Administracinė byla Nr. I-1624-426/2012
Proceso Nr. 3-61-3-02732-2011-1) Procesinio sprendimo kategorija 14.7, 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui A. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Mildai Žukauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A. M. teismui pateiktame skunde (b. l. 30–33) prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus (toliau – Molėtų žemėtvarkos skyrius) 2011-08-30 sprendimą Nr. 40SS-(14.40.45)-87; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011-11-07 sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2791; 3) įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui leidimą suformuoti namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone. VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir nustatyta, kad 1,8819 ha sklypas miškų ūkio paskirties, tarp jų – 0,4991 ha žemės – žemės ūkio naudmenų plotas (pievų ir natūralių ganyklų), miško plotas – 1,3000 ha, keliai – 0,0658 ha ir užstatyta teritorija – 0,0170 ha. Sklype yra gyvenamojo namo pamatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mažieji valymo įrengimai (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), inžineriniai tinklai (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)).
Nurodo, kad 2011-07-12 Molėtų žemėtvarkos skyriui pateikė pareiškimą dėl namų valdos žemės sklypo atidalijimo iš jam priklausančio žemės sklypo. Molėtų žemėtvarkos skyrius 2011-08-30 raštu Nr. 40SS-(14.40.45)-87 nurodė, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 p. draudžiama valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Taigi, pareiškėjas neturi galimybės žemės sklype suformuoti namų valdos žemės sklypą, nors jame su šeima gyvena. Tarnyba 2011-11-07 sprendimu Nr. 1SS-3.5)-2791 atsisakė išduoti leidimą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, pertvarkymo projektą.
Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis gero viešojo administravimo principu ir konstitucine nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, pateiktas prašymas jį gavusios institucijos turėjo būti išanalizuotas ir išnagrinėtas ne tik nurodant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, tačiau vykdant institucijai įstatymu ir poįstatyminiais aktais deleguotas funkcijas. Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 7 p. nustatyta, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemę bei iki 5 hektarų ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų. Taigi, Saugomų teritorijų įstatyme numatyta namų valdos sąvoka. Pasak pareiškėjo, atsakovas nekomentuoja šios situacijos ir nedaro jokių išvadų, kaip turėjo būti ar turi būti esant gyvenamajam namui ir namą naudojant tiesiogiai pagal paskirtį, suformuota namų valda.
Nuosavybės teisių atkūrimo procese, buvusiam savininkui atkūrus nuosavybės teisę į žemę ir jam natūra grąžinus žemės sklypą, buvo atstatyta sodyba. Istoriškai namų valdos žemės sklypas išskirtas nebuvo nei iki žemės nacionalizacijos, nei atkuriant nuosavybės teisę, nors tą padaryti įpareigojo norminiai aktai. Reglamentuojantys žemės sklypų formavimą teisės aktai nustato žemės sklypo paskirties nustatymo mechanizmą, kuriuo vadovaujantis, atstačius sodybą, turi būti suformuota ir įteisinta namų valda, jei saugomose teritorijose įstatymas draudžia žemės sklypą dalyti dalimis.
Žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/Dl-513 buvo patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, kurių 5 p. nustatyti atvejai, kuomet pertvarkomų žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatyta žemėvaldų projekte, gali būti pakeičiama, t. y. kai padalijamas žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties sklypas suformuojant atskirus namų valdos (tuo atveju, kai gyvenamasis namas ir jo priklausiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre) ir žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties sklypus <....> arba atidalijamas iš bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties žemės sklypo namų valdos žemės sklypas (tuo atveju, kai gyvenamasis namas ir jo priklausiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre). Taisyklės numato reikalavimus žemės sklypams formuoti ir pertvarkyti ir nustato, kad atidalijant namų valdos žemės sklypą iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar miškų ūkio paskirties žemės sklypo, namų valdos žemės sklypas formuojamas taip, kad į jį patektų gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, o žemės sklypo riba turi būti ne arčiau kaip 3 m nuo esamų pastatų sienos ir suaugusių medžių (arba ne arčiau kaip medžio laja), išskyrus atvejus, kai žemės sklypų savininkai susitaria kitaip.
Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas leidžia miško valdos atidalijimą, išskiriant gyvenamojo namo sklypą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sklypas yra saugomose teritorijose, žemėtvarkos skyrius nenumato galimybės suformuoti namų valdos žemės sklypą, nors gyvenamasis namas statytas turint statybos leidimą, registruotas VĮ Registrų centre.
