KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. firmos bankroto administratorės V. V. ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 182,28 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą, patvirtintą Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad sutinka su sprendimo už akių priėmimu, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas ar paruošiamasis procesinis dokumentas ar esant kitiems Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams..

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gegužės 11 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1385-390/2017 A. A. firmai buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta V. V.. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi A. A. firmos bankroto byloje taikytas supaprastinto bankroto procesas, patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi A. A. firma pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtinta bankrutuojančios A. A. firmos administravimo išlaidų sąmata bendrai 1 182,28 eurų sumai, nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos. 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Kauno apygardos teismas nusprendė pripažinti bankrutavusios A. A. firmos veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, sprendimas įsiteisėjo 2017 m. spalio 5 d. VĮ Registrų centro duomenimis  A. A. nuo 1999 m. vasario 26 d. buvo A. A. firmos savininkas ir vadovas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas A. A. firmos vadovo pareigas ėjo nuo 1999 m. vasario 26 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi atsakovas, tam tikru laikotarpiu būdamas įmonės vadovu, laikomas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, taip pat jis turėjo pareigą teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrovė neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nuo įmonės įregistravimo (1999 m. vasario 26 d.). Pagal bankroto bylos duomenis bankroto bylos iškėlimo dieną A. A. firma turto neturėjo. Bankroto administratorė savo lėšomis atliko ir baigė visus Įmonių bankroto įstatyme numatytus veiksmus ir likvidavimo procedūras, liko nepadengta 6 890,61 Eur bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų. Atsakovas, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 7 dalies 1 punkto reikalavimus ir Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį, bankroto administratorei neperdavė jokių bankrutuojančios bendrovės dokumentų ir jokio turto.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas savo vadovavimo laikotarpiu įmonės veiklai esant nuostolingai ir įmonei esant nemokiai dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, bankroto byla pradėta pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo teisių aktyviai negynė, nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat jo kaltę dėl žalos atsiradimo paneigiančių įrodymų. Įvertinus nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad įmonės vadovas, tai yra atsakovas, laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. A. firmai buvo taikoma supaprastinta bankroto procedūra, Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi patvirtino 1 182,28 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta suma būtų ginčyta, ar kad teismo nutartys panaikintos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai), taigi darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 182,28 Eur suma už A. A. firmos bankroto administravimo paslaugas.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 27 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei A. A. firmos bankroto administratorei V. V. (pažymėjimo Nr. 888, sąrašo eil. Nr.B-FA232) iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 182,28 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 28 ct) už bankroto administravimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Petrokienė