Administracinio nusižengimo byla Nr. II-15-549/2020
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01195-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2.;21.10.3.;21.10.4.
(S)
Registro objektas ROIK: 21142923461
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARtIS
2022 m. sausio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,
sekretoriaujant Erikai Grigišienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. J., jo atstovui advokatui Vaidui Batūrai,
institucijos, surašiusios nutarimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Ričardui Kačinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atstovo advokato Vaido Batūros skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2021-10-06 nutarimo Nr. VDI-ANR_N-594-2021.
Teismas
n u s t a t ė:
Institucijos 2021-10-06 nutarimu O. J. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda 240,00 Eur bauda, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) įmonės direktoriumi, paskelbdamas įmonės darbuotojams O. J., L. J. dalines prastovas, 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesiams (įsak. Nr. 1-14; Nr. 1-15), pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesilaikė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymu Nr. EV-92 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija) „Dėl pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir Aprašas), šio įsakymo 5.7 punktą, t. y. teikiant privalomus pranešimus apie darbuotojams, kuriems skelbta dalinė prastova, nepateikė darbuotojų esančių dalinėje prastovoje darbo grafikų 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais.
Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nuo 2021-07-01 iki 2021-08-31 (įsak. Nr. 1-14; Nr. 1-15) paskelbęs įmonės darbuotojams (O. J., L. J., A. V.) prastovas, vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai šiuo pagrindu prastovos paskelbimo aplinkybės išnyko pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimui Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (pakeitimas 2021-06-28 LRV Nutarimas Nr. 506), tuo buvo pažeistos DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija nuo 2021-07-01 neriboja darbdavio veiklos ir situacija, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo nėra susiklosčiusi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, O. J. atstovas advokatas Vaidas Batūra prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nesant pažeidimo sudėties. Skunde nurodoma, kad O. J., L. J. yra administracijos darbuotojai, kurių darbo laiko norma nustatyta darbo sutartyje (DK 97 straipsnio 1 dalis). Tokių asmenų darbui nėra pareigos sudalyti darbo grafiką. Darbo kodekse numatyta pareiga sudalyti darbo grafiką ir jį iš anksto paskelbti tik darbuotojams dirbantiems pagal suminę laiko apskaitą arba pamaininį darbą. Dėl COVID-19 UAB „(duomenys neskelbtini)” susidarė prastovos, kiekvieną savaitę keitėsi situacija, todėl iš anksto nebuvo galimybės sudaryti darbo grafikus, nustatyti darbo dienos pradžią ir pabaigą. Administracijos darbuotojams dėl prastovos sutrumpėjus darbo valandų skaičiui per savaitę, buvo dirbama pagal individualų poreikį nesudarant grafiko (kuriame fiksuojama darbo laiko pradžia ir pabaiga), tačiau pagal faktą vedant darbo laiko apskaitą žiniaraščiuose neviršijant sutrumpintos darbo laiko normos (individualus darbo laiko rėžimas). Apie susidariusią prastovą ir taikomą darbo normos ir apskaitos režimą buvo informuota Valstybinė darbo inspekcija. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 2 punktas, Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalis nesuteikia įgaliojimų Vyriausiajam darbo inspektoriui, nustatyti naują teisinį reguliavimą ir nustatyti naujus papildomus reikalavimus, kurių nėra Darbo kodekse, t. y. įpareigoti pateikti darbo grafikus, kai jie nesudaromi. Nagrinėjamu atveju grafikų nepateikimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, veika tiesiogiai Darbo įstatymu neuždrausta, todėl negali būti taikoma atsakomybė už darbo grafiko nepateikimą Valstybinei darbo inspekcijai kai Darbo kodeksas tokios pareigos nenustato. Taip pat Darbo kodekso 96 straipsnio 2 dalis nenustato atsakomybės už Darbo įstatymus įgyvendinančių teisės aktų pažeidimą.
Pažymima, kad paskelbta Valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės 2021 m. birželio 28 d., LRV Nutarimu Nr. 506 nebuvo panaikinta, todėl neišnyko priežastis, nulėmusi prastovą. Administracinio nusižengimo protokole nenurodoma, kuriuo 2021 m. birželio 28 d. LRV nutarimo Nr. 506 punktu vadovaujamasi, todėl buvo apribota O. J. galimybė apsiginti, teikti paaiškinimus, atsakomybė pritaikyta už veiką, kuri neuždrausta įstatymu. Šiuo atveju atsakomybė pritaikyta už prastovos paskelbimą, nors Vyriausybės nutarimas to daryti nedraudžia. Darbo kodeksas nedraudžia skelbti darbuotojams prastovą, kai tam susiklosto objektyvios priežastys, todėl O. J. neatliko Darbo įstatymu uždraustos veikos.
Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Darbo įstatymai tiesiogiai nenustato darbdavių pareigos Valstybinei darbo inspekcijai teikti darbo grafikus, tokią teisę pats sau nusistatė Vyriausiasis darbo inspektorius, todėl toks jo naujai nustatytas formalių reikalavimų neįvykdymas laiku ar netinkamas vykdymas negali būti prilygintas Darbo įstatymų pažeidimui. Institucija atsakomybę siekia pritaikyti ne už įstatymų pažeidimą, bet už besikeičiantį įstatymus įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, nors Administracinių nusižengimų kodeksas atsakomybės už Darbo įstatymus įgyvendinančių teisės aktų pažeidimą nenustato.
Atsižvelgiant į aplinkybę, kad O. J. įstatymo reikalavimų nepažeidė, darbo grafikų neprivalėjo sudaryti, prastova paskelbta dėl objektyvios priežasties – COV1D 19 ir valstybės paskelbtos ekstremalios situacijos, tokie veiksmai nelaikytini Darbo įstatymų pažeidimu, todėl nėra pažeidimo sudėties. Manoma, kad nagrinėjamu atveju iš bylos nagrinėjimo medžiagos taip ir liko neaišku, kokių duomenų ir įrodymų pagrindu buvo nustatyta, kad O. J. padarė administracinį nusižengimą.
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad administracijos darbuotojams, kurių darbo laiko norma nustatyta darbo sutartyje (DK 97 straipsnio 1 dalis), nėra pareigos sudaryti darbo grafikų. Taip pat dėl COVID-19 esant kintančiai situacijai nebuvo galima sudaryti darbo grafikus, nustatyti darbo dienos pradžią ir pabaigą, buvo dirbama pagal individualų poreikį nesudarant grafiko, kad DK 47 straipsnio 1 dalis nesuteikia įgaliojimų Vyriausiajam darbo inspektoriui nustatyti papildomus reikalavimus, įpareigoti pateikti darbo grafikus, kai jie nesudaromi. Nurodoma, kad darbdaviui skelbiant darbuotojams prastovas pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą darbdavys privalo atlikti privalomus veiksmus. DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, kad paskelbus prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju: ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui. Įstatymo leidėjas numatė darbdaviui imperatyvią prievolę pateikti reikalaujamą informaciją ir duomenis kontroliuojančiai institucijai, su jos numatyta ir patvirtinta tvarka poįstatyminiame teisės akte, t. y. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymas Nr. EV-92 (2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija) „Dėl pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja tvarką, kuria vadovaujantis darbdavys turi pranešti VDI informaciją dėl darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtos prastovos arba dalinės prastovos, DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju. Šio Aprašo 5 punkte nurodo, kad teikiamame pranešime dėl grupei darbuotojų paskelbtos prastovos nurodoma: (5.7 p.) pridedamas įsakymas ar kitas vietinis norminis teisės aktas dėl prastovos paskelbimo, kuriame nurodyti darbuotojai, kuriems skelbiama prastova (vardai ir pavardės) ir darbo grafikas kai skelbiama dalinė prastova. Aprašo 2 punkto (Aprašo naudojamos sąvokos) 2.2 punkte nurodyta, kad Darbo grafikas – tai paskelbtos dalinės prastovos laikotarpiu darbuotojo darbo ir dalinės prastovos laikas, nurodant paliekamų dirbti valandų skaičių, darbo pradžią ir pabaigą bei dalinės prastovos laiką, jeigu dalinė prastova skelbiama sumažinant darbo valandų skaičių per dieną (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis), arba nurodant, kuriomis dienomis bus dirbama bei prastovos dienas, kai dalinė prastova paskelbta sumažinant darbo dienų per savaitę skaičių (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis). VDI vertinimu Pareiškėjas neteisingai interpretavo DK nuostatas ir neatliko jam numatytos įstatymo prievolės.
