
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
S p r e n d i m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,
kolegijos
teisėjų: Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės
sąjungos Zarasų rajono susivienijimo apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono
apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-477/2013
pagal ieškovo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo
darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimui dėl streiko
pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a
t ė:
Ieškovas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija pateikė ieškinį, kuriuo
prašė pripažinti 2012-09-12 mokykloje pradėtą ir vykdytą streiką neteisėtu.
Ieškovas paaiškino, kad atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės
sąjungos Zarasų rajono susivienijimo iniciatyva, nuo
2012-09-12 iki 2012-10-01, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vyko streikas. Ieškovas
laiko, kad šis streikas buvo paskelbtas nesant tam pagrindo, pateikus
reikalavimus, kurių ieškovas negalėjo įvykdyti bei pažeidus streiko paskelbimo
tvarką. Apie būsimą streiką, ieškovas turėjo būti įspėtas ne vėliau kaip prieš
septynias dienas. Įspėjimą apie streiką, ieškovas gavo 2012-09-05, o streikas
prasidėjo 2012-09-12. Tai reiškia, kad streikas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje
prasidėjo praėjus šešioms dienoms po įspėjimo apie būsimą streiką. Be to,
atsakovo iškelti reikalavimai, pirmiausiai turėjo būti nagrinėjami taikinimo
komisijoje. Šie reikalavimai iškelti 2012-05-07, tačiau iki streiko pradžios,
taikinimo komisijoje iš esmės nebuvo nagrinėti. Ieškovas taip pat laiko, kad
jam pateikti atsakovo reikalavimai, nesusiję su Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje
galiojančios kolektyvinės sutarties vykdymu. Ieškovas nekompetentingas spręsti
atsakovo iškeltų reikalavimų. Kompetencija spręsti visus atsakovo iškeltus
reikalavimus, priklauso Zarasų rajono savivaldybės tarybai. Ieškovas nepažeidė
ir tinkamai vykdė kolektyvinę sutartį. Atsakovo skelbtas ir vykdytas streikas
yra neteisėtas, ieškinys turi būti pilnai patenkintas.
Zarasų rajono
apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino,
kad 2012-09-12 – 2012-10-01, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vykęs streikas buvo
neteisėtas, netenkino Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos
prašymo dėl sprendimo skubaus vykdymo ir priteisė iš Lietuvos Švietimo
darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo: 143 Lt žyminio
mokesčio ir 5.00 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas
konstatavo, kad Zarasų „Ažuolo“ gimnazijoje buvo laikomasi kolektyvinės
sutarties, todėl atsakovas pažeidė DK 78 str. 3 d. nustatytą draudimą
skelbti streiką. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl streiko paskelbimo, Zarasų
„Ąžuolo“ gimnazijoje buvo gautas 2012-09-05, minimalus septynių dienų įspėjimo
terminas dėl streiko paskelbimo prasidėjo 2012-09-06, 00 val. 00 min. Šiuo
atveju, septynių dienų terminas pasibaigė 2012-09-12, 24 val. 00 min. Streikas
„Ąžuolo“ gimnazijoje prasidėjo 2012-09-12, t. y. paskutinę įspėjimo termino
dieną, todėl buvo pažeista DK 77 str. 3 d. nustatyta
darbdavio įspėjimo apie būsimą streiką tvarka. Byloje nepateikti objektyvūs
įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas negalėjo anksčiau priimti sprendimo dėl
streiko paskelbimo ir apie tai kiek galima anksčiau įspėti darbdavį. Lietuvos
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo nariai ir
pirmininkas yra pedagogai, jiems gerai gimnazijos veiklos specifika, dėl kurios
darbdaviui yra būtinas didesnis laiko tarpas, tinkamai pasirengti streikui ir
užtikrinti, kad streiko metu, kuo mažiau nukentėtų moksleiviai ir jų ugdymo
procesas, todėl teismas atsakovo veiksmus apie streiką pranešant tik prieš 6
dienas pripažino nesąžiningais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs
2012-05-07 ir 2012-06-04 taikinimo komisijos posėdžių eigą, kurių metu buvo
bandoma išspręsti kolektyvinį ginčą, darė išvadą, kad kolektyvinio ginčo nagrinėjimo
taikinimo komisijoje nebuvo, kadangi tarp šalių nevyko derybos. Teismas
konstatavo, kad 2012-09-05 Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos
Zarasų rajono susivienijimo sprendimas skelbti streiką buvo priimtas
nepagrįstai neišnaudojus galimybės, kolektyvinį ginčą ar jo dalį išspręsti
taikinimo komisijoje, tai yra pažeidus kolektyvinio ginčo sprendimo tvarką.
