Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                                     Civilinė byla Nr. 2A-342-425/2013

Rimvydas Žukauskas                                                                          Proceso Nr. 2-54-3-00630-2012-8

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                              9.3; 121.14; 121.21 (S)

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

S p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 7 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-477/2013 pagal ieškovo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimui dėl streiko pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2012-09-12 mokykloje pradėtą ir vykdytą streiką neteisėtu. Ieškovas paaiškino, kad atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo iniciatyva, nuo 2012-09-12 iki 2012-10-01, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vyko streikas. Ieškovas laiko, kad šis streikas buvo paskelbtas nesant tam pagrindo, pateikus reikalavimus, kurių ieškovas negalėjo įvykdyti bei pažeidus streiko paskelbimo tvarką. Apie būsimą streiką, ieškovas turėjo būti įspėtas ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Įspėjimą apie streiką, ieškovas gavo 2012-09-05, o streikas prasidėjo 2012-09-12. Tai reiškia, kad streikas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje prasidėjo praėjus šešioms dienoms po įspėjimo apie būsimą streiką. Be to, atsakovo iškelti reikalavimai, pirmiausiai turėjo būti nagrinėjami taikinimo komisijoje. Šie reikalavimai iškelti 2012-05-07, tačiau iki streiko pradžios, taikinimo komisijoje iš esmės nebuvo nagrinėti. Ieškovas taip pat laiko, kad jam pateikti atsakovo reikalavimai, nesusiję su Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje galiojančios kolektyvinės sutarties vykdymu. Ieškovas nekompetentingas spręsti atsakovo iškeltų reikalavimų. Kompetencija spręsti visus atsakovo iškeltus reikalavimus, priklauso Zarasų rajono savivaldybės tarybai. Ieškovas nepažeidė ir tinkamai vykdė kolektyvinę sutartį. Atsakovo skelbtas ir vykdytas streikas yra neteisėtas, ieškinys turi būti pilnai patenkintas.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino, kad 2012-09-12 – 2012-10-01, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vykęs streikas buvo neteisėtas, netenkino Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos prašymo dėl sprendimo skubaus vykdymo ir priteisė iš Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo: 143 Lt žyminio mokesčio ir 5.00 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad Zarasų „Ažuolo“ gimnazijoje buvo laikomasi kolektyvinės sutarties, todėl atsakovas pažeidė DK 78 str. 3 d. nustatytą draudimą skelbti streiką. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl streiko paskelbimo, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje buvo gautas 2012-09-05, minimalus septynių dienų įspėjimo terminas dėl streiko paskelbimo prasidėjo 2012-09-06, 00 val. 00 min. Šiuo atveju, septynių dienų terminas pasibaigė 2012-09-12, 24 val. 00 min. Streikas „Ąžuolo“ gimnazijoje prasidėjo 2012-09-12, t. y. paskutinę įspėjimo termino dieną, todėl buvo pažeista DK 77 str. 3 d. nustatyta darbdavio įspėjimo apie būsimą streiką tvarka. Byloje nepateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas negalėjo anksčiau priimti sprendimo dėl streiko paskelbimo ir apie tai kiek galima anksčiau įspėti darbdavį. Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo nariai ir pirmininkas yra pedagogai, jiems gerai gimnazijos veiklos specifika, dėl kurios darbdaviui yra būtinas didesnis laiko tarpas, tinkamai pasirengti streikui ir užtikrinti, kad streiko metu, kuo mažiau nukentėtų moksleiviai ir jų ugdymo procesas, todėl teismas atsakovo veiksmus apie streiką pranešant tik prieš 6 dienas pripažino nesąžiningais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2012-05-07 ir 2012-06-04 taikinimo komisijos posėdžių eigą, kurių metu buvo bandoma išspręsti kolektyvinį ginčą, darė išvadą, kad kolektyvinio ginčo nagrinėjimo taikinimo komisijoje nebuvo, kadangi tarp šalių nevyko derybos. Teismas konstatavo, kad 2012-09-05 Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo sprendimas skelbti streiką buvo priimtas nepagrįstai neišnaudojus galimybės, kolektyvinį ginčą ar jo dalį išspręsti taikinimo komisijoje, tai yra pažeidus kolektyvinio ginčo sprendimo tvarką. Vertindamas atsakovo argumentus, jog reikalavimai buvo reiškiami Zarasų rajono savivaldybei, kaip mokyklų vadovų darbdaviui – tai yra darbdavių organizacijai, teismas pažymėjo, kad Zarasų rajono savivaldybė ir jos institucijos, kaip vietos savivaldos institucija, nėra ir apskritai negali būti bet kokios kolektyvinės sutarties, taip pat ir teritorinės kolektyvinės sutarties šalimi, savivaldybė nėra ir negali būti Zarasų rajone veikiančių Švietimo įstaigų vadovų – darbdavių organizacija. Nesant vienos iš teritorinės kolektyvinės sutarties šalies, šiuo atveju Zarasų rajone veikiančios švietimo įstaigų