Atsakovai Molėtų žemėtvarkos skyrius ir Tarnyba teismui pateiktame bendrame atsiliepime (b. l. 51–55) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad A. M. priklausančiam žemės sklypui yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – nacionaliniai ir regioniniai parkai, todėl jo tvarkymui ir naudojimui turi būti taikomos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 31 str. 9 d. nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos. Kitokių išimčių Saugomų teritorijų įstatymas nenumato.
Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, todėl šio žemės sklypo naudojimui atitinkamai taikomas ir Miškų įstatymas, kurio 4 str. 3 d. nustatyta, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus. Miškų įstatymo 4 str. 3 d. 1 ir 2 p. nustatyti atvejai, kada gali būti atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė. Miškų įstatymo 4 str. 3 d. 3 p. yra nustatyta, kad padalyti privačią miško valdą galima, kai joje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu). Tokiu atveju suformuojami atskiri žemės sklypai – miškų ūkio paskirties žemės sklypas ir kitos paskirties žemės sklypas, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais eksploatuoti.
Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas. Šis žemės sklypas patenka į valstybinį parką, todėl, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d., negali būti padalytas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 konstatavo, jog valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad atitinkamų objektų, esančių ypač vertingose vietovėse, savininkams būtų nustatyti ir tokie ribojimai, draudimai, kuriais tam tikra apimtimi yra įsiterpiama ir į privačių žemės sklypų savininkų nuosavybės teises. Tokie ribojimai, draudimai turi būti proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui. Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d. įtvirtintas tikslas užtikrinti, kad valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose neatsirastų labai daug smulkių žemės sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes tai, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus ir kt., galėtų sudaryti prielaidas pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus atitinkamose vietovėse esančius objektus, skurdinti, alinti ar kitaip pažeisti natūralią gamtinę aplinką.
Nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos šiuo atveju yra specialiosios Miškų įstatymo atžvilgiu, kadangi saugomose teritorijose yra taikomas griežtesnis žemės apsaugos ir naudojimo režimas negu miškų ūkio paskirties žemėje. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 str. 1 d., išduoti leidimą A. M. rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone pertvarkymo projektą. Todėl pareiškėjo prašymas panaikinti Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011-08-30 sprendimą Nr. 40SS-(14.40.45)-87 ir Tarnybos 2011-11-07 sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2791 ir įpareigoti Tarnybą išduoti leidimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Nurodo, kad prašyme A. M. prašė išduoti leidimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, o ne patikrinti žemės sklypo suformavimo, žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties nustatymo teisėtumą.
Atsiliepime pažymėjo, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-05-05 sprendimu Nr. 54354-62-9792 A. U. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. T. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos turėtą žemę. Žemės sklypą suformuojant nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad šiame žemės sklype buvo sodyba. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, darytina išvada, kad A. M. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2001-11-16 iš A. I. įsigijęs žemės sklypą, inicijavo juridinio fakto, jog žemės sklype buvo sodyba, kadangi jame yra išlikę buvusios sodybos pamatai, nustatymą teisme. Šis faktas 2005-03-31 teismo sprendimu Nr. 2-129-611/2005 buvo nustatytas. Tokiu būdu A. M. įgijo teisę atstatyti buvusią sodybą saugomoje teritorijoje ir pasistatė gyvenamąjį namą, kuris 2007-06-19 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 113M-85 buvo pripažintas tinkamu naudoti. 2001 m. namų valdos žemės sklypo nebuvo galima suformuoti, todėl pareiškėjo argumentas, jog namų valdos žemės sklypas turėjo būti suformuotas atkuriant nuosavybės teises yra nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės tokiais pačiais argumentais kaip Tarnyba bei Molėtų žemėtvarkos skyrius (b. l. 75–76).
Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino skundo motyvus ir prašė reikalavimus tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovės Tarnybos atstovė patvirtino skundo motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad A. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, įsigytas 2001-11-16 pirkimo-pardavimo sutartimi, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypo plotas yra 1,8819 ha; pagrindinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreaciniai miškų sklypai. Minėtame žemės sklype yra gyvenamasis namas, fiziškai pažeistas gyvenamasis namas bei inžineriniai tinklai. Žemės sklypui nustatytos šios specialios žemės naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos, dirvožemio apsauga, rekreacinės teritorijos, vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos, miško naudojimo apribojimai, nacionaliniai ir regioniniai parkai (b. l. 68–73).
