Civilinė byla Nr. e2YT-2244-964/2021  (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30082-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 2.4.4.8; 3.2.6.1; 3.4.5.5; 3.4.5.10

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Katažynai Grinevič,

dalyvaujant vertėjai Olgai Macijauskienei,

pareiškėjai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei Jūratei Jankauskaitei,

suinteresuoto asmens I. A. atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,

suinteresuotam asmeniui A. A.,

suinteresuotam asmeniui L. A., jo atstovui advokato padėjėjui Jan Zavadski, 

suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus atstovei L. Č.,

suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus atstovei J. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Jūratės Jankauskaitės pareiškimą dėl I. A. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys A. A., L. A., I. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti I. A. neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių (rinkimų teisė), nustatyti I. A. globą srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia, jos globėju srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia, ir turto administratoriumi skirti L. A. arba A. A..

Nurodė, kad I. A. yra diagnozuoti sutrikimai, kurie reikšmingai trikdo jos socialinę ir kasdienę veiklą. Ji negali tinkamai realizuoti savo teisių ir vykdyti pareigų valstybės ir savivaldybės institucijose, pati priimti sprendimus ir už juos atsakyti, negali gyventi viena ir savarankiškai tvarkyti savo buitinius ir socialinius reikalus, racionaliai tvarkyti savo finansus, nusipirkti maisto produktų, pasigaminti valgį, pavalgyti, užpildyti dokumentų, susitvarkyti gyvenamąją aplinką, pasirūpinti asmens higiena, nuvykti į gydymo įstaigą ir kt.

Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė tenkinti pareiškimą bei nustatyti I. A. globą, jos globėju bei turto administratoriumi paskirti jį, t. y. A. A.. Nurodė, kad I. A. yra jo močiutė (tėvo motina, tėvas jau miręs). Ji nuo 1975 m. serga psichine liga, dėl kurios ne kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Nuo 2005 m. iki 2020 m. birželio ji gyvena viena. Stengėsi ją aplankyti bent kartą į mėnesį. Matė, kad ji apleista, neprižiūrima. Kai tai pasakydavo dėdei L. A., šis prašė nesikišti, nes tai ne jo reikalas. Kai atvyko 2020 m. birželį, močiutė vos prišliaužė prie durų, nes buvo išsekusi, prašė pagalbos. Jei ne šis vizitas, galimai ji būtų mirusi. Jai būtina nuolatinė pagalba, priežiūra ir kontrolė. Todėl mano, kad ji pripažintina neveiksnia, o globėju skirtinas jis, A. A., nes dėdė L. A. I. A. nesirūpina, iš esmės yra ją apleidęs, jos priežiūrai skiria minimalų dėmesį.

Suinteresuotas asmuo L. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti I. A. globą, jos globėju bei turto administratoriumi paskirti jį, t. y. L. A.. Nurodė, kad I. A. – jo motina, psichikos sutrikimas jai diagnozuotas nuo 1975 m. 2020 m. sveikata pablogėjo, liga pradėjo progresuoti. Šiuo metu ji negeba tvarkyti finansinių reikalų, asmeninių pajamų, dokumentų, nežino pagrindinių duomenų apie save, todėl turi būti pripažinta neveiksnia. Mirus I. A. vyrui, ją prižiūri jis (sūnus L. A.). Nuo 2014 m. mokėjo už I. A. suvartotą elektros energiją, savo vardu pasirašė buitinių atliekų tvarkymo sutartį, mokėjo už teikiamas paslaugas, nupirko motinai šildymo katilą, santechnikos mazgus, rūpinosi malkų įsigijimu, pjovimu, skaldymu, paruošimu žiemai. Taip pat nupirko šaldytuvą, dujinę viryklę ir kt. Nuolat pirko maistą, keisdavo dujų balionus, atlikdavo smulkius buities darbus. Šiuo metu yra pasirašęs keturšalę sutartį dėl globos paslaugų motinai VšĮ „Senevita“, pagal kurią įsipareigojo mokėti kas mėnesį 350-380 Eur sumą. Jei dėl nenumatytų aplinkybių motina negalėtų gyventi šioje įstaigoje, galėtų gyventi jam su sutuoktine priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kadangi darbo grafikas lankstus, jis visuomet galėtų prisidėti prie motinos poreikių patenkinimo. A. A. tik nuo 2020 m. aktyviai pradėjo domėtis senele. Anksčiau ją aplankydavo tik kartais, tačiau ja visiškai nesirūpino, buityje nepadėjo. 

