Civilinė byla Nr. 2S-1100-436/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00186-2011-9

Pirmosios instancijos teismo teisėja

Janina Narkevičiūtė

                                           Procesinio sprendimo kategorija:  

32.5.; 122.2.; 122.3.; 128.17.

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                         N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 18 d.

Kaunas

 

          Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (įkeisto turto savininkės) J. G. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo  2011 m. sausio 6 d. nutarties Nr. G-1420-L, pagal kreditoriaus UAB „Minera“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

 

           nustatė:

 

           Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi areštavo  J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, plane 5, 55,45 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 2398-1000-2017:0005, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007-02-27 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 03120070002542, su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui UAB „Minera“, į.k. 121736330.

Teismas nurodė, kad 2010-02-26 nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „Gratus“, bankroto bylą.  Įmonių bankroto įstatymo 16 str. nustato, jog nuo bankroto iškėlimo dienos laikomą kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Bankrutuojančios UAB „Gratus" įkeistas turtas bus parduodamas ir hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Skolininkas BUAB „Gratus“ tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui UAB „Minera“ pagal 2007-02-13 kreditavimo sutarties Nr. IL-2007-01-16, todėl įkeistą turtą areštavo, įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

             Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-06 nutartį Nr. Nr. G-1420-L ir kreditoriaus UAB „Minera“ pareiškimą išieškoti skolą iš buto su rūsiu, esančio Kopų g. 1-5, Neringoje, palikti nenagrinėtą.

Nurodo, kad Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo 2011-01-06 nutartis turėtų būti panaikinta, nes 2011-01-06 nutartimi pradėta priverstinio skolos išieškojimo procedūra iš apeliantei J. G. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio Kopų g. 1-5, Neringoje, neatsižvelgiant į tai, kad to paties reikalavimo užtikrinimui tam pačiam kreditoriui bendrąja hipoteka buvo įkeistas ne tik šis butas su rūsiu, bet ir kitas nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, dantis (duomenys neskelbtini), negyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (LR CK IK 4.183 str. 1 d.), tačiau nei viename iš hipotekos lakštų nebuvo nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilė (LR CK 4.183 str. 3 d.). Todėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštas negalėjo būti įregistruotas ir šis turtas negalėjo būti areštuotas iki nebus nustatyta įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilė (LR CPK 549, 558 str.).

          Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Minera“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-06 nutartis palikti nepakeistas. Nurodo, LR Civiliniame kodekse (toliau - CK) yra numatytos atskiros hipotekos rūšys: paprastoji, jungtinė, svetimo daikto, maksimalioji, bendroji ir sąlyginė. Hipoteka J. G. turtui buvo nustatyta šalių susitarimu, taigi yra sutartinė. Su Apeliantės argumentu, kad hipoteka yra bendroji, o ne svetimo daikto nesutinkame, nes šalys sudarydamos hipotekos sutartį, jei būtų siekta turtą įkeisti bendrą hipoteka, būtų susitarusios dėl turto pardavimo eilės, tačiau to nedarė, taip aiškiai išreikšdamos savo valią susitarti dėl svetimo daikto hipotekos. Pasekmės kylančios turtą įkeitus svetimo daikto hipoteka ir bendrąja hipoteka yra skirtingos, todėl yra reikšminga nesusiaurinti svetimo turto hipotekos sampratos tiek, kad šios dvi atskiros rūšys būtų sutapatintos, taip iškreipiant esmines šalių susitarimo sąlygas. Esminis skirtumas atribojantis svetimo daikto hipoteka nuo bendrosios hipotekos būtent ir yra susitarimo dėl turto pardavimo eilės buvimas arba nebuvimas, kas siejasi su skirtingu prievolės užtikrinimo laipsniu, rizika ir pasekmėmis t.y. ar turtas bus parduodamas visas vienu metu ar tam tikra nustatyta eile. Neabejotina, jog galimybė kreditoriui vienu metu pradėti viso turto pardavimą užtikrina greitesnį reikalavimo patenkinimą, nei turtą pardavinėjant tam tikra nustatyta eile, taigi susitarimas dėl eilės yra labai reikšmingas ir yra esminis, nes skiriasi laikas per kurį turtas gali būti realizuojamas ir patenkinamas reikalavimas. Taigi butų neteisinga pažeidžiant sutarčių laisvės principą nepagrįstai riboti šalims teisę susitarti dėl viso įkeisto turto pardavimo vienu metu, nenustatant eilės. Būtų neteisinga, neatsižvelgiant į šalių susitarimą, bet kurią hipoteka kai prievolės įvykdymui užtikrinti yra [keičiami svetimi daiktai, laikyti bendrąja hipoteka, nes tai sąlygotų turto realizavimo procedūros užsitęsimą nepriklausomai nuo šalių susitarimo tikslų ir tikrosios valios. Atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą neabejotina, kad įstatymų leidėjas neturėjo tikslo užtęsti hipoteka įkeisto turto pardavimo procedūros ir paliko šalims teisę sudarant hipotekos sutartį susitarti arba ne dėl turto pardavimo eilės ir visą turtą realizuoti vienu metu.

Sutartinė hipoteka vertintina atsižvelgiant į sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose ypatumus. Sutartis turi būti išaiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti vienodai sąžiningas abiejų šalių atžvilgiu, turi būti atsižvelgiama į įkeitimo prievolės ryšį su pagrindine prievole.

Atkreipia dėmesį į tai, kad:

-           2007-02-23 Kredito sutartimi buvo susitarta dėl 6.900.000 Lt kredito, o prievolės įvykdymo užtikrinimui turėjo būti įkeistas UAB „Gratus" turtas ir J. G. priklausantis, 600.000 Lt verte įkainotas, turtas (butas esantis (duomenys neskelbtini)).

