Civilinė byla Nr. e2S-296-603/2026

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04296-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.4.6.11.; 3.5.21.1.

                                                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Modera plius“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Modera plius“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Egidijus Smagurauskas, G. G. ir L. G..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Modera plius“ pateikė skundą antstoliui Egidijui Smagurauskui, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2025 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymą Nr. S-25-181-32552 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Skunde nurodė, kad antstolis 2025 m. rugpjūčio 4 d. priimtu patvarkymu Nr. S-25-181-32552 nusprendė netenkinti skolininkės (pareiškėjos) prašymo užbaigti vykdymo procesą bei ragino skolininkę per dešimt dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos įvykdyti 2025 m. liepos 9 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-181-28871 ir 2025 m. liepos 9 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-181-28869. Nurodė, kad kreditoriai savavališkai įsikėlė į skolininkei priklausantį namą. Kadangi skolininkė pagal teismo sprendimus kreditoriams buvo skolinga 44782,18 Eur, skolininkė pranešė, kad įskaito priešpriešinius vienarūšius (piniginius) reikalavimus, o po įskaitymo kreditoriai yra skolingi pareiškėjai (skolininkei) 18217,82 Eur. Nors skundžiamame patvarkyme antstolis nurodė, kad „Antstolis vykdo teismų priimtus sprendimus, jam nėra suteikta teisė spręsti klausimų, susijusių su skolininko pareikštu išieškotojams reikalavimu. Šiuos klausimus sprendžia teismas. Vykdomoji byla turi būti vykdoma.“, tačiau realiai antstolis atliko teismo funkciją ir konstatavo, kad atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra negaliojantis, nors tokia kompetencija antstoliui nėra suteikta. Antstolis nepagrįstai remiasi kreditorių pateiktu prieštaravimu dėl įskaitymo ir klaidingai taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą.

3.       Antstolis Egidijus Smagurauskas 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-15 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį persiuntė Panevėžio apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Antstolis 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkyme Nr. S-15 nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomos dvi vykdomosios bylos pareiškėjos atžvilgiu – Nr. 0181/25/01245 ir Nr. 0181/25/01246 solidariems išieškotojams L. G. ir G. G.. Vykdant vykdomąsias bylas gautas skolininkės 2025 rugpjūčio 25 d. skundas dėl antstolio veiksmų (vykd. b. Nr. 0181/25/01245 ir 0181/25/01246), kuriame nurodoma, kad skolininkė išieškotojams nėra skolinga, kadangi 2025 m. liepos 4 d. pranešimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir reikalavimu atlyginti už neteisėtą naudojamąsi patalpomis, atliko įskaitymą priešpriešinio vienarūšio (piniginio) reikalavimo. Vykdomieji dokumentai antstoliui pateikti vykdyti iki 2025 m. liepos 4 d. priešpriešinio vienarūšio (piniginio) reikalavimo įskaitymo. Prasidėjus vykdymo procesui, priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas turi būti atliktas vadovaujantis CPK 687 straipsniu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Skolininkės piniginių lėšų įskaitymas nėra galimas, kadangi ji teisės aktų nustatyta tvarka nėra prisiteisusi iš solidarių išieškotojų skolos ir antstoliui pateikusi vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš solidarių išieškotojų. Išieškotojai 2025 m. liepos 25 d. pranešimu informavo, kad prieštarauja ir nesutinka su priešpriešiniu reikalavimo įskaitymu, nes su skolininke nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Pateikė skolininkei adresuotą 2025 m. liepos 7 d. pranešimą dėl 63000,00 Eur reikalavimo nepripažinimo ir įskaitymo draudimo. Vykdomųjų bylų duomenimis, vykdomi vykdomieji dokumentai nėra panaikinti, todėl turi būti vykdomi, vykdomosiose bylose iš skolininkės išieškant solidariems išieškotojams priteistą skolą. Skolininkės reiškiamas piniginis reikalavimas nėra priteistas teismo, jis nėra vienarūšis, ginčytinas. Antstolis vykdo teismų priimtus sprendimus, jam nėra suteikta teisė spręsti klausimų susijusių su skolininkės pareikštu išieškotojams reikalavimu. Šiuos klausimus sprendžia teismas, teisės aktų nustatyta tvarka. Vykdomoji byla neturi būti užbaigta, ji turi būti vykdoma, nes pagal vykdomuosius raštus skola nėra išieškota.