vadovų – darbdavių organizacijos, nėra galimybės sudaryti teritorinės kolektyvinės sutarties. Nepagrįstais teismas pripažino ir atsakovo argumentus, kad nuo 2012-09-12 iki 2012-10-01 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje ir kitose rajono mokyklose vykę streikai laikytini vienu streiku, vykusiu teritoriniu principu, nes šio streiko metu, buvo iškelti visoms Zarasų rajono švietimo įstaigų darbuotojams ir pedagogams ypatingai svarbūs darbo ir socialiniai reikalavimai. Teismas nurodė, kad 2012-09-26 tarp Zarasų rajono savivaldybės ir Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo buvo sudarytas susitarimas, po kurio Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos profesinės organizacijos streiko komitetas 2012-10-01 priėmė sprendimą nutraukti streiką. Ieškovo Zarasų „Ažuolo“ gimnazijos nepriėmė jokių sprendimų dėl streiko reikalavimų patenkinimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos direktoriui pateikti reikalavimai buvo ne dėl kolektyviniais susitarimais reguliuojamų ir sprendžiamų dalykų. Teismas laikė, kad tiek kolektyvino ginčo, tiek Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo paskelbto streiko reikalavimai savo turiniu buvo abstraktūs ir deklaratyvūs. Atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes, teismas ieškovo ieškinį pripažino esant pagrįstu ir jį tenkino, padalino bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo atstovas advokatas Andrius Chudenkovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14-477/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodine tvarka. Atsakovo atstovas nurodė, kad teismas nepagrįstai vykusį streiką kvalifikavo vien kaip įmonės lygmens streiką, o ne teritorinio lygmens streiką. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad Zarasų rajono savivaldybė nėra darbdavių atstovas, vadovavosi 2003 m. Darbo kodekso komentaru ir neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. Darbo kodekso normos buvo pakeistos, o DK 24 str. 4 d. numato, kad šiuo atveju iš valstybės, savivaldybių ir VSDFV biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka kodekse nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos. Dėl nepagrįsto vadovavimosi senomis darbo kodekso normomis, teismas padarė klaidingas išvadas ir rajono savivaldybės nelaikė darbdavių organizacija. Atsakovas ne kartą akcentavo, kad tik savo išoriniu pavidalu teritorinio lygmens streikas yra panašus į įmonės lygmens streiką, kadangi pedagogai nėra darbo santykiais susiję su Zarasų rajono savivaldybės darbdavių organizacija, tačiau vien išoriniai požymiai negali būti priežastis teismui streiko teisėtumą vertinti vien įmonės lygmeniu. Teismas neturėjo pagrindo analizuoti įmonės kolektyvinės sutarties laikymosi kaip streiko teisėtumo pagrindo, kadangi šiuo atveju buvo svarbi teritorinė kolektyvinė sutartis. Apelianto atstovas pažymėjo, kad teismas neanalizavo atsakovo keltų hipotetinių klausimų. Kadangi kolektyvinis ginčas vyko ne įmonės, o teritoriniu lygmeniu, atitinkamai, galima konstatuoti, kad streikuota neteisėtai tik tuo atveju, jeigu būtų buvę laikomasi teritorinės kolektyvinės sutarties, tačiau byloje tokia aplinkybė nustatyta nebuvo. Be to, net ir egzistuojant kolektyvinei sutarčiai, tai nebūtinai reiškia streiko negalimumą. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ginčas buvo teritorinio lygmens, todėl jo sprendimas įmonės lygiu buvo tik formalus. Darbuotojai ilgą laiką tikėjosi darbdavių organizaciją – Zarasų rajono savivaldybę, ir darbdavius pradėsiant derybas dėl iškeltų reikalavimų, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal analogiją termino skaičiavimui taiko CPK 73 str. 3 d., kadangi įspėjimo apie streiką laikotarpis nėra joks procesinis terminas. Be to, šis terminas skaičiuojamas ne į priekį, o atgal – „ne vėliau kaip prieš septynias dienas“, todėl termino pirmoji diena buvo 2012-09-11, o paskutinė - 2012-09-05, kuomet darbdaviui ir buvo pranešta apie būsimo streiko pradžią. Apie ketinamą rengti streiką buvo skelbiama spaudoje 2012-09-04. Net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad įspėjimo termino praleistas, neteisėtu streiką būtų galima pripažinti tik tą vieną dieną. Teismas daro nepagrįstas išvadas, kas privalėjo dalyvauti taikinimo komisijoje ir pripažinti kalta nedalyvavusią šalį dėl nesurasto bendro sprendimo. Byloje turėjo būti konstatuota, kad šalys tinkamai išnaudojo galimybę išspręsti ginčą taikinimo komisijoje, nors ir nesėkmingai. Be to, ieškinyje nėra jokių reikalavimų, susijusių su taikinimo komisijos teritoriniu lygmeniu organizavimu, tad teismas neturėjo pagrindo ieškinį tenkinti. Teismas niekuo nepagrįsdamas nurodė, kad streiko reikalavimai buvo abstraktūs ir deklaratyvūs. Tokią teismo išvadą paneigia teismo posėdyje liudijęs Zarasų rajono meras A. A., be to visi reikalavimai po streiko buvo tenkinti. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad ieškovas ieškinį pareiškė spaudžiamas Zarasų rajono savivaldybės.