Darbdavio įsakymuose dėl prastovų pratęsimo 2021-07-01 Nr. 1-14, 2021-08-01 Nr. 1-15, nurodant prastovos paskelbimo priežastis, nurodytas pagrindas – Vyriausybės nutarimas dėl ekstremalios situacijos ir karantino šalyje. Teiktame 2021-08-20 VDI paaiškinime, Pareiškėjas nurodė, kad nuo COVID-19 epidemijos išplitimo pradžios, įmonė patyrė daug finansinių sunkumų, sumažėjo užsienyje užsakymų, projektų, komandiruočių. Personale dirbantiems trims darbuotojams sumažėjus krūviui, pardavimų vadybininkas išleistas į prastovas, direktorius ir personalo vadovė į dalines prastovas, įmonėje dirba 25 darbuotojai, iš kurių 4 darbuotojai buvo naujai priimti. Tačiau DK 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai: 1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. VDI vertinimu, priimant Nutarimą, buvo tinkamai įvertintas ginčijamas darbdavio prastovų paskelbimas darbuotojams DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir nustatytas prastovų paskelbimo šiuo pagrindu pažeidimas. Pareiškėjo argumentai dėl prastovos paskelbimo yra nepagrįsti, nes ši DK norma negali būti suprantama ir aiškinama Pareiškėjui naudinga linkme, kadangi pats prastovų paskelbimas turi atitikti DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytą turinį ir prastovų paskelbimo priežastys (pagrindas) negali būti sutapatinamos su pasekmėmis, atsiradusiomis dėl ekstremalios situacijos ir (ar) karantino. Prastovų paskelbimas pagal šį pagrindą privalo būti siejamas tik su Lietuvos Vyriausybės paskelbta ekstremalia situacija ir (ar) karantinu draudžiančiu darbdavio veiklą, o ne, kaip teigia Pareiškėjas, su užsakymų, projektų sustabdymu ar atšaukimu, kuriems turėjo įtakos COVID-19 pandemija. Šiuo atveju, DK nuostatos ir nustatyti apribojimai ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu taikomi Lietuvoje, neribojo Pareiškėjo kaip darbdavio veiklos nei Lietuvos Respublikos teritorijoje, nei užsienio šalyse, todėl valstybė negalėjo ir negali prisiimti atsakomybės dėl ūkio subjektų veiklos efektyvumo ar ribojimų ja verstis taikymo. Iš DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto turinio matyti, kad įstatymų leidėjas tokios prastovos skelbimą sieja su darbo organizavimo ypatumais, t. y. kai nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Šiuo pagrindu skelbiant darbuotojams prastovą, lemiamą reikšmę turi ne tik tai, ar pagal darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį darbuotojui yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir aplinkybės, ar faktiškai yra galimybė suteikti darbuotojams darbą. Šios nuostatos kontekste, vertinant, ar darbdavys gali suteikti darbuotojams darbą, tokių aplinkybių priežastis privalo būti susijusi su susiklosčiusia nepalankia situacija, t. y., paskelbta ekstremalia situacija ir (ar) karantinu. Ji nėra sietina su tokiomis priežastimis (aplinkybėmis), kaip užsakovų užsakymų sustabdymas, atšaukimas ar finansinės padėties pablogėjimas. Tai, kad dėl LR Vyriausybės nutarimo pakeitimo Covid-19 neišnyko ir pavojus visuomenei nesumažėjo, negali būti aiškinama plečiamai, tokiu atveju, prastova turėtų būti skelbiama DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Būtent prastovos paskelbimui šiuo pagrindu būdinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų. Prastova yra laikinas darbuotojo darbo sutartimi sulygtos darbo funkcijos neatlikimas dėl nuo kitos šalies – darbdavio – priklausančių priežasčių (pvz., užsakymų stokos ar perprodukcijos, gamybos, sandėliavimo ar tiekimo sutrikimų, ekonominių ar finansinių priežasčių ar streikų, lokautų). Prastovos paskelbimas siejamas su objektyviomis priežastimis (trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. kai dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės. Taigi, užsakymų, projektų nutraukimas ir bendrovės projektų sumažėjimas (kaip teigė Pareiškėjas tyrimo metu) yra COVID-19 pandemijos pasekmė, kurią įstatymų leidėjas kaip priežastį (ar pagrindą) skelbti prastovas pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra numatęs. Nuo 2021-07-01 netekus galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-06 nutarimui Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, skunde ginčijamu prastovų paskelbimo laikotarpiu, Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (2021-06-28 Nr. 506 su pakeitimais). Šiame nutarime yra numatyti tik kai kurie ir ūkinės veiklos apribojimai (3.1 p.; 3.2 p.). Vertinant teisinį reglamentavimą, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai ūkinei veiklai nebuvo taikomi jokie privalomi veiklos apribojimai ar suvaržymai (pvz., kaip veiklos draudimai ar darbuotojų funkcijų atlikimo ribojimai, šalies sienų kirtimas ir pan.). Todėl Pareiškėjo skunde ginčijamų prastovų siejimas su Lietuvoje paskelbta ekstremalia situacija neturi teisinio pagrindo. Kaip minėta aukščiau, jeigu dėl užsakymų trūkumo ar sumažėjimo darbdavys negali suteikti darbo darbuotojams, jis turėjo skelbti prastovą pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Darbo apimčių sumažėjimas dėl užsakymų sumažėjimo ir trūkumo priskirtini bendrovės ūkinei-gamybinei rizikai, kurią gali iššaukti ir kitokios priežastys, kaip ekonominė krizė, užsakovų nemokumas ir pan.
