Civilinė byla Nr. e2-2760-1019/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34529-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6.; 2.3.4.8; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.3; 3.2.6.5; 3.4.1.1; 3.4.1.6.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,

trečiajam asmeniui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams M. P. ir J. P. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nuolatinės globos vaikui nustatymo, trečiasis asmuo – A. P..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė teismui ieškinį dėl: 1) laikino tėvo valdžios apribojimo M. P. vaiko S. P. atžvilgiu; 2) neterminuoto motinos valdžios apribojimo J. P. vaiko S. P. atžvilgiu; 3) išlaikymo, mokamo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisimo iš atsakovų M. P. ir J. P.; 4) nuolatinės globos nustatymo.

Ieškovė nurodė, kad atsakovai J. P. ir M. P. turi dukrą S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovė J. P. yra susilaukusi dar vieno vaiko – sūnaus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio pati taip pat neaugina, vaikas auga atsakovės motinos globoje. Atsakovas M. P. taip pat turi dar vieną vaiką – dukrą A. P.-L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri auga su biologine motina. Atsakovai J. P. ir M. P. 2017 m. išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), ten gimė dukra S. P.. (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos pranešimas dėl mažametės S. P. globos. Pranešime buvo nurodyta, jog M. P. ir J. P. šeima nuo 2018 m. liepos mėnesio tapo žinoma (duomenys neskelbtini) socialinėms tarnyboms dėl smurto artimoje aplinkoje. M. P. ne kartą smurtavo prieš J. P.. Mažametei atsakovų dukrai S. P. buvo sudarytas vaikų apsaugos planas, kadangi (duomenys neskelbtini) socialinėms tarnyboms susirūpinimą kėlė, kaip tėvai rūpinasi mažamete ir užtikrina jos teises ir teisėtus interesus. Pranešimo duomenimis, M. P. už smurtą atsakovės atžvilgiu jau kartą buvo suimtas, tačiau ir toliau atsakovai gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos darbuotojams apsilankius šeimos namuose, J. P. buvo rasta sumušta ir apsvaigusi nuo alkoholio. Mažametė S. P. buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta globėjų šeimoje. (duomenys neskelbtini) teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnametės S. P. globos, teismas 2019-03-21 sprendimu nustatė, kad nepilnametės S. P. tėvai vaiko akivaizdoje ir dar iki vaiko gimimo, nuolat konfliktuodavo, mušdavosi, piktnaudžiaudavo alkoholiu, M. P. J. P. atžvilgiu naudodavo fizinį smurtą. M. P. dėl smurto artimoje aplinkoje 6 mėnesiams pateko į įkalinimo įstaigą, tačiau iš jos išėjus, vėl gyveno kartu su J. P. ir toliau smurtavo. (duomenys neskelbtini) teismas padarė išvadą, kad tėvų santykiai pagrįsti smurtu ir svaigalais, yra pavojingi abiem tėvams, o mažametei S. P. būnant tėvų globoje, gresia rimtas pavojus nukentėti ir patirti rimtą žalą. Teismo taip pat nurodyta, jog vaikui gyvenant tėvų šeimoje, prireikė gydymo ligoninėje dėl vėluojančios raidos. Teismas taip pat nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad S. P. turi Lietuvos pilietybę ir ypatingus ryšius su Lietuva, tikslinga bylą dėl S. globos nustatymo perduoti Lietuvos jurisdikcijai. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-04-10 nutartimi patenkino (duomenys neskelbtini) teismo prašymą pagal 2019-03-21 sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. P. globos (priežiūros) jurisdikcijos perėmimo ir bylos nagrinėjimą perdavė nagrinėti iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismui. (duomenys neskelbtini) mažametė S. P. buvo atvežta į Lietuvą ir perduota senelės A. P. priežiūrai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartimi A. P. buvo paskirta S. P. globėja ir gaunamų lėšų administratore. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė 2019-09-26 lankėsi mažametės S. P. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamo vaiko aplankymo aktą. Lankymosi metu nustatė, jog mažametės S. P. globa vyksta sklandžiai, globėja tinkamai rūpinasi vaiku. Lankymosi šeimoje metu namuose buvo vaiko tėvas M. P.. Vyras paaiškino, kad į Lietuvą atvyko laikinai, kad 2019-09-28 išvyksta atgal į (duomenys neskelbtini). M. P. nurodė, kad pats pasirūpinti dukra šiuo metu negali, todėl sutinka, kad vaiku ir toliau rūpintųsi jo motina, o jam būtų laikinai apribota tėvo valdžia. Vaiko globėja A. P. nurodė, kad vaiko motina J. P. su dukra jokio ryšio nepalaiko ir ja nesidomi. Paaiškino, kad nuo vaiko grįžimo į Lietuvą, mergaitės motina tik vieną kartą paskambino globėjai ir vieną kartą pervedė dukros išlaikymui 150 Eur. Pasak moters, atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, todėl yra linkusi „dingti“. Surinkus atsakovą M. P. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas neteistas, baustas administracine tvarka už važiavimus be bilieto ir kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pagal Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenis, M. P. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. VĮ Registrų centro duomenų bazės 2019-11-13 duomenimis, atsakovas M. P. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Surinkus atsakovę J. P. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė neteista, bausta administracine tvarka už važiavimą be bilieto. Pagal Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenis, J. P. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas nėra. VĮ Registrų centro duomenų bazės 2019-11-13 duomenimis, atsakovė J. P. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovai vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvų, pareigų tinkamai ir atsakingai rūpintis savo mažamečiu vaiku ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru žmogumi. Atsakovai, gyvendami kartu su dukra, neužtikrino jai saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, vartojo alkoholį, konfliktavo, atsakovas smurtavo atsakovės atžvilgiu, tokiu savo neatsakingu ir nerūpestingu elgesiu ir gyvenimo būdu kėlė realią grėsmę mažametės dukros sveikatai ir net gyvybei. Visa tai laikytina atsakovų kaltais veiksmais ir žalos vaiko raidai, emocinei, fizinei, psichinei sveikatai darymu. Atsakovai dėl savo pačių netinkamų, kaltų veiksmų, netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo, nevykdo tėvų pareigų vaikui. Atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) negyvena kartu su mažamete dukra, jos neauklėja, neprižiūri, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, todėl jiems apribotina tėvų valdžia vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. P. palaiko ryšius su dukra, ketina ją lankyti kas tris mėnesius, teikti išlaikymą, tėvo valdžia jam dukros S. P. atžvilgiu apribotina laikinai. Atsakovė J. P. dukra visiškai nesirūpina ir nesidomi, jos nelanko, nesiekia susigrąžinti savo priežiūrai, todėl motinos valdžia vaiko atžvilgiu apribotina neterminuotai. Atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą ir poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių, turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, priteistinas išlaikymas iš atsakovų dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, S. P. nustatytina nuolatinė globa ir A. P. skirtina jos nuolatine globėja.

