P. likusią neatlygintą turtinę žalą; 2. elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką: 2.1. kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi; 2.2. mokytis arba dirbti; 2.3. dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Pripažinti P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl nusikalstamos veikos Nr. 3), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 25 parų arešto bausme ir P. J. paskirti galutinę subendrintą – 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. 

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į P. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 9 d., 15.31 val. iki 2017 m. spalio 10 d., 11.31 val. (viena diena) ir suėmime nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 14 d. išbūtą laikotarpį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

P. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o šį pradėjus vykdyti – panaikinti.

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, baudžiamosios bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 84 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, paskirti M. Č. auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant M. Č. šiuo laikotarpiu mokytis arba dirbti, ir įpareigojimą per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti likusią neatlygintą turtinės žalos dalį A. P..

M. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį įsipareigojimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, baudžiamosios bylos dalį jos atžvilgiu nutraukti.

M. M.

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, baudžiamosios bylos dalį jos atžvilgiu nutraukti.

L. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį įsipareigojimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patenkinti A. P. civilinį ieškinį dėl likusios neatlygintos 119 Eur turtinės žalos priteisimo ir priteisti solidariai iš A. (A.) B., P. J. bei M. Č., o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, - subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – mamos A. Č., 119 (vieną šimtą devyniolika) eurų turtinės žalos atlyginimo A. P. naudai. 

Nutraukti bylos dalį dėl E. S., J. S., A. S. civilinių ieškinių ir A. P. civilinio ieškinio dalies, kuri buvo įvykdyta (240 eurų).   

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, voką, kuriame yra 3 daktiloskopinės plokštelės ir voką, kuriame yra 3 daktiloskopinės kortelės prie specialisto išvados Nr.140-(1631)-IS1-2093, priduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, sunaikinti (2019 m. sausio 25 d. Kvitas B serija BBB Nr. 1PK002697.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 1 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Giedrė Norvilienė