Ieškovas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija atsiliepimu prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14-477/2013 palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad apeliacinio skundo argumentas, jog streikas buvo teritorinio lygmens, yra visiškai nepagrįstas ir neturintis reikšmės priimto sprendimo rezoliucinei daliai. Atsakovas apie streiką pranešė ieškovui, o ne savivaldybei, atsakovo reikalavimai negali būti laikomi kolektyvinio ginčo pagrindu, be to, tarp ieškovo mokykloje tarp darbdavių ir profesinės sąjungos nebuvo kilęs kolektyvinis darbo ginčas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo streikuoti, piktnaudžiavo savo teise.  Streikas negalėjo vykti teritoriniu lygmeniu, nes nebuvo sudarytos kolektyvinės teritorinės sutarties, streikavo ne visos mokyklos, savivaldybei nebuvo pranešta apie streiką, atsakovas nenurodė, koks tarp savivaldybės ir atsakovo kilusio kolektyvinio darbo ginčo, jei toks buvo, dalykas. Jei nėra pažeidžiamos darbuotojų teisės ir interesai, jie neturi teisės streikuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė streiko paskelbimo termino pradžią ir tai, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimas šį terminą pažeidė. Atsakovo reikalavimų ieškovas negalėjo nei teisiškai, nei faktiškai, kadangi jie negalėjo būti kolektyvinio ginčo pagrindu, sudaryta kolektyvinė sutartis buvo vykdoma, realūs darbuotojų interesai ir teisės nebuvo pažeisti. Ieškovas nurodė ieškinį pareiškė, siekdamas išsiaiškinti streiko teisėtumą.

