Skundas Nr. 1S-104-574/2022

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.1.; 2.14.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

       Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui.

     Išnagrinėjęs skundą, teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus regiono apylinkės teismui buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 2811 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2022 m. sausio 1 d., apie 14.06 val., (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – V. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilės etilo alkoholio koncentracija).

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui. Teismas nutartyje nurodė, jog, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad įvykio metu galimai galėjo nukentėti M. J., kuri ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta, taip pat nebuvo nustatinėjama, kokie konkrečiai sužalojimai jai galimai buvo padaryti, koks šių sužalojimų pobūdis bei mastas, taip pat galimai padarytos žalos padarymo faktas bei apimtis, kas galėtų turėti įtakos ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti galimai padarytą nusikalstamą veiką. Nors teismas, nuspręsdamas perduoti bylą nagrinėti teisiamajam posėdyje ir atlikti įrodymų tyrimą, turėtų teisę atlikti BPK numatytus procesinius veiksmus ar pavesti šiuos veiksmus atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau tai ne tik nebūtų operatyvus įrodymų tyrimas, bet ir teismas iš esmės perimtų kaltinimo funkcijas, o tai galėtų sudaryti sąlygas abejoti teismo nešališkumu.

3.       Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Marius Maleckas (toliau – prokuroras) prašo  Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui.

4.       Prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo išvados neatitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kadangi tyrimo metu buvo bendrauta su M. J., kuri dėl įvykio pati kreipėsi į gydymo įstaigą. Atliktos apžiūros metu nustatyta, kad M. J. rimtų sužalojimų nepatyrė, įvykio metu buvo sumušta ranka ir koja, tačiau jos nepavyko apklausti, nes nebuvo galimybės. Esamų bylos duomenų pakanka išvadai, kad M. J. patirti sužalojimai nesiekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtino pavojingumo laipsnio, todėl nekyla abejonių dėl E. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Byloje 2022 m. vasario 2 d. yra surašytas tarnybinis pranešimas dėl medžiagos išskyrimo į administracinę teiseną (b. l. 114-116), kurioje pagal šiuo metu turimus duomenis, 2022 m. vasario 14 d. M. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir 2022 m. vasario 18 d. E. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį. Nesutiktina su teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant sustatyti galimai padarytą nusikalstamą veiką, nes be įtariamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ją visiškai įrodo kita bylos medžiaga ir surinkti įrodymai.

5.       Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 423 straipsnyje nurodomi kokie sprendimai gali būti priimti teismo, gavus baudžiamąjį įsakymą, t. y.: teismas gali surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; perduoti bylą nagrinėtu teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Bylos grąžinimas prokurorui nėra numatytas. Teismo padaryta išvada, kad nuspręsdamas perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir atlikti įrodymų tyrimą, turėtų teisę atlikti BPK numatytus procesinius veiksmus ar pavesti šiuos veiksmus atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau tai esą nebūtų operatyvus įrodymų tyrimas, bet ir teismas iš esmės perimtų kaltinimo funkcijas, o tai galėtų sudaryti sąlygas abejoti teismo nešališkumu. Šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir esamo teisinio reglamentavimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų ir jų pagrindu buvo parengtas bei teismui perduotas BPK 419 straipsnio reikalavimus atitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu.

6.       BPK 423 straipsnyje yra numatyta teisė teisėjui priimti nutartį bylą nagrinėti teisme tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, todėl teismui kilus abejonių dėl M. J. įvykio metu patirtų sužalojimų, šias kilusias abejones galėjo pašalinti nagrinėjant bylą teisme, tik tada, nustačius pažeidimus, grąžinti bylą prokurorui. Teismo išvada, jog teismas iš esmės perimtų kaltinimo funkcijas, visiškai nepagrįsta. Surinkti įrodymai patvirtina, kad E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje ir nėra jokių kliūčių priimti baudžiamojo įsakymo. 

7.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Skundas tenkinamas.

8.       Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte – šioje byloje – pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nagrinėjamu atveju, pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu aprašyta E. M. inkriminuota nusikalstama veika, nurodant jos padarymo laiką, būdą, aplinkybes, veikos aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota (BK 2811 straipsnio 1 dalis) turinį. Pareiškime nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

9.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismui perduotoje byloje nebuvo jokių duomenų apie M. J. padarytų kūno sužalojimų mastą, ji nebuvo šioje byloje apklausta liudytoja, taip pat pripažinta nukentėjusiąja. 2022 m. vasario 2 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl administracinių nusižengimų požymių nustatymo ir administracinės teisenos E. M. atžvilgiu pradėjimo (b. l. 114-116), tačiau jame nenurodyti duomenys apie nukentėjusiąją. Kaip matyti iš pridėtos specialisto išvados, ji gauta 2022 m. vasario 14 d. administracinių nusižengimų byloje, į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė klausimą ir skundžiamoje nutartyje pagal byloje esančius duomenis pasisakė dėl asmens, kuris galėjo nukentėti eismo įvykio metu – M. J. procesinio statuso, nurodydamas, kad nebuvo nustatinėjama kokie konkrečiai sužalojimai jai galimai buvo padaryti, koks šių sužalojimų pobūdis bei mastas, taip pat galimai padarytos žalos padarymo faktas bei apimtis, kas galėtų turėti įtakos ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

10.       Prokuroro kartu su skundu pateiktame 2022 m. vasario 14 d. apžiūros protokole ir specialisto išvadoje nurodyta, kad 2022 m. sausio 1 d. eismo įvykio metu M. J. patyrė poodines kraujosruvas dešinio peties ir dešinės alkūnės srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 155). 2022 m. vasario 18 d. E. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2022 m. sausio 1 d. 14 val. 12 min., vairuodamas automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, buvo neatsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir neįsitikino ar nėra į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo, laiku nenustabdė automobilio, ko pasėkoje, partrenkė pėsčiųjų perėja einančią M. J. ir ją sužalojo. Dėl eismo įvykio aplinkybių nesutaręs su nukentėjusiąja, nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu M. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 151-152).

11.       Taigi, bylą perduodant teismui, minėtų duomenų byloje nebuvo. Kaip matyti iš specialisto išvados, M. J. yra nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir ji pripažinta nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje. Jokių duomenų, jog M. J. buvo padarytas sunkesnis sveikatos sutrikdymas, nei nustatyta, nėra. Tokiu būdu, pagal nustatytą sveikatos sužalojimo mastą nebuvo pagrindo M. J. pripažinti nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamo įvykio aplinkybės buvo aiškios, todėl taip pat nebuvo būtinumo ją apklausti liudytoja. Kaip jau minėta, šios aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant kartu su skundu prokuroro pateikus papildomus duomenis apie M. J. padarytų sužalojimų mastą bei pastarosios statusą administracinio nusižengimo byloje. Esamų bylos duomenų pakanka išvadai, kad M. J. patirti sužalojimai nesiekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtino pavojingumo laipsnio, todėl nekyla abejonių dėl E. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

12.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti tam pačiam teismui.

   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

         Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko skundą tenkinti.

          Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui.

    Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                    Jurgita Mačionytė