Civilinė byla Nr. 3K-3-429/2011 

                                                                     Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00255-2009-1                                                           

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                     127.4; 127.6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 14 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus AB banko „Snoras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl restruktūrizuojamos UAB „Volunta Parket” kreditorių susirinkimo dalies nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

              Byloje nagrinėjamas proceso teisės klausimas dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo galimybių. 

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 23 d. nutartimi UAB „Volunta parket“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.

Kreditorius AB bankas Snoras 2010 sausio 11 d. pateikė skundą, kuriuo  prašo panaikinti kreditorių 2009 m. gruodžio 23 d. susirinkime priimtus nutarimus darbotvarkės trečiuoju („Dėl pritarimo restruktūrizavimo planui“), penktuoju („Dėl kreditorių komiteto rinkimų“), šeštuoju („Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo“) ir septintuoju („Dėl administratoriaus priežiūros restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu“) klausimais. Skunde nurodoma, kad yra proteguojami vieno kreditoriaus interesai; kad, nors susirinkimo procedūra ir nebuvo pažeista, bet tai nereiškia, kad šiame susirinkime priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Restruktūrizuojamos UAB „Volunta Parket“ administratorius ir atstovas prašė netenkinti kreditoriaus AB bankas Snoras skundo ir nurodė, kad kreditorius piktnaudžiauja procesu, jis  neskundžia kreditorių susirinkimo įvykusio 2009 m. gruodžio 23 d. procedūros pažeidimo ar susirinkimo teisėtumo. Šaukiant kreditorių susirinkimą buvo laikytasi procedūrų bei įstatymo nustatytos tvarkos, balsavimas nebuvo pažeistas, priimti nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.

Byloje nustatyta, kad pagal UAB „Volunta Parket“ 2009 m. gruodžio 23 d. susirinkimo protokolą susirinkimo dieną UAB „Volunta Parket“ teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma buvo 31747170,09 Lt. Į kreditorių susirinkimą atvyko kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma – 29 547 479,46 Lt, t.y. 93,03 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi kreditoriaus AB banko „Snoras“ skundą dėl RUAB „Volunta Parket“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės trečiuoju, penktuoju, šeštuoju ir septintuoju klausimais priimtų nutarimų pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį, išanalizavus ir perskaičiavus UAB „Volunta Parket“ 2009 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkime dalyvavusių ir savo valią išreiškusių kreditorių balsus, darytina išvada, kad visiems AB banko Snoras skundžiamiems kreditorių susirinkimo nutarimams priimti pakako Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nustatytos balsų daugumos, todėl nurodyti nutarimai laikytini teisėtais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal kreditorių AB banko „Snoras“ ir G. V. atskiruosius skundus 2011 m. kovo 24 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį ir pripažino neteisėtu bei panaikino RUAB „Volunta Parket“ 2009 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių komiteto rinkimų; likusią nutarties dalį paliko galioti.

Dėl RUAB „Volunta Parket“ kreditorių 2009 m. gruodžio 23 d. susirinkimo trečiojo darbotvarkės klausimo „ Dėl pritarimo restruktūrizavimo planui“ teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į  Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį bei išanalizavęs ir perskaičiavęs UAB „Volunta Parket“ 2009 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkime dalyvavusių ir savo valią išreiškusių kreditorių balsus, pagrįstai priėjo prie išvados, kad visiems AB banko „Snoras“ skundžiamiems kreditorių susirinkimo nutarimams priimti pakako ĮRĮ nustatytos balsų daugumos. Bylos duomenys patvirtina, kad už restruktūrizavimo plano projektą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma – ne mažiau kaip 79,25 proc. bendros finansinių reikalavimų sumos, todėl ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad RUAB „Volunta Parket“ 2009 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ĮRĮ nustatyta tvarka ir terminais. Apeliantas nepateikė įrodymų apie tai, jog nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu  buvo priimtas neteisėtai. Teisėjų kolegija nesutiko su tuo, kad restruktūrizavimo plano projekto nuostatos akivaizdžiai pažeidžia ĮRĮ nuostatas, todėl tokiam projektui nebuvo pagrindo pritarti ir jis negali būti vykdomas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti atsakovo restruktūrizavimo planui galėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, tačiau ne dėl apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su įmonės restruktūrizavimo plano pagrįstumu, kurios šiuo atveju, sprendžiant nutarimo teisėtumą, nėra vertinamos. Teisėjų kolegijos teigimu, plano atitiktį įstatymo reikalavimams vertina teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, o atskirų restruktūrizavimo plano ekonominių punktų pagrįstumo apskritai neturi pareigos vertinti, nes šią aplinkybę įvertina atskirai kiekvienas kreditorius, balsuodamas kreditorių susirinkime dėl pritarimo įmonės restruktūrizavimo planui. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo naikinti pirmiau nurodytą kreditorių susirinkimo nutarimą. 