VDI vertinimu, 2021-10-06 priimtas nutarimas Nr.VDI-ANR_N-594-2021 yra pagrįstas ir teisėtas. Darbdavys skelbdamas darbuotojams prastovas pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pažeidė šio straipsnio nuostatas, tai pat nesilaikė Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimo. Tokiais savo veiksmais, neveikimu padarė administracinį nusižengimą, kurio administracinė atsakomybė numatyta ANK 96 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jų veikla – konsultavimas finansavimo ir įdarbinimo užsienyje klausimais. Nesutinka, kad pažeidė Darbo kodeksą. Nubaustas už tai, kad liepos 1 d. nebuvo sudaryti darbo grafikai, nors to Darbo kodeksas nereikalauja. Teikė prašymus Užimtumo tarnybai dėl išmokos, nes dar buvo likę du mėnesiai, bet gavo pranešimą, kad reikalingas darbo grafikas. Pagal darbo specifiką tokio grafiko negalėjo sudaryti. Jis pats, kaip direktorius, sprendžia ar toks grafikas ofiso darbuotojams – vadybininkui, personalo vadovei ir jam pačiam – direktoriui – yra reikalingas. Kadangi buvo karantino dėl Covid laikotarpis ir Vyriausybė skatino vengti kontakto, todėl dirbo taip, kad tokių kontaktų išvengtų ir nesupranta, kokius grafikus turėjo sudaryti. Ofise dirbdavo tik pagal poreikį, esant klientų prašymui. Visiškai dirbti nuotoliniu būdu negalėjo, nes ten buvo būtini dokumentai, orgtechnika. Darbuotojams buvo paskelbtos dalinės prastovos. Darbo apimtys užsakymų sumažėjo, tai taip pat turėjo įtakos dalinių prastovų skelbimui. Užimtumo tarnybą apie tai informuodavo, tačiau kokie dokumentai buvo teikiami, nežino, nes juos teikė buhalterė. Užimtumo tarnyba nuolat keitė formas, bet visad pranešdavo, kai neteisingą formą reikėdavo pakeisti. Darbo inspekciją taip pat informavo apie prastovas, bet iš karto buvo pareikalauta grafiko ir nubausti. Apie grafikų būtinumą niekas nepranešė, jei būtų žinoję, būtų formaliai sudarę tokį grafiką, bet dėl to būtų pažeidę kitus įstatymus. Grafiko negali nustatyti, nes dirba pagal poreikį, lanksčiai. Nesupranta, koks grafikas turėjo būti, net jį nustačius, negalėtų laikytis. Nors sekė reikalavimų pakeitimus, tačiau jie taip dažnai keitėsi, kad nebesusigaudė, kokie yra galiojantys. Iš anksto nebuvo nustatytas joks terminas, nuo kada tas grafikas turi būti sudarytas. Kreipėsi į Darbo inspekciją, klausė ar gali pasitaisyti, tačiau gavo baudą. Suprato, kad gali vadovautis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes Vyriausybė buvo nustačiusi karantino reikalavimus. Buvo apribotas kontaktinis darbas, mažinant kontaktus, todėl kiek galėjo dirbo nuotoliniu būdu. Pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarką nedirbo, nes nespėjo sekti informacijos, tvarkos, reikalavimai nuolat keitėsi, tačiau terminas pasitaisyti nebuvo suteiktas. Nors sekė informaciją, tačiau dėl informacijos ir pakeitimų gausos laiku su DK 47 straipsnio 3 dalimi nesusipažino. Jam svarbiau buvo išsaugoti verslą. Anksčiau jokių pranešimų nereikėjo, iki liepos 1 d. informuodavo tik Užimtumo tarnybą, jokių pažeidimų nebuvo. Jokių pranešimų Užimtumo tarnyba apie pasikeisiantį teisinį reguliavimą iš anksto nepateikė. Viską privalėjo sekti patys. Jeigu nebūtų paskelbto karantino ir nustatyta vengti kontaktinio darbo, veikla būtų vykusi įprastai. Nesupranta už ką buvo nubaustas.
Institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad apie teisinį reguliavimą – būtent gegužės 8 d. Aprašą, buvo skelbiama viešai – teisės aktų registre, VDI tinklalapyje, kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Viskas prieinama viešai. Be to, įsigaliojus Vyriausybės nutarimui, viešai buvo paskelbta, kad bus tikrinamos įmonės, paskelbusios prastovas ar dalines prastovas – ar jos teisėtai skelbė prastovas. Klaipėdos regione buvo užfiksuoti 8 atvejai. Pareiškėjas kreipėsi išaiškinimo jau po įvykio. Vyriausybės 2021-06-28 nutarimu Nr. 506 nuo 2021-07-01 galiojo išlygos tik kai kuriems verslo subjektams, jos nurodytos 3.1 punkte, tai daugiau su pramogomis susijusi veikla. Nutarimu nebuvo ribojama tokia veikla, kurią vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė galėjo dirbti. Ribojimų pobūdį nustatė Sveikatos ministras. Skelbimas, kad bus tikrinamos įmonės buvo prevencinė priemonė – kad darbdaviai susipažintų su teisės aktų reikalavimais ir pasitikrintų, ar teisingai skelbė prastovas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).
ANK 96 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį kilti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė darbo įstatymą ar darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius norminius teisės aktus.
O. J. pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį nubaustas ir už tai, kad nesilaikė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymu Nr. EV-92 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija) „Dėl pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5.7 punktą, t. y. teikiant privalomus pranešimus apie darbuotojams, kuriems skelbta dalinė prastova, nepateikė darbuotojų esančių dalinėje prastovoje darbo grafikų 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais.
Skunde teigiama, kad atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį negali būti taikoma už Lietuvos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymo „Dėl pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo” pažeidimą, nes tai yra įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, bet ne Darbo įstatymas, ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminis teisės aktas.
Kaip minėta, aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.
ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.
DK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai ir kiti vietiniai norminiai teisės aktai. Taigi, darbo santykių reglamentuoja ne tik Darbo kodeksas, bet ir kiti teisės aktai.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo, O. J. pripažintas nesilaikęs DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 1 dalies 2 punkto reikalavimų, t. y. tiek protokole, tiek nutarime nurodomi konkretūs Darbo kodekso straipsniai, kuriuos pažeidė pareiškėjas. Vadinasi, pareiškėjas nubaustas ne už poįstatyminių aktų, o už darbo įstatymo (Darbo kodekso) pažeidimą. Poįstatyminiai aktai konkretizuoja įstatymus, nustato jų taikymo taisykles. Taigi, ir šiuo atveju protokole ir nutarime nurodyti poįstatyminiai aktai tik padeda atskleisti, kokiais konkrečiais veiksmais buvo pažeisti Darbo kodekso reikalavimai, tuo pačiu padeda kaltinamam asmeniui geriau suprasti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis. Kita vertus, DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, kad paskelbus prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui. Taigi, pagal šią Darbo kodekso nuostatą, būtent Valstybinė darbo inspekcija reglamentuoja kokia tvarka turi būti informuojama Valstybinė darbo inspekcija apie prastovos paskelbimą, ką ir nustato Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymas Nr. EV-92 (jo 2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija) „Dėl pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (1 punktas).