Atsakovė J. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo iš dalies sutinka su ieškiniu, t. y. atsakovė sutinka, kad iš jos dukters išlaikymui būtų priteista po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau nesutinka, kad jos dukrai S. P. būtų nustatyta nuolatinė globa, taip pat nesutinka, kad atsakovei būtų neterminuotai apribota motinos valdžia dukters S. P. atžvilgiu. Atsakovė neneigia, kad (duomenys neskelbtini) gyveno su prieš ją nuolat smurtavusiu atsakovu, taip pat neneigia, kad kartu su atsakovu pavartodavo alkoholio. Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad iki pažinties su atsakovu, ji vedė normalų gyvenimo būdą, neturėjo žalingų įpročių, rūpinosi savo sūnumi, buvo normalios psichinės ir fizinės būklės. Tačiau susipažinus su atsakovu, atsakovės gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, atsakovas ją fiziškai ir psichologiškai užvaldė, ji tapo visiškai priklausoma nuo atsakovo. Atsakovė tuo metu nesuprato, kad atsakovas ja naudojasi, nuolat žemina, niekina, fiziškai, lytiškai ir psichologiškai smurtauja, manė, kad tai yra meilė. Atsakovas pats elgdavosi nepadoriai ir liepdavo taip elgtis atsakovei, jis pats žiūrėdavo pornografinius filmus, versdavo juos žiūrėti atsakovę tiek namuose, tiek ir kitų asmenų akivaizdoje, o vėliau atkartoti nepadorius veiksmus. Už bet kokį pasipriešinimą atsakovas atsakovei grasindavo ją sumušiąs. Atsakovas ne tik fiziškai, lytiškai ir psichologiškai smurtaudavo prieš atsakovę, jis ją taip pat versdavo vartoti alkoholį grasindamas ją primušti, jeigu ji nedarys, tai ką jis jai liepia. Atsakovę vartoti alkoholį atsakovas versdavo ir jai būnant nėščiai, tačiau atsakovė saugojo savo vaiko gyvybę ir nėštumo metu alkoholį atsisakydavo vartoti, dėl ko ji net ir būdama nėščia buvo ne kartą atsakovo sumušta. Atsakovė nei iki nėštumo, nei po jo nesikreipė psichologinės pagalbos, nes to jai daryti neleido atsakovas. Atsakovas buvo 6 mėnesius įkalinimo įstaigoje už atsakovės sumušimą, tačiau atsakovė prisiimdavo atsakomybę už savo sužalojimus, nes atsakovas grasindavo ją nužudyti, jeigu ji atsakovą apkaltins. Todėl atsakovė net ir gimus dukrai niekaip negalėjo nutraukti santykių su atsakovu, nes jis ją persekiodavo, grasindavo, o ji bijojo dėl savo ir dėl savo dukters gyvybės, jai buvo pogimdyvinė depresija, tačiau svetimoje šalyje ji neturėjo nei pas ką apsistoti, nei kam nors pasiskųsti, nei paprašyti kieno nors pagalbos, o policijos nuolatos šalia nebūdavo. Atsakovė neneigia, kad ji dėl savo priklausomybės nuo atsakovo būdama kartu su atsakovu nesugebėjo suteikti savo dukrai saugios aplinkos, tačiau pabrėžia, kad šiuo metu situacija yra absoliučiai pasikeitusi, nes atsakovė nutraukė visus ryšius su atsakovu, ji bijodama atsakovo persekiojimo išvyko iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė dar ilgą laiką bijojo aplinkinių, buvo įbauginta ir jai buvo sunku sugrįžti į įprastą gyvenimą. (duomenys neskelbtini) atsakovė kreipėsi psichologinės pagalbos, jai buvo suteikta profesionali pagalba ir šiuo metu atsakovė gyvena įprastą gyvenimą, turi būstą, iki karantino dirbo, o šiuo metu ieško darbo, mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos ir lanko vairavimo kursus. Kadangi atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), jai sunku palaikyti glaudžius santykius su mažamete dukra, juolab kad jos laikinoji globėja A. P. neleidžia atsakovei bendrauti su dukra S. P. ir neteikia apie ją jokios informacijos. Kadangi A. P. absoliučiai ignoruoja atsakovę, atsakovė periodiškai nemoka pinigų dukters išlaikymui, tačiau ji yra pervedusi pinigus dukters išlaikymui į dukters senelio L. P. banko sąskaitą. Atsakovė neneigia savo pareigos išlaikyti dukrą ir sutinka dukros išlaikymui mokėti pinigus, tačiau tuo pačiu nori ir palaikyti santykius su dukra ir dalyvauti jos gyvenime. Atsakovė sutinka, kad jos dukrai S. šiuo metu yra geriau gyventi pas močiutę A. P., juolab kad atsakovė nori, jog jos dukra turėtų stiprų socialinį ryšį su Lietuva. Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini, todėl pasibaigus karantinui susiras darbą, turės pragyvenimo šaltinį ir dės visas pastangas, kad dukra gyventų kartu su ja, saugioje ir darnioje aplinkoje. Kadangi ieškovė ieškiniu neprašo atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžios dukters atžvilgiu, S. P. negali būti nustatyta nuolatinė globa. Atsakovė taip pat kategoriškai nesutinka, kad atsakovei būtų neterminuotai apribota motinos valdžia, tai būtų neteisinga nei atsakovės, nei jos dukters atžvilgiu.