Dėl RUAB „Volunta Parket“ kreditorių susirinkimo 2009 m. gruodžio 23 d. penktojo darbotvarkės klausimo „Dėl kreditorių komiteto rinkimų“ teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šį klausimą turėjo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 12 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1095/2010, kuria atsisakė tvirtinti UAB ,,Volunta Pak“ finansinius reikalavimus UAB ,,Volunta Parket“ restruktūrizavimo byloje. Taigi šios nutarties pagrindu laikytina, kad UAB „Volunta Pak“ nėra RUAB ,,Volunta Parket“ kreditorius. Teisėjų kolegijos nuomone, situacija, kai į kreditorių komitetą yra išrenkamas asmuo, kuris nėra restruktūrizuojamos įmonės kreditorius, netoleruotina. Nagrinėjamu atveju RUAB ,,Volunta Parket“ restruktūrizavimo byloje yra du kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), t. y. AB bankas Snoras ir A/S Danske Bank. Pastarasis yra kreditorių komiteto narys, o AB banko „Snoras“ interesai šiuo atveju pažeidžiami, nes jis nėra suteikęs įgaliojimų tretiesiems asmenims atstovauti jo, kaip kreditoriaus, interesams restruktūrizavimo procese ar perleidęs kam nors savo reikalavimo teisių, todėl renkant kreditorių komitetą turėjo būti įtrauktas kaip jo narys arba išspręstas klausimas, kas atstovauja jo interesams kreditorių komitete , tačiau to nebuvo padaryta. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nurodė: kadangi kreditorių susirinkimo  nutarimu  išrinktas neteisėtos   sudėties kreditorių komitetas, pažeidžiant ĮRĮ 22 straipsnio nuostatas, tai RUAB „Volunta Parket“ kreditorių susirinkimo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas, kuris buvo išspręstas penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių komiteto rinkimų“, laikytinas neteisėtu ir naikintinas.

Dėl RUAB „Volunta Parket“ kreditorių susirinkimo 2009 m. gruodžio 23 d. šeštojo ir septintojo darbotvarkės klausimų (dėl kreditorių komiteto darbo reglamento patvirtinimo ir dėl administratoriaus priežiūros restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui) teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos nuostata ir laikė, kad priimant šiuos nutarimus ĮRĮ nuostatos nebuvo pažeistos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kreditorius AB bankas „Snoras“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti atskirojo skundo dalį ir priimti naują sprendimą – panaikinti likusiais, t.y. trečiuoju, šeštuoju, septintuoju darbotvarkės klausimais priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ĮRĮ 19 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendžiant dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo teisėtumo gali būti vertinami tik kreditorių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo nustatytos tvarkos pažeidimai, bet ne nutarimo atitiktis teisės aktų reikalavimams ir kreditorių interesams. ĮRĮ 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte kreditoriaus teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus neribojama tik procedūriniais pažeidimais. Kasatoriaus nuomone, kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti laikomas teisėtu tik tada, kai, pirma, priimtas laikantis nustatytų procedūrų ir, antra, kai yra teisėto turinio. Šią išvadą patvirtina ir paties apeliacinės instancijos teismo veiksmai, nes net ir pripažinęs, kad nutarimas darbotvarkės penktuoju klausimu ir buvo priimtas nepažeidžiant procedūrų, panaikino šį nutarimą dėl turinio neteisėtumo. Neleisdamas ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimo apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apribojo kasatoriaus teisę kreiptis į teismą. Be to, kreditoriaus teisė ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus, remiantis teismų praktika, gali išplaukti pagal analogiją iš akcininko teisės ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. Be to, teismų praktikoje dėl turinio neteisėtumo leidžiama ginčyti ir kreditorių komiteto nutarimus.

2. Restruktūrizavimo planas neteisėtas: šiame plane nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka pažeidžia ĮRĮ nuostatas ir akivaizdžiai privilegijuoja vieną kreditorių; planas yra ekonomiškai nepagrįstas; plane numatyta restruktūrizavimo proceso trukmė pažeidžia ĮRĮ nuostatas, o konkretūs kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai nenumatyti.

3. Kadangi kreditorių susirinkimo darbotvarkės šeštuoju ir septintuoju klausimais priimti nutarimai įgyvendinantys trečiuoju ir penktuoju klausimais priimtus nutarimus, tai pripažinus neteisėtais ir panaikinus pastaraisiais priimtus nutarimus, neteisėtais pripažintini bei naikintini ir šeštuoju bei septintuoju klausimais priimti nutarimai.      