I. A. atstovė advokatė Jolita Urbaitytė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad siekiant išsiaiškinti I. A. gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus konkrečiose srityse, tikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę. Posėdžio metu ji pareiškimui pritarė, prašė globėju skirti L. A.. Nurodė, kad pagalba I. buvo reikalinga jau ilgą laiką, tačiau ji ją gaudavo tik epizodiškai. Sūnus rūpinosi kiek daugiau. J. A. matė prastą situaciją dėl senelės būklės, pagalbos poreikį, turėjo kreiptis anksčiau. Jis pats patvirtino, kad dėdė I. rūpinosi daugiau. A. I. lankė tik epizodiškai, esminių veiksmų nesiėmė. Už paslaugas globos įstaigoje moka sūnus. Taigi jis ir tūrėtų būti paskirtas globėju.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prokurorė Jūratė Jankauskaitė pareiškimą palaikė. Prašė pripažinti I. A. neveiksnia visose ekspertizės akte nurodytose srityse, nustatyti jai globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti L. A.. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai paneigia A. A. teiginius, kad L. A. nesirūpina motina. Jie abu nepakankamai rūpinosi I., tačiau sūnus ja visgi rūpinosi daugiau, be to, ir ateityje globoti jo galimybės geresnės.

          Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. A. pritarė I. A. pripažinimui neveiksnia visose ekspertizės akte nurodytose srityse, prašė nustatyti jai globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti jį, L. A.. Paaiškino, kad būtent jis faktiškai prižiūri motiną, lanko ją du kartus per savaitę. Buvo prašęs kaimynų pranešti, jei matytų, kad reikia pagalbos. 2020 m. birželį, kai jos sveikata itin pablogėjo, taip pat ja rūpinosi, kvietė greitąją pagalbą, kuri nuvežė į ligoninę, vėliau domėjosi jos sveikata, skambino (lankyti nebuvo galima). Nežinojo, kad motinai buvo išrašyti vaistai, kurių ji nevartojo, kol nepasakė gydytojas. Vos sužinojęs, juos nupirko. Nors mama gyveno atskirai, tačiau tai buvo jos sprendimas. Jis norėjo motiną pasiimti pas save į butą, kur ji turėtų atskirą kambarį, tačiau ji nesutiko. Kai buvo pasiėmęs ją iš šv. Roko ligoninės, ji susilaužė koją, todėl dabar ji gulo pensionate, kur gauna visą reikiamą medicininę priežiūrą.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens L. A. atstovas advokato padėjėjas Jan Zavadski pritarė I. A. pripažinimui neveiksnia visose ekspertizės akte nurodytose srityse, prašė nustatyti jai globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti L. A.. Paaiškino, kad 2020 m. I. A. ėmė labai stipriai progresuoti liga. Ji negeba tvarkyti reikalų. Sūnų atpažįsta, tačiau pokalbis neproduktyvus. Kol buvo gyvas vyras, jis ją prižiūrėjo, vėliau – sūnus A. Jis mokėjo mokesčius už elektrą, rūpinosi buitimi. Jo iniciatyva I. registruota šv. Roko ligoninėje. Jį su motina sieja stiprus emocinis ryšys. Anūkas yra finansiškai suinteresuotas būti paskirtu globėju, nes siekia ginčyti I. testamentu sūnui paliekamą turtą. J. I. intensyviai nesirūpino. Jis turi šeimą, darbą, nelankstų darbo grafiką, pats dažnai serga, o L. dažnai motiną lanko, žino I. poreikius.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. A. pritarė I. A. pripažinimui neveiksnia visose ekspertizės akte nurodytose srityse, prašė nustatyti jai globą, globėju paskirti jį, A. A.. Paaiškino, kad senelė gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, skųsdavosi net kaimynai. Sodas buvo apaugęs, kanalizacijos nebuvo. Pakeistas buvo tik katilas, visa kita – sena. Malkomis pasirūpindavo dėdė. Priežiūros senelei reikėjo jau prieš metus. 2020 m. pavasarį močiutė jau sunkiai vaikščiojo, todėl prašė, kad teta ją stebėtų. Senelė negalėjo nueiti iki parduotuvės. Dėl netinkamo maisto viduriavo. Daugiausiai ja rūpinosi dėdė, o jis tik aplankydavo, nupirkdavo vaisių, pyrago. Tiesiogiai į L. nesikreipė, per seserį bandė spręsti stogo remonto klausimą. Kadangi nežinojo, kokia veiksmų seka nustatant globą, kreipėsi į TV pagalbą. Jam pačiam rūpintis senele trūko laiko, nes didelė šeima, statė namą. Dabar jau galėtų rūpintis, nes namą pastatė. Jis parūpino dabartinį pensioną „Senevita“, kur gyvena močiutė. Jei jos būklė pagerėtų, galėtų ją pasiimti pas save.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus atstovė L. Č. pritarė I. A. pripažinimui neveiksnia visose ekspertizės akte nurodytose srityse, prašė nustatyti jai globą, globėju paskirti L. A..