Vertindamas atsakovo argumentus, jog reikalavimai buvo reiškiami Zarasų rajono savivaldybei, kaip mokyklų vadovų darbdaviui
– tai yra darbdavių organizacijai, teismas pažymėjo, kad Zarasų rajono
savivaldybė ir jos institucijos, kaip vietos savivaldos institucija, nėra ir
apskritai negali būti bet kokios kolektyvinės sutarties, taip pat ir
teritorinės kolektyvinės sutarties šalimi, savivaldybė nėra ir negali būti
Zarasų rajone veikiančių Švietimo įstaigų vadovų – darbdavių organizacija.
Nesant vienos iš teritorinės kolektyvinės sutarties šalies, šiuo atveju Zarasų
rajone veikiančios švietimo įstaigų vadovų – darbdavių organizacijos, nėra
galimybės sudaryti teritorinės kolektyvinės sutarties. Nepagrįstais teismas
pripažino ir atsakovo argumentus, kad nuo 2012-09-12
iki 2012-10-01 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje ir kitose rajono mokyklose vykę
streikai laikytini vienu streiku, vykusiu teritoriniu principu, nes šio streiko
metu, buvo iškelti visoms Zarasų rajono švietimo įstaigų darbuotojams ir
pedagogams ypatingai svarbūs darbo ir socialiniai reikalavimai. Teismas nurodė,
kad 2012-09-26 tarp Zarasų rajono savivaldybės ir Lietuvos Švietimo
darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo buvo sudarytas
susitarimas, po kurio Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų
rajono susivienijimo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos profesinės organizacijos
streiko komitetas 2012-10-01 priėmė sprendimą nutraukti streiką. Ieškovo Zarasų
„Ažuolo“ gimnazijos nepriėmė jokių sprendimų dėl streiko reikalavimų
patenkinimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos
direktoriui pateikti reikalavimai buvo ne dėl kolektyviniais susitarimais
reguliuojamų ir sprendžiamų dalykų. Teismas laikė, kad tiek kolektyvino ginčo,
tiek Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono
susivienijimo paskelbto streiko reikalavimai savo turiniu buvo abstraktūs ir
deklaratyvūs. Atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes, teismas ieškovo ieškinį
pripažino esant pagrįstu ir jį tenkino, padalino bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos
Zarasų rajono susivienijimo atstovas advokatas Andrius Chudenkovas apeliaciniu
skundu prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą
civilinėje byloje Nr. 2-14-477/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovo
ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, bylą
nagrinėti žodine tvarka. Atsakovo atstovas nurodė, kad teismas nepagrįstai
vykusį streiką kvalifikavo vien kaip įmonės lygmens streiką, o ne teritorinio
lygmens streiką. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad Zarasų
rajono savivaldybė nėra darbdavių atstovas, vadovavosi 2003 m. Darbo kodekso komentaru ir neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. Darbo kodekso normos buvo pakeistos, o DK 24 str. 4 d. numato, kad šiuo atveju iš valstybės, savivaldybių ir
VSDFV biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų išlaikomoms įmonėms,
