Byla Nr. 1S-262/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3.
(S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 9
d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Viktoras Kažys,
Sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,
dalyvaujant prokurorui Linui Kuprusevičiui,
gynėjui advokatui Aivarui Škėmai,
įtariamajam M. B. ,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. B. (M. B. ) skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria įtariamajam M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims
mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. lapkričio 23 d.
Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundu,
n u s t a t ė :
M. B. įtariamas dalyvavęs
šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:
2002 m. pabaigoje -
2003 metų pradžioje Vilniuje G. Š. organizavo ginkluotą nusikalstamą
susivienijimą, jam vadovavo ir nuo minėto laikotarpio į nurodyto susivienijimo veiklą
įtraukė K. S. , T. Č. , K. L. M. B. , S. R. . Nuo 2002 m. pabaigos iki 2010 m. vasario
mėn. G. S. ir pastarojo nurodymu K. S. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą
įtraukė A. K. , K. V. , D. E. , A. R. , I. I. , R. E. , J. E. , I. L. , I. P. , D. T. , M. G. , A. G. , A. L. , A. K. , K. M. , A. P. , A. U. , D. F. , M. R. , A. S. , E. B. , D. S. , A. S. , nurodytu
laikotarpiu minėti asmenys Vilniuje, Vilniaus rajone neteisėtai platino, pardavinėjo
narkotines ir psichotropines medžiagas.
G. Š. paskirstė
nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis: nurodė K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. Lietuvos
Respublikoje neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius
ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, surasti ir
įtraukti į nusikalstamą susivienijimą kitus asmenis, kurie platintų minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas,
detalizuoti nusikalstamų veikų planus, vadovauti kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams neteisėtai
disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų disponavimo
tikslu nuomoti ir naudotis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis, šių
medžiagų platinimui įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus ir jų metu
aptarti narkotinių ir psichotropinių
medžiagų platinimo klausimus, tik psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo tikslais naudoti slaptus
mobiliojo ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų
darymą.
Vykdant G. Š. nusikalstamos veiklos planą ir jam vadovaujant, taip pat
pastarajam pavedus K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. duoti nurodymus
kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, šio susivienijimo nariai,
dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, susijusioje su neteisėtu
disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atliko tokius
veiksmus:
-
G. Š. , K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. ,A. K. , K. V. , D. E. , A. R. , I. I. , R. E. , J. E. , I. L. , I. P. , D. T. , M. G. , A. G. , A. L. , A. K. , K. M. , A. P. , A. U. , D. F. , M. R. , A. S. , E. B. , D. S. , A. S. Lietuvos Respublikoje
neteisėtai įvairiais kiekiais gamino, perdirbo,įgijo, laikė, gabeno narkotines,
psichotropines medžiagas, jų platinimo tikslais naudojosi savo bei nuomotomis gyvenamosiomis ir
negyvenamosiomis patalpomis Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, šių medžiagų platinimui įrengė ir naudojo
slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus Vilniuje, Vilniaus rajone, jų metu aptardavo narkotinių ir
psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo
ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą.
-
G. Š. , K. Š. , T. Č. , K. L. , M. B. , S. R. iš nusikalstamo
susivienijimo veiklos gautas lėšas paskirstydavo nusikalstamo susivienijimo
nariams, dalį
lėšų skirdavo sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo
dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla
susijusioms išlaidoms – patalpų nuomai,nusikaltimo įrankiams - narkotinių ir
psichotropinių medžiagų pakavimo, svėrimo priemonėms -įgyti, bei mokėjo
nusikalstamo susivienijimo nariams jų dalį pinigų už dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose.
Taip dalyvaudamas
šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, M. B. neteisėtai disponavo
narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, t. y. laikotarpiu nuo
2009 m. lapkričio mėn. pabaigos - gruodžio mėn. pradžios, G. L. nurodymu D. S. kartu su G. L. pastarojo vairuojamu
automobiliu BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko prie R. B. gyvenamojo namo,
esančio (duomenys neskelbtini), kur G. L. nurodymu iš R. B. laiptinės pirmame
aukšte iš už spintoje įmontuoto radiatoriaus D. S. paėmė 100 g heroino,
kurio sudėtyje buvo ne mažiau kaip 23,4 g. narkotinės medžiagos -heroino, kurio dalį G. L. ir D. S. minėtu automobiliu
neteisėtai gabeno į Lazdynų mikrorajoną, Vilniuje, kur pastarieji 15 gramų heroino
perdavė platinimui J. D. , 10 gramų heroino perdavė platinimui tyrimo
metu nenustatytam asmeniui, 10 gramų heroino perdavė tyrimo metu nenustatytam E. B. pažįstamam, o kartu su
M.
B. perdavė
10 gramų heroino kitam tyrimo nenustatytam asmeniui.
