Civilinė byla Nr. 2A-113-173/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02441-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

44.5.2.; 73.2.6.1.; 121.21.

Pirmosios instancijos teismo teisėja

V.Jegorovienė

KAUNO APYGARDOSTEISMAS

S P R E N D I M D AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014m. sausio 8d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7849-429/2013 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu atsakovui A. D. (b.l. 37-38) prašė iš atsakovo priteisti 17 969,68 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Didžiojoje Britanijoje įvykusios avarijos metu buvo apgadinta transporto priemonė VAUXHALL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalotas pilietis A. B.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. D. kaltės. Transporto priemonės VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo sutartį sudarė automobilio savininkas J. P.. (duomenys neskelbtini) įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 89 848,38 Lt dydžio draudimo išmoką. Žalą, 20 procentų draudimo išmokų, kas sudaro 17 969, 68 Lt sumą,  prašo priteisti iš A. D., nes apdraustasis A. D. nevykdė LR Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytų reikalavimų. Nepranešė apie įvykį, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, neatsakė į paklausimą.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, (b.l. 81-85), nes suėjo ieškinio senaties terminas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu atsakovas dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas gerai nemokėjo anglų kalbos, dėl ko nesusikalbėjo su nukentėjusiuoju ir kitais iš automobilio VAUXHALL CORSA išlipusiais asmenimis. Eismo įvykis užsienyje jam buvo pirmas, todėl nežinojo kaip elgtis tokiose situacijoje. Todėl apie eismo įvykį telefonu pranešė J. P. ir prašė apie įvykį pranešti draudimo kompanijai. Grįžęs į Lietuvą darbdavio atstovei pateikė dokumentus. Tik gavęs ieškovo 2012-06-21 pretenziją sužinojo, jog nebuvo apie eismo įvykį pranešta per įstatymo nustatytą terminą. Nurodo, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, nes atsakovas laikytinas kaltu dėl eismo įvykio. Ieškiniu prašoma priteisti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, nors atsakovas tik dėl neatsargumo nepranešė ieškovui apie eismo įvykį. Apie eismo įvykį pranešė draudėjui J. P. ir tikėjosi, kad pastarasis praneš draudimo kompanijai, darbdaviui pateikė visus dokumentus, susijusius su eismo įvykiu. Ieškovui apie eismo įvykį pranešta 2010-11-26. Nepranešimas apie eismo įvykį neturėjo įtakos žalos dydžiui. Ieškovas tik 2011-02-23 ėmėsi (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo veiksmų. Ieškovas draudimo išmoką sumokėjo 2012-01-18, todėl 2013-01-18 pasibaigė ieškinio senaties terminas (CK 1.1125 str. 7 d., 1.127 str. 4 d.), o pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo parengtas 2013-02-13, t.y. praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

              Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 4d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 112-113). Iš ieškovo atsakovui priteisė 1200 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Valstybės naudai iš ieškovo priteisė 21,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

              Teismas nustatė, kad automobilio VW TRANSPORTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę draudėjas J. P. apdraudė ieškovo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, sudarydamas įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b. l. 9-11, 44-46). (duomenys neskelbtini) Didžiojoje Britanijoje įvykusios avarijos metu buvo apgadinta transporto priemonė VAUXHALL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalotas pilietis A. B.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. D. kaltės. Šios avarijos metu padarytai žalai atlyginti ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 89 848,38 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 12-19, 47-54, 58-65, 66-72). Ieškovas atsakovui pareiškė pretenziją dėl patirtos žalos atlyginimo (b. l. 6, 7). Atsakovas žalos neatlygino, 2012 07 11 pateikė prašymą sumažinti prašomą atlyginti sumą ir leisti žalos atlyginimą išmokėti dalimis (b. l. 8). Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio, taip pat neginčija ieškovo pagal draudimo sutartį nukentėjusiam asmeniui sumokėtų sumų dydžio (CPK 187 str.). Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų negalima nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovui pranešta apie atsakovo sukeltą eismo įvykį, o taip pat, kaip šios aplinkybės įtakojo nukentėjusiam asmeniui atlygintinos žalos dydžio nustatymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, išskyrus 2011 02 23 raštą, siekdamas patikslinti ir išsiaiškinti papildomas aplinkybes, susijusias su prašomos atlyginti žalos dydžiu. Atsakovas laikytinas kaltu dėl eismo įvykio, todėl ieškovui, apdraudusiam automobilio valdytojo civilinę atsakomybę, atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką, nepranešimas apie eismo įvykį neįtakoja ieškovo pareigos mokėti draudimo išmoką.