įstaigoms, organizacijoms atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų
steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka kodekse nustatytos darbdavių
organizacijos teisės ir pareigos. Dėl nepagrįsto vadovavimosi senomis darbo
kodekso normomis, teismas padarė klaidingas išvadas ir rajono savivaldybės
nelaikė darbdavių organizacija. Atsakovas ne kartą akcentavo, kad tik savo
išoriniu pavidalu teritorinio lygmens streikas yra panašus į įmonės lygmens
streiką, kadangi pedagogai nėra darbo santykiais susiję su Zarasų rajono
savivaldybės darbdavių organizacija, tačiau vien išoriniai požymiai negali būti
priežastis teismui streiko teisėtumą vertinti vien įmonės lygmeniu. Teismas
neturėjo pagrindo analizuoti įmonės kolektyvinės sutarties laikymosi kaip
streiko teisėtumo pagrindo, kadangi šiuo atveju buvo svarbi teritorinė
kolektyvinė sutartis. Apelianto atstovas pažymėjo, kad teismas neanalizavo
atsakovo keltų hipotetinių klausimų. Kadangi kolektyvinis ginčas vyko ne
įmonės, o teritoriniu lygmeniu, atitinkamai, galima konstatuoti, kad streikuota
neteisėtai tik tuo atveju, jeigu būtų buvę laikomasi teritorinės kolektyvinės
sutarties, tačiau byloje tokia aplinkybė nustatyta nebuvo. Be to, net ir
egzistuojant kolektyvinei sutarčiai, tai nebūtinai reiškia streiko negalimumą. Atsakovo
atstovas pažymėjo, kad ginčas buvo teritorinio lygmens, todėl jo sprendimas
įmonės lygiu buvo tik formalus. Darbuotojai ilgą laiką tikėjosi darbdavių
organizaciją – Zarasų rajono savivaldybę, ir darbdavius pradėsiant derybas dėl
iškeltų reikalavimų, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliantas nurodė, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal analogiją termino skaičiavimui
taiko CPK 73 str. 3 d., kadangi įspėjimo apie streiką laikotarpis nėra joks
procesinis terminas. Be to, šis terminas skaičiuojamas ne į priekį, o atgal –
„ne vėliau kaip prieš septynias dienas“, todėl termino pirmoji diena buvo
2012-09-11, o paskutinė - 2012-09-05, kuomet darbdaviui ir buvo pranešta apie
būsimo streiko pradžią. Apie ketinamą rengti streiką buvo skelbiama spaudoje
2012-09-04. Net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad įspėjimo termino
praleistas, neteisėtu streiką būtų galima pripažinti tik tą vieną dieną. Teismas
daro nepagrįstas išvadas, kas privalėjo dalyvauti taikinimo komisijoje ir
pripažinti kalta nedalyvavusią šalį dėl nesurasto bendro sprendimo. Byloje
turėjo būti konstatuota, kad šalys tinkamai išnaudojo galimybę išspręsti ginčą
taikinimo komisijoje, nors ir nesėkmingai. Be to, ieškinyje nėra jokių
reikalavimų, susijusių su taikinimo komisijos teritoriniu lygmeniu organizavimu,
tad teismas neturėjo pagrindo ieškinį tenkinti. Teismas niekuo nepagrįsdamas
nurodė, kad streiko reikalavimai buvo abstraktūs ir deklaratyvūs. Tokią teismo
išvadą paneigia teismo posėdyje liudijęs Zarasų rajono meras A. A., be to visi reikalavimai po
streiko buvo tenkinti. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad ieškovas ieškinį
pareiškė spaudžiamas Zarasų rajono savivaldybės.