4.       Suinteresuoti asmenys G. G. ir L. G. atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2025 m. liepos 4 d. gavo pareiškėjos pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir reikalavimą atlyginti už neteisėtą naudojimąsi patalpomis. Šiuo raštu pareiškėja pareiškė neva turinti 63 000 Eur reikalavimą į suinteresuotus asmenis dėl naudojimosi namu ir šį reikalavimą neva vienašališkai įskaitė į suinteresuotų asmenų turimą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą reikalavimą bei pareikalavo sumokėti likusią 18 217,82 Eur sumą. Šį reikalavimą pareiškėja sugalvojo tik po to, kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo sprendimas, taip siekdama išvengti įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo sprendimo vykdymo. Be kita ko, pareiškėjos reikalavimas yra niekuo nepagrįstas, abejotinas ir ginčytinas, tai yra visiškai priešingas suinteresuotų asmenų turimam, teismo sprendimu patvirtintam reikalavimui į pareiškėją. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. liepos 2 d. išdavė suinteresuotiems asmenims vykdomuosius raštus. Suinteresuoti asmenys 2025 m. liepos 3 d. juos pateikė vykdyti antstoliui, kuris suinteresuotų asmenų prašymų pagrindu 2025 m. liepos 9 d. pradėjo vykdomąsias bylas. Taigi, akivaizdu, kad suinteresuoti asmenys pradėjo išieškojimo veiksmus iki tol, kol buvo pareikštas nepagrįstas pareiškėjos pranešimas apie neva turimą reikalavimo teisę ir jos vienašališką įskaitymą. Antstolis buvo neabejotinai teisus, priimdamas patvarkymą, o pareiškėja skundu iš esmės tik siekia nukelti teisingumo vykdymą, taip iš esmės pažeidžiant suinteresuotų asmenų teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, priteisė iš pareiškėjos UAB „Modera plius“ 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens L. G. naudai.

6.       Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar

7.       Teismas pažymėjo, kad priešpriešinio vienarūšio (piniginio) reikalavimo įskaitymo klausimą reglamentuoja CK 6.130 – 6.140 straipsnių nuostatos arba CPK VI dalies teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, kada abi įskaitymo šalys viena kitai turi vykdytinus išieškojimus, tai yra viena kitai yra ir skolininkė, ir kreditorė.

8.       Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytas įskaitymas dėl to, jog išieškotojai skolininkei nuo 2022 m. sausio 1 d. turi mokėti nuomos mokestį, kuris iki priešpriešinio vienarūšio reikalavimo užskaitymo dienos (2025 m. liepos 4 d.) sudarė 63000,00 Eur, o atskaičius pagal teismo sprendimus išieškotojams iš skolininkės priteistą 44782,18 Eur sumą, išieškotojai skolininkei lieka skolingi 18217,82 Eur už nuomą, atliktas remiantis CK 6.130 straipsnyje įtvirtinta materialine teisės norma, kuri netaikytina antstolio veiklai. Pažymėjo, kad galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese numatyta CPK 687 straipsnyje, numatanti, kad įskaitymai atliekami, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą, o pagal kasacinio teismo praktiką CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo; abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 19 punktas).

9.       Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išskirtos galimos atlikti įskaitymo sąlygos pagal CK 6.130 straipsnį, o jas vertinant sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Teismas nurodė, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata (galutinio sprendimo) galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.

