Civilinė byla Nr. e2-641-370/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00933-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ludesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti kreditorių sąraše kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Nikosparta“, uždarosios akcinės bendrovės „8 stebuklas“, uždarosios akcinės bendrovės „Čia market“, akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ ir A. N. finansiniai reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ nemokumo (bankroto) byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „NT paslaugos“ bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Makroportas“ (toliau – ir nemokumo administratorė). 

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2-252-567/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

3.       Nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 12 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „NT paslaugos“ kreditorių finansinius reikalavimus pagal pridėtą sąrašą, o ginčijamus kreditorių UAB „Ludesa“, UAB „RA dukra“, UAB „Rentopa“ finansinius reikalavimus išskirti į atskiras bylas. 

4.       Nurodė, kad UAB „Nikosparta“, UAB „8 stebuklas“, UAB „Čia market“, akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Žemaitijos pieno investicija“ ir A. N. finansiniai reikalavimai yra kildinami iš vykdomųjų dokumentų, antstolių perduotų į bankroto bylą, dėl to jie neginčijami ir juos patvirtinantys dokumentai pakartotinai neteikiami.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir iš BUAB „NT paslaugos“ bankroto bylos išskyrė į atskiras bylas ginčijamus UAB „Ludesa“, UAB „Rentopa“ ir UAB „RA dukra“ finansinius reikalavimus.

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kartu su nemokumo administratorės prašymu pateiktus duomenis, nusprendė nemokumo administratorės prašymo dalį dėl neginčijamų kreditorių reikalavimų pripažinti pagrįsta, todėl kreditorių reikalavimų sąrašą patvirtino pagal nemokumo administratorės pateiktus duomenis, o kreditorių UAB „Ludesa“, UAB „Rentopa“ ir UAB „RA dukra“ finansinių reikalavimų, kuriuos nemokumo administratorė ginčija, tvirtinimo klausimų nagrinėjimą išskyrė į atskiras bylas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Kreditorė UAB „Ludesa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtinti kreditorių sąraše UAB „Nikosparta“, UAB „8 stebuklas“, UAB „Čia market“, AB „Žemaitijos pieno investicija“ ir A. N. finansiniai reikalavimai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino nemokumo administratorės prašymą patvirtinti kreditorių sąrašą su UAB „Nikosparta“, UAB „8 stebuklas“, UAB „Čia market“, AB „Žemaitijos pieno investicija“ ir A. N. (toliau kartu – ir kreditoriai) finansiniais reikalavimais. Byloje nėra duomenų, kad šie kreditoriai pateikė prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus, taip pat nėra duomenų, jog kreditoriai įstojo į BUAB „NT paslaugos“ nemokumo bylą su teisėtais reikalavimais, todėl teismas nepagrįstai į BUAB „NT paslaugos“ kreditorių reikalavimų sąrašą įtraukė UAB „Nikosparta“, UAB „8 stebuklas“, UAB „Čia market“, AB „Žemaitijos pieno investicija“ ir A. N. finansinius reikalavimus.

8.       Atsiliepime į kreditorės UAB „Ludesa“ atskirąjį skundą BUAB „NT paslaugos“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir skirti UAB „Ludesa“ baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad kreditorių finansiniai reikalavimai yra kildinami iš vykdomųjų dokumentų, antstolių perduotų į bankroto bylą, dėl to duomenys pakartotinai nebuvo teikiami. Taip pat nurodo, kad atskirasis skundas yra pateiktas susijusių asmenų, siekiant vilkinti procedūras.

9.       Atsiliepime į kreditorės UAB „Ludesa“ atskirąjį skundą kreditorė UAB „8 stebuklas“, prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad antstoliui perdavus vykdomąjį dokumentą BUAB „NT paslaugos“ nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, UAB „8 stebuklas“ nebuvo pagrindo teikti papildomai prašymą dėl jos įtraukimo į BUAB „NT paslaugos“ kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo.