Tretysis asmuo Zarasų rajono savivaldybė atsiliepimu prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14-477/2013 palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Tretysis asmuo nurodė, kad 2012-09-05 atsakovo sprendimas yra pagrindinis rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovas grindžia savo ieškinį. Iš šio sprendimo turinio aiškiai matyti subjektai – nurodytas darbdavys ir darbuotojų atstovas. Šiame sprendime nėra jokios informacijos, kad streikas prieš rajono savivaldybę. Aplinkybė, kad rajono savivaldybė yra mokyklos steigėja, nereiškia, kad savivaldybė gali būti prilyginama darbdaviui. Be to, nebuvo ir kolektyvinio ginčo tarp ieškovo ir jo darbuotojų, nes kolektyvinės sutarties laikomasi. Atsakovo 2012-05-14 rašte savivaldybei keliami klausimai niekaip nebuvo susiję su teritoriniais kolektyviniais santykiais. Tretysis asmuo darė išvadą, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi savo teise streikuoti, neturėjo tam jokio pagrindo. Be to, reikalavimus atsakovas iškėlė dar 2012 m. gegužės mėn., tačiau streikuoti pradėjo tik rugsėjį, nors tai padaryti galėjo anksčiau – moksleivių atostogų metu. Atsakovo iškelti reikalavimai pagal jų turinį yra rajono savivaldybės kaip viešojo administravimo subjektų kompetencija, tačiau ne kolektyvinio darbo ginčo dalykas. Vien tai, kad buvo pasirašytas susitarimas tarp rajono savivaldybės ir atsakovo, nedaro rajono savivaldybės darbdaviu ir nėra pagrindo teigti, kad savivaldybė buvo viena iš streiko šalių. Nors atsakovas teigia, kad streikas buvo teritoriniu lygmeniu, tačiau nepateikia įrodymų, kokiu pagrindu buvo streikuojama, koks buvo streiko dalykas, nepaaiškina, kodėl nebuvo streikuojama visose rajono mokyklose. Atsakovo reikalavimų nepagrįstumą, trečiojo asmens nuomone, įrodo ir tai, kad nėra pateikti įrodymai apie realius, konkrečius darbuotojų teisių ir interesų pažeidimus. Deklaruojamos teisės ir interesai turi neprieštarauti įstatymams, būti teisėti, naudojimasis jomis negali pažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Net jei streikas būtų buvęs teritorinio lygmens, tarp atsakovo ir savivaldybės nėra sudarytos kolektyvinės teritorinės sutarties, todėl kolektyvinis darbo ginčas galėjo būti pagal DK 68 str. dėl tokios sutarties sudarymo, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog savivaldybė būtų atsisakiusi tokią sutartį sudaryti. Tretysis asmuo pažymėjo, kad teismas pagrįstai skaičiavo terminą streiko paskelbimui, nešališkai priėmė sprendimą.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos medžiaga nustatyta:

1.      Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimo „Ąžuolo“ gimnazijos profesinė organizacija 2012-05-07 inicijavo kolektyvinį darbo ginčą ir iškėlė reikalavimus Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijai (T. 1, b. l. 10-11), sutikimą dėl kolektyvinio ginčo pradėjimo davė 57 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos darbuotojai (T. 1, b. l. 113-115).

2.      Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimas 2012-05-14 įteikė reikalavimus Zarasų rajono savivaldybės merui A. A. (T. 1, b. l. 146-147).

3.      2012-06-04 įvyko Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos kolektyvinio ginčo taikinimo komisijos posėdis, kurio metu ginčo išspręsti nepavyko (T. 1, b. l. 14-15).

4.      2012-08-29 Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo pirmininkų susirinkimo metu nutarta nuo rugsėjo 12 d. skelbti neterminuotą streiką (T. 1, b. l. 119-120).

5.      2012-08-30 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos visuotinio darbuotojų susirinkimo metu slaptu balsavimu 52 iš 58 dalyvavusių darbuotojų sutiko 2012-09-12 skelbti neterminuotą streiką (T. 1, b. l. 116-118).

6.      Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimo „Ąžuolo“ gimnazijos profesinė organizacija 2012-09-05 priėmė sprendimą 2012-09-12 8 val. skelbti streiką. Sprendimas tą pačią dieną įteiktas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos direktoriui. 2012-09-05 gimnazijos direktoriaus rezoliucija nurodyta informuoti steigėją (T. 1, b. l. 6).

7.      Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos direktorius 2012-09-07 raštu nurodė, kad iškelti reikalavimai negali būti traktuojami kaip kolektyvinio darbo ginčo reikalavimai, ir pasiūlė streiko komitetui 2012-09-12 atvykti susitikti su gimnazijos administracija dėl situacijos analizės ir tinkamų sprendimų priėmimo (T. 1, b. l. 8).