Atsakovui ir trečiajam asmeniui ieškinys bei jo priedai, pranešimas apie atsiliepimo pateikimą įteikti tinkamai. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, jog mažametė yra likusi be savo biologinių tėvų globos, nei vienas iš tėvų kartu su vaiku negyvena, neįgyvendina tėvų valdžios. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini) ir ten augo, tačiau šeima pateko į socialinių tarnybų akiratį dėl smurto šeimoje, alkoholio vartojimo problemų. Nuo 2018 m. gruodžio 28 d. vaikas augo globėjų šeimoje ir tėvai su vaiku kartu negyvena ir neįgyvendina vaiko atžvilgiu tėvų valdžios. Nuo (duomenys neskelbtini) vaikas gyvena Lietuvoje A. P. šeimoje. Per visą šį laiką, kai mergaitė grįžo į Lietuvą, nei vienas iš tėvų į tarnybą nesikreipė dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą. Iš globėjos yra žinoma, kad atsakovas palaiko su dukra nuolatinį ryšį, jai skambina, vaikas atpažįsta atsakovą kaip tėvą, atsakovas teikia išlaikymą vaikui. Apie vaiko mamą duomenų neturima, tačiau žinoma, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė pradėjo palaikyti kontaktą su globėja, kelis kartus pervedė išlaikymą vaikui, visgi atsakovė neišreiškė jokio ketinimo susigrąžinti vaiką. Mamos vaikas nepažįsta, ryšiai su ja yra nutrūkę, vaikas globėją vadina mama. Nuo vaiko grįžimo į Lietuvą praėjo 1,5 metų, tačiau atsakovė neišnaudojo galimybės apsigyventi Lietuvoje, kur būtų arčiau dukters, nesistengė sukurti su vaiku ryšio, nesiekė dukters susigrąžinti ir palaikyti su ja kontakto, todėl mergaitė artimiausiu metu negali būti grąžinta atsakovei, atsakovė niekada neišsakė ketinimo susigrąžinti vaiką, per pusės metų laikotarpį nematoma galimybių, jog vaikas galėtų būti sugrąžintas motinos globon. Tam, kad atsakovė galėtų vaiką susigrąžinti, atsakovė turėtų tikrai nemažai laiko skirti vaiko ir jos ryšio atkūrimui, kadangi vaikas jos neatpažįsta, nes mergaitė buvo mėnesio laiko paimta iš mamos. Atsakovui yra pagrindas laikinai apriboti valdžią, kadangi jis reiškia norą vaiką ateityje auginti, jis stengiasi kuo dažniau lankyti vaiką, palaiko nuolatinį kontaktą su vaiku, teikia vaikui išlaikymą, todėl negalima konstatuoti, kad situacija nepasikeis ir vaiko negalima bus grąžinti į šeimą. Kiek žinoma iš trečiojo asmens, atsakovas svarsto galimybę auginti vaiką, sprendžia ir vaiko su globėja persikėlimo į (duomenys neskelbtini) klausimą. Vaiko tėvas deda daug daugiau pastangų. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, taip pat tai, kad abu atsakovai turi dar po vieną išlaikytinį, prašo priteisti iš atsakovų po 150 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis mokamą išlaikymą. Apribojus tėvams valdžią, nuolatinė globa vaikui turi būti nustatyta, kadangi galimybių grįžti į biologinę šeimą nėra, o šiai dienai yra paskirta tik globėja. Šiai dienai vaiko motinos ir atsakovo keliai išsiskyrę, ji nepalaiko ryšio su atsakovu, o atsakovas negyvena Lietuvoje, todėl atsakovė galėjo grįžti į Lietuvą ir siekti atkurti ryšį su dukra, būti arčiau vaiko, be to, Lietuvoje auga ir atsakovės kitas vaikas, tačiau atsakovė ir toliau gyvena (duomenys neskelbtini).

