Administracinė byla Nr. eA-1668-789/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04121-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. K. (F. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas F. K. (F. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada, atsakovas) 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-1056 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Ambasados priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, argumentai paremti prielaidomis arba vertinti formaliai. Pareiškėjas pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas darbovietėje uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,Hegelmann Transporte“ (toliau – ir Įmonė)), kitas sąlygas, todėl nebuvo pagrindo atmesti jo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
2.2. Įmonės 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo raštas dėl nacionalinės vizos išdavimo patvirtina, jog UAB ,,Hegelmann Transporte“ prašė išduoti nacionalinę (daugkartinę) D vizą, įsipareigojant įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, mokėti darbo užmokestį, tinkamai apgyvendinti ir kt. Su Įmone buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis, Įmonė, turinti savo ilgalaikį turtą ir ilgametę patirtį, yra patikima, įsiskolinimų neturi, tai patvirtina Juridinių asmenų registro pažymėjimas. Didėjant Įmonės apyvartai ir transporto priemonių parkui yra reikalingi nauji darbuotojai, ypač krovininių vilkikų vairuotojai, todėl Įmonė suinteresuota pareiškėjo galimybe dirbti, nes pareiškėjas turi reikiamas vairuotojo teises (pažymėjimą).
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė:
3.1. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia esminių bylos faktinių aplinkybių. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos šios atvykimo sąlygos: jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą ir sąlygas, įrodyti, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas (toliau – ir Vizų kodeksas), kuriame nurodyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai, be kita ko, tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, vertindamos imigracijos pavojų, prisiima visą atsakomybę. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
3.2. Konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis ir susiklosčiusią teisinę situaciją. Pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
3.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu iš naujo išnagrinėti jo prašymą, kadangi konsulinis pareigūnas pareiškėjo 2019 m. spalio 29 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą vertintų ir sprendimą priimtų vertindamas tuos pačius įrodymus, kuriuos pareiškėjas pateikė iki 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo priėmimo momento, t. y. reikalavimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą yra neįvykdomas. Pareiškėjas, siekdamas, kad konsulinis pareigūnas, svarstydamas jo prašymą išduoti nacionalinę vizą, atsižvelgtų į skunde ir patikslintame skunde (rašytiniuose paaiškinimuose) nurodytus argumentus bei papildomus įrodymus, pateiktus teismui po ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos, turi atlikti naują procedūrą – pateikti naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų (Vizų kodekso 21 straipsnio 1, 3 ir 7 dalių, 2 straipsnio 19 punkto, 32 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkto, Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – Instrukcija) V skirsnio (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“)) nuostatas, pažymėjo, kad aptartas teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų, nagrinėjant prašymus dėl ES ir Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Pagal minėtų teisės aktų reikalavimus, konsulinį pareigūnas, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, priimdamas dokumentus turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu bei teisėtumu.
6. Teismas Ambasados priimto Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertino, vadovaudamasis pareiškėjo Ambasadai pateiktais dokumentais. Teismas sprendė, kad pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai ir vaizdinė medžiaga neturi įtakos Sprendimo priėmimui, nes jie nebuvo pateikti Ambasadai. Pareiškėjas turi atlikti naują procedūrą – pateikti naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis ir Ambasadai pateiktus dokumentus. Pareiškėjas, norėdamas dirbti UAB „Hegelmann Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir siekdamas pagrįsti vykimo tikslą, konsului pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir Sodros suvestinę apie įsipareigojimų įvykdymą, taip pat 2019 m. spalio 7 d. UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą su priedais, Sodros parengtą Suvestinę apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą ir kitus dokumentus. Svarstant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, konsuliniam pareigūnui kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl jo buvimo Lietuvoje sąlygų, taip pat dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
