Administracinė byla Nr. AS-131-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01800-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. A. G. 2020 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad KROFGSS pažeidė pareiškėjo teises, laisves ir teisėtus interesus, siekdamas atimti kompensacijas už kūno sužalojimą kaip padidėjusio pavojaus šaltinį dėl pramoninės žalos valdant Kaišiadorių PSPP mechanizmą, neparemtą įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, Tarptautinės darbo organizacijos konvencija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija; 2) įpareigoti Kauno regioninį valstybinio draudimo skyrių sumokėti skolą, susidariusią nuo 2000 m. sausio 14 d. iki Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo dienos, dėl KROFGSS kaltės sutikimu arba Lietuvos Respublikos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos prašymu; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo Kauno regioninį departamentą nustatyti mėnesines išmokas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą aukščiausių darbingumo kategorijų darbo užmokestį.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2020 m. rugsėjo 7 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas laikė, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo reikalavimus, nes neaišku, kokį konkretų administracinį aktą ar veiksmą jis skundžia. Pareiškėjo reikalavimas pripažinti jo teisių, laisvių ir teisėtų interesų pažeidimą nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas gali reikalauti teismo įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius veiksmus, jeigu jis kreipėsi į atsakovą su analogišku prašymu (skundu) atlikti konkrečius veiksmus, o atsakovas atsisakė juos atlikti arba vilkina prašomų veiksmų atlikimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat netinkamai suformulavo skundo pagrindą. Skunde aplinkybės išdėstytos neaiškiai, nenuosekliai, naudojami nesuprantami trumpiniai, sakiniai nelogiški ir nerišlūs. Iš skundo turinio negalima suprasti jo esmės, t. y. kokį konkretų viešojo administravimo subjekto veiksmą, aktą ar neveikimą pareiškėjas ginčija ir kokių teisinių pasekmių siekia. Be to, teismas pareiškėjui pasiūlė, šalinant skundo trūkumus, nurodyti kitus proceso dalyvius (atsakovą, jei yra – trečiąjį suinteresuotą asmenį) bei jų rekvizitus. Jei pareiškėjas ginčija tam tikrą jam teisines pasekmes sukeliantį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus administracinį aktą, jis turi pateikti įrodymus, kad yra pasinaudojęs ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pastebėta, kad pareiškėjas teismui lietuvių kalba pateikė tik skundą, kiti pateikti dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą, taigi, pareiškėjas turėtų visus teismui teikiamus procesinius dokumentus pateikti išverstus į lietuvių kalbą ir patvirtintus nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat turėtų pateikti teismui tinkamą skundo su priedais egzempliorių skaičių. Pareiškėjas informuotas apie tai, kad kai kurie skundai apmokestinti žyminiu mokesčiu, bei apie galimybę teismo prašyti atleisti jį nuo tokio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, teisme gautą 2020 m. rugsėjo 18 d., kuriame prašė:
1) VSDFV Kauno skyriaus veiksmus panaikinti, pripažinti neteisėtais, nepagrįstais Lietuvos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis; 2) įpareigoti KROFGSS sumokėti pareiškėjui vienkartinę minimalaus darbo užmokesčio dydžio išmoką už 60 mėnesių (400 Eur x 60 mėn. = 24 000 Eur);
3) įpareigoti KROFGSS sumokėti pareiškėjui 264 000 Eur skolą (nesumokėjus mėnesinės kompensacijos už 240 mėnesių pagal profesinį atlyginimą – 1 700–1 100 Eur; pagal apatinę ribą, 1 100 Eur x 240 mėn. = 264 000 Eur); 4) įpareigoti GROFGSS sumokėti pareiškėjui 28 800 Eur baudą už pavėluotą mokėjimą (1 proc. nuo bendros sumos); 5) įpareigoti KROFGSS nustatyti
1 100 Eur mėnesinius mokėjimus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 6) priteisti iš KROFGSS neturtinės žalos atlyginimą – ne mažiau nei 50 proc. nuo bendros sumos ((24 000 Eur +
264 000 Eur + 28 800 Eur) x 50 proc. = 158 400 Eur).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. A. G. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčija VSDFV Kauno skyriaus veiksmus,
t. y. išmokų nemokėjimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe 1986 m. sausio 16 d. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad atsakovo veiksmai nemokant jam išmokų yra neteisėti. Pareiškėjas patikslintame skunde prašė įpareigoti atsakovą išmokėti jam konkrečias išmokas, bet nepateikė duomenų apie kreipimąsi į atsakovą su paminėtais (analogiškais) reikalavimais. Dėl patikslinto skundo reikalavimo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais teismas pakartojo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama tik tam tikrų aplinkybių nustatymo (konstatavimo), nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismo vertinimu, skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas aplinkybes dėsto neaiškiai, nenuosekliai, naudoja nesuprantamus trumpinius, jo sakiniai nelogiški ir nerišlūs. Iš skundo turinio negalima suprasti jo esmės, t. y. kokį konkretų viešojo administravimo subjekto veiksmą, aktą ar neveikimą pareiškėjas ginčija, iš kokių konkrečių veiksmų kildina neturtinės žalos atsiradimą, o pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei reikalavimų pagrindu nėra galimybės tinkamai apibrėžti skundo ribas. Kadangi pareiškėjas, tikslindamas skundą, nenurodė tikslaus ir aiškaus skundo dalyko ir pagrindo, t. y. reikalavimų, tikslių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus atsakovo veiksmus, iš kurių kildinami skundo reikalavimai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų, todėl jo skundas laikytinas nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas A. A. G. atskirajame skunde, kurį vėliau patikslino, prašo, be kita ko, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas tvirtina, jog jis turi teisę gauti draudimo išmokas dėl darbingumo praradimo, susijusio su 1986 m. sausio 17 d. nelaimingu atsitikimu, tačiau tokios išmokos jam neteisėtai neišmokamos. Mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas nuo pat 2001 metų piktnaudžiauja savo teisėmis, suplanuotais veiksmais pažeidžia pareiškėjo teises, laisves ir interesus, tokiu būdu sukeldamas jam didelius materialinius nuostolius, moralines kančias, sąmoningai sukurdamas ilgalaikius teisminius ginčus ir biurokratiją. Teismas dėl pareiškėjo kalbos ir tautybės pažeidė jo teisę kreiptis į teismą, pareiškėjas yra diskriminuojamas dėl savo neįgalumo, tautybės ir pan. Pareiškėjo įsitikinimu, jo teikiami dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Akcentuotina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino 2020 m. liepos 29 d. nutartyje nustatytų pagrindinių skundo trūkumų, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo dalyko ir pagrindo.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde prašė pripažinti, kad KROFGSS (manytina, kad pareiškėjas turėjo omenyje VSDFV Kauno skyrių) atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė jo teises, laisves ir teisėtus interesus. Akcentuotina, jog reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet ne kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017). Taigi, pirmosios instancijos teismas tokio prašymo pagrįstai nelaikė tinkamu materialiuoju skundo reikalavimu.