2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad vaiko mama nebendrauja, vaiku nesidomi, vaiko nenori ir, jos manymu, nenorės susigrąžinti, atsakovė gal ir myli vaiką, tačiau ji nemokės vaiku rūpintis. Atsakovę ji pažįsta apytiksliai ketverius metus, kadangi dar Vilniuje ji apie metus gyveno su atsakovu. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė yra geras žmogus, tačiau mėgėja išgerti, yra neatsakinga ir lengvabūdė. Atsakovės kitą vaiką yra mačiusi, kiek žinoma, jai nutraukus santuoką, vaikas liko su buvusiu sutuoktiniu. Kai vaikas buvo parvežtas į Lietuvą, vaikas iš karto gyveno su globėja. Nuo to laiko, kai vaikas gyvena Lietuvoje, atsakovė nei karto nepaskambino, nesidomėjo vaiku, per Kalėdas atsakovės močiutė buvo atsiuntusi 50 Eur, o daugiau niekas nesidomėjo vaiku ir iki šiol faktiškai vaiku niekas iš atsakovės pusės nesidomi. Atsakovė bandė atnaujinti ryšį rugpjūčio pradžioje, ji buvo paskambinusi, pasakė, kad perves pinigų, rugsėjo pradžioje buvo atsiuntusi pinigėlių. Kai atsakovė paskambina, ji šneka apie savo darbą, apie vaiką ji kalba abstrakčiai, daug nesidomi. Su atsakove kalba naudodamasi vaizdo ryšiu, todėl matyti, kad vaikas net nereaguoja į atsakovę, jos nepažįsta. Iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio vaiko mama nebendravo, todėl tik tada mergaitė pirmą kartą telekomunikacijų būdu pamatė mamą. Su atsakove dar buvo susiskambinta ir rugsėjį, be to, skambino ir spalį vieną kartą. Atsakovė iš esmės skambina tam, kad sužinotų, ar trečiasis asmuo gavo pinigus vaiko išlaikymui. Kai kalba su atsakove, globėja sako vaikui, kad skambina vaiko mama, parodo mamą. Nurodė, kad tokios situacijos, jog atsakovė savo vaiku nesirūpins, buvo galima tikėtis, kadangi nesirūpino ir kitu savo vaiku. Atsakovė pokalbių telefonu metu nei karto nebuvo užsiminusi, kad norėtų vaiką susigrąžinti. Atsakovė metus laiko neteikė išlaikymo, tačiau nuo rugpjūčio mėnesio du kartus buvo pervedusi išlaikymą. Su atsakove paskutiniu metu kalbėjo tik apie pinigus, ji vaiku nesidomi nei žinutėmis, nei telefonu, nebent gal kelis kartus teiravosi vaiko nuotraukų, o tokių klausimų, kaip mamos, ji neklausia. Kai atsakovė gyveno Vilniuje su atsakovu, jos kitas vaikas kartu su jais gyveno tik mėnesį, vėliau vaikas gyveno atskirai. Nurodė, kad atsakovas dirba nuo ryto iki vakaro, gyvena vienas, jis neturi galimybių vaiką prižiūrėti, tačiau siūlo jai atvažiuoti ir kartu su vaiku gyventi (duomenys neskelbtini). Kai atsakovas buvo atvažiavęs rugsėjo mėnesį, vaikui daugiau nieko nereikėjo, vaikas buvo tik su tėvu. Atsakovas į Lietuvą per šiuos metus buvo grįžęs du kartus, o atsakovas telefonu su vaiku bendrauja du kartus per dieną – ryte ir vakare. Skambučius inicijuoja pats atsakovas, jis bendrauja su mergaite, tarpusavyje gražiai, nuoširdžiai bendrauja, mergaitė atsakovą priima kaip tėvą. Atsakovas išlaikymą teikia, jai prašyti nereikia, jis pats per mėnesį perveda maždaug po 300 Eur sumą. Atsakovas buvo išreiškęs norą pasiimti vaiką. Atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad atsakovei neleidžiama su vaiku bendrauti, yra netiesa, globėja jos telefono neturėjo, tad susisiekti su ja negalėjo, o pati atsakovė turėjo kontaktus, tačiau vaiku nesidomėjo. Atsakovė buvo jai nurodžiusi, kad norėtų paskambinti, bet atsakovas jai neleidžia, nors atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad ji tik save siekia pateisinti, nejaučia savo atsakomybės. Atsakovė buvo pervedusi vieną kartą 150 Eur į jos sutuoktinio sąskaitą, tai buvo tuomet, kai vaiką tik atvežė į Lietuvą. Kiek jai žinoma, atsakovas atsakovei siunčia vaiko nuotraukas, teikia informaciją apie vaiką. Jeigu ateityje atsakovai norės atsiimti vaiką, ji niekad nedraus, jei nori, tegu bendrauja, nes vaikui reikės ir mamos, ir tėvo.

