Civilinė byla Nr. e2S-320-603/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37661-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-338-466/2020 patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SKR Baltic“ prašymą skirti ekspertizę bei sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė. Teismas nutartyje nurodė, kad nutartis dalyje dėl bylos sustabdymo per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą, kitoje dalyje (dėl ekspertizės skyrimo) nutartis neskundžiama.

2.       2020 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. M. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

4.       Teismas nutartyje nurodė, kad CPK 212 straipsnyje numatyta, jog tam, kad būtų galima išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Pirmosios instancijos teismo nutarties skirti ar atsisakyti ekspertizę (pakartotinę ar papildomą) apskundimo galimybė nenumatyta CPK normose.

5.       Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014). Nutartimi, kuria skiriama teismo ekspertizė arba atsisakoma ją skirti, išsprendžiamas tik procesinis klausimas dėl vieno iš įrodymų pateikimo į bylą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tokia nutartimi yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas, užkertamas kelias procesui prasidėti ar užkertamas kelias bylą nagrinėti aukštesnės instancijos teisme, todėl darytina išvada, kad tokia nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei proceso eigai.

6.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atskirajame skunde nors ir nurodo, kad skundžia nepagrįstai ir neteisėtai paskirtą teritorijų planavimo ir statybos teismo ekspertizę bei civilinės bylos sustabdymą iki bus atlikta ekspertizė, tačiau iš pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog atskirojo skundo argumentai iš esmės yra susiję su ekspertizės paskyrimu. Pažymėjo, kad pateiktame atskirajame skunde nėra teisinių argumentų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties dalies, kuria byla buvo sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo, nes trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ginčija patį ekspertizės paskyrimą. Kaip jau minėta anksčiau, ekspertizės skyrimas ar atsisakymas ekspertizę paskirti atskiruoju skundu neskundžiamas, todėl nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės.

7.       Teismas pažymėjo, kad argumentus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių pažeidimų renkant įrodymus šalys turės teisę nurodyti apeliaciniame skunde. 

8.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.       Nurodė, kad byloje paskyrus teismo ekspertizę, teismas turi teisę, o ne pareigą sustabdyti bylą. Mano, kad teismui paskyrus ekspertizę tenkinant tik atsakovo prašymą bei pažeidus CPK 212 – 213 straipsnius, byla neturėjo būti stabdoma iki bus atlikta ekspertizė. Atlikta teritorijų planavimo ir statybos teismo ekspertizė bus priskiriama prie įrodymų, išvardintų CPK 177 straipsnio 3 dalyje, kuriuos šalys teikia vykdydami pareigą, numatytą CPK 178 straipsnyje.

11.       Ieškovė UAB ,,SKR Baltic“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmeti kaip nepagrįstą ir skirti apeliantui 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios sumos skiriant ieškovui.

12.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti atskirojo skundo dalį dėl ekspertizės šioje byloje paskyrimo (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

13.       CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Bylos sustabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymų leidėjo yra paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė siekdamas nustatyti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Tokių klausimų ar procesinių veiksmų, kuriuos teismas privalėtų atlikti nelaukdamas paskirtos ekspertizės rezultatų, apeliantas atskirajame skunde nenurodė, jis skundė ne bylos sustabdymą, bet ekspertizės skyrimą.

14.       Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama apeliacine tvarka, akivaizdu, kad teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, siekdamas sulaukti paskirtos ekspertizės, kuri gali turėti reikšmės bylos baigčiai, rezultatų.       

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

16.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-338-466/2020 patenkino ieškovės UAB „SKR Baltic“ prašymą skirti nagrinėjamoje byloje ekspertizę bei sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 15 d. pateiktas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. M. atskirasis skundas dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, ir atskiruoju skundu prašoma panaikinti skundžiamą teismo nutartį bei perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17.       Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl 2020 m. sausio 15 d. nutarties konstatavo, jog apeliantas atskirajame skunde nors ir nurodo, kad skundžia nepagrįstai ir neteisėtai paskirtą teritorijų planavimo ir statybos teismo ekspertizę bei civilinės bylos sustabdymą iki bus atlikta ekspertizė, tačiau iš pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog atskirojo skundo argumentai iš esmės yra susiję su ekspertizės paskyrimu. Taip pat pažymėjo, kad pateiktame atskirajame skunde nėra teisinių argumentų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties dalies, kuria byla buvo sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikslus tiek skundo dalyko, tiek ir skundo pagrindo nurodymas neabejotinai yra reikšmingas tinkamam bylos nagrinėjimui teisme. Taip pat teismo vertinimu, nors šiuo atveju apeliantas atskirajame skunde ir tiksliai nesuformulavo jo pagrindo, tačiau reikalavimas panaikinti nutarties dalį dėl sustabdymo yra aiškus. Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 165 str.). Nustatyti atskirojo skundo trūkumai galėjo būti išspręsti taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 316 str. 1 d., 338 str.), nes atsisakymas priimti atskirąjį skundą vien dėl formalių pagrindų reikštų proceso vilkinimą, būtų ribojama asmens teisė į teisminę gynybą, pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

19.       Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 338 straipsnio nuostatų prasmę pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti atskirojo skundo dalį dėl ekspertizės šioje byloje paskyrimo.

20.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl skundžiama nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį dėl bylos sustabdymo naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.), kadangi atskirųjų skundų priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai (CPK 315 str. 1 d.).

21.       Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų bylos duomenų analizė apelianto veiksmų teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu neteikia pagrindo kvalifikuoti kaip sąmoningo tyčinio veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti apeliantui CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dalyje dėl civilinės bylos sustabdymo, panaikinti ir šio atskirojo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti prašymą dėl baudos skyrimo.

Teisėja                                                    Loreta Bujokaitė