10.       Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad pareiškėjos kreipimosi į išieškotojus 2025 m. liepos 4 d. ir į antstolį 2025 m. liepos 15 d. nebuvo pradėtas vykdymo procesas jos reikalavimui išieškotojų atžvilgiu, kadangi teismine tvarka pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtas, skola iš išieškotojų nepriteista. Todėl įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl sąlygų antstoliui pradėti vykdymo veiksmus (gauti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą) bei kasacinio teismo praktiką, aiškinant reikalavimų lygiavertiškumą ir akivaizdumą, teismas padarė išvadą, kad teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį negalimas, kadangi leidžiama įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus.

11.       Teismas laikė, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo užbaigti vykdomąsias bylas Nr. 0181/25/01245 ir Nr. 0181/25/01246, kadangi išieškotojai ginčija skolininkės atliktą vienašalį įskaitymą, skolininkės reikalavimo pagrįstumas dar nėra patikrintas teisme, kas daro jį nelygiavertį išieškotojų reikalavimui. Kartu teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo ir išvadai, jog skolininkės prievolė išieškotojams pasibaigė tinkamai pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį atlikto įskaitymo pagrindu. Todėl antstolio veiksmus pripažino teisėtais, o pareiškėjos skundo netenkino.

12.       Netenkinęs pareiškėjos skundo, iš pareiškėjos priteisė suinteresuotiems asmenims G. G. ir L. G. bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13.       Pareiškėjas UAB „Modera plius“ pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties, prašydama ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2025 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymą Nr. S-25-181-32552 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. kreditoriai, nesuderinę su pareiškėja, 2021 m. gruodžio pabaigoje įsikėlė į pareiškėjai priklausantį namą. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-112-544/2023, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-698-464/2023, kreditorių ieškinio dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta atmetė. Šiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotas reikšmingas prejudicinis faktas dėl neteisėto kreditorių įsikėlimo į pareiškėjai priklausantį namą, o panašių namų kainoms svyruojant nuo 1000 Eur iki 2100 Eur, pareiškėja laiko, jog namo nuomos mokestis per mėnesį sudaro 1500 Eur, o už visa laiką nuo neteisėto užvaldymo iki įskaitymo dienos kreditoriai turėjo sumokėti 63 000 Eur, į kuriuos ir turėjo pareiškėja įskaitymo dieną. Kadangi pareiškėja pagal teismo sprendimus kreditoriams buvo skolinga 44 782,18 Eur, kreditoriams buvo pranešta dėl priešpriešinių vienarūšių (piniginių) reikalavimų įskaitymo ir po įskaitymo kreditoriai liko skolingi 18 217,82 Eur. Tuo tarpu teismas tinkamai neįvertino, kad įskaitymas buvo atliktas dar nesant jokio vykdymo proceso – nebuvo priimtas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl CPK 687 straipsnio, reglamentuojančio priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą vykdymo procese, nuostatos nėra ir negalėjo būti taikomos, o pareiškėjos skundas šiuo pagrindu atmetamas;

13.2. priešingai nei nurodo teismas, įskaitymo atlikimo metu egzistavo du priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kurie buvo įskaityti. Įskaitymas yra savarankiškas prievolės pasibaigimo būdas ir tam, kad ji pasibaigtų įskaitymu, pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti pranešta kitai šaliai. Kitos šalies pozicija šiuo klausimu neturi teisinės reikšmės. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002 sąvoka „vienarūšiai reikalavimai” yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, taigi, nėra jokių kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kilusių iš skirtingų teisinių pagrindų;