M. B. įtariamas padaręs
nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2 d., 260 str.
3 d.
M. B. 2010 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas
Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismas 2010 m. vasario 24 d. nutartimi M. B. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams. To paties
teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi suėmimo terminas M. B. pratęstas trims mėnesiams. Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi įtariamajam M. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą
pratęsė trims mėnesiams.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m.
lapkričio 22 d. nutartimi M.
B. kardomosios priemonės
– suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog M. B. įtariamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo
susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavęs labai dideliu narkotinių
medžiagų kiekiu, už šių nusikaltimų padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamasis
kodeksas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, įtariamasis praeityje
teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis niekur nedirbo
ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, pinigines lėšas galimai gaudavo iš
prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti,
jog būdamas laisvėje M. B. gali bėgti (slėptis) nuo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus
nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. (Lietuvos
Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Apygardos
teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad iš bylos duomenų matyti, jog tiriamus
labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, susijusius su narkotinių bei
psichotropinių medžiagų platinimu, galimai padarė nusikalstamas susivienijimas,
susidedantis iš daugybės asmenų, dėl didelio sulaikytų įtariamųjų skaičiaus
byloje buvo atlikta daug procesinių veiksmų. Šios aplinkybės leidžia daryti
išvadą, kad baudžiamoji byla atitinka didelės apimties ir ypatingo sudėtingumo
kriterijus.
Įtariamasis
M. B. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio
22 d. nutartį panaikinti, nurodo, kad nutartis
yra neteisėta ir nepagrįsta. Įtariamasis skunde teigia, kad teismas,
pratęsdamas suėmimo terminą, nutartyje nurodė, jog byloje esantys faktiniai
duomenys - Organizuoto nusikalstamumo
tyrimo 1 – osios valdybos raštas ir pažyma dėl nusikalstamo susivienijimo, elektroninių
ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys, kitų
įtariamųjų parodymai, jų parodymų patikrinimai vietoje, kratų medžiaga,
rašytinė bylos medžiaga, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia manyti, kad
jis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Tačiau, anot įtariamojo,
teismas šiuo atveju nurodė tik faktinių duomenų šaltinius (jų pavadinimus), net
trumpai nenurodydamas šių šaltinių turinio, t. y. nenurodydamas nei konkretaus
liudytojo ar įtariamojo, kuris duotų jį kaltinančius parodymus, nei jį
kaltinančios kratų medžiagos, nei jį kaltinančios rašytinės ar kito pobūdžio
bylos medžiagos. Toks skundžiamos nutarties neinformatyvumas leidžia pagrįstai
manyti, kad teismas tik formaliai peržiūrėjo jam pateiktoje medžiagoje esančių
faktinių duomenų šaltinius, t. y. atkreipdamas dėmesį tik į šaltinių
pavadinimus be nuoseklaus šaltinių turinio įvertinimo, ir nepagrindė Lietuvos
Respublikos BPK 121 str. 2 d. nustatytos būtinosios suėmimo sąlygos.
Įtariamasis skunde pažymi, kad iš prokuroro pateiktos
ikiteisminio tyrimo medžiagos, su kuria jis ir jo gynėjas kruopščiai ir
nuosekliai susipažino, akivaizdžiai matyti, kad nei vienas iš jo bendrininkais
įvardintų asmenų, išskyrus G. Š. (kuris jį pažįsta, kaip
savo žmonos direktorės vyrą), savo apklausose ne tik, kad nenurodė, jog jis
kada nors būtų dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje ar disponavęs
narkotinėmis medžiagomis, bet net nenurodė jo vardo ir pavardės, iš byloje pateiktų
į jo telefoną įeinančių ir išeinančių SMS žinučių turinio taip pat akivaizdžiai
matyti, jog nėra net jokių užuominų apie kokias nors nusikalstamas veikas, tuo
labiau apie narkotikus. Įtariamasis nurodo, kad nepagrįstas yra ir teismo
teiginys, kad Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. numatytą būtinąją suėmimo
sąlygą suponuoja teismui perduotoje medžiagoje esanti kratų medžiaga, rašytinė
bylos medžiaga, kita baudžiamosios bylos medžiaga. M. B. teigimu,
nei vienos su juo susijusios kratos metu nebuvo rasta jokių su jam
inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis susijusių daiktų, dokumentų, ar kitų
reikšmingų objektų, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtos nuotraukos iš
jo žmonos kompiuterio, kuriuo naudojosi ir jis, taip pat negali būti pagrindu manyti,
jog jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įtariamojo nuomone,
LKPB ONT 1 – osios valdybos raštas ir pažyma dėl nusikalstamo susivienijimo
tėra informacinio pobūdžio raštai, kurie pagal savo pobūdį negali būti
vertinami kaip duomenys, galintys suponuoti pagrindą manyti, kad asmuo padarė
jam inkriminuojamą veiką.