10.       Atsiliepime į kreditorės UAB „Ludesa“ atskirąjį skundą kreditorės UAB „Čia market“ ir AB „Žemaitijos pieno investicija“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nemokumo administratorės prašymu patvirtino kreditorių reikalavimus, kurie pagal vykdomuosius raštus iki BUAB „NT paslaugos“ bankroto bylos iškėlimo buvo pateikti antstoliui vykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria kreditorių UAB „Nikosparta“, UAB „8 stebuklas“, UAB „Čia market“, AB „Žemaitijos pieno investicija“ ir A. N. finansiniai reikalavimai BUAB „NT paslaugos“ nemokumo byloje patvirtinti kreditorių sąraše pagal antstolių patvarkymais perduotus priverstinio vykdymo dokumentus (vykdomuosius raštus), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi iškėlė UAB „NT paslaugos“ bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Makroportas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-252-567/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

14.       Nemokumo administratorė 2025 m. gegužės 12 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „NT paslaugos“ kreditorių finansinius reikalavimus pagal pridėtą sąrašą, o ginčijamus kreditorių UAB „Ludesa“, UAB „RA dukra“, UAB „Rentopa“ finansinius reikalavimus išskirti į atskiras bylas.

15.       Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad antstolis D. Š. 2025 m. vasario 26 d. pateikė teismui 2025 m. vasario 26 d. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, vykdomųjų dokumentų persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir vykdomųjų bylų užbaigimo (dokumento registracijos Nr. DOK-7701), nurodydamas, kad jo žinioje buvo:

15.1.                      vykdomoji byla Nr. 0178/24/01024 dėl 1 452 Eur skolos išieškojimo iš UAB „NT paslaugos“ išieškotojai UAB „Nikosparta“;

15.2.                      vykdomoji byla Nr. 0178/24/02350 dėl 1 742,89 Eur skolos išieškojimo iš UAB „NT paslaugos“ išieškotojai UAB „Čia market“;

15.3.                      vykdomoji byla Nr. 0178/24/01028 dėl 4 459,16 Eur skolos išieškojimo iš UAB „NT paslaugos“ išieškotojai UAB „8 stebuklas“.

15.4.                      vykdomoji byla Nr. 0178/24/02360 dėl 1 742,89 Eur skolos išieškojimo iš UAB „NT paslaugos“ išieškotojai AB „Žemaitijos pieno investicija“;

15.5.                      vykdomoji byla Nr. 0178/25/00121 dėl 3 652,5 Eur skolos išieškojimo iš UAB „NT paslaugos“ išieškotojai UAB „Nikosparta“;

15.6.                      vykdomoji byla Nr. 0178/24/01112 dėl 1 573 Eur skolos išieškojimo iš UAB „NT paslaugos“ išieškotojai UAB „Nikosparta“;

15.7.                      vykdomoji byla Nr. 0178/25/00125 dėl 2 359,5 Eur skolos išieškojimo iš UAB „NT paslaugos“ išieškotojui A. N..

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo tvarkos ir kreditorių sąrašo(dalies) patvirtinimo (ne)pagrįstumo 

16.       Šioje byloje sprendžiamas procedūrinis kreditorių reikalavimų pateikimo ir kreditorių sąrašo tvirtinimo nemokumo (bankroto) byloje klausimas. Apeliantės teigimu, byloje nėra duomenų, kad minimi kreditoriai įstatymo nustatyta tvarka pateikė savo reikalavimus nemokumo administratorei, todėl neišreiškė noro įstoti į nemokumo bylą, kaip kreditoriai, turintys reikalavimus į bankrutuojančią įmonę. Nemokumo administratorė viršijo teisėtus įgaliojimus, pateikdama teismui prašymą tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašą su nurodytais kreditoriais be pačių kreditorių prašymo. Tuo pačiu ir pirmosios instancijos, patvirtindamas kreditorių sąrašą, į jį be pagrindo įtraukė šiuos kreditorius. Nemokumo administratorė ir kreditoriai, nesutikdami su atskiruoju skundu, teigia, kad į kreditorių sąrašą kreditoriai įtraukti teisėtai, t. y. vykdomųjų dokumentų pagrindu, todėl, atsižvelgus į teismų praktiką, jie atskiro prašymo neturėjo pateikti.