13.3. nepagrįstas teismo argumentas, jog įskaitymas negalimas, kadangi reikalavimai ne vienodo vykdytinumo, ne vienodos reikšmės. Teisės aktuose nėra jokio draudimo įskaityti teismo priteisto reikalavimo su teisme nenagrinėtu reikalavimu. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų neturi ir negalėjo būti nagrinėjamas įskaitymo teisėtumo, įskaitymo pagrįstumo klausimas. Įskaitymas gali būti pripažintas negaliojančiu tik pagal kitos šalies, šiuo atveju kreditorių, atskirą ieškinį teisme, nagrinėjamą ginčo teisena, tokiu būdu užtikrinant rungtyniškumo ir kitų civilinio proceso teisės principų realų įgyvendinimą. Tuo tarpu nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas išėjo iš ypatingosios teisenos ribų ir faktiškai pasisakė dėl įkaitymo galiojimo, nors šioje byloje įskaitymo galiojimas nebuvo ir negalėjo būti ginčijamas;

13.4. nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismas de facto pasisakė, kad prievolė neegzistavo, nors prievolės galiojimas negalėjo būti patvirtintas ar paneigtas ypatingosios teisenos (ne ginčo teisenos) byloje. Teismui teikiami papildomi įrodymai, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, be to, skundžiamos nutarties priėmimo metu vienas iš jų nebuvo ir surašytas. Pridedamas kreditorių ir pareiškėjos pasirašytas 2025 m. spalio 3 d. Daiktų priėmimo perdavimo aktas (toliau – Aktas), kuris patvirtina, jog namas buvo galutinai atlaisvintas ir visus daiktus kreditoriai pasiėmė tik 2025 m. spalio 13 d., o dėl šios aplinkybės nagrinėta civilinė byla 2025 m. spalio 6 d. nutartimi nutraukta pareiškėjai atsisakius nuo ieškinio. Šiuos dokumentus prašo prijungti prie nagrinėjamo atskirojo skundo, kaip patvirtinančius egzistuojančią pareiškėjos teisę į priešpriešinį reikalavimą.

14. Suinteresuoti asmenys G. G. ir L. G. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime remiasi šiais argumentais:

  14.1. kritiškai vertintina apeliantės pozicija dėl priešpriešinio įskaitymo, kadangi įskaitymui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, taikomos CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurių visuma, pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant jas sistemiškai, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata (galutinio sprendimo) galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas;

14.2. įskaitymas atliktas vienašaliu pareiškėjos pareiškimu, aplinkybę, kad sandoris vienašalis, patvirtino ir apeliantė. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų bendro susitarimo įskaityti ir nevienarūšius reikalavimus, nėra. Taigi, dėl aptariamo įskaitymo kaip prievolės pabaigos pagrindo pagrįstumo, turi spręsti teismas, patikrindamas sąlygų visumą;

14.3. apeliantės iniciatyva pranešimu dėl vienarūšio (piniginio) reikalavimo įskaitymo atliktas įskaitymas neatitinka visų kasacinio teismo suformuluotų sąlygų aptariamą įskaitymą pripažinti kaip pagrindą prievolės pabaigai. Visų pirma įskaitymas neatitinka pirmos įskaitymo kaip prievolės pabaigos pagrindo taikymo sąlygos, t. y. kad prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos. Suinteresuoti asmenys nėra apeliantės skolininkai dėl nesumokėtos Namo nuomos mokesčio dalies (63000 Eur sumos). Turtinis (piniginis) reikalavimas, arba turtinė (piniginė) prievolė sumokėti konkrečią 63000 Eur sumą (kaip Namo nuomos mokestį) – suinteresuotų asmenų atžvilgiu neatsirado, kadangi tokio reikalavimo apeliantė niekuomet nebuvo pareiškusi teisme ir dėl jo nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo (vykdytino dokumento). Nagrinėjant civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų ieškinį Panevėžio apygardos teisme apeliantė iki Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-112-544/2023 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-698-464/2023 (kuriais suinteresuotų asmenų ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta atmestas), priėmimo nebuvo pareiškusi priešinio reikalavimo priteisti turtinį (piniginį) reikalavimą už neteisėtą naudojimąsi Namu iš suinteresuotų asmenų. Tokis reikalavimas (ieškinys) nėra pareikštas iki šiol. Taigi, suinteresuoti asmenys nėra neginčijamu teismo sprendimu pripažinti apeliantės skolininkais ir jų tarpusavyje nesieja teisės ir pareigos;