M. B. skunde nurodo, kad Lietuvos
Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas pagrįstas manymas, kad įtariamasis
bėgs, slėpsis nuo baudžiamojo persekiojimo institucijų, konstatuojamas tik
įvertinus visuma įtariamojo asmenybę bei socialinę aplinką apibūdinančių
aplinkybių - šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius,
sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Įtariamojo teigimu, nusikalstamos veikos priskyrimas tam tikrai nusikaltimų
kategorijai bei gresiančios bausmės dydis, sprendžiant suėmimo skyrimo
klausimą, nėra nei lemiami, nei reikšmingesni kriterijai už kitus, nurodytus Lietuvos
Respublikos BPK 122 str. 2 d. Todėl apygardos teismo teiginys, jog šiuo atveju vien
dėl įstatymo sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės jis bėgs
(slėpsis) nuo teismo yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas bei prieštaraujantis
įstatymams ir teisės doktrinai.
Įtariamasis pažymi, kad aukščiau
nurodyto pagrindo buvimą teismas įrodinėja tik neigiamai jį
charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios jam yra nepalankios, t. y. įstatymo
sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausme, darbo neturėjimu ir
ankstesniais teistumais, tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios
leidžia jo asmenybę vertinti teigiamai, t. y. jis turi nuolatinę gyvenamąją
vietą, šeimą, mažametį vaiką, iki suėmimo padėjo sunkiai sergantiems tėvams,
iki suėmimo dalyvavo konkurse vadybininko pareigoms užimti ir šį konkursą
laimėjo, UAB „Secundum“ šio laimėjimo pagrindu įsipareigojo jį įdarbinti. M. B. teigimu, teismas nenustatė jo ketinimų išvykti į
užsienį ar kokių nors ryšių užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas jis
galėtų slapstytis užsienyje, be to, jis
turėjo palankias galimybes pabėgti 2009 metų gruodžio mėnesį, kai sužinojo, kad
jo pažįstamam R. B. pareikšti įtarimai ir jis sulaikytas,
tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo, dar pats jam nunešė DVD laikmenas su
muzikos ir filmų įrašais.
M. B. nesutinka su Vilniaus apygardos
teismo išvada, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus, teigia, kad
teismas suėmimo pratęsimą minėtu pagrindu motyvavo tik tuo, kad jis praeityje
teistas keturis kartus ir niekur nedirba. Įtariamojo
nuomone, vien tai, jog jis praeityje buvo teistas, negali būti pagrindas daryti
išvadą, kad būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas. Įtariamasis pažymi,
kad jis teistas buvo prieš keturis metus, iki dabar pareikšto įtarimo nebuvo
kaltinamas kokios nors nusikalstamos veikos padarymu, per tą laiką sukūrė
šeimą, rūpinosi neįgaliais tėvais. Šios
aplinkybės, anot įtariamojo, patvirtina, kad jo socialinė orientacija nuo
paskutinio teistumo radikaliai pasikeitė į teigiamą pusę. M.
B. nuomone, svarbi aplinkybė, paneigianti manymą, kad būdamas laisvėje jis
darys nusikaltimus, yra ir tai, kad jo šeima turi pastovias pajamas, t. y. jo
žmonos gaunamą išmoką (motinystės pašalpą), kuri sudaro 2330 Lt, todėl
skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai nurodė, kad jis neturi jokio
legalaus pragyvenimo šaltinio.
Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo M. B. skundą
atmesti, įtariamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Įtariamojo M. B. skundas
atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas
įtariamajam M. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą,
Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Įtariamojo M. B. skunde didelis
dėmesys skiriamas faktinių aplinkybių bei įrodymų analizei, neigiama M. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas
veikas, nurodoma, kad byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose nėra faktinių
duomenų, pagrindžiančių M. B. kaltę. Apeliacinės
instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo
paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir
vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam
inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2
d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant
bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su ikiteisminio
tyrimo medžiaga, darytina išvada, kad byloje yra faktinių duomenų – įtariamųjų R. E. , D. S. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole
užfiksuoti duomenys, kiti bylos duomenys - leidžiančių
pagrįstai įtarti M. B. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei
veikų padarymu. Šioje proceso stadijoje
apeliacinės instancijos teismas neprivalo šių duomenų detalizuoti, taip pat
apeliacinė instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso
metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia M. B. kaltės
klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Sprendžiant
suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys
vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo
ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Asmeniui,
kuris įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, skiriant kardomąją priemonę –
suėmimą pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktinių duomenų, kurių
pagrindu pareiškiamas įtarimas, gali būti mažiau, tačiau kuo ilgiau byloje
tęsiasi ikiteisminis tyrimas, tuo daugiau ikiteisminį tyrimą atliekančios
institucijos turi galimybių surinkti faktinių duomenų, leidžiančių asmenį
įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Todėl, kuo asmuo
ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami įrodymai,
pagrindžiantys asmeniui pareikštą įtarimą bei konkretūs faktai, įrodantys
būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra
surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime,
bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., taip pat Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. įtvirtinta asmens
teisė į laisvę ir saugumą. Tik išimtiniais atvejais, byloje esant minimaliems
asmens kaltumo įrodymams, įvertinus ypatingą bylos sudėtingumą ir didelę
apimtį, suimto asmens ypatingą pavojingumą visuomenei, jo polinkį nusikalsti,
bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų, galimybės nebuvimą užtikrinti
bylos nagrinėjimą įtariamajam esant laisvėje, suėmimo pratęsimas pakankamai
ilgam laikui nebūtų laikomas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos 5 str. pažeidimu.