              Teismas nustatė, kad paskutinė pagal draudimo sutartį mokėtina suma buvo sumokėta 2012 01 18 (b. l. 12-19, 53, 47-54), todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2013 01 18. Ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teisme pateikė 2013 02 18 (b. l. 3).T.y. ieškovas į teismą kreipėsi pasibaigus ieškinio senaties terminui, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Teismas tenkino atsakovo prašymą ieškovo reikalavimui taikyti CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

              Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 132-134).

              Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės draudimo išmokos sumokėjimo dienos(2012-01-18).

              2) Atsakovas 2012-07-11 pateikė prašymą sumažinti reikalaujamą sumą iki 13 477 Lt sumos. Tai rodo, kad atsakovas pripažino prievolę, buvo vykdomos derybos. Dėl ko 2012-07-20 apelianto informacinėje sistemoje buvo padaryti pakeitimai, nurodant, jog pasiektas susitarimas dėl vekselio pasirašymo ir byla išimta iš teisminių bylų sąrašo. Vekselis nepasirašytas dėl atsakovo kaltės. Po ko ieškovas ėmėsi teisminių skolos išieškojimo veiksmų.

              3) 2012-07-11 prašymu sumažini atlygintinos žalos dydį atsakovas pripažino prievolę. Skolos pripažinimas yra pagrindas ieškinio senaties terminui nutrūkti (CK 1.1130 str. 2 d.). Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-07-11.

              4) Atsakovui nepranešus apie eismo įvykį per įstatyme nustatytą terminą, ieškovas pradėjo žalos administravimo procesą tik po to, kai apie eismo įvykį ir kilusios žalos buvo informuotas nukentėjusiosios šalies draudiko. Dėl ko apie žalos dydį ir apie tai ar žala kilo būtent šio eismo įvykio metu, galėjo spręsti tik iš nukentėjusios šalies draudiko suteikiamų duomenų. Neturėdamas kitų duomenų apie eismo įvykį, neturėjo galimybės ginčyti aplinkybių vertinimo, žalos dydžio apskaičiavimo.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

              Nurodo, kad nepranešimas apie eismo įvykį neturėjo įtakos apelianto pareigai išmokėti draudimo išmoką bei žalos dydžiui. Pateikti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Dėl ko ieškovui, apdraudusiam automobilio civilinę atsakomybę, atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką. Apeliantas, kaip profesionalus draudimo rinkos dalyvis, turi žinoti išmokėtos draudimo išmokos susigrąžinimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas siekia susigrąžinti maksimalų 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, nors taisyklėse nustatyta, kad iš atsakingo asmens dėl padarytos žalos draudikas gali reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovas apie eismo įvykį nepranešė dėl neatsargumo. Apeliantui 2010-11-26 raštu pranešta apie eismo įvykį.  Nurodo, kad turėtų atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, nes ieškovas juos turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jų nepateikė, be to nėra pagrindo juos pateikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad (duomenys neskelbtini) Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VAUXHALL CORSA, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir sužalotas A. B.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo A. D. kaltės. T.y. nekilo ginčo dėl paties žalos padarymo fakto, taip pat nebuvo ginčijamas ir nukentėjusiesiems asmenims sumokėtos išmokos dydis. Ginčas kilo dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 22 str., reglamentuojančio draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo atvejus bei dydžius, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurių pateikimą motyvuoja tuo, jog tokia būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, pirmos instancijos teismui netinkamai pritaikius ieškinio senaties instituto normas. Atsakovas nurodo, kad teismas turėtų atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, nes ieškovas juos turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jų nepateikė. Nėra pagrindo juos pateikti.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju aplinkybes apie ieškinio senaties termino taikymo, pradžios ir pabaigos termino skaičiavimo, atsakovas nurodė jau atsiliepime į ieškinį. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas kreipėsi dėl prašomos sumokėti žalos sumos sumažinimo, mokėjimo dalimis. Todėl konstatuotina, kad įrodymų pateikimo galimybė egzistavo viso proceso pirmojoje instancijoje metu. Atsižvelgiant į tai, naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl senaties termino taikymo regresiniams ieškiniams iš draudimo santykių

Byloje kilęs ginčas dėl taikytino ieškinio senaties termino eigos pradžios tuo atveju, kai draudimo bendrovė, nukentėjusiajam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką, reiškia reikalavimą žalą padariusiam asmeniui.