14.4. apeliantės atliktas įskaitymas neatitinka ir kitų įskaitymo kaip prievolės pabaigos pagrindo taikymo sąlygų. Tarp apeliantės ir suinteresuotų asmenų nebuvo susiklostę ir sutartiniai teisiniai santykiai, kuriais šalys būtų susitarusios dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio. Apeliantės reikalavimas nėra patikrintas teismo, kas jį daro nelygiavertį suinteresuotų asmenų reikalavimui apeliantės atžvilgiu dėl skolos. Nėra įrodyta ir vykdytinumo sąlyga, kai tuo tarpu suinteresuotų asmenų reikalavimas į apeliantę įrodytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, dėl ko yra užvesta vykdomoji byla. Negalima įskaityti sumos iš vykdytino dokumento su 63 000 Eur suma (kaip nesumokėto Namo nuomos mokesčio suma) be šiai sumai išduoto vykdytino dokumento, ypatingai esant didelei tikimybei, jog dėl šio apeliantės reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Nėra įvykusi ir sąlyga, jog abu reikalavimai turi galioti ir būti apibrėžti, kadangi apeliantės reikalavimas dėl Nuomos mokesčio dydžio nėra pagrįstas, akivaizdus ir apibrėžtas, juolab kad suinteresuoti asmenys su juo nesutinka ir be abejonės jį ginčytų;

14.5. suinteresuoti asmenys vykdymo veiksmus pradėjo 2025 m. liepos 3 d., t. y. iki pareiškėjos pranešimo dėl vienarūšio (piniginio) reikalavimo įskaitymo 2025 m. liepos 4 d. gavimo. Pagal CPK 687 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį negalimas;

14.6. nepagrįstai apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas išėjo iš ypatingosios teisenos ribų ir faktiškai pasisakė dėl įskaitymo galiojimo, nors šioje byloje įskaitymo galiojimas nebuvo ir negalėjo būti ginčijamas. Priešingai nei teigia apeliantė, suinteresuoti asmenys neturi pareigos įrodyti apeliantės reikalavimo į suinteresuotus asmenis dėl 63 000 Eur sumos pagrįstumo. Teismas šio ginčo atveju privalėjo patikrinti CK 6.130 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas ir nuspręsti dėl apeliantės atlikto įskaitymo galimumo bei pagrįstumo, kadangi apeliantės įskaitymas buvo padarytas vienos šalies pareiškimu;

14.7. kritiškai vertintini apeliantės argumentai, jog naujai pateikiami įrodymai pagrindžia teisę į priešpriešinį reikalavimą. Tuo tarpu apeliantės minimoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas apeliantės reikalavimas suinteresuotų asmenų atžvilgiu dėl jų iškeldinimo iš Namo (neturtinis reikalavimas), kas nelaikytina tapačiu reikalavimu – sumokėti už naudojimąsi Namu 63 000 Eur nuomos mokestį, kuris yra piniginis (turtinis) reikalavimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

16.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

17.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, nesutinkant su antstolio atsisakymu užbaigti vykdomąją bylą pateikus antstolio prašymą dėl vienarūšio piniginio reikalavimo įskaitymo pagal CK 6.130 straipsnį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl rašytinių įrodymų 

18.       Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teisme naujus rašytinius įrodymus: suinteresuotų asmenų ir apeliantės pasirašytą 2023 m. spalio 3 d. Daiktų priėmimo perdavimo aktą, nurodydama, kad minėtas įrodymas patvirtina visišką patalpų atlaisvinimą 2025 m. spalio 3 d., tai pat Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5-956/2025, kuria teismas priėmė pareiškėjos (apeliantės) ieškinio atsisakymą dėl suinteresuotų asmenų iškeldinimo. Apeliantės teigimu, abu rašytiniai įrodymai nepateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi buvo priimti jau [po skundžiamos nutarties priėmimo, jie patvirtina, kad apeliantės teisė į priešpriešinį reikalavimą nėra neegzistuojanti.

