Civilinė byla Nr. e2-3061-335/2021

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00323-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.; 2.3.3.5.; 3.2.3.2;3.2.6.1.; 3.4.1.3.;3.4.1.4.

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Molėtai

        Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė

rašytinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal O. B. ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui M. P. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VTAT).

Teismas

n u s t a t ė :

          ieškovė O. B., atstovaujama advokatės Reginos Šaltinienės, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nuginčyti A. M. tėvystę jos sūnaus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. nustatyti, kad atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas.

                   Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) ir jau nuo (duomenys neskelbtini) vidurio su juo negyveno ir nebendravo. Todėl vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys apie tėvą neatitinka tikrovės. Dar iki santuokos nutraukimo ji pradėjo gyventi su M. P., kuris ir yra vaiko biologinis tėvas.  Pažymėjo, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvą.

         Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

         Trečiasis asmuo M. P. atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka ir pripažįsta, jog K. M. yra jo sūnus, todėl nori, nuginčijus atsakovo tėvystę, suteikti sūnui savo pavardę.

VTAT Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė sekančias aplinkybes: ieškovės šeimoje, jai gyvenant santuokoje su atsakovu, buvo fiksuoti vaikų teisių pažeidimai. Dėl to 2020-08-10 teismo nutartimi buvo leista iš tėvų (ieškovės ir atsakovo) paimti tris jų vaikus – D., A. ir L. M., o 2021-04-20 teismo nutartimi leista paimti ir kūdikį K. M., kuris šiuo metu gyvena pas budinčią globėją jos namuose. Pažymima, jog tarnybos duomenimis kai jis gimė, A. M. su ieškove negyveno kaip šeima, nei pati ieškovė, motina, nei atsakovas ar tėvu jos nurodytas M. P. nuo pat gimimo vaiko neaugino, atsakovas neteikė ir neteikia jam išlaikymo. Todėl nesusiformavo emocinis ar socialinis ryšys ir su vaiku, jo nesieja psichologinė ar socialinė tėvystė, tad  ją nuginčijus, nebūtų pažeisti K. M. geriausi interesai. VTAT, remdamasi kasacinio teismo suformuota praktika, pareiškė reikalavimą nustatyti, kad šio vaiko biologinis tėvas yra M. P., o K. M. jo sūnus.

         Ieškinys ir VTAT prašymas tenkintini.

         Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kai trims šimtams dienų po santuokos pabaigos – kaip nagrinėjamu atveju – galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

           Ieškinyje ir VTAT išvadoje nurodytos aplinkybės, kurių atsakovas nepaneigė, neiniciavo DNR ekspertizės skyrimo jo tėvystei patvirtinti ar paneigti, nors vaiko gimimo įraše jis įrašytas tėvu, neteikė jokių prašymų, įrodymų, vadinasi neprieštaraudamas sutiko su ieškinio reikalavimu nuginčyti jo tėvystę K. M. atžvilgiu, o tam yra ir objektyvus pagrindas: su vaiko motina jis negyveno iki jam gimstant, jo neaugino, neteikė išlaikymo ir tikėtina, jog net nėra matęs.

 Atsižvelgus į tai ir ypač į nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus, jo teisę žinoti, kas yra tikrasis biologinis jo tėvas, yra pakankamas pagrindas nuginčyti  A. M. tėvystę ir nustatyti M. P. tėvystę vaiko atžvilgiu, ką šis asmuo raštiškai pripažino ir be DNR tyrimo bei nurodė norintis suteikti vaikui savo pavardę (Civilinio proceso kodekso 389 straipsnis). Konstatuotina, kad tikrosios vaiko kilmės nustatymas ir gimimo įrašo ištaisymas geriausiai atitiks jo interesus.

            CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-05-04 sprendimu O. B. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. jos išlaidų ir pagal  įstatymą ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pagal minėtos Tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-08-26 pažymą ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje civilinėje byloje yra 187,20 Eur, kurios turi būti priteistos valstybei.

 Už ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, be to byloje susidarė 8,49 Eur dokumentų siuntimo išlaidų ir šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsnio 1 dalis).

           Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268-270, 392, 399 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

          Nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

           Nustatyti, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o K. M. – jo sūnus.

            Sprendimui įsiteisėjus ištaisyti vaiko gimimo įraše ((duomenys neskelbtini)) duomenis apie tėvą.

Priteisti iš A. M. 75 Eur žyminio mokesčio valstybei, pinigus sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas - 5660).

Priteisti iš jo 187,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752 ir įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį „ įmoka už antrinę teisinę pagalbą“.

            Priteisti iš A. M. 8,49 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui.

            Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

  Teisėja Roma Rimkienė