-         2008-08-01 buvo sudaryta sutartis dėl kreditavimo sutarties pakeitimo ir susitarta dėl papildomo 2.000.000 Lt kredito, o prievolės įvykdymo užtikrinimui papildomai turėjo būti įkeistas V. G. priklausantis, 600.000 Lt verte įkainotas, turtas (butas esantis (duomenys neskelbtini)

-         2008-12-16 buvo sudaryta sutartis dėl kreditavimo sutarties pakeitimo ir susitarta dėl papildomo 4.000.000 Lt kredito, o prievolės įvykdymo užtikrinimui papildomai turėjo būti įkeistas V. G. ir J. G. priklausantis, 890.000 Lt verte įkainotas, turtas (žemės sklypai esantys (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl svetimo daikto hipotekos ir galimybės visą įkeistą turtą realizuoti vienu metu, o ne bendrosios hipotekos, nepagrįsti Apeliantės teiginiai, kad hipoteka yra bendroji todėl turėjo būti nustatyta turto pardavimo eilė. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius teisingai vertino šalių susitarimo sąlygas ir nustatė hipotekos rūšį, todėl tinkamai taikė CPK nuostatas ir pagrįstai priėmė nutartį areštuoti svetimo daikto hipoteka įkeistą J. G. turtą.

   Pastebėtina jog J. G. nors ir prašo nutraukti išieškojimą motyvuodama tuo, jog hipoteka yra bendroji ir nenustatyta turto pardavimo eilė, tačiau neteikia reikalavimo tokią eilę nustatyti, taip tik patvirtinant, kad šio atskirojo skundo, kuriuo prašoma panaikinti nutartį areštuoti įkeistą turtą, tikslas yra išvengti prievolės ir išieškojimo, kuriant teisines kliūtis ir vilkinant procesą o ne apginti pažeidžiamas teises. Kad šiuo teisminiu ginču siekiama teisei priešingų tikslų, patvirtina ne tik aukščiau nurodytos aplinkybės, tačiau ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria eilės teisminių ginčų pradėjimas BUAB „Gratus" bankroto byloje pripažintas piktnaudžiavimu teise. Neabejotina jog tokiu atskiruoju skundu kai neteikiamas reikalavimas nustatyti turto pardavimo eilę J. G. siekia ne apginti savo pažeidžiamą teisę, o vilkinti procesą bei kurti teisines kliūtis, tam, kad būtų išvengta prievolės ir atitolintas išieškojimas iš įkeisto turto.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

          Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

         Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnio ir 4.216 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurių  paskirtis -  apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto  turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas).

          Byloje nustatyta, kad 2010-03-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi AB Šiaulių bankas perleido reikalavimo teises UAB „Minera"  į skolininką UAB „Gratus“ pagal 2007-02-13 kredito sutartį Nr. IL- 2007-01-16 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais ir hipotekos lakštą, id. kodas 03120070002542, kuris 2010-04-12 pakeistas (b.l. 21-25).

          Nagrinėjamu atveju pagal minėtą kreditavimo sutartį skolininkas UAB „Gratus“  12 202 771,15 Lt  kreditą turėjo sugrąžinti kreditoriui iki 2011-08-01, tačiau Kauno apygardos teismui 2010-02-26 nutartimi iškėlus skolininkui bankroto bylą, kreditorius UAB „Minera“, kreipėsi į teismą  su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų daiktų. Kadangi skolininkui UAB „Gratus“ priklausantis įkeistas turtas – gali būti parduodamas tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 str. 3 d.), todėl Kauno apylinkės teismo Hipotekos skyrius pagrįstai, pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi, 2011-01-06 nutartimi areštavo skolininko ir įkeisto turto savininkės turtą, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.

         Šiuo atveju įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nustatymas, kaip kad numato CK 4.183 straipsnis, neturi prasmės, kadangi skolininko UAB „Gratus“ įkeisto turto realizavimas bus vykdomas pagal  Įmonių bankroto įstatymą. Taip pat pažymėtina, jog nors įkeitimo teisė, kaip papildoma prievolė, susijusi su pagrindine prievole, skirta pastarosios tinkamam įvykdymui užtikrinti, tačiau ši prievolė yra atskira. Įkeitimo sutarties šalys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar įstatymu. Sutarties laisvės principas ir draudimas šaliai vienašališkai keisti sutarties sąlygas užtikrina, kad įstatymui nenustatant sutarties šaliai kokios nors  pareigos ir dėl jos nesutarus pačioms sutarties šalims, kita šalis neturi pagrindo reikalauti tokią pareigą įvykdyti. Dėl šios priežasties įkaito davėjas įkeistu turtu pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrina tik tokiomis sąlygomis, kokias nustato įkeitimo sutartis.

         Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtu patenkinti iš įkeisto turto. Taigi šalių susitarimas, kad prievolės neįvykdymo atveju visas įkeistas turtas būtų realizuojamas vienu metu neprieštarauja hipotekos sutarties paskirčiai ir esmei, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų ir yra sąlygotas sutarčių laisvės principo. CK 4.196 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra, t. y. kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, pateikdamas pareiškimą hipotekos teisėjui pagal LR CPK XXXVI skyriaus taisykles.

           Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, jog nutartys yra teisėtos ir pagrįstos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo  2011 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu

 

          n u t a r i a :

 

          atskirąjį skundą atmesti.

          Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo  2011 m. sausio 6 d. nutartį Nr. G-1420-L palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Arūnas Rudzinskas

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                             Raimondas Buzelis

 

 

           Arvydas Žibas