19.       CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors iš tiesų pareiškėjos teikiami dokumentai negalėjo būti pateikti skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl to, kad buvo priimti išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau ne vien ši aplinkybė lemia dokumentų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja nepagrindė būtinybės priimti naują įrodymą, nepagrindė teikiamų įrodymų sąsajos su nagrinėjama byla, nenurodė, kaip šie įrodymai patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pastebėtina ir tai, kad teismui yra prieinami teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, todėl, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas gali susipažinti su kitais teismų procesiniais dokumentais. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomas priimti įrodymas neturi reikšmės nagrinėjant ginčą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

21.       Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios esminės faktinės aplinkybės:

21.1.                      antstolis Egidijus Smagurauskas vykdo šias vykdomąsias bylas: 1) vykdomąją bylą Nr. 0181/25/01245 pagal Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-126-1059/2025 dėl 37751,51 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Modera plius“ solidariai išieškotojai G. G.; 2) vykdomąją bylą Nr. 0181/25/01246 pagal Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-126-1059/2025 dėl 40788,18 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Modera plius“, solidariam išieškotojui L. G.;

21.2.                      vykdomieji dokumentai priimti vykdyti 2025 m. liepos 9 d. patvarkymais Nr. S-25-181-28865 ir Nr. S-25-181-28864. Priėmus vykdomuosius dokumentus vykdyti, antstolis tą pačią dieną surašė raginimus Nr. S-25-181-28871 ir Nr. S-25-181-28869 ir apskaičiavo vykdymo išlaidas;

21.3.                      išieškotojai 2025 m. liepos 9 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir pinigines lėšas, esančias įmonės banko sąskaitose, nes yra didelė tikimybė, jog turtas gali būti perleistas, parduotas ar paslėptas, dėl to nebeliktų galimybės išieškoti priteistos skolos. Antstolis 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu nusprendė areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), surašė turto arešto aktą Nr. S-25-181-29015, areštuoto turto mastas nurodytas 45454, 37 Eur sumai;

21.4.                      pareiškėja (skolininkė) 2025 m. liepos 15 d. antstoliui pateikė pranešimą dėl skolos sumokėjimo, kuriame nurodė 2025 m. liepos 4 d. išieškotojams išsiuntusi pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir reikalavimo atlyginti už neteisėtą naudojimąsi patalpomis, paskaičiavusi, kad Namo nuoma yra 1500,00 Eur už vieną mėnesį, todėl iki užskaitymo dienos – 2025 m. liepos 4 d. skola sudarė 63000,00 Eur skola, o po įskaitymo išieškotojai skolininkei liko skolingi 18 217,82 Eur. Šio pranešimo pagrindu prašė antstolio nutraukti vykdymo veiksmus;

21.5.                      antstolis 2025 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu Nr. S-25-181-32552 netenkino skolininkės prašymo. Pareiškėjai pateikus antstoliui skundą dėl priimto patvarkymo, antstolis 2025 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-15 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė skundą nagrinėti teismui CPK 510 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas, išnagrinėjęs antstolio perduotą pareiškėjos skundą, jo taip pat netenkino, konstatavęs, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų reikalavimai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu nėra lygiaverčiai reikalavimai, o CPK 687 straipsnis, reglamentuojantis įskaitymą vykdymo procese, nėra taikomas, kadangi numato galimybę įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese tuomet, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo.

        Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo atsisakius tenkinti pareiškėjos nurodomus priešpriešinius reikalavimus

22.       Kaip matyti iš ginčo dalyko, pareiškėja nesutinka su antstolio atsisakymu užbaigti vykdomąsias bylas apeliantei pateikus 2025 m. liepos 15 d. pranešimą dėl skolos sumokėjimo, kuriuo nurodoma, jog skola sumokėta atlikus vienašalį įskaitymą iki vykdomosios bylos pradžios, dėl ko pareiškėjos prievolė suinteresuotiems asmenims yra pasibaigusi ir vykdomosios bylos nutrauktinos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, taip pat teigia, jog įskaitymas atliktas dar nesant pradėto vykdymo proceso, todėl CPK 687 straipsnio nuostatos nėra ir negalėjo būti taikomos, o teismas šio fakto tinkamai neįvertino.

23.       CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 19 punktas).

24.       Kaip minėta, ir byloje ginčo dėl to nekyla, jog antstolis suinteresuotų asmenų vykdomuosius dokumentus priėmė vykdyti 2025 m. liepos 9 d. patvarkymais Nr. S-25-181-28865 ir Nr. S-25-181-28864, taigi, vykdymo veiksmai pradėti nuo šių patvarkymų priėmimo. Tuo tarpu iš antstolio pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad suinteresuoti asmenys su 2025 m. liepos 3 d. prašymais kreipėsi į antstolį dėl vykdymo proceso pradėjimo išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu. Nustatyta, kad pareiškėja į suinteresuotus asmenis kreipėsi su 2025 m. liepos 4 d. pranešimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Taigi, tam, kad antstolis būtų galėjęs atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, turėjo būti faktinės situacijos su CPK 687 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu atitikmuo, t. y. pateiktas ir pareiškėjos (skolininkės) vykdomasis dokumentas dėl atitinkamų piniginių sumų, esančių toje pačioje eilėje, išieškojimo iš suinteresuotų asmenų (išieškotojų). Byloje ginčo nėra, kad tokio vykdomojo dokumento pareiškėja neturėjo (ir neturi; tai nurodo ir pati pareiškėja), todėl įskaitymas CPK 687 straipsnio pagrindu nebuvo galimas, ką antstolis pagrįstai ir nurodė atsisakydamas atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir nutraukti pradėtą vykdymo procesą.

25.       Apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog įskaitymas buvo atliktas dar nesant pradėtam vykdymo procesui, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas apeliantės argumentus dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo vertino ir tuo aspektu, kurį ir nurodė apeliantė, t. y. pagal CK 6.130 straipsnyje įtvirtintą materialinės teisės normą, nurodydamas, jog pareiškėja rėmėsi įskaitymu kaip prievolės atsiskaityti pabaigos pagrindu pagal materialiosios teisės normas – konkrečiai Civilinio kodekso 6.130 straipsniu.

26.       Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo kaip prievolės pabaigos pagrindo taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. CK 6.130 straipsnyje įtvirtinta, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010 ir kt.). Taigi, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata (galutinio sprendimo) galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021 20 punktas ir joje nurodyta praktika).

27.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, apeliantė paskaičiavo, jog suinteresuoti asmenys, neteisėtai naudojęsi Namu, turėtų sumokėti 63 000 Eur nuomos mokestį, todėl šį savo reikalavimą vienašališkai įskaičiusi į suinteresuotų asmenų turimą 44 782,18 Eur dydžio reikalavimą į apeliantę (skolą), suinteresuoti asmenys turėtų sumokėti apeliantei likusią 18 217,82 Eur sumą. Byloje ginčo nėra, kad apeliantė teisės aktų nustatyta tvarka nėra prisiteisusi iš solidarių išieškotojų skolos, kai tuo tarpu solidarūs išieškotojai reikalavimo teisę į apeliantę turi įsiteisėjusio teismo sprendimo (jo pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų) pagrindu. Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, jog apeliantė savo reikalavimo vykdytinumą grindžia tik materialinės teisės normomis ir dėl šio reikalavimo į solidarius išieškotojus nėra pasisakyta teismo tvarka. Todėl nors apeliantė ir teigia atlikusi priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, tačiau skolininkės (apeliantės) ir išieškotojų (suinteresuotų asmenų) reikalavimai nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, ką pagrįstai, remdamasis kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

