Administracinė byla Nr. III-3189-764/2012
Proceso Nr. 3-61-3-01301-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.3; 3.4;74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Inos Kirkutienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. G., atsakovo atstovei R. M., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
nustatė:
pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas panaikinti Migracijos departamento (toliau – Departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.
Skunde pažymėjo, kad Departamento išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 86 str. ir 87 str. reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, yra nepagrįstos. Dviejų apklausų metu jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė aplinkybes dėl kurių turėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini). Jo nurodytos aplinkybės nėra prieštaringos. Antrosios apklausos metu pareiškėjas aiškiai nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl aktyvaus dalyvavimo politinės partijos veikloje bei dėl to, kad yra osetinas. Jis nėra įleidžiamas pas (duomenys neskelbtini) gyvenančią motiną ir žmoną. Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas neobjektyviai, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, todėl turėtų būti nagrinėjamas iš naujo.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 10) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamas Departamento sprendimas priimtas visapusiškai išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu. Departamentas nustatė, jog pareiškėjo pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai bei jo opozicinę veiklą kelia pagrįstų abejonių, jis neįrodė turintis tokių politinių įsitikinimų, dėl kurių jis būtų patyręs persekiojimą arba būtų kilusi tokio persekiojimo grėsmė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis patyrė smurtą dėl to, kad jo žmona ir motina yra (duomenys neskelbtini), neatitinka realios situacijos. Atsakovo surinkta medžiaga neleidžia daryti išvados, kad (duomenys neskelbtini) teisinė sistema nėra pajėgi nustatyti smurto prieš šalies piliečius veiksmų ar jų apginti, tačiau pareiškėjas nesinaudojo kilmės valstybės apsauga nuo tariamo smurto. Pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) nuvykti negali ne dėl (duomenys neskelbtini) valdžios kaltės. Be to, pareiškėjas pasinaudojo vidinio persikėlimo alternatyva.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
Byloje nustatyta, kad 2010-10-25 iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų sienos perėjimo punktą atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis D. K. ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 1).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų sienos perėjimo punkte 2010-10-25 buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 4–9), kurios metu pareiškėjas nurodė, kad išvykimo iš kilmės valstybės tikslas – gauti prieglobstį Lietuvoje, nes (duomenys neskelbtini) yra politinių problemų, kariaujama su (duomenys neskelbtini) tautybės žmonėmis.
Migracijos departamentas prie VRM 2010-11-12 atliko D. K. apklausą, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko, nes jam gresia pavojus dėl dalyvavimo politinės partijos (duomenys neskelbtini) politinėje veikloje, o taip pat dėl to, kad jis yra laikomas (duomenys neskelbtini) ir dėl to jam grasinama, jis yra persekiojamas (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 22–28).
Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas D. K. pateikė prašymą gauti prieglobstį (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 16 str. 1 d. (c) punktą atsakomybę už D. K. prieglobsčio prašymo nagrinėjimą prisiėmė Lietuvos Respublika (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 30).
Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus motyvus, apklausų metu pateiktus faktus, Departamentas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 60–62). Su nurodytu sprendimu pareiškėjas supažindintas 2012-04-25.
Nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento sprendimu D. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V – 361 patvirtintos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatos.
Pagal ĮUTP 88 str., Departamentas iš esmės nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka 86 str. ar 87 str. nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų įstatymo 88 straipsnyje.
ĮUTP 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų ĮUTP 88 straipsnyje. Pažymėtina, kad 86 str. 1 d. pateikta pabėgėlio statuso sąvoka atitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje pateiktą pabėgėlio apibrėžimą. Tam, kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu pagal 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio A dalį ir ĮUTP 86 str. 1 d., jis turi ne iš dalies atitikti pabėgėlio statuso apibrėžimą, o in corpore turi būti įvykdytos visos jame nurodytos sąlygos, t. y. asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš šių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba negali ten grįžti, nes bijo persekiojimo.