8.      2012-09-10 derybų dėl sprendimo skelbti streiką metu susitarimas tarp Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos administracijos ir profesinės organizacijos pasiektas nebuvo (T. 1, b. l. 9).

9.      2012-09-12 penkių Zarasų rajono švietimo įstaigų darbuotojai pradėjo streiką, tarp jų ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos darbuotojai.

10.  Zarasų rajono savivaldybė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimas 2012-09-21 susitikimo metu aptarė ir derėjosi dėl iškeltų reikalavimų (T. 1, b. l. 102-112).

11.  2012-09-26 Zarasų rajono savivaldybė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimas pasirašė susitarimą, kuriuo išsprendė iškeltus reikalavimus ir nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybė sutiks, kad streikavusiems darbuotojams būtų išmokėta 50 proc. darbo užmokesčio (T. 1, b. l. 75-76).

12.  2012-10-01 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos administracijos ir „Ąžuolo“ gimnazijos profesinės organizacijos streiko komitetas nutarė nutraukti streiką nuo 2012 m. spalio 1 d., o streikavusiems darbuotojams išmokėti 50 proc. darbo užmokesčio (T. 1, b. l. 16).

 

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, kad Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje 2012-09-12 – 2012-10-01 laikotarpiu vykęs streikas buvo įmonės lygio streikas. Kadangi gimnazijoje galiojo kolektyvinė sutartis, kuri buvo vykdoma, o darbuotojų atstovų iškelti reikalavimai nepatenka į šios kolektyvinės sutarties reguliavimo sritį, teismas konstatavo, jog streikas buvo neteisėtas. Tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą teisėjų kolegija pripažįsta esant nepagrįstą ir prieštaraujantį faktinei situacijai.

Kolektyvinės sutartys gali būti sudaromos tiek įmonės lygiu, tiek ir šakos ar teritoriniu lygiu, tiek ir nacionaliniu lygiu (DK 49 str.). Teritorinės kolektyvinės sutartys nustato darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų ypatumus. Būtent dėl šių sąlygų nustatymo ar pakeitimo gali atsirasti tam tikri nesutarimai. Zarasų rajone tarp švietimo įstaigų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos sudarytos teritorinės kolektyvinės sutarties nebuvo, tačiau pažymėtina, kad kolektyviniai darbo ginčai gali kilti ne tik dėl teisės, bet ir dėl interesų, t.y. kol dar nėra kolektyvinės sutarties: vedant derybas ar sudarant kolektyvinę sutartį. DK 76 straipsnyje nustatyta, kad streikas – tai vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimas kaip teritorinis profesinių sąjungų susivienijimas inicijavo kolektyvinį darbo ginčą ir iškėlė reikalavimus dėl mokinių maitinimo tvarkos, mokyklinių autobusų naudojimo tvarkos, finansavimo mokykloms, teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo ir kt. Šie reikalavimai 2012-05-14 buvo įteikti Zarasų rajono savivaldybės merui, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos direktoriui. Įvertinus iškeltų reikalavimų turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie reikalavimai savo turiniu yra priskirti Zarasų rajono savivaldybės kompetencijai. Socialinėje partnerystėje teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams - iš savivaldybių biudžetų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms – atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka DK nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos (DK 24 str. 4 d.), todėl reikalavimai Zarasų rajono savivaldybei buvo įteikti kaip teritorinio kolektyvinio ginčo šaliai – darbdavių organizacijai (švietimo įstaigų steigėjui). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybė, nėra ir negali būti Zarasų rajone veikiančių Švietimo įstaigų, taip pat Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos, vadovų – darbdavių organizacija, toks teismo vertinimas prieštarauja LR darbo kodeksui. Be to, Zarasų rajono savivaldybė ne tik įstatymiškai, tačiau ir faktiškai veikė kaip darbdavių organizacija, derėdamasi dėl iškeltų reikalavimų ir 2012-09-26 pasirašydama susitarimą su streikuojančių darbuotojų atstovais. Atsižvelgęs į kilusio kolektyvinio ginčo subjektus – reikalavimus pateikė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimas, reikalavimai skirti Zarasų rajono savivaldybei, į iškeltų reikalavimų turinį, į tai, kad streikavo 5 Zarasų rajono švietimo įstaigos, bei į tai, kad streikas baigėsi Zarasų rajono savivaldybei sudarius susitarimą su profesinių organizacijų susivienijimu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2012-09-12 – 2012-10-01 laikotarpiu vykęs streikas buvo teritorinis streikas, kilęs neradus sutarimo dėl teritorinio kolektyvinio darbo ginčo sprendimo.

