Civilinė byla Nr. e2-562-538/2016

                                 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00275-2015-9

             Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

              2.5.1.3.6; 2.5.1.4; 2.5.29.1; 3.2.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, dalyvaujant ieškovei M. D., ieškovės atstovams L. M., advokatui R. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovams A. D., A. B., J. C., A. O. (A. O.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš visų atsakovų 100 000 EUR negrąžintos paskolos; priteisti solidariai iš visų atsakovų 7 583 EUR palūkanas; priteisti ieškovei solidariai iš visų atsakovų 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovei solidariai iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai A. B. ir J. C. jos sūnui pasiūlė dalyvauti vystant vėjo jėgainių parko projektą, kuriam pirkėjo ieško (duomenys neskelbtini), teigė, kad projektui pirkti jie turi potencialų investuotoją A. O., su kuriuo susitikti jie nuvažiavo į Lenkiją. Grįžęs iš Lenkijos jos sūnus A. D. jai paaiškino, kad susitikimo su A. O. Lenkijoje metu buvo sutarta, jog jeigu vėjo jėgainių projektas bus įgyvendintas, A. O. priklausys 50 procentų akcijų, jos sūnui A. D. priklausys 25 procentų akcijų, o A. B. ir J. C. kartu priklausys likę 25 procentų akcijų, projekto įgyvendinimui reikalinga 100 000 EUR suma. Teigia, kad 2013-04-13 vakare A. O. apsistojo (duomenys neskelbtini), kur A. D. perdavė iš jos pasiskolintus pinigus – 75 000 EUR, pinigų perdavimą matė kartu ten buvę A. B. ir J. C.. A. O. sūnui žadėjo, kad pinigus grąžins po trijų savaičių. Nurodo, kad negalėjo iš banko vienu kartu paimti visų sūnui reikalingų pinigų, todėl jos sūnus A. D. pažadėjo A. O., kad dar 20 000 EUR atsiųs sekančią dieną, o likusius 5 000 EUR panaudos (duomenys neskelbtini) dokumentacijos patikrinimui organizuoti. Teigia, kad perdavė A. D. 20 000 EUR, kuriuos jie su A. B. išsiuntė pagal A. O. atsiųstus duomenis, iš viso A. D. jo planuojamai su kitais partneriais veiklai paskolino ir perdavė 100 000 EUR sumą. Mano, kad visi atsakovai yra solidariai atsakingi už paskolintų pinigų sugrąžinimą. Nurodo, kad atsakovai paskolintų pinigų negrąžino, be to, atsakovai už naudojimąsi jos pinigais nėra mokėję palūkanų, todėl prašo solidariai iš atsakovų priteisti ir skolą, ir palūkanas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. D. prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškinys yra pagrįstas ir pareiškia, kad ieškinį pilnai pripažįsta. Visos ieškinyje nurodytos aplinkybės yra patvirtintos Klaipėdos prokuratūros surinktoje medžiagoje, jis taip pat buvo apklaustas prokuratūroje, todėl mano, kad visi prokuratūros dokumentai turi būti teismo prijungti prie šios bylos. Pinigai nurodyti ieškovės ieškinyje, buvo paimti iš ieškovės visų atsakovų bendrai numatyto verslo vystymui, didžiąją dalį pinigų jis perdavė A. O. susitikimo metu, dalį pinigų jie su A. B. išsiuntė A. O. nurodytiems asmenims. Šiuo metu neturi jokių galimybių grąžinti ieškovei iš jos paimtus pinigus, todėl mano, kad visi atsakovai yra atsakingi už pinigų ieškovei sugrąžinimą.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

                         Ieškinys tenkintinas iš dalies.

              Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovės sūnus A. D. kreipėsi į ją prašydamas paskolinti 100 000 eurų, nurodė, kad šie pinigai reikalingi vėjų jėgainių projektui. Ieškovė perdavė sūnui A. D. 75 000 eurų, vėliau 73 441,97 Lt (21 270,26 eurus), iš viso ieškovė savo sūnui jo planuojamai veiklai paskolino ir perdavė 96 270,26 Eur sumą, iki šiol ši suma ieškovei nėra grąžinta. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad ginčas byloje kilo dėl paskolos teisinių santykių.