Pagal Tvarkos aprašo 66.1., punktą persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir/arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politinėmis pažiūromis, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojamas; galimybės atsiteisti dėl neproporcingos ar diskriminuojamos bausmės nebuvimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 3 ir 4 punktuose; prieš asmens lytį ar vaikus nukreipti veiksmai. Pažymėtina, kad persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, t. y. nukreiptas tiesiogiai prieš asmenį prašantį prieglobsčio, ir susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (LVAT 2010-06-17 nutartis a. b. Nr. A756-1538/2010; 211-12-15 nutartis a. b. A662-3577/2011).
Pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje jis patyrė grasinimų dėl savo politinių įsitikinimų, t. y. dalyvavimo politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, taip pat dėl jam priskiriamos (duomenys neskelbtini) tautybės.
Pagal ĮUTP 71 str. 3 d. 4 p., prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte. Iš nurodytų nuostatų matyti, kad pareiga įrodyti individualaus persekiojimo kilmės valstybėje pavojų, tenka asmeniui prašančiam prieglobsčio.
ĮUTP 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant asmens prašymą suteikti prieglobstį prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (83 str. 2 d.).
Įvertinęs D. K. prieglobsčio prašyme, pirminės apklausos metu bei prieglobsčio prašytojo apklausos metu nurodytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma išimties iš abejonės privilegijos taisyklė, nes nustatyti prieštaravimai prieglobsčio prašytojo pasakojime sudaro pagrindą abejoti jo patikimumu. Prieglobsčio prašyme pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės turėjo išvykti, nes buvo grasinama nužudyti jį ir jo sūnų dėl to, kad jie yra (duomenys neskelbtini) (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 3). Pirminės apklausos metu, pareiškėjas teigė, kad politinėms organizacijoms nepriklausė, iš kilmės valstybės išvyko siekdamas gauti prieglobstį Lietuvoje (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 5–11). Prieglobsčio prašytojo apklausos metu, pareiškėjas teigė, kad grėsmė (duomenys neskelbtini) jam kyla ne tik dėl jam priskiriamos (duomenys neskelbtini) tautybės, bet ir jo dalyvavimo politinės partijos veikloje. Pareiškėjas nurodė, kad jis priklausė (duomenys neskelbtini) partijai, dalyvaudavo jos rengiamuose susirinkimuose ir mitinguose, tačiau jokių funkcijų neatliko. Dalyvaudavo nuo 2008 metų (duomenys neskelbtini) vykusiuose mitinguose, po kurių pradėta jam grasinti, buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos nuovadą, vieną kartą policija, siekdama jį išgąsdinti, buvo išvežusi į mišką (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 22–28). Patikrinęs prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes, Departamentas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas kelia abejonių, nes neatitinka faktinės situacijos. D. K. nurodytas (duomenys neskelbtini) partijos būstinės adresas neatitinka oficialioje partijos interneto svetainėje pateikiamo adreso, nerasta informacijos apie partijos padalinio (duomenys neskelbtini) kaime vadovą K. M. Pareiškėjas teigė, kad dalyvavo 2008 m. (duomenys neskelbtini) vykusiuose mitinguose, tačiau Migracijos departamento 2009-11-30 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiama informacija tvirtina, kad 2008-11-07 surengtuose (duomenys neskelbtini) opozicinių partijų mitinguose (duomenys neskelbtini) partija nedalyvavo (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 32–35). Teismo vertinimu, šios prieštaringos aplinkybės apie pareiškėjo dalyvavimą opozicinės politinės partijos veikloje, sudaro pagrindą pripažinti, kad jis neįrodė, jog kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas dėl politinių įsitikinimų.
Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių duomenų sudarančių pagrindą pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia persekiojimas dėl jo priskyrimo (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims. D. K. pasakojimas yra nenuoseklus. Pareiškėjas teigdamas, kad grasinama jį nužudyti, negalėjo nurodyti, kas jam grasina. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad jis yra laikomas (duomenys neskelbtini), nes jo žmona ir motina yra (duomenys neskelbtini), jokių kitų tai pagrindžiančių aplinkybių nenurodė.
Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, persekiojimo (ĮUTP 86 str. 1 d. prasme) ir smurto (dėl kurio pagal ĮUTP 87 str. suteikiama papildoma apsauga) dalyviais laikytini valstybė, valstybę ar žymią jos teritoriją valdančios partijos ar organizacijos, nevalstybiniai dalyviai, jei galima įrodyti, kad prieš tai minėti smurto dalyviai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo smurto. Prieglobsčio prašytojai laikomi galinčiais pasinaudoti apsauga, kurią suteikia apsaugos teikėjai, jeigu pastarieji imasi pagrįstų priemonių užkirsti kelią persekiojimui ar smurto veiksmams inter alia pasinaudodami veiksminga teisine sistema tokiems veiksmams nustatyti, persekioti baudžiamąja tvarka ir nubausti už šiuos veiksmus (66.2. p.). Nustatant žmogaus teisių pažeidimo faktus, kai jie vykdomi nevalstybinių subjektų, būtina įrodyti, kad minėti subjektai veikė įgyvendindami valstybės jiems suteiktas teises arba kad valstybė buvo informuota apie nevalstybinių subjektų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, tačiau neatliko jai pavestos funkcijos apginti asmenį nuo tokių pažeidimų.
Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Departamentas nenustatė aplinkybių, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad (duomenys neskelbtini) teisinė sistema savaime nėra veiksminga, nepajėgi nustatyti smurto veiksmų prieš piliečius, persekioti baudžiamąją tvarka ir nubausti už smurto veiksmus. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, ar dėl prieš jį panaudoto smurto jis yra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas. Negalėjo identifikuoti jam grasinančių asmenų, todėl negalima nustatyti, ar jie laikytini persekiojimo dalyviais pagal Tvarkos aprašo 2 punktą.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo elgesys, t. y. prieglobsčio prašymo pateikimas (duomenys neskelbtini), pareiškėjo išvykimas iš Užsieniečių registracijos centro ir neatvykimas į teismo posėdį, sudaro pagrindą pripažinti, kad D. K. piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Pareiškėjas pateikdamas prašymą iš esmės siekia ne tarptautinės apsaugos nuo kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo, o nori įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje.
Įvertinus tai, kad dalis pareiškėjo nurodytų duomenų yra nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, prieštaringi ir vadovaujantis ĮUTP 83 str. 2 d. atmestini, konstatuotina, kad byloje nenustatyta, jog kilmės šalyje pareiškėjui kyla grėsmė dėl persekiojimo, smurto ar žmogaus teisių pažeidimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka ĮUTP 86 str. nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo pagrindų bei 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 str. A dalyje numatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė jam nesuteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso.
Pagal ĮUTP 87 str. 1 d., papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 p.); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 p.).
Nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, remdamasis Prieglobsčio reikalų skyriaus 2010-07-09 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 36–49) bei faktine pareiškėjo bylos medžiaga, Departamentas nenustatė, kad grįžimo į kilmės šalį atveju D. K. bus kankinamas, su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Prieglobsčio prašytojas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Remdamasis surinkta informacija, Departamentas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir ĮUTP 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. smurto veiksmai, sudarantys rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog D. K. nenoras grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįstas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms grėstų pavojus, reikalaujantis tarptautinės apsaugos, todėl pareiškėjo atžvilgiu ĮUTP 87 str. 1 d., – netaikytina. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje priimtas remiantis byloje esančia pažyma bei faktine bylos medžiaga, todėl yra pagrįstas.
Pagal Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka ĮUTP nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagrįstu.
Nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų ir teisės aktų analizės pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 86 str. 1 d. ir 87 str. 1 d. reikalavimų, todėl jo prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, vadovaujantis ĮUTP 2 str. 1 d., yra nepagrįstas. Prieglobsčio prašytojui, pateikus akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga negali būti suteikti (77 str. 2 d.). Teismas sprendžia, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija Puzinskaitė
Teisėjai Ina Kirkutienė
Ernestas Spruogis