8. Teismas nustatė, kad konsulinis pareigūnas įvertino, jog pareiškėjas yra bedarbis, jis kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau šiam darbui reikalaujamą CE kategoriją pareiškėjas įgijo tik 2019 m. liepos 24 d., t. y. kai jis tapo bedarbiu ir nebegalėjo įgyti reikalingų įgūdžių minėtai kvalifikacijos kategorijai (neturi patirties). Konsului patikrinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, kilo įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos buvusios darbovietės OOO „Mator Tranzit Sevis“ pažymos tikrumo. Konsului patikrinus šios įmonės rekvizitus Uzbekistano įmonių registre ir sąraše paaiškėjo, kad tokios registruotos įmonės nėra. UAB „Hegelmann Transporte“ 2019 m. spalio 7 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad Įmonė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą; tokiu būdu užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėto buvimo pagrindui Lietuvoje (jei viza būtų išduota), dar 7 dienas neišvyktų iš Šengeno erdvės. Pareiškėjas taip pat nepagrindė buvimo Lietuvoje sąlygų (netenkino reikalavimo dėl apgyvendinimo): pareiškėjas konsului pateikė 2019 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Hegelmann Transporte“ sutikimą dėl jo apgyvendinimo pastate (name) adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas konsului buvo pateikęs ir 2014 m. birželio 19 d. VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) yra pastatas, nuosavybės teise priklausantis UAB „Hegelmann Transporte“, šio pastato gyvenamasis plotas yra 181,02 kv. m. Konsulas, svarstydamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, įvertino tai, kad šis pastatas jau buvo nurodytas kaip apgyvendinimo patalpa dešimtims Uzbekistano piliečiams, o pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu dar virš 20 Uzbekistano piliečių pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) UAB „Hegelmann Transporte“ sutikimus dėl pareiškėjų apgyvendinimo tame pačiame pastate (name) adresu: (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leido konsului daryti išvadą, jog pareiškėjas, pateikdamas sutikimą dėl jo apgyvendinimo, siekė tik formaliai įvykdyti reikalavimą užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą darbo Lietuvoje laikotarpiu. Tai, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą, buvo pakankamas pagrindas netenkinti užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą. Teismas vertino, kad konsului pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, darbo įgūdžių, buvimo tikslo, taip pat dėl to, kad pareiškėjas gali likti Lietuvoje ilgesnį nei planuojama laiko tarpą.
9. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo ir visą surinktą informaciją, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, buvimo sąlygų, dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Teismas sprendė, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo:
10.1. Teismo sprendimas priimtas visapusiškai ir išsamiai neišanalizavus nagrinėjamo atvejo aplinkybių, sprendimas yra deklaratyvus ir nemotyvuotas, pateikiamos faktiniais duomenimis nepagrįstos išvados, nesivadovauta aktualia teismų praktika. Teismo sprendimas yra šališkas, nes jame nurodytos tik atsakovo ir jo konsulinių pareigūnų teisės.
10.2. Teismo motyvai nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjas nedirbo vairuotoju įmonėje OOO „Mator Tranzit Sevis“. Abejonės dėl vairuotojo pažymėjimo ir atitinkamos kompetencijos yra paneigiamos pateiktu vairuotojo pažymėjimu, kuris patvirtina pareiškėjo teisę vairuoti C (nuo 2018 m. kovo 24 d.) ir CE (nuo 2019 m. liepos 24 d.) kategorijos transporto priemones. Šioje konkrečioje situacijoje nėra ir nekyla pagrįstų abejonių dėl 2019 m. rugpjūčio 31 d. pažymos turinio. Pareiškėjo darbo santykius su buvusia įmone patvirtina byloje esanti 2015 m. sausio 2 d. darbo sutartis, pagal kurią pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. dirbo vairuotoju įmonėje OOO ,,Mator Tranzit Sevis“, todėl pripažintina, kad įmonė egzistavo, joje pareiškėjas dirbo daugiau nei 4 metus. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir įrodymų.
10.3. Teismas sprendime tinkamai neįvertino aplinkybės, kad pagrindinis pareiškėjo kelionės tikslas yra darbas būtent įmonėje UAB „Hegelmann Transporte“. Teismas be pagrindo nevertino Įmonės pateikto tarpininkavimo rašto. Jame nurodyti įsipareigojimai dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, tačiau teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, jog UAB ,,Hegelmann transporte“ įsipareigoja vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėjui suteikti tinkamą apgyvendinimą ir prireikus padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie nurodytos Įmonės nepatikimumą ar jos išduotų tarpininkavimo raštuose prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą, todėl teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas, padarė nepagrįstas išvadas.
10.4. Dokumentai, susiję su UAB ,,Hegelmann transporte“ veikla, kurie buvo pateikti teismui, yra tiesiogiai susiję su pareiškėju ir prašoma gauti nacionaline viza, kadangi minimi dokumentai patvirtina ne tik Įmonės patikimumą, tačiau ir tiesioginį ryšį ir sąsajas su pačiu pareiškėju, jo tikslais ir motyvais, todėl teismas turėjo juos vertinti ir į juos atsižvelgti, o ne priimti iš esmės deklaratyvų sprendimą.
10.5. Šiuo atveju esant Įmonės tarpininkavimo raštui, pasirašytai darbo sutarčiai, išduotam atitinkamos kategorijos vairavimo teisę suteikiančiam vairuotojo pažymėjimui, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo turima kvalifikacija yra pakankama. Pareiškėjas, įgijęs C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, yra dirbęs vairuotoju ir anksčiau, be to, kviečianti Įmonė vykdo darbuotojų (vairuotojų) atranką, tikrindama jų įgūdžius ir gebėjimus. Pareiškėjas buvo pateikęs UAB ,,Hegelmann Transporte“ raštą dėl vairuotojų atrankos, kuris patvirtina pareiškėjo, kaip vairuotojo, įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jo gebėjimus.
