Administracinė byla Nr. eI-2625-402/2022

  Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03586-2021-1

                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.;55.1.3 

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

   S P R E N D I M A S

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2022 m. vasario 21 d.

                  Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. L. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Panevėžio RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 86,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava), apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2021-11-30 (toliau – ginčo laikotarpis) ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rinkliava atsakovams skaičiuojama, vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos
2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie buvo pakeisti ir papildyti
2020 m. lapkričio 5 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-245 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu, vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras. Nuostatų 1 punktas apibrėžta, kad dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, o vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras yra vietinės rinkliavos administratorius, kuriam savivaldybė nustatyta tvarka pavedė administruoti vietinės rinkliavos surinkimą. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. straipsnį, rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Rinkliava atsakovams skaičiuojama, vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie buvo pakeisti ir papildyti 2020 m. lapkričio 5 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-245 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu, vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki
2021-11-30. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šį klausimą sprendžiant turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (Įstatymo 2019 m. liepos 16 d. Nr. XIII-2353 redakcija). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2021 m.) ir tris praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, t. y. už laikotarpį nuo 2018-01-01. Taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2017-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo
2017-10-01 iki 2017-12-31 atmestinas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-11-30 susidariusį 80,84 Eur rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti ir 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas G. G..

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų  yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais. Remiantis LVAT aiškinimu, jog viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, teismas vertina, kad pareiškėja Panevėžio RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

Be to, aktualiausia ir naujausia LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

   Prašymą tenkinti iš dalies

Priteisti iš atsakovo R. L. uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui 80,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos 2018-01-01 – 2021-11-30 laikotarpiu.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                  Natalja Zelionkienė