Šioje baudžiamojoje byloje ta išimtine aplinkybe,
leidžiančia pratęsti suėmimo terminą, esant minimaliems M. B.
kaltumo įrodymams, laikytina ypatingas bylos sudėtingumas ir labai didelė
bylos apimtis. Pradinėje bylos tyrimo stadijoje įtarimai šioje baudžiamojoje
byloje buvo pareikšti daugiau, kaip 50 asmenų, išskyrus bylos tyrimą į atskiras
bylas, šioje baudžiamojoje byloje įtarimai pareikšti 36 asmenims. Su visais
įtariamaisiais atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir baudžiamojo
proceso įstatyme nustatytomis priemonėmis fiksuojami visų įtariamųjų kaltumo
įrodymai, atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai. Bylos tyrimo apimtis yra
didelė, todėl laikytina, kad ikiteisminio tyrimo institucijos faktinių duomenų
daugeto, neabejotinai leidžiančio M. B. įtarti jam
inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir taikyti ilgalaikį suėmimą, šioje
proceso stadijoje dar nesurinko ir teismui nepateikė, būtent, dėl ikiteisminio
tyrimo apimties ir sudėtingumo. Kaip jau minėta, byloje yra minimalus įrodymų
kiekis, leidžiantis M. B. pagrįstai įtarti jam
inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą
nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. –
įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio
tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d.
3 p. – įtariamasis darys
naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.
Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tą
aplinkybę, kad M. B. įtariamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais
ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtai disponavęs labai
dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, už šių nusikaltimų padarymą Lietuvos
Respublikos baudžiamasis kodeksas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę,
padarė išvadą, jog M.
B. , būdamas laisvėje ir
suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis)
nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors M. B. įtariamas dviejų labai
sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama
atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie įtariamojo asmenybę,
padarytos veikos pobūdį. Vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas daryti
išvadą, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų,
prokuroro ar teismo. Vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo įtariamas, sunkumas
negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos bylos
aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Įstatymo normoje (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d.)
nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra
paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu į
pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes yra būtina pirmiausiai atsižvelgti
sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo
pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. būtina atsižvelgti į įtariamojo šeiminę
padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį
teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima
spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors M. B. praeityje teistas, tačiau įtariamasis turi
stiprius socialinius ryšius – jis yra vedęs, turi mažametį kūdikį, turi
pastovią gyvenamąją vietą, nuo 2001 m. iki 2009 m. turėjo darbą, Lietuvos
apeliaciniam teismui įtariamojo gynėjas pateikė UAB (duomenys neskelbtini)
pranešimą, kad bendrovė priima į darbą M. B. vadybininko pareigoms, įtariamąjį sieja tvirti ryšiai su tėvais,
iki suėmimo jis gyveno su jais, padėdavo tėvams, turintiems sveikatos problemų.
Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie M. B. ryšius užsienyje, taip pat duomenų, kad iki sulaikymo įtariamasis būtų slapstęsis,
nors iki to laiko jau buvo sulaikyti ir suimti kai kurie jam inkriminuojamos
nusikalstamos veikos bendrininkai. Visų
šių aplinkybių visetas neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje M. B. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų,
prokuroro ar teismo.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos
Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba
pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos
BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali
padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali
patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus,
įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš
nusikalstamos veikos, kiti duomenys. M. B. praeityje per gana trumpą laikotarpį teistas keturis kartus, teistumas
neišnykęs, šioje byloje įtariamas
padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų
kategorijai. Tai rodo įtariamojo padidintą polinkį nusikalsti. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą
išvadą, kad būdamas laisvėje M. B. gali daryti
naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., todėl
pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122
str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos BPK 130 str.,
n u t a r i a:
įtariamojo M. B. skundą atmesti.
Teisėjas
Viktoras Kažys