 

dėl įspėjimo apie streiko pradžią

DK 77 str. 3 d. numato, kad apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas nusiunčiant jam priimtą sprendimą. Įstatymų leidėjas, numatydamas reikalavimą raštiškai įspėti darbdavį apie streiko pradžią, sukuria darbdaviui galimybę pasiruošti neigiamiems streiko padariniams. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo „Ąžuolo“ gimnazijos profesinė organizacija darbdavį Zarasų „Ąžuolo“ gimnaziją apie streiko pradžią 2012-09-12 informavo 2012-09-05. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog terminas pradedamas skaičiuoti rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita, todėl nagrinėjamu atveju 7 dienų terminas prasidėjo 2012-09-06. Nors apeliantas nurodo, kad terminų skaičiavimui pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 73 str. 3 d., tačiau pažymėtina, jog DK 26 str. 1 d. įtvirtinta analogiška terminų pradžios nustatymo taisyklė: terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju 7 dienų terminas turėjo būti skaičiuojamas atgaline tvarka nuo streiko pradžios dienos. Terminai skaičiuojami į priekį, o ne atgal, be to, net ir taikant apelianto taisyklę, 7 dienų terminas iki streiko dienos būtų pasibaigęs 2012-09-04, o ne 2012-09-05, kaip kad nurodo apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovas viena diena per anksti pradėjo streiką, t. y. įspėjimas apie streiko pradžią darbdaviui buvo įteiktas prieš šešias dienas. Streiko organizavimo tvarkos taisyklių pažeidimo atveju turi būti vertinama tokio pažeidimo reikšmė tolimesnėms procedūroms, kitos ginčo šalies veiksmai, užtikrinta ginčo šalių interesų pusiausvyra. Reikalavimai Zarasų rajono savivaldybei buvo pateikti 2012-05-14, t. y. prieš moksleivių vasaros atostogas. Toks atsakovo elgesys laikytinas pakankamai rūpestingu, rodančiu siekį bendradarbiauti su darbdaviu/švietimo įstaigų steigėju, kadangi vasaros atostogų metu buvo galima išspręsti kilusį kolektyvinį ginčą ir priimti abi puses tenkinantį sprendimą, kartu apsaugant moksleivių interesus. Tačiau Zarasų rajono savivaldybė į atsakovo iškeltus reikalavimus nurodė, kad pagrindo inicijuoti kolektyvinį ginčą nėra, o reikalavimų sprendimų pasiūlyti negali, t. y. nebandė spręsti susidariusios situacijos, derinti abiejų šalių interesų (T. 2, b. l. 18-19). Į atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo 2012-05-29 raštą dėl Taikinimo komisijos sudarymo, Zarasų rajono savivaldybė 2012-06-12 raštu taip pat atsakė, kad kolektyvinio ginčo nėra ir Taikinimo komisiją sudaryti atsisakė (T. 1, b. l. 166-167). Apie iškeltus reikalavimus buvo žinoma keturis mėnesius, tačiau jokių veiksmų ginčui išspręsti Zarasų rajono savivaldybė nesiėmė. Pažymėtina, kad ir streikui prasidėjus, steigėjas tik po 9 dienų nuo streiko pradžios inicijavo dialogą tarp darbuotojų atstovų ir darbdavių organizacijos ir tik po dviejų savaičių buvo priimtas susitarimas. Teisės streikuoti apribojimai yra pagrindinio principo išimtis ir jie turi būti aiškinami ir taikomi taip, kad nebūtų nepagrįstai apribota darbuotojų teisė streikuoti. Viena diena anksčiau pradėto neterminuoto streiko pripažinimas neteisėtu šios bylos kontekste būtų formalus ir neatitiktų teisingumo, protingumo principų. Įvertinus Zarasų rajono savivaldybės delsimą priimti atitinkamus sprendimus ir atlikti veiksmus, reikalingus ginčo sprendimui, ganėtinai ilgą laikotarpį, kurio metu nebuvo priimtas joks sprendimas dėl iškeltų reikalavimų, termino praleidimas viena diena vertinamas kaip neesminis streiko organizavimo tvarkos pažeidimas, nedarantis streiko neteisėtu. Byloje nėra duomenų, kad viena diena per anksti atsakovų pradėtas streikas atėmė iš ieškovo galimybę išvengti ar sumažinti neigiamus streiko padarinius ar gera valia patenkinti streiko reikalavimus.