Pagal paskolos sutarties sampratą, viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Įstatymas reglamentuoja, kad paskolos sutartis yra realinė (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti paskolos gavėjo nuosavybėn ir sutarties dalyką – pinigus. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-02 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

              Nustatyta, kad ieškovė 100 000 Eur sumą prašo priteisti ne tik iš atsakovo A. D., bet solidariai ir iš atsakovų A. B., J. C., A. O., tačiau taikyti šiems atsakovams civilinę atsakomybę nėra pagrindo, nes teismo vertinimu, ieškovės su minėtais atsakovais nesiejo teisiniai santykiai. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad šių atsakovų nėra mačiusi, derybos dėl paskolos su jais nevyko. Nors ieškovė ir teigia, kad A. D. perdavė iš jos pasiskolintus pinigus – 75 000 Eur, pinigų perdavimą matė kartu ten buvę A. B. ir J. C., šie asmenys pinigų perdavimo fakto nepatvirtino. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovai A. B. ir J. C. gavo bent dalį pinigų ir kad pinigai buvo perduoti jų nuosavybėn bei jie būtų įsipareigoję juos grąžinti (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi nei ieškovė, nei atsakovas A. D. nepateikė jokios rašytinės sutarties ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovui A. O. ieškovės pinigai buvo perduoti ir jis įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti ieškovei kaip paskolos sumą. Be to, pats atsakovas A. D. nurodė, kad šie pinigai buvo kaip investicija, už tai jis turėjo gauti dalį vėjo jėgainių akcijų.

              Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad yra pagrindas jai priteisti 100 000 Eur skolą vadovaujantis jungtinę veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes atsakovai iš ieškovės 100 000 eurų sumą skolinosi planuojamai su kitais partneriais veiklai. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

              CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).

              Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigojo veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Be to, kaip nustatyta CK 6.969 straipsnio 4 dalyje, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Byloje nėra duomenų, kad tarp atsakovų būtų sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, todėl nėra pagrindo susitarimą tarp atsakovų laikyti jungtine veikla (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) ir ieškovės nurodytą sumą priteisti iš visų atsakovų solidariai.

              Tačiau byloje nėra ginčo, kad atsakovas A. D. iš ieškovės skolinosi pinigus ir šie pinigai jam buvo perduoti, taip pat atsakovas A. D. neneigė, kad paskolos ieškovei nėra grąžinęs. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo A. D. priteisti negrąžintos paskolos sumą. Atsižvelgiant į tai, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės, kad ieškovė paskolino savo sūnui A. D. ne 100 000 Eur, o 75 000 Eur ir 73 441,97 Lt (21 270,26 Eur), ieškovei iš atsakovo A. D. yra pagrindas priteisti 96 270,26 eurų sumą.

              Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, 96 270,26 Eur paskolos suma priteistina iš atsakovo A. D. (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinti kitų atsakovų A. B., J. C. ir A. O. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad Lietuvos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi 2013 m. balandžio mėn. buvo 4,55 procentai, ieškovė reiškia reikalavimą iš atsakovų priteisti palūkanas už 20 mėnesių, todėl yra pagrindas iš atsakovo A. D. priteisti 7 300,49 Eur palūkanų (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovo A. D. priteistina 5 procentai  procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nors skolos suma ieškovei priteista tik iš atsakovo A. D., tai neatima iš A. D. teisės dėl jam negrąžintų sumų kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 591 Eur, ieškovė paduodant ieškinį sumokėjo 100 Eur, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo, todėl ieškinį tenkinus iš dalies ir priteisus 96 270,26 Eur paskolos sumą iš atsakovo A. D., yra pagrindas priteisti iš jo 96 Eur žyminio mokesčio ieškovei ir 1 491 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. D. ieškovei M. D. 96 270,26 Eur skolą, 7 300,49 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio  metines palūkanas nuo priteistos 103 570,75 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-05-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. D. į valstybės biudžetą 1 491 Eur žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                   Almantas Padvelskis