Atsiliepimus į kasacinį skundą pateikė atsakovas RUAB „Volunta parket“ bei šios bendrovės restruktūrizavimo administratorius UAB „Restrus“. Atsiliepimais prašoma kasacinio skundo netenkinti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimais iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai papildomai nurodant, kad restruktūrizavimo planas teisėtas, ekonomiškai pagrįstas ir dėl kasatoriaus kaltės trukdoma jį įgyvendinti. UAB „Restrus“ nurodo, kad restruktūrizavimo plano ekonominis pagrįstumas yra fakto klausimas, nenagrinėtinas kasaciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinto restruktūrizavimo plano patikros procedūrų

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo teisinės galimybės glaudžiai susijusios su restruktūrizavimo proceso tikslais ir jiems įgyvendinti keliamais reikalavimais. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai (ĮRĮ 2 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami apsaugoti interesus, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ v. UAB „Litagros prekyba“, bylos Nr. 3K-3-264/2010). Svarbus restruktūrizavimo proceso ypatumas yra tas, kad jo metu, nors ir pakitusia forma, tebevykdoma įmonės ūkinė veikla ir verslas, tačiau šiuo laikotarpiu jau nebegali būti naudojamasi visiška komercine laisve. Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, tai, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau išvardyti restruktūrizavimo proceso tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai organizuojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų.

Pagal galiojančios ĮRĮ redakcijos 14 straipsnio 1–6 dalis, nustatančias restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūrą, įmonės valdymo organas restruktūrizavimo plano projektą pateikia įmonės dalyvių susirinkimui, kuris, pritaręs plano projektui, jį per vieną darbo dieną pateikia restruktūrizavimo administratoriui. Pastarasis parengia rašytinę išvadą dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių ir bendradarbiaudamas su įmonės valdymo organu organizuoja kreditorių susirinkimo sušaukimą. Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška – ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Restruktūrizavimo administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo, pritarusio restruktūrizavimo plano projektui, protokolą (šis pateikiamas per penkias kalendorines dienas po susirinkimo), ne vėliau kaip per tris darbo dienas šį protokolą ir restruktūrizavimo plano projektą su išvada pateikia teismui. Teismas, gavęs reikiamus dokumentus, per penkiolika kalendorinių dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl restruktūrizavimo plano. Teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama. Kaip matyti iš to kas išdėstyta, įstatymas nustato specialią restruktūrizavimo plano tvirtinimo tvarką bei itin trumpus terminus jam patvirtinti. Taigi plano projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūrą sudaro tarpiniai veiksmai (įmonės valdymo organo veiksmai pateikiant projektą dalyvių susirinkimui ir šio susirinkimo pritarimas, projekto pateikimas restruktūrizavimo administratoriui, restruktūrizavimo administratoriaus išvada ir kreditorių susirinkimo organizavimas, kreditorių susirinkimo pritarimas, projekto pateikimas tvirtinti teismui) ir galutinis teismo patvirtinimas. Įvertinusi išdėstytą, įstatymu įtvirtintą plano projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūrą, teisėjų kolegija pažymi, kad jei plano tinkamumo aspektu būtų leidžiama ginčyti tarpinius veiksmus, tai plano patvirtinimo ir apskritai viso restruktūrizavimo proceso įgyvendinimo praktinės galimybės taptų teisiškai neapibrėžtomis, o procedūrų sparta nepatenkinama, tai iš esmės paneigtų pirmiau nutartyje išvardytus įmonės restruktūrizavimo tikslus, atitinkamai – restruktūrizavimo paskirtį. Tai reiškia, kad iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismine tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų, dėl reikalavimų susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu. Jei būtų priešingai, kiltų pavojus ne tik restruktūrizavimo procedūrų operatyvumui ir sėkmei, bet ir būtų išvengta imperatyviosios ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama, nes šis draudimas būtų apeinamas skundžiant tarpinius veiksmus. Dėl to, vadovaujantis CPK 7 straipsniu visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu, turi būti sutelkti ir nagrinėjami plano teisminio tvirtinimo metu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su restruktūrizavimo tikslais ir operatyvaus jų patenkinimo siekiu nesuderinama, jog plano tvirtinimo teisminis nagrinėjimas vyktų kitokia nei specialia Restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta plano tvirtinimo tvarka, taip sudarant galimybes restruktūrizavimo procedūrų dubliavimuisi, proceso vilkinimui ir pertekliniam bylinėjimuisi. Tai reiškia, kad kreditorius prieštaraujantis restruktūrizavimo plano projektui prieštaravimus dėl plano projekto gali pareikšti nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, po to restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme stadijoje. Jei kreditorius pareiškia teisme savarankišką reikalavimą, prieštaraudamas plano projekto tvirtinimui, nesilaikydamas įstatyme nustatytos restruktūrizavimo plano patikros tvarkos, t.y. iškeldamas atskirą civilinę bylą, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį ta apimtimi, kiek tai susiję su plano tvirtinimu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Iškelta byla turi būti pabaigiama ją nutraukiant (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjama byla dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimo Šiaulių apygardos teismo 2010 spalio 15 d. nutartimi buvo sujungta su restruktūrizavimo byla ir tapo jos sudėtine dalimi. Kreditoriaus argumentai nagrinėtini, tačiau įstatymo nustatyta restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme tvarka, kuri nepagrįstai buvo paneigta pareiškus savarankišką reikalavimą ginčo teisenos tvarka. Todėl reikalavimas nuginčyti restruktūrizavimo plano projektą nagrinėjimas šioje restruktūrizavimo bylos dalyje – dėl RUAB „Volunta Parket“ 2009 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu – nutraukiamas (CPK 293 straipsnis 1 punktas).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo klausimų, nesusijusių su restruktūrizavimo planu, ginčijimo galimybių ir apimties