Atsakovams teismo šaukimai apie teismo (parengiamąjį) posėdį įteikti tinkamai. Atsakovai į teismo (parengiamąjį) posėdį neatvyko, iki posėdžio pradžios prašymų atidėti bylos nagrinėjamą iš atsakovų negauta.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovams ieškinys ir jo priedai, teismo šaukimai buvo tinkamai įteikti, atsakovai apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė, trečiasis asmuo sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovams nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovams nedalyvaujant (CPK 7 str., 246 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 str.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

        Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai J. P. ir M. P. yra nepilnametės S. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, M. P. ir J. P. šeima nuo 2018 m. liepos mėnesio tapo žinoma (duomenys neskelbtini) socialinėms tarnyboms dėl smurto artimoje aplinkoje. M. P. ne kartą smurtavo prieš J. P.. Mažametei atsakovų dukrai S. P. buvo sudarytas vaikų apsaugos planas, kadangi (duomenys neskelbtini) socialinėms tarnyboms susirūpinimą kėlė, kaip tėvai rūpinasi mažamete ir užtikrina jos teises ir teisėtus interesus. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos darbuotojams apsilankius šeimos namuose, J. P. buvo rasta sumušta ir apsvaigusi nuo alkoholio, todėl mažametė S. P. buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta globėjų šeimoje. (duomenys neskelbtini) 2019-03-21 sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad nepilnametės S. P. tėvai vaiko akivaizdoje ir dar iki vaiko gimimo, nuolat konfliktuodavo, mušdavosi, piktnaudžiaudavo alkoholiu, M. P. J. P. atžvilgiu naudodavo fizinį smurtą. M. P. dėl smurto artimoje aplinkoje 6 mėnesiams pateko į įkalinimo įstaigą. (duomenys neskelbtini) teismas padarė išvadą, kad tėvų santykiai, pagrįsti smurtu ir svaigalais, yra pavojingi abiem tėvams, o mažametei S. P. būnant tėvų globoje, gresia rimtas pavojus nukentėti ir patirti rimtą žalą. Teismo taip pat nurodyta, jog vaikui gyvenant tėvų šeimoje, prireikė gydymo ligoninėje dėl vėluojančios raidos. (duomenys neskelbtini) teismas taip pat nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad S. P. turi Lietuvos pilietybę ir ypatingus ryšius su Lietuva, tikslinga bylą dėl S. globos nustatymo perduoti Lietuvos jurisdikcijai. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-04-10 nutartimi patenkino (duomenys neskelbtini) teismo prašymą pagal 2019-03-21 sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. P. globos (priežiūros) jurisdikcijos perėmimo ir bylos nagrinėjimą perdavė nagrinėti iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mažametė S. P. buvo atvežta į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenimis, mažametei nustatytas antras grėsmės lygis, vaikas perduotas senelės A. P. priežiūrai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17247-981/2019 A. P. buvo paskirta S. P. globėja ir gaunamų lėšų administratore. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-09-26 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, mažametės S. P. globa vyksta sklandžiai, globėja tinkamai rūpinasi vaiku. Lankymosi šeimoje metu namuose buvo vaiko tėvas M. P.. Vyras paaiškino, kad į Lietuvą atvyko laikinai, kad 2019-09-28 išvyksta atgal į (duomenys neskelbtini). M. P. nurodė, kad pats pasirūpinti dukra šiuo metu negali, todėl sutinka, kad vaiku ir toliau rūpintųsi jo motina, o jam būtų laikinai apribota tėvo valdžia. Vaiko globėja A. P. nurodė, kad vaiko motina J. P. su dukra jokio ryšio nepalaiko ir ja nesidomi. Paaiškino, kad nuo vaiko grįžimo į Lietuvą, mergaitės motina tik vieną kartą paskambino globėjai ir vieną kartą pervedė dukros išlaikymui 150 Eur.

Dėl atsakovo M. P. tėvo valdžios apribojimo

Ieškovė ieškiniu prašo laikinai apriboti atsakovo M. P. tėvo valdžią vaiko S. P. atžvilgiu. Remiantis į bylą pateiktu atsakovo 2019-09-26 Sutikimu, atsakovas sutinka, kad jam būtų laikinai apribota tėvo valdžia, kad jo mama (trečiasis asmuo A. P.) rūpintųsi S..

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas vaiku tinkamai nesirūpina, tačiau su juo bendrauja, palaiko nuolatinį ryšį, aplanko, teikia išlaikymą. Nustatyta, kad S. jau beveik 1,5 metų gyvena su senele A. P., tėvas, grįžęs iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, dukrą aplanko, kalbasi su ja vaizdo ryšio pagalba kiekvieną dieną, dukra atsakovą vadina tėvu, jį pažįsta, tėvą ir dukrą sieja emocinis ryšys. Tačiau atsakovas įstatyme įtvirtintų pareigų vaiko atžvilgiu visapusiškai nevykdo – negyvena kartu su savo vaiku, nesirūpina tinkamų sąlygų jos vystymuisi sudarymu, kasdienių poreikių tenkinimu, o tai sudaro įstatyme (CK 3.180 str. 1 d.) numatytą pagrindą apriboti tėvo valdžią.

Pažymėtina, kad tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuoto jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Taigi, atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas (laikinas ar neterminuotas).

Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog tėvas daro ypatingą žalą savo vaikui S.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas, nors negyvena kartu su vaiku ir jo neaugina, teikia išlaikymą, pastoviai, reguliariai bendrauja su dukra vaizdo ryšio priemonėmis, vaikas pažįsta tėvą, tarp vaiko ir tėvo yra emocinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ir sąlygos laikinai apriboti M. P. tėvo valdžią vaikui S. P. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius laikiną tėvo valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas ir paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Taigi, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) nenustatomas, nes tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Todėl M. P. tėvo valdžios apribojimas jo vaiko S. P. atžvilgiu gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Taigi, išnykus laikino apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, rūpinantis vaiku, domintis jos poreikiais, ugdymu ir sveikata, priimant Tarnybos pagalbą, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.

Dėl atsakovės J. P. motinos valdžios apribojimo

Ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovės J. P. motinos valdžią vaiko S. P. atžvilgiu. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo jai laikinai apriboti motinos valdžią.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovė J. P. su dukra negyvena nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai mergaitė buvo beveik dviejų mėnesių amžiaus, ir šiuo metu visiškai nerodo jokios iniciatyvos rūpintis vaiku, jį susigrąžinti į šeimą, vaiko neišlaiko bei nesiekia sukurti ryšio su vaiku. Byloje nustatyta, kad S. nuo jos paėmimo iš šeimos mamą yra mačiusi tik keletą kartų vaizdo ryšio priemonėmis, motina vaiku nesirūpina, jos nelanko, vaikas mamos neatpažįsta.

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Pažymėtina, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų (globėjas) nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas pažymi, kad jei tėvai nevykdo pareigos bendrauti su vaiku, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas).

Byloje nustatyta, kad atsakovė beveik dvejus metus, t. y. iš esmės nuo dukros gimimo, neįgyvendino motinos valdžios – su vaiku nepalaikė jokių ryšių, visiškai nebendravo, juo nesirūpino, neauklėjo. Vaikas mamą yra matęs tik keletą kartų vaizdo ryšio priemonėmis. Atsakovė atsiliepime nurodo, kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), jai sunku palaikyti glaudžius santykius su mažamete dukra, juolab kad jos laikinoji globėja A. P. neleidžia atsakovei bendrauti su dukra S. P. ir neteikia apie ją jokios informacijos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo ar yra sudarytos kliūtys bendrauti su vaiku (CPK 178 straipsnis), Tarnybos atstovė patvirtino, kad atsakovė į Tarnybą nė karto nesikreipė. Trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė tik 2020 metų rugpjūčio mėnesį susisiekė su vaiko globėja, siekdama informuoti, kad pervedė pinigų vaiko išlaikymui. Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų vykdžiusi savo, kaip motinos, pareigas bendrauti su vaiku bei siekusi palaikyti ryšį su dukra. Teismo vertinimu, epizodinis bendravimas su vaiku vaizdo ryšio priemonėmis negali būti laikomas tinkamu motinos pareigų vykdymu.

Atsakovės teigimu, atsakovas ne tik fiziškai, lytiškai ir psichologiškai smurtaudavo prieš atsakovę, jis ją taip pat versdavo vartoti alkoholį grasindamas ją primušti, jeigu ji nedarys, tai ką jis jai liepia. Todėl, kaip nurodoma atsiliepime, atsakovė net ir gimus dukrai niekaip negalėjo nutraukti santykių su atsakovu, nes jis ją persekiodavo, grasindavo, o ji bijojo dėl savo ir dėl savo dukters gyvybės, jai buvo pogimdyvinė depresija, tačiau svetimoje šalyje ji neturėjo nei pas ką apsistoti, nei kam nors pasiskųsti, nei paprašyti kieno nors pagalbos. Byloje, remiantis (duomenys neskelbtini) \teismo sprendimu dėl nepilnametės S. P. globos (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad atsakovas smurtavo atsakovės atžvilgiu nėštumo metu, taip pat gimus dukrai. Kaip konstatuota minėtame sprendime, atsakovė buvo priklausoma nuo atsakovo, abi šalys naudojo smurtą, jų santykiai buvo toksiški, įsisenėję ir abiem tėvams pavojingi, atsakovai smarkiai piktnaudžiavo alkoholiu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo diagnozuota pogimdyvinė depresija, psichologiniai susirgimai. Pažymėtina, kad nurodytos tokios aplinkybės kaip psichologinės problemos ir pan. gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios nebendravimą su vaiku atskirais, pavieniais atvejais, tačiau jos negali būti pagrindas visiškai nusišalinti nuo vaiko auklėjimo ir bendravimo su juo. Pareigos auklėti, rūpintis vaiku, bendrauti su juo nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Teismas pažymi, kad atsakovo elgesys atsakovės atžvilgiu jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) netoleruotinas nei teisės, nei moralės požiūriu, akivaizdu, kad atsakovei reikėjo pagalbos sprendžiant kilusias problemas, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalys kartu nebegyvena, nuo vaiko paėmimo iš šeimos praėjo beveik dveji metai, kaip nurodo pati atsakovė atsiliepime, (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi psichologinės pagalbos, jai buvo suteikta profesionali pagalba ir šiuo metu atsakovė gyvena įprastą gyvenimą, todėl, teismo vertinimu, praėjo pakankamas laiko tarpas, per kurį atsakovė, jei būtų realiai ėmusis veiksmų bendrauti, rūpintis dukra, galėjo su dukra bendrauti, sukurti su ja ryšį. Teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepime išdėstytus paaiškinimus, daro išvadą, jog atsakovė nesupranta motinos valdžios įgyvendinimo instituto, be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių visiškai nedalyvauja dukrą auklėjant ir ugdant. Atsakovei neįrodžius, kad jai buvo sudarytos kliūtys bendrauti su vaiku ir ji savo teisę gynė įstatymuose nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog atsakovė sąmoningai nevykdė savo kaip motinos konstitucinės pareigos rūpintis nepilnamete dukra, buvo visiškai abejinga vaiko likimui, nedėjo jokių pastangų ryšiui su dukra sukurti ir tą ryšį išsaugoti (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, visiškas nusišalinimas nuo vaiko auginimo, auklėjimo dvejus metus neabejotinai daro ypatingą žalą vaiko raidai, nes vaikas nepažįsta savo motinos. 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė išlaikymo vaikui neteikė iki 2020 metų rugsėjo mėnesio, išskyrus vieną kartą, kai mergaitė buvo parvežta į Lietuvą 2019 metų gegužės mėnesį. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė dukters išlaikymui pervedė pinigų 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesį. Taigi atsakovė daugiau nei vienerius metus išvis neteikė vaikui išlaikymo. Atsakovės teigimu, kadangi globėja A. P. absoliučiai ignoruoja atsakovę, ji periodiškai nemoka pinigų dukters išlaikymui. Teismo vertinimu, tokie atsakovės teiginiai negali pateisinti motinos pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo. Atsakovė, būdama sveika ir darbinga, privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas dukters poreikius atitinkančio išlaikymo teikimas.

Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė apskritai žino, kokie yra jos dukters poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Šios aplinkybės priešingai, nei tvirtinama atsiliepime, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė visiškai nesirūpino dukra ir nevykdė motinos pareigų.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą turi būti įvertintos aplinkybės, parodančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šiuo metu situacija yra absoliučiai pasikeitusi, nes atsakovė nutraukė visus ryšius su atsakovu, išvyko iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini), šiuo metu atsakovė gyvena įprastą gyvenimą, turi būstą, iki karantino dirbo, o šiuo metu ieško darbo, mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos ir lanko vairavimo kursus, jos finansiniai sunkumai yra laikini, todėl, pasibaigus karantinui, atsakovės teigimu, ji susiras darbą, turės pragyvenimo šaltinį ir dės visas pastangas, kad dukra gyventų kartu su ja, saugioje ir darnioje aplinkoje. Tačiau teismas šiuos atsakovės teiginius laiko deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Pažymėtina, kad byla teisme pradėta 2019-11-18, ieškinys atsakovei tinkamai įteiktas 2019-12-10 (atsakovės močiutei), atsakovė 2020-04-29 pateikė atsiliepimą byloje. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo procesas buvo pakankamas laikas, per kurį atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Tačiau iš bylos duomenų darytina išvada, kad atsakovė nevykdė jokių motinos pareigų nei iki bylos nagrinėjimo, nei nagrinėjant bylą teisme. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu yra du kartus sumokėjusi išlaikymą, vieną kartą – iki bylos nagrinėjimo, teismo vertinimu, tai nelaikytina tinkamu išlaikymo teikimu ir negali būti pripažįstama reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl motinos valdžios įgyvendinimo. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ji nori palaikyti santykius su dukra ir dalyvauti jos gyvenime, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė, siekdama atkurti šeimos ryšius, būtų kreipusis į specialistus. Įvertinus atsakovės elgesį proceso metu, darytina išvada, kad atsakovės veiksmai (du mokėjimai vaiko išlaikymui, keli kartai bendravimo su vaiko globėja ir vaiko matymas per vaizdo ryšio priemones) yra epizodiniai, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuolat pasikartojančius atsakovės veiksmus. Teismas sprendžia, kad atsakovės gyvenimo būdas ir požiūris į motinos valdžios įgyvendinimą iš esmės nepasikeitė – atsakovė neteikia periodiškai išlaikymo, nesiima priemonių sukurti santykį su dukra, tik deklaratyviai rodo norą bendrauti su vaiku. Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui. Akivaizdu, kad toks motinos elgesys daro vaikui žalą. Konstatuotina, kad atsakovė stokoja atsakomybės, nesuvokia tėvų valdžios turinio, pareigos auklėti ir prižiūrėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nurodo, kad ji nori dalyvauti dukros gyvenime, nori rūpintis ja, auklėti ją, rūpintis dukters interesais, tačiau šiuo metu pilnavertiškai negali to daryti, nes gyvena (duomenys neskelbtini) ir turi finansinių sunkumų, todėl prašo neapriboti neterminuotai atsakovei motinos valdžios. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios įgyvendinimas – tai aktyvus tėvų vaidmuo vaiko gyvenime, o ne tik noras dalyvauti vaiko gyvenime. Domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Teismo vertinimu, atsakovė nesuvokia motinos valdžios turinio ir nėra suinteresuota jos įgyvendinimu. 