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus atstovė J. J. pritarė I. A. pripažinimui neveiksnia visose ekspertizės akte nurodytose srityse, prašė nustatyti jai globą, globėju paskirti L. A..

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (CK 2.5 straipsnis), jis niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis).

CK 2.10 straipsnio 1 dalyje ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-09-22 rašto matyti, kad I. A. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbuotojo 2020 m. spalio 6 d. Nr. 130-137 išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus matyti, kad I. A. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, t. y. asmens pajamų bei išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), asmens pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitose turtinių santykių sritys. Išvada padaryta atsižvelgiant į tai, jog I. A. dėl psichikos sutrikimų negali disponuoti kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, negeba tvarkyti finansinių reikalų, asmeninių pajamų, dokumentų, nežino Lietuvoje galiojančios valiutos, nesuvokia pinigų vertės, nežino pagrindinių duomenų apie save, neatpažįsta artimųjų, sutrikusi orientacija laike ir erdvėje.

Socialinio darbuotojo išvados duomenimis I. A. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.), asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys. Išvada padaryta atsižvelgiant į tai, jog I. A. visiškai negali pasirūpinti asmenine higiena, reikalinga pagalba apsirengti, nusirengti, negali pasirūpinti gyvenamojo būsto priežiūra, savarankiškai paruošti maisto, nusipirkti vaistų, sutvarkyti kambario, skalbti ir atlikti kitų namų ruošos darbų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi I. A. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Atsakydamas į teismo pateiktus klausimus ekspertas išvadoje I. A. konstatavo lėtinius progresuojančius psichikos sutrikimus: demensiją, paranoidinę šizofreniją, ryškų asmenybės defektą. Nurodė, kad dėl savo psichikos sveikatos būklės I. A. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose išvardintose turtinių santykių srityse, tokiose kaip: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymo ir pan.), kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), ir visose nutartyje išvardintose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvardos įgūdžių sritis (rūpinimasis asmens higiena, maisto gaminimas, būsto tinkama priežiūra), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.), gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus sritis, darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių santykių sritis (dalyvavimas rinkimuose, balsavimo teisė), asmens dokumentų gavimo sritis. 

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichikos sutrikimas, nustatytas arba patvirtintas asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichikos sutrikimo nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti. Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų teiktus paaiškinimus, spręstina, kad I. A. psichikos būsena sukelia neigiamas pasekmes jos socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams, jos saugumui. Ekspertizės akte nurodyta, kad I. A. yra dezorientuota savyje, vietoje ir laike, praradusi socialinius, buitinius ir higienos įgūdžius, ji socialiai bejėgiška, negalinti vykdyti jokios produktyvios, tikslingos veiklos. Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, konstatuotina, kad I. A. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas ją pripažinti neveiksnia visose ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse. 

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Teismui pripažinus I. A. neveiksnia ir nustačius sritis, kuriose ji pripažinta neveiksnia, spręstinas klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Įstatymas numato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens tam tikroje srityje teises ir interesus; asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas asmenį globėju, teismas turi atsižvelgti į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad, skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.