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, aktualios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) ne tik 41 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų pateikimo nemokumo administratoriui tvarką, bet ir 30 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios, kad antstolis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos perduoda nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui iki nemokumo bylos iškėlimo juridinio asmens neparduoto turto arešto ir vykdomuosius dokumentus ir apie tai praneša turto saugotojui ir išieškotojui.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad JANĮ 41, 30 straipsnių nuostatos iš esmės yra nepasikeitusios, palyginus jas su iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) atitinkamais 15 ir 18 straipsniais, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi teismų praktika, nuosekliai formuojama kreditorių reikalavimų nemokumo (bankroto) byloje pateikimo tvarkos ir tvirtinimo klausimais.

19.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). 

20.       JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

21.       Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką bankroto byloje pareiškiami kreditorių finansiniai reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021). Taigi kreditoriaus finansinio reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo dienos atskiroje civilinėje byloje, tvirtinimo bankroto byloje procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020, 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-910/2023).

22.       Antstoliams vykdomuosius dokumentus pateikus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui taip, kaip numato įstatymas, pagal antstolių pateiktus vykdomuosius dokumentus kreditoriai gali būti įtraukiami į kreditorių sąrašą jiems nepareiškiant savarankiškų finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1855/2013), kadangi kreditoriai, pateikę antstoliui vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko, laikomi jau išreiškusiais savo valią, kad jų materialusis reikalavimas būtų patenkintas. Dėl to tokio reikalavimo tvirtinimas galimas be pakartotinio kreditoriaus valios išieškoti išreiškimo, t. y. be atskiro jo pareiškimo tenkinti reikalavimą bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-407/2023). 

23.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bankrutuojančios įmonės kreditorius yra išreiškęs poziciją dėl jam priklausančių sumų išieškojimo iki įmonės bankroto bylos iškėlimo teisme, jis neturi pareigos dar kartą pateikti savarankiško prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-577/2025).

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau cituota teismų praktika buvo suformuota taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) teisės normas, tačiau šiuo atveju JANĮ nenustato jokių naujų ar priešingų kreditorių finansinių reikalavimo tvirtinimo taisyklių, nei jos buvo įtvirtintos anksčiau galiojusiame ĮBĮ. Teisės doktrinoje pažymima, kad, nors JANĮ reformavo Lietuvos nemokumo teisės sistemą, siekiant nemokumo proceso veiksmingumo tikslo, teismų praktikos, suformuotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęstinumas ir vienodumas turi būti užtikrintas. Suformuota teismų praktika galėtų būti netaikoma, kai JANĮ nustato visiškai naują atskirų nemokumo procedūrų teisinį reglamentavimą, kurio aiškinimas būtų nesuderinamas su anksčiau suformuota teismų praktika (Tamošiūnienė, E. ir kiti. Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 2020, Nr. 116, p. 24–34).

25.       Pažymėtina, kad, jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021). Taigi, kol galioja teismo procesinis sprendimas ir neatnaujintas procesas dėl jo pagrįstumo, bankroto byloje negali būti kvestionuojamas teismo procesinio sprendimo pagrindu patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). 

26.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nustato antstolio pareigą sustabdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, kai priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, ir perduoti vykdomuosius dokumentus į bankroto bylą, kai įsiteisėja nutartis iškelti bankroto bylą. Atlikti šiuos veiksmus antstolis turi laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, inter alia (be kita ko), priimdamas atitinkamus CPK nustatytus patvarkymus (CPK 613 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-248/2018). Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė, kad toks vykdomojo dokumento persiuntimas nereiškia jo grąžinimo išieškotojui CPK 631 straipsnio prasme, nes vykdomasis dokumentas bus toliau vykdomas bankroto teisės normų nustatytų subjektų ir nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-248/2018, 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-381/2022).