Ieškovas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija atsiliepimu prašė Zarasų
rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14-477/2013
palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad
apeliacinio skundo argumentas, jog streikas buvo teritorinio lygmens, yra
visiškai nepagrįstas ir neturintis reikšmės priimto sprendimo rezoliucinei
daliai. Atsakovas apie streiką pranešė ieškovui, o ne savivaldybei, atsakovo
reikalavimai negali būti laikomi kolektyvinio ginčo pagrindu, be to, tarp
ieškovo mokykloje tarp darbdavių ir profesinės sąjungos nebuvo kilęs
kolektyvinis darbo ginčas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo streikuoti,
piktnaudžiavo savo teise. Streikas negalėjo vykti teritoriniu lygmeniu, nes
nebuvo sudarytos kolektyvinės teritorinės sutarties, streikavo ne visos
mokyklos, savivaldybei nebuvo pranešta apie streiką, atsakovas nenurodė, koks
tarp savivaldybės ir atsakovo kilusio kolektyvinio darbo ginčo, jei toks buvo,
dalykas. Jei nėra pažeidžiamos darbuotojų teisės ir interesai, jie neturi
teisės streikuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė streiko
paskelbimo termino pradžią ir tai, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės
sąjungos Zarasų rajono susivienijimas šį terminą pažeidė. Atsakovo reikalavimų
ieškovas negalėjo nei teisiškai, nei faktiškai, kadangi jie negalėjo būti
kolektyvinio ginčo pagrindu, sudaryta kolektyvinė sutartis buvo vykdoma, realūs
darbuotojų interesai ir teisės nebuvo pažeisti. Ieškovas nurodė ieškinį
pareiškė, siekdamas išsiaiškinti streiko teisėtumą.
Tretysis asmuo Zarasų rajono savivaldybė atsiliepimu prašė
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimą civilinėje byloje Nr.
2-14-477/2013 palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Tretysis
asmuo nurodė, kad 2012-09-05 atsakovo sprendimas yra pagrindinis rašytinis
įrodymas, kuriuo ieškovas grindžia savo ieškinį. Iš šio sprendimo turinio
aiškiai matyti subjektai – nurodytas darbdavys ir darbuotojų atstovas. Šiame
sprendime nėra jokios informacijos, kad streikas prieš rajono savivaldybę.
Aplinkybė, kad rajono savivaldybė yra mokyklos steigėja, nereiškia, kad
savivaldybė gali būti prilyginama darbdaviui. Be to, nebuvo ir kolektyvinio
ginčo tarp ieškovo ir jo darbuotojų, nes kolektyvinės sutarties laikomasi.
Atsakovo 2012-05-14 rašte savivaldybei keliami klausimai niekaip nebuvo susiję
su teritoriniais kolektyviniais santykiais. Tretysis asmuo darė išvadą, kad
atsakovas nesąžiningai naudojosi savo teise streikuoti, neturėjo tam jokio
pagrindo. Be to, reikalavimus atsakovas iškėlė dar 2012 m. gegužės mėn., tačiau streikuoti pradėjo tik rugsėjį, nors tai padaryti galėjo anksčiau –
moksleivių atostogų metu. Atsakovo iškelti reikalavimai pagal jų turinį yra
rajono savivaldybės kaip viešojo administravimo subjektų kompetencija, tačiau
ne kolektyvinio darbo ginčo dalykas. Vien tai, kad buvo pasirašytas susitarimas
tarp rajono savivaldybės ir atsakovo, nedaro rajono savivaldybės darbdaviu ir
nėra pagrindo teigti, kad savivaldybė buvo viena iš streiko šalių. Nors
atsakovas teigia, kad streikas buvo teritoriniu lygmeniu, tačiau nepateikia
įrodymų, kokiu pagrindu buvo streikuojama, koks buvo streiko dalykas, nepaaiškina,
kodėl nebuvo streikuojama visose rajono mokyklose. Atsakovo reikalavimų
nepagrįstumą, trečiojo asmens nuomone, įrodo ir tai, kad nėra pateikti įrodymai
apie realius, konkrečius darbuotojų teisių ir interesų pažeidimus.
Deklaruojamos teisės ir interesai turi neprieštarauti įstatymams, būti teisėti,
naudojimasis jomis negali pažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Net jei
streikas būtų buvęs teritorinio lygmens, tarp atsakovo ir savivaldybės nėra
sudarytos kolektyvinės teritorinės sutarties, todėl kolektyvinis darbo ginčas
galėjo būti pagal DK 68 str. dėl tokios sutarties sudarymo, tačiau atsakovas
nepateikė įrodymų, jog savivaldybė būtų atsisakiusi tokią sutartį sudaryti.