 

dėl kitų ieškinio argumentų

Pagal LR darbo kodeksą streikas galimas tik nepavykus kolektyvinio ginčo išspręsti taikinimo komisijoje, darbo arbitraže ar pasitelkus tarpininką. Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimas kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybę, prašydamas sudaryti Taikinimo komisiją, kvietė darbdavių atstovus susitikti aptarti iškeltus reikalavimus, tačiau Zarasų rajono savivaldybė nepripažino esant kolektyvinį darbo ginčą ir atsisakė jį spręsti, taip užkirsdama kelią ginčo išsprendimui ir apribodama darbuotojų teisę ginti savo interesus taikiu būdu. Kadangi taikiu būdu kolektyvinio ginčo išspręsti nepavyko dėl darbdavių atstovų neveikimo, atsakovas atstovaujamųjų darbuotojų teisių ir interesų gynybai pagrįstai nusprendė pradėti streiką, o aplinkybė, kad teritorinio lygmens taikinimo komisija nebuvo suorganizuota, nėra pakankamas pagrindas streiką pripažinti neteisėtu.

Ieškovas pažymėjo, kad streiko reikalavimai buvo neapibrėžti ir nemotyvuoti ir nurodė, kad jie nebuvo skirti darbdaviui, t. y. gimnazijos direktoriui, todėl streikas pripažintinas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas jau minėjo, kad vykęs kolektyvinis ginčas buvo teritorinio lygmens, o reikalavimai buvo skirti Zarasų rajono savivaldybei kaip švietimo įstaigų steigėjui ir darbdavių organizacijai, o ne gimnazijų ir kitų švietimo įstaigų direktoriams. Iškeltus reikalavimus teismas laiko pakankamai apibrėžtais, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2012-09-26 Zarasų rajono savivaldybė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimas pasirašė susitarimą, kuriuo reikalavimai buvo tenkinti ar priimtas abi puses tenkinantis sprendimas, todėl patenkintų reikalavimų pripažinti nemotyvuotais ar neapibrėžtais nėra pagrindo.

 

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, remdamasis išdėstytų motyvų pagrindu, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo 2012-09-12 – 2012-10-01 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vykusį streiką pripažinti neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą - ieškovo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos ieškinį atmesti.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (LR CPK 83 str. 1d. 1 p.), o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos. Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimas pateikė įrodymus turėjęs 3 000 Lt atstovavimo ir procesinių dokumentų parengimo dokumentų pirmosios instancijos teisme (T. 1, b. l. 33). Šios išlaidos pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 98 str.).

Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimas patyrė 143 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, todėl apeliacinį skundą tenkinus ir atsakovui prašant, jos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

n u s p r e n d ė :

 

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškovo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija ieškinį, pripažinti 2012-09-12 – 2012-10-01 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vykusį streiką neteisėtu, atmesti.

Priteisti iš Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos (juridinio asmens kodas 190202999) Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo (juridinio asmens kodas 300577115) naudai 3 000 Lt atstovavimo ir procesinių dokumentų rengimo išlaidų bei 143 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą.

 

 

teisėjai                                                                                                     Birutė Jonaitienė

 

                                                                                                  Laimantas Misiūnas

 

                                                                                                  Nijolė Danguolė Smetonienė