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „NT paslaugos“ kreditorių UAB „Nikosparta“, UAB „8stebuklas“, UAB „Čia market“, AB „Žemaitijos pieno investicija“ ir A. N. finansiniai reikalavimai (žr. šios nutarties 15.1–15.7 papunkčius) kildinami iš įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kurie buvo pateikti vykdyti antstoliui iki nemokumo bylos iškėlimo BUAB „NT paslaugos“ įsiteisėjimo dienos (2025 m. vasario 20 d.). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado dar iki nemokumo bylos iškėlimo UAB „NT paslaugos“ ir kreditoriai, pradėję skolų išieškojimo veiksmus, aiškiai išreiškė valią pateikdami vykdomąjį dokumentą antstoliui.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nemokumo administratorė, tiek teismas turėjo pareigą spręsti dėl kreditorių finansinių reikalavimų kreditorių sąraše tvirtinimo ir be pačių kreditorių iniciatyvos. Bankroto byloje buvo akivaizdūs duomenys, kad antstolis pranešė tiesiogiai išieškotojams – kreditoriams – apie faktinį vykdomųjų raštų perdavimą į skolininkės bankroto bylą ir tuo pagrindu atliktą vykdomųjų bylų vykdymo užbaigimą CPK nustatyta tvarka. Nemokumo administratorė prašyme dėl neginčijamų kreditorių reikalavimų sąrašo patvirtinimo nurodė, kad vadovaujasi duomenimis, antstolio pateiktais į bankroto bylą, ir daugiau duomenų neturi. Tai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pagrįstai patvirtinęs kreditorių sąrašą su UAB „Nikosparta“, UAB „8 stebuklas“, UAB „Čia market“, AB „Žemaitijos pieno investicija“ ir A. N. finansiniais reikalavimais.

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi BUAB „NT paslaugos“ nemokumo administratorės teiginius, kad atskirasis skundas yra pateiktas susijusių asmenų, siekiant vilkinti procedūras, pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (CPK 95 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė, kad kreditorė UAB „Ludesa“ nesąžiningai teikė procesinius dokumentus ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad kreditorė UAB „Ludesa“ nesutiko su skundžiama nutartimi, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti nemokumo administratorės prašymo dėl baudos apeliantei skyrimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo teisės normas, reglamentuojančias kreditorių sąrašo patvirtinimą įtraukiant į sąrašą kreditorius, kurių reikalavimai perduoti toliau vykdyti į nemokumo (bankroto bylą) įstatymo nustatyta tvarka. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl kreditorių UAB „Nikosparta“, UAB „8 stebuklas“, UAB „Čia market“, AB „Žemaitijos pieno investicija“ ir A. N. finansinių reikalavimų pateikimo atitikties JANĮ nustatytai tvarkai, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

31.       Atsižvelgiant į procesinį šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą įgijo BUAB „NT paslaugos“ ir kreditoriai UAB „8 stebuklas“, UAB „Čia market“, AB „Žemaitijos pieno investicija“. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismui pateikė tik kreditorė UAB „Čia market“, nurodžiusi, kad šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teisme patyrė 755,04 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

32.       Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu ir 8.16 papunkčiu, maksimali rekomenduojama už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteisti suma sudarytų – 934,36 Eur (2 335,90 Eur x 0,4). Taigi kreditorės UAB „Čia market“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintą dydį, todėl jai iš kreditorės UAB „Ludesa“ priteisiama 755,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Čia market“, juridinio asmens kodas 141354683, iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ludesa“, juridinio asmens kodas 305944818, 755,04 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir keturis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                        Marius Bajoras

Danguolė Martinavičienė

Vilija Mikuckienė