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2021-07-01 įsakymu Nr. 1-14, nuo 2021-07-01 iki 2021-07-31 paskelbė įmonės darbuotojams O. J. ir L. J. dalines prastovas, sutrumpinant darbo valandas (b. l. 21). 2021-08-01 įsakymu Nr. 1-15, dalinė prastova minėtiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pratęsta nuo 2021-08-01 iki 2021-08-31 (b. l. 22). Savo 2021-08-20 rašytiniame paaiškinime O. J. nurodė, kad dalines prastovas direktoriui O. J. ir personalo vadovei L. J. bei prastovą vadybininkui A. V. paskelbė, nes dėl karantino ženklai sumažėjo darbo krūvis bei patyrė finansinių sunkumų. Darbo grafiko nepateikė, nes darbo krūvis nuolat kinta, todėl darbo grafiką sudaro kas savaitę (b. l. 20). Pastarąją aplinkybę patvirtina pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafikai už laikotarpius 2021-08-01 – 08 d., 2021-08-09 – 15 d., 2021-08-16 – 18 d., 2021-07-01 – 04 d., 2021-07-05 – 11 d., 2021-07-12 – 18 d., 2021-07-19 – 25 d., 2021-07-26 – 31 d., (b. l. 24-26, 28-32), o prastovos ir dalinės prastovos faktą – ir mėnesinio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 23, 27).
DK 47 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2020-06-12) nustatyti du skirtingi prastovos pagrindai: darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai: 1) darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nustatytos prastovos paskelbimo priežastys: pirma, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, ir, antra, darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021-07-01 įsakymo Nr. 1-14 ir 2021-08-01 įsakymo Nr. 1-15 priėmimo ir prastovos metu (2021-08-10 – 2021-08-11) Lietuvos Respublikoje galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (Nauja redakcija nuo 2021-07-01), kuriuo šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226, kuriuo šalyje buvo paskelbtas karantinas bei galiojo daugiau apribojimų ir draudimų, 2021-07-01 neteko galios. Įsakymo priėmimo metu bei dalinės prastovos metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 redakcijos (redakcija nuo 2021-07-01 iki 2021-08-16), 3 punkto 3.1.1–3.1.2 papunkčiuose nustatytos kitokio pobūdžio ūkinės veiklos, nei ta, kurią vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (konsultavimas finansavimo ir įdarbinimo užsienyje klausimais) apribojimo priemonės. Tuo tarpu nutarimo 3.1.3 papunktyje pasakyta, kad kita ūkinė veikla, nenurodyta šio nutarimo 3.1.1–3.1.2 papunkčiuose, vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimui „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226, 2021-07-01 netekus galios ir likus šalyje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė veikla turėjo būti vykdoma užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus bendruosius reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 papunktis 3.1.3), t. y. bendrovė ūkinę veiklą galėjo vykdyti be apribojimų. Lietuvos Respublikoje negaliojo ir kiti apribojimai, dėl kurių ji nebūtų galėjusi vykdyti veiklos. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta ekstremalioji situacija neribojo bendrovės veiklos ir situacija, kad bendrovė negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo, nebuvo susiklosčiusi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos, o galėjo būti buvusio karantino pasekmė.
O. J. pripažino, kad pasaulyje paskelbtų ribojimų dėl Covid-19 epidemijos įmonė patyrė finansinių sunkumų, žymiai sumažėjo užsakymų, pasirašytos sutartys buvo nutraukiamos. Dėl to tiek kitų darbuotojų, tiek personalo skyriaus darbo krūvis ženkliai sumažėjo, todėl direktoriui O. J. ir personalo vadovei L. J. paskelbė dalines prastovas, o vadybininkui A. V. – prastovą.
Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė veikla jautė buvusio karantino pasekmes, tačiau to priežastis tik iš dalies buvo šalyje esanti ekstremali situacija. Jeigu dėl darbo apimčių sumažėjimo darbdavys negali suteikti darbo darbuotojams, jis turėtų skelbti prastovą pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bet ne pagal DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi pagal pastarąjį punktą priežastis, dėl kurios darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo, privalo būti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino.
Be to, DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, kad paskelbus prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymo Nr. EV-92 (jo 2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija) „Dėl pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktą, darbdaviai skelbiantys darbuotojui ar jų grupei prastovą arba dalinę prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie šios prastovos paskelbimą, užpildant vieną iš VDI interneto svetainėje patalpintų formų. VDI interneto svetainėje patalpinta pranešimo dėl darbuotojui paskelbtos prastovos forma, kuri pildoma pranešant apie paskelbtą prastovą konkrečiam darbuotojui ir pranešimo dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos forma. Be to, 5.7 punktas nurodo, kad prie pranešimo dėl grupei darbuotojų paskelbtos prastovos pridedamas įsakymas ar kitas vietinis norminis teisės aktas dėl prastovos paskelbimo, kuriame nurodyti darbuotojai, kuriems skelbiama prastova (vardai ir pavardės) ir darbo grafikas kai skelbiama dalinė prastova.