Teisingo bylos išsprendimo ir vienodos teismų praktikos formavimo tikslais (Teismų įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalys) teisėjų kolegija pasisako ir dėl kreditorių susirinkimo nutarimo klausimų, nesusijusių su restruktūrizavimo planu, ginčijimo galimybių ir apimties.

Kreditoriaus pareiškimo padavimo metu galiojusios ĮRĮ redakcijos 19 straipsnio 7 punkte įtvirtinta kreditorių teisė apskųsti teismui kreditorių susirinkimo ar komiteto priimtus nutarimus. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimai nesusiję su restruktūrizavimo plano tinkamumo ir pagrįstumo įvertinimu gali būti nagrinėjami atskirai. Tuo vadovaudamasis  šioje byloje apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino apeliacinį skundą ir panaikino RUAB „Volunta Parket“ kreditorių 2009 m. gruodžio 23 d. susirinkimo nutarimą darbotvarkės pektuoju klausimu „Dėl kreditorių komiteto rinkimų“.

Kasatorius teigia, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti laikomas teisėtu tik tada, kai, pirma, priimtas laikantis nustatytų procedūrų ir, antra, kai yra teisėto turinio. Teisėjų kolegija su nurodytu kasacinio skundo argumentu sutinka iš dalies. Teismai tokiose bylose atlieka procedūrinio pobūdžio patikrą, t.y. nagrinėja ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio-komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada kai, pirma, tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba, antra, kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 straipsnis). Taigi tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl galima teisinė nutarimų turinio patikra.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais teisėtumo

Kasatorius nurodo, kad kadangi RUAB „Volunta Parket“ kreditorių 2009 m. gruodžio 23 d. susirinkimo darbotvarkės šeštuoju ir septintuoju klausimais priimti nutarimai įgyvendina trečiuoju ir penktuoju klausimais priimtus nutarimus, tai pripažinus neteisėtais ir panaikinus trečiuoju ir penktuoju klausimais priimtus nutarimus, neteisėtais pripažintini bei naikintini ir šeštuoju bei septintuoju klausimais priimti nutarimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas nėra ir šia kasacinio teismo nutartimi nebus panaikintas, antra vertus, kasatorius nepateikia teisinių argumentų, patvirtinančių nutarimo dalies dėl šeštojo bei septintojo klausimų, neteisėtumą dėl imperatyviųjų įstatymų nuostatų pažeidimo ar akivaizdaus bendrųjų teisės principų pažeidimo, ar prieštaravimo viešąjai tvarkai. Taigi šiuo atveju nėra pagal CPK 346 straipsnio reikalavimus suformuluoto kasacijos pagrindo, todėl kasacinio skundo argumentai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais neteisėtumo atmetami.

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų tenkinti kasacinį skundą šioje byloje nėra ir skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kasaciniame procese valstybė patyrė 79,46 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteisiamos iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutarčių, kuriomis išspręstas RUAB „Volunta Parket“ kreditorių 2009 m. gruodžio 23 d. susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu teisėtumas, dalis panaikinti ir priimti naują sprendimą – bylos dalį, susijusią su reikalavimu pripažinti negaliojančiu RUAB „Volunta Parket“ kreditorių 2009 m. gruodžio 23 d. susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, nutraukti.

Likusias Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutarčių dalis palikti nepakeistas.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš AB banko „Snoras“ (j. a. kodas 112025973) 79,46 Lt (septyniasdešimt devynis litus 46 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.