Tretysis asmuo pažymėjo, kad teismas pagrįstai skaičiavo terminą streiko paskelbimui,
nešališkai priėmė sprendimą.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo
sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2
p.).
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga
nustatyta:
1. Lietuvos
švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimo „Ąžuolo“
gimnazijos profesinė organizacija 2012-05-07 inicijavo kolektyvinį darbo ginčą ir
iškėlė reikalavimus Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijai (T. 1, b. l. 10-11), sutikimą
dėl kolektyvinio ginčo pradėjimo davė 57 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos darbuotojai
(T. 1, b. l. 113-115).
2. Lietuvos
švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimas 2012-05-14
įteikė reikalavimus Zarasų rajono savivaldybės merui A. A. (T.
1, b. l. 146-147).
3. 2012-06-04
įvyko Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos kolektyvinio ginčo taikinimo komisijos
posėdis, kurio metu ginčo išspręsti nepavyko (T. 1, b. l. 14-15).
4. 2012-08-29
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono susivienijimo
pirmininkų susirinkimo metu nutarta nuo rugsėjo 12 d. skelbti neterminuotą
streiką (T. 1, b. l. 119-120).
5. 2012-08-30
Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos visuotinio darbuotojų susirinkimo metu slaptu
balsavimu 52 iš 58 dalyvavusių darbuotojų sutiko 2012-09-12 skelbti
neterminuotą streiką (T. 1, b. l. 116-118).
6. Lietuvos
švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimo „Ąžuolo“
gimnazijos profesinė organizacija 2012-09-05 priėmė sprendimą 2012-09-12 8 val.
skelbti streiką. Sprendimas tą pačią dieną įteiktas Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos
direktoriui. 2012-09-05 gimnazijos direktoriaus rezoliucija nurodyta informuoti
steigėją (T. 1, b. l. 6).
7. Zarasų
„Ąžuolo“ gimnazijos direktorius 2012-09-07 raštu nurodė, kad iškelti
reikalavimai negali būti traktuojami kaip kolektyvinio darbo ginčo reikalavimai,
ir pasiūlė streiko komitetui 2012-09-12 atvykti susitikti su gimnazijos
administracija dėl situacijos analizės ir tinkamų sprendimų priėmimo (T. 1, b.
l. 8).
8. 2012-09-10
derybų dėl sprendimo skelbti streiką metu susitarimas tarp Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos
administracijos ir profesinės organizacijos pasiektas nebuvo (T. 1, b. l. 9).
9. 2012-09-12
penkių Zarasų rajono švietimo įstaigų darbuotojai pradėjo streiką, tarp jų ir
Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos darbuotojai.
10. Zarasų rajono savivaldybė ir
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimas
2012-09-21 susitikimo metu aptarė ir derėjosi dėl iškeltų reikalavimų (T. 1, b.
l. 102-112).
11. 2012-09-26 Zarasų rajono
savivaldybė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimas
pasirašė susitarimą, kuriuo išsprendė iškeltus reikalavimus ir nurodė, kad
Zarasų rajono savivaldybė sutiks, kad streikavusiems darbuotojams būtų išmokėta
50 proc. darbo užmokesčio (T. 1, b. l. 75-76).
12. 2012-10-01 Zarasų „Ąžuolo“
gimnazijos administracijos ir „Ąžuolo“ gimnazijos profesinės organizacijos
streiko komitetas nutarė nutraukti streiką nuo 2012 m. spalio 1 d., o streikavusiems darbuotojams išmokėti 50 proc. darbo užmokesčio (T. 1, b. l.
16).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą,
kad Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje 2012-09-12 – 2012-10-01 laikotarpiu vykęs
streikas buvo įmonės lygio streikas. Kadangi gimnazijoje galiojo kolektyvinė
sutartis, kuri buvo vykdoma, o darbuotojų atstovų iškelti reikalavimai nepatenka
į šios kolektyvinės sutarties reguliavimo sritį, teismas konstatavo, jog
streikas buvo neteisėtas. Tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą teisėjų
kolegija pripažįsta esant nepagrįstą ir prieštaraujantį faktinei situacijai.