Nagrinėjamu atveju globėju prašo būti paskirti I. A. sūnus L. A. ir anūkas A. A.. Abu jie pagal į bylą pateiktus medicininius pažymėjimus yra sveiki ir globoti gali. Abu dirba, gyvena atskirai nei I. A., neteisti, administracine tvarka praeityje bausti po kartą už pažeidimus, nesusijusius su globos pareigų atlikimu ir tam įtakos neturinčius, abu sutinka ir nori ją globoti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyrius išvadoje nurodė, kad A. A. gyvena su žmona ir trimis nepilnamečiais vaikais name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas tvarkingas, jame yra visi reikalingi baldai ir patogumai. A. dirba (duomenys neskelbtini). Sūnūs mokosi licėjuje, dukra – lanko darželį. Šeimos materialinė padėtis gera. Šeima tvarkinga, neigiamos informacijos apie ją seniūnija neturi. 

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyrius išvadoje nurodė, kad L. A. kartu su sutuoktine gyvena trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) laiškininku, neigiamos informacijos apie jį skyrius neturi. Pažymėjo, kad

L. A. už ilgalaikės socialinės globos paslaugas, teikiamas jo motinai institucijoje, moka savivaldybės apskaičiuotą nustatyto dydžio mokestį.

        Taigi abu suinteresuoti asmenys, prašomi paskirti globėjais, iš esmės atitinka jiems keliamus reikalavimus, tačiau spręsdamas dėl globėjo parinkimo teismas įvertina tai, kad I. A. su sūnumi L. sieja glaudesnis emocinis ryšys (jis jai artimesnis giminystės ryšiu, be to, dažniau ją lankė). Jis ja rūpinosi iki šiol nuo pat vyro mirties 2005 metais. Nors byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad priežiūra nebuvo pakankama, tačiau nepakankamai ja rūpinosi tiek anūkas, tiek sūnus. Visgi pastarasis dėmesio skyrė daugiau, t. y. jis 2011-06-28 buvo sudaręs buitinių atliekų tvarkymo sutartį dėl buto, kuriame gyveno I. A., mokėjo mokesčius, nupirkto motinai kietojo kuro katilą, rūpinosi malkomis ir kt. Šiuo metu jis yra pasirašęs 2020-11-04 keturšalę sutartį dėl mokėjimo už I. A. teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas ir ją vykdo. Jis turi geresnes sąlygas lankyti motiną ir ja rūpintis, nes, priešingai nei A., neturi nepilnamečių vaikų ar kitų globotinių, dirba lanksčiu darbo grafiku. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus, prokurorės, I. A. atstovės nuomones posėdžio metu dėl L. A. skyrimo I. A. globėju, teismas daro išvadą, kad I. A. interesus geriau atitiktų skyrimas jos globėju sūnų L. A..

         Dėl turto administratoriaus paskyrimo.

CPK 493 str. 1 d. numato, kad jeigu neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas ar kitas asmuo.

Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad neveiksnia pripažinta I. A. turi nekilnojamojo turto, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsižvelgiant į tai, reikalinga skirti jos turto administratorių. Juo skiriamas globėjas L. A., kuris faktiškai iki šiol rūpinosi I. A. namo dalimi (pirko katilą ir kt.). Globėjo skyrimas turto administratoriumi užtikrins efektyviausią turto priežiūrą ir geriausiai atitiks I. A. interesus.

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei teismo ekspertizės išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, nepriteistinos (CPK 468 str. 3 d., 473 str. 3 d.).

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 4641, 467-468, 496, 507-508 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymo ir pan.), kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

-  neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (rūpinimasis asmens higiena, maisto gaminimas, būsto tinkama priežiūra), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.), gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus sritis, darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių santykių sritis (dalyvavimas rinkimuose, balsavimo teisė), asmens dokumentų gavimo sritis.

Nustatyti I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Paskirti L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) globėju ir turto administratoriumi.

Paskirtam I. A. globėjui ir turto administratoriui L. A. išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240, 3.243, 3.244, 4.239, 4.240, 4 .242, 4.243 straipsniuose: globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje; globėjas privalo informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu; neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; turto administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti; turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu; iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti; teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti; greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo; administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais; administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti; administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu; administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams; administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams; administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą; administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi.

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Loreta Šiškienė