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Nagrinėjamu atveju draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, pareiškė regresinį ieškinį transporto priemonės valdytojui, kuris nepranešė draudikui apie eismo įvykį, nepadėjo išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad paskutinė pagal draudimo sutartį mokėtina suma buvo sumokėta 2012-01-18, todėl nuo šios datos pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas 2012-07-11 prašymu prašo sumažinti prašomą išmokėti sumą, leisti ją mokėti dalimis (b. l. 43). Nurodo, kad apie įvykį nepranešė, nes buvo išvykęs. T.y. atsakovas pripažįsta, kad jis draudikui turi sumokėti dalį žalos sumos, kurią draudikas išmokėjo eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui. Laikytina, kad tokiais atsakovo veiksmais buvo nutrauktas ieškinio senaties terminas (CK 1.130 str. 2 d.). Ieškovas į teismą dėl žalos priteisimo kreipėsi 2013-02-13, todėl laikytina, kad jog ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normų taikymo

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ). Šio įstatymo 12 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Transporto priemonės valdytojui neįvykdžius šių reikalavimų, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d.). Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse. Šių taisyklių 60.3 punkte nustatyta, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį nebuvo pranešta per įstatyme nustatytą terminą. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais. Nurodo, kad atsakovas taip pat nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, neatsakė į ieškovo paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktas 2011-02-23 paklausimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovo prašoma pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) D.Britanijoje įvykusio eismo įvykio aplinkybes, automobilių sugadinimo laipsnį ir pan. (b. l. 42). Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad jis draudikui nepranešė apie eismo įvykį. Tačiau nurodė, kad buvo pranešta automobilio savininkui, o po to darbdaviui, tikintis, kad jie draudiką informuos. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad draudikui apie (duomenys neskelbtini) eismo įvykį nebuvo pranešta per TPVCAPDĮ 12 str. 5 p. nustatytą trijų dienų terminą. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad jis nepadėjo ieškovui aiškintis eismo įvykio aplinkybių. Atsakovas nurodo, kad apie eismo įvykį pranešė darbdaviui, tačiau teismui nepateikta įrodymų, kad eismo įvykis įvyko darbo metu ar kad buvo vairuojamas darbdaviui priklausantis automobilis. T.y. neįrodyta, kad atsakovo darbdavys turėjo pareigą ar suinteresuotumą pranešti draudikui apie eismo įvykį. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kada ieškovas pradėjo žalos administravimo veiksmus neturi įtakos aplinkybei, kad pats atsakovas pažeidė TPVCAPDĮ 12 str. 5 p., draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tai, kad atsakovo teigimu ieškovas apie eismo įvykį sužinojo 2010-11-26, nepaneigia atsakovo padarytų pažeidimų, laiku nepranešant apie eismo įvykį. T.y. nepaneigia, kad atsakovas nevykdė minėto įstatymo 12 straipsnio reikalavimų. Iki 2010-11-26 ieškovui apie autoįvykį nieko nebuvo žinoma.

Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas kaip transporto priemonės valdytojas  netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. nustatytas pareigas, laiku ir tinkamai nepranešė ieškovui apie eismo įvykį, nepateikė draudikui turimų eismo įvykio ir žalos įrodymų. Todėl ieškovas, neturėdamas teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims, turi teisę reikšti reikalavimą atsakovui grąžinti nukentėjusiems asmenims išmokėtos draudimo išmokos dalį. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad nepranešimas apie eismo įvykį neturėjo įtakos apelianto pareigai išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas viso sumokėjo 89 848,38 Lt žalos atlyginimui (b.l. 47-54). Draudimo išmokos dydis susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens padarytu eismo įvykiu. Atsakovas apie eismo įvykį nepranešė, o ir vėliau nepadėjo išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir pan., dėl ko ieškovas negalėjo nustatyti prašomos išmokėti sumos pagrįstumą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys patenkintas pilnai.

Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkinamas ir jo reikalavimas už priteistą sumą priteisti penkių procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistina ieškovui 1078 Lt žyminio mokesčio išlaidų, kurių ieškovas turėjo sumokėdamas žyminį mokestį (žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį ir apeliacinį skundą) (b.l. 4, 39, 131)) bei 282,66 Lt vertimo išlaidų (b.l. 57). Valstybei iš atsakovo priteistina 15,34 Lt teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus (CPK 88, 93 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 4d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Priteisti iš atsakovo A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834, Basanavičiaus g. 12, LT 03600 Vilnius, a/s Nr. LT777300010000543713, AB bankas „Swedbank“) 17 969,68 Lt (septyniolika tūkstančių devyni šimtai šešiasdešimt devyni litai 68 ct) išmokėtos draudimo išmokos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17969,68 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1360,66 Lt bylinėjimosi išlaidų (1078 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį ir apeliacinį skundą, 282,66 Lt vertimo išlaidos).

Priteisti iš atsakovo A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 15,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkas                                                           Egidijus Tamašauskas

Kolegijos teisėjai                                                             Leonas Jachimavičius

              Dalė Burdulienė