Kolektyvinės sutartys gali būti sudaromos tiek įmonės lygiu, tiek ir
šakos ar teritoriniu lygiu, tiek ir nacionaliniu lygiu (DK 49 str.). Teritorinės
kolektyvinės sutartys nustato darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų ypatumus.
Būtent dėl šių sąlygų nustatymo ar pakeitimo gali atsirasti tam tikri
nesutarimai. Zarasų rajone tarp švietimo įstaigų profesinių sąjungų ir
darbdavių organizacijos sudarytos teritorinės kolektyvinės sutarties nebuvo,
tačiau pažymėtina, kad kolektyviniai darbo ginčai gali kilti ne tik dėl teisės,
bet ir dėl interesų, t.y. kol dar nėra kolektyvinės sutarties: vedant derybas
ar sudarant kolektyvinę sutartį. DK 76 straipsnyje nustatyta, kad streikas
– tai vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas
darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus
tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas
nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko
išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas
susitarimas nevykdomas. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų
susivienijimas kaip teritorinis profesinių sąjungų susivienijimas inicijavo
kolektyvinį darbo ginčą ir iškėlė reikalavimus dėl mokinių maitinimo tvarkos,
mokyklinių autobusų naudojimo tvarkos, finansavimo mokykloms, teritorinės
kolektyvinės sutarties sudarymo ir kt. Šie reikalavimai 2012-05-14 buvo įteikti
Zarasų rajono savivaldybės merui, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos direktoriui. Įvertinus
iškeltų reikalavimų turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su
pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie reikalavimai savo turiniu yra priskirti Zarasų rajono savivaldybės
kompetencijai. Socialinėje partnerystėje teritoriniu (savivaldybės,
apskrities) lygiu darbdaviams - iš savivaldybių biudžetų lėšų išlaikomoms
įmonėms, įstaigoms, organizacijoms – atstovauja šių įmonių, įstaigų,
organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka DK nustatytos
darbdavių organizacijos teisės ir pareigos (DK 24 str. 4 d.), todėl reikalavimai
Zarasų rajono savivaldybei buvo įteikti kaip teritorinio kolektyvinio ginčo
šaliai – darbdavių organizacijai (švietimo įstaigų steigėjui). Pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybė, nėra ir
negali būti Zarasų rajone veikiančių Švietimo įstaigų, taip pat Zarasų „Ąžuolo“
gimnazijos, vadovų – darbdavių organizacija, toks teismo vertinimas
prieštarauja LR darbo kodeksui. Be to, Zarasų rajono savivaldybė ne tik
įstatymiškai, tačiau ir faktiškai veikė kaip darbdavių organizacija, derėdamasi
dėl iškeltų reikalavimų ir 2012-09-26 pasirašydama susitarimą su streikuojančių
darbuotojų atstovais. Atsižvelgęs į kilusio kolektyvinio ginčo subjektus –
reikalavimus pateikė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimas,
reikalavimai skirti Zarasų rajono savivaldybei, į iškeltų reikalavimų turinį, į
tai, kad streikavo 5 Zarasų rajono švietimo įstaigos, bei į tai, kad streikas
baigėsi Zarasų rajono savivaldybei sudarius susitarimą su profesinių
organizacijų susivienijimu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad
2012-09-12 – 2012-10-01 laikotarpiu vykęs streikas buvo teritorinis streikas,
kilęs neradus sutarimo dėl teritorinio kolektyvinio darbo ginčo sprendimo.