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde taip pat prašė teismo įpareigoti KROFGSS (arba GROFGSS, nors pastaroji santrumpa galbūt buvo rašymo apsirikimas) išmokėti jam sumas, kurias konkretizavo patikslintame skunde. Šiame kontekste pabrėžtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006,
2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018). Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019).

Pirmosios instancijos teismas dėl pastarojo skundo reikalavimo 2020 m. liepos 29 d. nutartyje pareiškėjui buvo paaiškinęs, jog pareiškėjas gali prašyti teismo įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius veiksmus, dėl kurių kilo ginčas, jeigu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su analogišku prašymu (skundu) konkrečius veiksmus atlikti, o atsakovas atsisakė juos atlikti arba vilkina prašomų veiksmų atlikimą; tokiu atveju prie skundo pridėtini pareiškėjo kreipimasis į instituciją ir gautas neigiamas atsakymas (ABTĮ 25 str. 1 d.). Pareiškėjas nei skunde, nei patikslintame skunde neįvardijo jokių konkrečių prašymų, skundų dėl kompensacijos ar kitų sumų išmokėjimo (datos, adresatai, turinys ir pan.), nepateikė tokių prašymų, skundų padavimą įrodančių dokumentų, taip pat VSDFV Kauno skyriaus atsakymų į jo prašymus, skundus. Pareiškėjas patikslintame skunde tik abstrakčiai, deklaratyviai paminėjo, jog pagal pareiškėjo prašymą nuo 2000 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno regioninis departamentas pažeidė jo konstitucines teises, atsisakė laikytis Lietuvos įstatymų reikalavimų ir tarptautinių sutarčių bei atsisakė vykdyti mokėjimus pareiškėjui. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo realus (konkrečiais duomenimis ir dokumentais įrodytas) ginčas, kuris galėtų būti sprendžiamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas patikslintame skunde buvo suformulavęs ir reikalavimą priteisti iš KROFGSS 158 400 Eur neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su atsisakymu mokėti jam kompensaciją (socialinio draudimo išmokas), materialinių išteklių trūkumu, bylinėjimusi ir biurokratija, teigė patyręs moralines kančias, nerimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš pareiškėjo skundo turinio negalima suprasti, iš kokių konkrečių veiksmų jis kildina patirtą neturtinę žalą. Nors iš skundo matyti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl to, kad jam iki šiol nemokama kompensacija (socialinio draudimo išmokos) už žalą sveikatai, patirtą dėl avarijos darbe 1986 m. sausio 17 d., tačiau neaišku, kokius konkrečius veiksmus ir kada VSDFV Kauno skyrius pareiškėjo atžvilgiu atliko, atsisakė atlikti ar vilkino atlikti. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas konkrečiai neįvardijo jokių savo kreipimųsi į VSDFV Kauno skyrių dėl išmokų mokėjimo, nors pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartyje buvo pasiūlęs jam tai padaryti. Be to, neaišku, kokį bylinėjimąsi, biurokratiją, iš kurios kildina neturtinės žalos atsiradimą, pareiškėjas turi omenyje. Iš skundo turinio nesuprantama, kokias konkrečias aplinkybes teismas turėtų nagrinėti, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo, t. y. kokios yra skundo ribos. Aptartas trūkumas yra esminis ir sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nepriimti pareiškėjo skundo dalies dėl šio reikalavimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. G. (A. A. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Dainius Raižys

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

        Skirgailė Žalimienė