Taigi, Aprašo 5.7 punktas imperatyviai įpareigoja darbdavį, skelbiant dalinę prastovą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo, ne tik užpildyti VDI pranešimą apie šios prastovos paskelbimą, bet ir pateikti įsakymą ar kitą vietinį norminį teisės aktą dėl prastovos paskelbimo, kuriame nurodyti darbuotojai, kuriems skelbiama prastova (vardai ir pavardės) bei darbo grafiką kai skelbiama dalinė prastova.
Byloje nėra ginčo, kad O. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir 2021-07-01 įsakymu Nr. 1-14, bei 2021-08-01 įsakymu Nr. 1-15 paskelbdamas dalines prastovas O. J. ir L. J. DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesudarė darbo grafikų, nes, pasak jo, darbo krūvis nuolat kito, todėl dirbo pagal poreikį, lanksčiai, darbo grafikus sudarydami kas savaitę. Taigi, akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui paskelbus darbuotojams dalinę prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bendrovėje nebuvo sudarytas darbo grafikas bei jis nepateiktas VDI, kas patvirtina, jog buvo nesilaikyta „Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo“ 5.7 punkte nustatyto reikalavimo.
Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad O. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2021-07-01 įsakymu Nr. 1-14 ir 2021-08-01 įsakymu Nr. 1-15 paskelbdamas prastovą, pažeidė DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o nepateikdamas darbuotojų esančių dalinėje prastovoje darbo grafikų 2021 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais, nesilaikė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-06 įsakymu Nr. EV-92 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021-01-26 įsakymo Nr. EV-25 redakcija), patvirtintų „Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo“ 5.7 punkto reikalavimų. Todėl skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas padaręs ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
O. J. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, todėl ji gali būti mažinama tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai).
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
O. J. teisus, kad dėl COVID-19 pandemijos paskelbtos ekstremalios situacijos, teisės aktai, kuriais buvo taikomi ribojimai, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga protrūkio šalies teritorijoje, nuolat buvo keičiami. Pažymėtina, kad nuo 2021-07-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ redakcija, kuria buvo pakeistos ūkinės veiklos apribojimo priemonės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebebuvo ribojama, buvo priimta tik 2021-06-28. Joks pereinamasis laikotarpis nebuvo nustatytas. Todėl sutiktina, kad pareiškėjas galėjo laiku nesusipažinti su pasikeitusiu reglamentavimu bei perorganizuoti bendrovės veiklos. Ypač, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl apskritai galėjo klaidingai traktuoti pasikeitimus bei suprasti, jog dėl jų turi keisti paskelbtos prastovos pagrindą. Nors pareiškėjas nepripažino savo kaltės, tačiau paaiškino nusižengimo aplinkybes, pripažino, kad neteisingai suprato teisės aktų nuostatas. Be to, jokių pasekmių dėl padaryto nusižengimo nekilo, pareiškėjas anksčiau už darbo įstatymų pažeidimus nebaustas, o dėl ekstremalios situacijos paskelbti ribojimai neginčitinai turėjo neigiamos įtakos bendrovės ekonominiai veiklai bei finansinei padėčiai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas dirba, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių taip pat nėra.
Ir nors aptartos aplinkybė neeliminuoja pareiškėjo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau šios aplinkybės taip pat leidžia teismui daryti išvadą, kad jo veiksmai nebuvo piktybiški, jis neturėjo tikslo gauti materialinės naudos, todėl, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą, ypač atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos tikslas nėra vien tik nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.
Dėl šių aplinkybių Institucijos nutarimas keičiamas, ir O. J., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 240,00 Eur bauda keistina į įspėjimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
n u t a r i a:
administracinėn atsakomybėn patraukto O. J. atstovas advokato Vaido Batūros skundas tenkinamas iš dalies.
Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-10-06 nutarimą Nr. VDI-ANR_N-594-2021, ir O. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti įspėjimą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Ingrida Krušienė