dėl įspėjimo apie streiko pradžią
DK 77 str. 3 d. numato, kad apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi
būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas nusiunčiant jam
priimtą sprendimą. Įstatymų leidėjas, numatydamas reikalavimą raštiškai įspėti
darbdavį apie streiko pradžią, sukuria darbdaviui galimybę pasiruošti
neigiamiems streiko padariniams. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės
sąjungos Zarasų rajono susivienijimo „Ąžuolo“ gimnazijos profesinė organizacija
darbdavį Zarasų „Ąžuolo“ gimnaziją apie streiko pradžią 2012-09-12 informavo
2012-09-05. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog terminas
pradedamas skaičiuoti rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos
kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu
įstatymų nenumatyta ko kita, todėl nagrinėjamu atveju 7 dienų terminas
prasidėjo 2012-09-06. Nors apeliantas nurodo, kad terminų skaičiavimui
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 73 str. 3 d., tačiau
pažymėtina, jog DK 26 str. 1 d. įtvirtinta analogiška terminų pradžios
nustatymo taisyklė: terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą
dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju 7 dienų terminas turėjo būti
skaičiuojamas atgaline tvarka nuo streiko pradžios dienos. Terminai
skaičiuojami į priekį, o ne atgal, be to, net ir taikant apelianto taisyklę, 7
dienų terminas iki streiko dienos būtų pasibaigęs 2012-09-04, o ne 2012-09-05,
kaip kad nurodo apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad
atsakovas viena diena per anksti pradėjo streiką, t. y. įspėjimas apie streiko
pradžią darbdaviui buvo įteiktas prieš šešias dienas. Streiko organizavimo
tvarkos taisyklių pažeidimo atveju turi būti vertinama tokio pažeidimo reikšmė
tolimesnėms procedūroms, kitos ginčo šalies veiksmai, užtikrinta ginčo šalių
interesų pusiausvyra. Reikalavimai Zarasų rajono savivaldybei buvo pateikti
2012-05-14, t. y. prieš moksleivių vasaros atostogas. Toks atsakovo elgesys
laikytinas pakankamai rūpestingu, rodančiu siekį bendradarbiauti su
darbdaviu/švietimo įstaigų steigėju, kadangi vasaros atostogų metu buvo galima
išspręsti kilusį kolektyvinį ginčą ir priimti abi puses tenkinantį sprendimą,
kartu apsaugant moksleivių interesus. Tačiau Zarasų rajono savivaldybė į
atsakovo iškeltus reikalavimus nurodė, kad pagrindo inicijuoti kolektyvinį
ginčą nėra, o reikalavimų sprendimų pasiūlyti negali, t. y. nebandė spręsti
susidariusios situacijos, derinti abiejų šalių interesų (T. 2, b. l. 18-19). Į
atsakovo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono
susivienijimo 2012-05-29 raštą dėl Taikinimo komisijos sudarymo, Zarasų rajono
savivaldybė 2012-06-12 raštu taip pat atsakė, kad kolektyvinio ginčo nėra ir
Taikinimo komisiją sudaryti atsisakė (T. 1, b. l. 166-167). Apie iškeltus
reikalavimus buvo žinoma keturis mėnesius, tačiau jokių veiksmų ginčui
išspręsti Zarasų rajono savivaldybė nesiėmė. Pažymėtina, kad ir streikui
prasidėjus, steigėjas tik po 9 dienų nuo streiko pradžios inicijavo dialogą tarp
darbuotojų atstovų ir darbdavių organizacijos ir tik po dviejų savaičių buvo
priimtas susitarimas. Teisės streikuoti apribojimai yra pagrindinio principo
išimtis ir jie turi būti aiškinami ir taikomi taip, kad nebūtų nepagrįstai
apribota darbuotojų teisė streikuoti. Viena diena anksčiau pradėto neterminuoto
streiko pripažinimas neteisėtu šios bylos kontekste būtų formalus ir neatitiktų
teisingumo, protingumo principų. Įvertinus Zarasų rajono savivaldybės delsimą
priimti atitinkamus sprendimus ir atlikti veiksmus, reikalingus ginčo
sprendimui, ganėtinai ilgą laikotarpį, kurio metu nebuvo priimtas joks
sprendimas dėl iškeltų reikalavimų, termino praleidimas viena diena vertinamas
kaip neesminis streiko organizavimo tvarkos pažeidimas, nedarantis streiko neteisėtu.