A. M. 2011-07-12 pateikė Molėtų žemėtvarkos skyriui prašymą leisti atidalyti 0,4991 ha namų valdą iš bendro 1,8819 ha miškų paskirties žemės sklypo ploto (b. l. 56).
Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011-08-30 sprendimu Nr. 40SS-(14.40.45)-87 pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Nurodyta, kad išduoti leidimo atidalinti namų valdą iš bendro miškų ūkio paskirties sklypo negalima, kadangi privačios nuosavybės teise priklausantis sklypas patenka į nacionalinių ir regioninių parkų teritoriją (b. l. 62).
Nesutikdamas su Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011-08-30 sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu išduoti leidimą dėl namų valdos atidalijimo iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo (b. l. 63–64). Tarnyba 2011-11-07 sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-2791 prašymą atmetė.
Iš ginčijamų Tarnybos ir Molėtų žemėtvarkos skyriaus sprendimų matyti, kad jie yra grindžiami Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d. nuostatomis.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011-08-30 ir Tarnybos 2011-11-07 sprendimus bei įpareigoti Tarnybą išduoti leidimą suformuoti namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone, pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Todėl, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011-08-30 sprendimo Nr. 40SS-(14.40.45)-87, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 d. nustatyta, kad saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d., valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant teisės aktuose nustatytą saugomų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir kontrolės reguliavimą, ne kartą pažymėta, kad šiose teritorijose atitinkami teisės subjektai, vykdydami teisės aktuose numatytą veiklą, turi paisyti nustatytų apribojimų ir suvaržymų. Išskirtinis reguliavimas saugomose teritorijose taikytinas siekiant garantuoti gamtinių ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų apsaugą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, biologinę įvairovę ir genetinį fondą, gamtos išteklių atkūrimą. Viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas sprendimą teritorijos, priskirtinos saugomoms teritorijoms, pertvarkymo atžvilgiu turi pareigą įsitikinti, ar bus paisoma saugomų teritorijų paskirties, ar nėra pažeidžiamos taisyklės, reglamentuojančios saugomos teritorijos tvarkymą, tikslinės žemės naudojimo paskirties pavertimą kitomis naudmenomis. Nustačius prieštaravimus paneigiama teisė priimti sprendimus dėl saugomos teritorijos pertvarkymo (2007-11-05 nutartis Nr. A17-742/2007 ir kt.).
Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-02 nutartyje pateikti išaiškinimai (adm. b. Nr. A492-2328/2011). Minėtoje nutartyje teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas tarp pareiškėjo A. M. ir atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Labanoro regioninio parko direkcijos kilusį ginčą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pirties statybai žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame žemės sklype, kurio padalinimo į namų valdos ir miško žemės sklypus pareiškėjas siekia nagrinėjamoje byloje keliamais reikalavimais), pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustato, kad sodybos žemė, t. y. sodybvietė, – yra žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Pareiškėjas įsigijo žemės sklypą be statinių, galinčių sudaryti sodybą, taip pat nebuvo teisiškai įformintas sodybinis žemės sklypas, t. y. sklype nebuvo sodybvietės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 d., 9 d. nuostatas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas negali būti dalijamas, namų valdos suformavimas jame apskritai negalimas.
Vadovaujantis minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-02 nutartyje pateiktais išaiškinimais darytina išvada, kad A. M. skundo reikalavimai panaikinti Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011-08-30 sprendimą ir Tarnybos 2011-11-07 sprendimą yra grindžiami subjektyviu ir klaidingu teisės aktų aiškinimu.
Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad Molėtų žemėtvarkos skyrius 2011-08-30 sprendime ir Tarnyba 2011-11-07 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai. Priimti sprendimai pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui leidimą suformuoti namų valdos žemės sklypą prie gyvenamojo namo yra išvestinis reikalavimų panaikinti Molėtų žemėtvarkos skyriaus 2011-08-30 ir Tarnybos 2011-11-07 sprendimus atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad minėti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjo prašomą leidimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 punktu, 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Rūta Miliuvienė
Jūra Marija Strumskienė