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaiko motina visiškai nesirūpina vaiku, vengia atlikti pareigas auklėti vaiką ir yra nusišalinusi nuo jo priežiūros, išlaikymo, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra motinos valdžios apribojimas.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovė J. P. yra visiškai nusišalinusi nuo rūpinimosi vaiku, ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti. Atsakovė, nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių), vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Toks atsakovės motinos pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams ir žalos vaiko raidai darymu, nes būtent atsakovė atsiribojo nuo savo vaiko, dėl ko vaikas nepažįsta biologinės mamos. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra, nes, kaip konstatuota, atsakovės gyvenimo būdas ir požiūris į motinos valdžios įgyvendinimą iš esmės nepasikeitė – atsakovė reguliariai neteikia išlaikymo, nesiima jokių priemonių sukurti santykį su dukra, tik deklaratyviai rodo norą bendrauti su vaiku, domėtis juo, todėl laikinas jos, kaip motinos, valdžios apribojimas dukters atžvilgiu būtų betikslis, kadangi ji nedės pastangų vykdyti motinos pareigų. Byloje duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovei J. P. motinos valdžią vaiko S. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės, išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovei pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, siekiant nepilnamečio vaiko palankumo savo atžvilgiu, priimant Tarnybos pagalbą, vykdant rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, atsakovė gali kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovei išaiškintina, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) motina pakeitė savo elgesį; 2) motina gali auklėti vaiką; 3) motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės globos nustatymo

Byloje nustatyta, kad, nepilnametę S. P. grąžinus į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti mažametės teises ir interesus, pirmiausia buvo sprendžiama dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo vaikui paskyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1748-981/2019, išsprendus Tarnybos prašymą dėl nepilnametės S. P. nuolatinės globos nustatymo, paskyrė A. P. nepilnametės S. P. globėja ir gaunamų lėšų administratore. 

Ieškovas prašo nustatyti nepilnametei S. P. nuolatinę globą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartimi nuolatinė globa vaikui nebuvo nustatyta, todėl, nesant galimybės  vaiką grąžinti tėvams ir apribojus jiems tėvų valdžią, S. nustatytina nuolatinė globa ir A. P. skirtina jo nuolatine globėja. Atsakovė J. P. atsiliepime nurodo nesutinkanti, kad vaikui būtų nustatyta nuolatinė globa, kadangi nuolatinė globa gali būti nustatoma, kai abiem tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia, o ieškovė ieškiniu neparašo atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžios.

Pagal CK 3.252 straipsnio 1 dalį, vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Nepilnamečiams vaikams globa (rūpyba) nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti vaikų teises ir pareigas. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai – paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Vaiko laikinoji globa nustatoma laikinai be tėvų globos likusiam vaikui. Bendra laikinosios globos trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino (CK 3.253 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Pažymėtina, kad vaiko laikinoji globa nustatoma ir laikinieji globėjai skiriami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, o vaiko nuolatinė globa ir nuolatiniai globėjai – teismo nutartimi (CK 3.262 straipsnio 1 dalis, 3.263 straipsnis, 3.264 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi teismas sprendžia tik dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo. 

Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29 nutartimi nepilnametės S. P. globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta A. P.. Teismo vertinimu, nors nutartyje nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad mažametei paskirta nuolatinė globėja, tačiau, sistemiškai vertinant teisinį nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad teismas neišsprendė nuolatinio globėjo skyrimo klausimo.

Atsižvelgiant į šią konkrečią susiklosčiusią situaciją, kai pirmiausia buvo išspręstas klausimas dėl vaiko nuolatinio globėjo skyrimo, o tik po to sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismo nutarties dėl globėjo skyrimo rezoliucinėje dalyje nesant nurodymo, kad nustatoma nuolatinė globa vaikui, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), teismas šiuo sprendimu, konstatavęs, kad vaikas yra netekęs tėvų globos, esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir todėl yra pagrindas vaiko tėvams apriboti tėvų valdžią (tėvui laikinai, motinai – neterminuotai), nustato S. P. nuolatinę globą senelės A. P. šeimoje.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovų vaiko amžių, sveikatą ir poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, į atsakovų darbingą amžių, turimų išlaikytinių skaičių, turtinę padėtį, pajamas, prašė priteisti iš atsakovų vaikui po 150 Eur išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Atsakovai su šiuo reikalavimu sutiko.

Tinkamą išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai, todėl darytina išvada, kad atsakovai, būdami sveiki ir darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančio nepilnamečio vaiko poreikių protingo tenkinimo.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – atsakovų turtinę padėtį, sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, teismas priteisia iš atsakovų M. P. ir J. P. vaiko S. P. išlaikymą po 150 Eur iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės J. P. į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią, pareiškus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, bei 41 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, pareiškus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis; iš atsakovo M. P. į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą laikinai apriboti tėvo valdžią, pareiškus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, bei 41 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, pareiškus ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 24,74 Eur, t. y. po 12,37 Eur iš kiekvieno. Iš viso iš atsakovės J. P. į valstybės biudžetą priteistina 128,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo M. P. – 128,37 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 406, 496 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią vaiko S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią vaiko S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą po 128,37 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis Eur 37 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja                                                                    Jurgita Rimeikienė