10.6. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vizos išdavimo atsisakymo pagrindu nebuvo nurodęs apgyvendinimo sąlygų, todėl jis negali nurodyti naujų vizos išdavimo atsisakymo pagrindų, o teismas negalėjo jų vertinti bei nurodyti skundžiamame sprendime.
11. Atsakovas Ministerija per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (58.4.3.2) NV58-1056 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą pagrįstumo.
13. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą ir grąžinti atsakovui klausimą dėl nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui spręsti iš naujo, pareiškėjo skundą atmetė.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė, patvirtina jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (dirbti vairuotoju UAB ,,Hegelmann Transportas“) ir buvimo sąlygas. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra šališkas, priimtas pabrėžiant išimtinai atsakovo teises, nėra tinkamai motyvuotas, juo nukrypta nuo aktualios teismų praktikos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis turi teisę gauti nacionalinę vizą.
15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2019 m. spalio 21 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą buvo grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais. Šis Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, t. y. UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą, banko pažymą, vairuotojo pažymėjimą, darbo sutartį, lėktuvo bilieto rezervaciją, kelionės draudimo liudijimą, darbovietės pažymą, autoinspekcijos pažymą, nekilnojamojo turto registro išrašą, juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimą, sutikimą, paso kopiją.
17. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad nustatytos Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte (užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių jo pareiškimų patikimumo) ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai) nurodytos aplinkybės. Užsieniečių registro vizų modulyje pažymėta, jog pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau nepateikė tokiai profesijai reikalingos vairuotojo kortelės; darbovietės pažyma surašyta rusų kalba, vietoj valstybinės uzbekų kalbos; pareiškėjo pateikti dokumentai išversti ne į lietuvių, kaip to reikalaujama, tačiau į anglų kalbą; pagal vairuotojo pažymėjimą, pareiškėjui 2019 m. liepos 24 d. suteikta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui būtina CE kategorija, todėl kyla abejonių dėl pareiškėjo, kaip vairuotojo, turimos pakankamos darbo patirties; pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtinti pažyma „Apostille“; patikrinus oficialiame įmonių mokesčių mokėtojų registre https://sends.uz/, ar egzistuoja įmonė pavadinimu OOO „Mator Tranzit Sevis“, kurioje dirbo F. K., minėtos įmonės nerasta; kyla pagrįstų abejonių dėl pateikto dokumentų autentiškumo.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nurodydamas, jog pritaria Ambasados pozicijai, kad pareiškėjas nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo (turimos kvalifikacijos, darbo įgūdžių), buvimo sąlygų (nepagrindė reikalavimo užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą), taip pat kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nebuvo nurodęs atsisakymo išdavimo pagrindų, susijusių su pareiškėjo apgyvendinimo sąlygomis ir nelegalios migracijos grėsme, todėl jis nebegali nurodyti naujų vizos išdavimo atsisakymo pagrindų, o teismas negali jų vertinti skundžiamame sprendime.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamo akto naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014; kt.). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijame Sprendime nėra nurodyta, jog nacionalinę vizą pareiškėjui atsisakyta išduoti ir kitais nei Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, todėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, susijusios su Sprendime nenurodytais pagrindais, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra teisiškai reikšmingos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl galimos pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės, kurios nebuvo vertintos priimant ginčijamą Sprendimą, iš esmės pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo apgyvendinimo galimybių ir sąlygų, kurios nebuvo vertintos priimant ginčijamą Sprendimą, iš esmės pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai ir jų pagrindu padarytos išvados, jog pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą ir yra pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas gali likti Lietuvoje ilgesnį nei planuojama laiko tarpą, šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo.
22. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų V skirsnyje ,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“ nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga patikrina pateiktus dokumentus ir šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Vadovaujantis šia prašymų nagrinėjimo tvarka, skundžiamo Ambasados sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas tik pareiškėjo kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateiktų dokumentų kontekste. Todėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti papildomi dokumentai, kurie nebuvo pateikti Ambasadai kartu su prašymu išduoti vizą, negali būti vertinami, sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas, nevertindamas šių dokumentų iš esmės, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai gali būti teikiami Ambasadai su nauju prašymu išduoti nacionalinę vizą.
23. Įstatymo 19 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) 2 dalies, kurioje numatytais pagrindais nagrinėjamu atveju atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 str. 2 d. 2 p.); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 str. 3 p.).
24. Vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą pareiškėjo prašyme nurodytam tikslui – dirbti Lietuvos Respublikos įmonėje, kuri teikia tarpininkavimo raštą, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimo patikimumo, taip pat, ar yra pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais, be kita ko, grindžiamas jo pareiškimas, autentiškumo arba jo turinio teisingumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimo patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, o ginčo atveju – įdarbino pareiškėją, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020),
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ambasados pareigūnas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis, juos patvirtinančius (paneigiančius) dokumentus bei duomenis iš viešai prieinamų šaltinių, nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą suabejoti pareiškėjo pareiškimo patikimumu ir konstatuoti, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Kaip nurodyta Užsieniečių registro vizų modulyje, teikdamas prašymą išduoti vizą, pareiškėjas Ambasadai pateikė rusų kalba surašytą įmonės OOO ,,Mator Tranzit Sevis“ pažymą. Atkreiptinas dėmesys, kad ši pažyma pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateikta be jos vertinimo į lietuvių kalbą. Pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), todėl jam turėtų būti žinomi teismui teikiamų dokumentų, be kita ko, ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai. Taigi Ambasados pareigūnas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepateikė į lietuvių kalbą išverstų dokumentų.
26. Konsulinis pareigūnas, tikrindamas pareiškėjo kartu su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis, oficialiame įmonių mokesčių mokėtojų registre https://snds.uz nerado įmonės OOO ,,Mator Tranzit Sevis“, kuri, kaip teigia pareiškėjas, išdavė pažymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad Įmonė yra registruota oficialiame įmonių mokesčių mokėtojų registre. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų dėl konsulinio pareigūno nustatytų aplinkybių, kad oficialiame įmonių mokesčių mokėtojų registre tokios įmonės nėra.
27. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pabrėžė išskirtinai tik atsakovo teises ir ignoravo pareiškėjo interesus, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. Kaip matyti iš atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, nagrinėjamo ginčo atveju konsuliniam pareigūnui, priėmusiam ginčijamą Sprendimą, kilo abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, taip pat dėl pareiškėjo pareiškimų, susijusių su nurodytu numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslu ir sąlygomis, patikimumo. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vertinti ir pasisakyti, ar Ambasados pareigūnas turėjo pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, ar šio pareigūno veiksmai atsisakant išduoti vizą pareiškėjui buvo teisėti ir pagrįsti.
28. Kylant pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, taip pat dėl pareiškėjo pareiškimo, susijusio su nurodytu numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslu ir sąlygomis, patikimumo, pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti duomenys apie UAB „Hegelmann Transporte“ veiklą, joje įdarbinamų asmenų kilmės šalis bei darbuotojų atrankos tinkamumą asmenų migraciją reglamentuojančių teisės aktų prasme, taip pat argumentai dėl pareiškėjo kvalifikacijos (teisė vairuoti CE kategorijos transporto priemones) nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi pareiškėjo, dėl kurio pateikiamų dokumentų ir pareiškimų kilo pagrįstų abejonių, ir UAB „Hegelmann Transporte“ interesai dėl nacionalinės vizos išdavimo gali ir nesutapti. Pažymėtina, kad ginčijamas Ambasados Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į Ambasadą, pateikiant naują prašymą išduoti nacionalinę vizą ir šį prašymą pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, pateikiant įrodymus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.
29. Pareiškėjas nurodė, kad, pirmosios instancijos teismui konstatavus ginčijamo Ambasados Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant šį administracinį ginčą buvo įvertinti kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, kuriuose buvo sprendžiami vizų išdavimo užsieniečiams, siekiantiems dirbti vairuotojais UAB „Hegelmann Transporte“, klausimai (pavyzdžiui, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3864-575/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3733-624/2020, 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3997-552/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4002-624/2020, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. eA-3865-556/2020, Nr. eA-3865-556/2020, Nr. eA-4006-556/2020, 2020 m. birželio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiose bylose priimtų teismo sprendimų rezultatus apsprendžia ne skirtingas proceso ar materialinės teisės normų aiškinimas ar taikymas, o jose pateiktų įrodymų visumos, kuri nėra visiškai tapati, vertinimas. Tokios išvados buvo padarytos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4002-624/2020, kurios faktinės aplinkybės ir joje surinkti įrodymai buvo panašūs nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Taigi atmestini pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumu arba jų turinio teisingumu, taip pat su nurodytu pareiškėjo numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų patikimumu. Teisėjų kolegijai šia nutartimi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalinus teismo motyvus ir išvadas dėl pareiškėjo apgyvendinimo ir galimos jo nelegalios migracijos grėsmės (nutarties 21 punktas), pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą, esmė nesikeičia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
31. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo F. K. (F. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Dalia Višinskienė