Byloje nėra duomenų, kad viena diena per anksti atsakovų pradėtas streikas
atėmė iš ieškovo galimybę išvengti ar sumažinti neigiamus streiko padarinius ar
gera valia patenkinti streiko reikalavimus.
dėl kitų ieškinio argumentų
Pagal LR darbo kodeksą streikas galimas tik nepavykus kolektyvinio
ginčo išspręsti taikinimo komisijoje, darbo arbitraže ar pasitelkus tarpininką.
Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono
susivienijimas kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybę, prašydamas sudaryti
Taikinimo komisiją, kvietė darbdavių atstovus susitikti aptarti iškeltus
reikalavimus, tačiau Zarasų rajono savivaldybė nepripažino esant kolektyvinį
darbo ginčą ir atsisakė jį spręsti, taip užkirsdama kelią ginčo išsprendimui ir
apribodama darbuotojų teisę ginti savo interesus taikiu būdu. Kadangi taikiu
būdu kolektyvinio ginčo išspręsti nepavyko dėl darbdavių atstovų neveikimo,
atsakovas atstovaujamųjų darbuotojų teisių ir interesų gynybai pagrįstai nusprendė
pradėti streiką, o aplinkybė, kad teritorinio lygmens taikinimo komisija nebuvo
suorganizuota, nėra pakankamas pagrindas streiką pripažinti neteisėtu.
Ieškovas pažymėjo, kad streiko reikalavimai buvo neapibrėžti ir
nemotyvuoti ir nurodė, kad jie nebuvo skirti darbdaviui, t. y. gimnazijos
direktoriui, todėl streikas pripažintinas neteisėtu. Apeliacinės instancijos
teismas jau minėjo, kad vykęs kolektyvinis ginčas buvo teritorinio lygmens, o
reikalavimai buvo skirti Zarasų rajono savivaldybei kaip švietimo įstaigų
steigėjui ir darbdavių organizacijai, o ne gimnazijų ir kitų švietimo įstaigų
direktoriams. Iškeltus reikalavimus teismas laiko pakankamai apibrėžtais, ypač
atsižvelgiant į tai, kad 2012-09-26 Zarasų rajono savivaldybė ir Lietuvos
švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų susivienijimas pasirašė
susitarimą, kuriuo reikalavimai buvo tenkinti ar priimtas abi puses tenkinantis
sprendimas, todėl patenkintų reikalavimų pripažinti nemotyvuotais ar
neapibrėžtais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir
pateiktus įrodymus, remdamasis išdėstytų motyvų pagrindu, daro išvadą, kad nėra
pakankamo pagrindo 2012-09-12 – 2012-10-01 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vykusį
streiką pripažinti neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą
naikina ir priima naują sprendimą - ieškovo Zarasų
„Ąžuolo“ gimnazijos ieškinį atmesti.
Ieškovas yra
atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (LR CPK 83 str. 1d. 1 p.),
o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 10 Lt, todėl
nepriteistinos. Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos
Zarasų rajono susivienijimas pateikė įrodymus turėjęs 3 000 Lt atstovavimo ir
procesinių dokumentų parengimo dokumentų pirmosios instancijos teisme (T. 1, b.
l. 33). Šios išlaidos pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu
patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus
dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 98 str.).
Atsakovas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų
rajono susivienijimas patyrė 143 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą
išlaidų, todėl apeliacinį skundą tenkinus ir atsakovui prašant, jos
priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,
n u s p r
e n d ė :
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškovo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija ieškinį, pripažinti
2012-09-12 – 2012-10-01 Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje vykusį streiką
neteisėtu, atmesti.
Priteisti iš Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos (juridinio asmens kodas
190202999) Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Zarasų rajono
susivienijimo (juridinio asmens kodas 300577115) naudai 3 000 Lt atstovavimo ir
procesinių dokumentų rengimo išlaidų bei 143 Lt žyminio mokesčio išlaidų už
apeliacinį skundą.
teisėjai Birutė
Jonaitienė
Laimantas
Misiūnas
Nijolė
Danguolė Smetonienė