28.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog į reikalavimą, dėl kurio priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kuris yra vykdomas proceso tvarka, negalima vienašališkai įskaityti reikalavimo, kurio vykdytinumas remiasi tik materialiosios teisės normomis ir dėl jo pagrįstumo nėra pasisakyta teismo tvarka. Nors antstolis 2025 m. rugpjūčio 4 d. priimtu patvarkymu Nr. S-25-181-32552 netenkindamas pareiškėjos prašymo nutraukti vykdomąją bylą ir atsisakydamas 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu tenkinti pareiškėjos skundą, rėmėsi CPK 687 straipsniu, kai tuo tarpu pareiškėja priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko remdamasi materialinės teisės norma (CK 6.130 straipsniu), tačiau teisinio rezultato aspektu pagrįstai nenutrauktas vykdymo procesas, pripažįstant, kad pareiškėjos prievolė suinteresuotiems asmenims (išieškotojams) yra pasibaigusi. Tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismui, jog antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra teisėti.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl, pripažinus, kad pareiškėjos siekiami įskaityti priešpriešiniai reikalavimai esant jų (ne)atitikčiai vykdytinumo ir akivaizdumo kriterijams, dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako ir jų nevertina.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino bylai aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

     Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Suinteresuoti asmenys prašo priteisti iš apeliantės 2277,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už teiktą teisinę pagalbą. Teikia taip pat 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą COB Nr. 39006, atliktų darbų išklotinę ir 2025 m. lapkričio 11 d. mokėjimo dokumentą.

33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

34. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas; kt.).

35. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

36. Iš suinteresuotų asmenų atstovo pateiktos detalizacijos matyti, jog yra išskirtos tokios teisinės paslaugos kaip susipažinimas su atskiruoju skundu ir civilinės bylos dokumentais (nurodomas net kelis kartus), nurodomas taip pat teikimas per EPP sistemą, derinimas, nurodytas kelis kartus ir rengimas atskirojo skundo. Iš viso nurodyta, kad darbų trukmė sudaro 8 val. Kaip matyti iš detalizacijos, už dalį nurodytų paslaugų bylinėjimosi išlaidos pagal teismų praktiką neturėtų būti atlyginamos. Tačiau tiksliai atskirti šių išlaidų dalį nėra galimybės, nes daugeliu atvejų jos buvo apjungtos su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu. Be to, pastebėtina ir tai, kad nurodomos patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, t. y. numatytas koeficientas 0,4 (8.16 punktas), kas sudaro 955 Eur (0,4 x 2025 m. II ketv. (bruto 2387 Eur)). Taigi, vien jau šiais aspektais vertintina, jog suinteresuotų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos gerokai viršija maksimalų rekomenduojamą priteisti dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, be to, detalizacijoje nurodomos ir tokios teisinės paslaugos, kurios nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis.

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 97 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisės klausimai, o šiuo aspektu yra suformuota teismų praktika. Kompleksiškai įvertinus šalių veiksmus teismo procese, byloje spręstų klausimų pobūdį (byloje nagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų), bylos apimtį (elektroninės bylos medžiaga nėra gausi), suinteresuotų asmenų atstovo parengto procesinio dokumento turinį, tai, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skaičiuojamos tik už vieną procesinį dokumentą, galimas darbo ir laiko sąnaudas, kad dalis teisinių paslaugų yra sudedamoji atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo dalis, yra pagrindas priteisti mažesnes išlaidas, negu apskaičiuotos pagal Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodytą 0,4 koeficientą, taikomą išlaidoms už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Apibendrinant nurodytus motyvus, nagrinėjamoje byloje proporcinga, pagrįsta ir atlygintina pripažįstama suinteresuotų asmenų patirta 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo.

Palikti nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Modera plius“ 700, 00 Eur (septynis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui L. G., patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Loreta Bujokaitė