Baudžiamoji byla Nr. 1-2057-919/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49589-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;

1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14;

1.1.10.1.; 1.1.9.10.; 1.2.4.4.2.5.; 1.2.4.6.2.1;

1.2.5.4.1; 1.2.26.2; 1.2.27.1.;2.1.10.1; 2.1.14;

2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

                                        (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,

sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Laurai Ražanskaitei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, 

kaltinamajam T. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

nukentėjusiesiems D. B., V. K., V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2006 m. balandžio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2. 2006 m. gruodžio 8 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 11 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 m. 2007 m. birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 epiz.), 180 straipsnio 1 dalį, paskirtos 2 m. subendrintos bausmės dalinai pridėta skundžiamo nuosprendžio pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo;

3. 2007 m. gegužės 24 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 epiz.), 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą - 7 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 8 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant Pravieniškių pataisos namų - atvirojoje kolonijoje;

4. 2013 m. balandžio 8 d. pagal BK 241 straipsnio 1 dalį - 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio l dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta, pridedant prie 2007 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies ir paskirta subendrinta bausmė - 1 m. 9 mėn. 19 d. laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose (bausmę atlikęs); 

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

T. K. 2017 metų rugsėjo 24 d., apie 14:50 val. (duomenys neskelbtini), be jokios aiškios priežasties, paties sukelto konflikto metu, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia dešinės rankos alkūne sudavė savo sutuoktinei V. K. per veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), įlipo į V. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, po ko, apie 09:25 val. nukentėjusiajai V. K. nuvykus į Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Panemunės policijos komisariato, (duomenys neskelbtini), kiemą ir pareigūnams nurodžius, kad automobilio bagažinėje yra jos sutuoktinis, V. K. kartu su Kauno m. Panemunės PK Veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju D. B. ir vyresniuoju tyrėju V. S. priėjus prie automobilio bagažinės ir ją atidarius, T. K., rankoje laikydamas peilį ir sakydamas „aš tave užmušiu“, puolė vytis savo sutuoktinę V. K., tokiais savo nusikalstamais veiksmais patvirtindamas pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, bandžiusiems jį sulaikyti vyriausiajam tyrėjui D. B. ir vyresniajam tyrėjui V. S., panaudodamas peilį bei aktyvius fizinius veiksmus, juos sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kairiame dilbyje bei paviršiniu odos įpjovimu kairės plaštakos trečiame piršte, odos nubrozdinimais ir minkštųjų audinių sumušimais dešinio kelio bei dešinės plaštakos srityje, o nukentėjusiajam D. B. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, odos įbrėžimais krūtinės ir pilvo srityje, tokiais savo veiksmais pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims..

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažino, teisiamojo posėdžio metu davė parodymus netinkamai patartas gynėjos. Pasikeitus gynėjui, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtina, savo kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl visų veikų, atsiprašo visų. Seniai norėjo atlyginti žalą, tačiau gynėja jį suklaidino, sakydama, kad dar ne laikas atlyginti žalą. Kokius civilinius ieškinius priteis teismas, tokius ir atlygins, šiuo metu jie šiek tiek išpūsti. Teisme pasiruošęs visiems nukentėjusiems atlyginti po 1000 eurų neturtinės žalos. Per metus atlygins likusias teismo priteistas sumas, tame tarpe ir su civiliniu ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Kaltinamasis nurodė, kad jis vartojo antidepresantus, raminančius ir migdomuosius, dabar nebevartoja. Buvo prie šių vaistų pavartojęs alkoholio, pora skardinių alaus. Alkoholis įtakojo jo elgesį, kadangi žmogus negali taip elgtis. Šiuo metu su sutuoktine gyvena kartu, veda bendrą ūkį.

Kaltinamasis parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 dienos metu V. atvažiavo su automobiliu į jo kiemą. K. V. išlipo iš automobilio, jam atėjus į kiemą, V. buvo išlipusi iš automobilio ir laikė rankose jų dukrą – V., (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie V. mašinos, jie kalbėjosi ir apsipyko, nes jų su V. charakteriai sunkūs, jam vienaip atrodo, jai - kitaip. V. tada pasodino vaiką į kėdutę mašinoje, ir jis įsėdo šalia vaiko, sakė, kad važiuos kartu su jomis. V. pasakė, kad jis su jomis nevažiuos ir pradėjo kažkam skambinti telefonu, lyg tai sakė, kad policijai. Jis čiupo V. už telefono ar už rankos, o V. buvo tarp jo ir V. kėdutėje. Bečiupdamas V., galėjo ją užgauti, galėjo suspausti jai stipriau ranką ir galėjo netyčia užgauti jų dukrą V.. Kai jie pykosi su V. jo namo kieme, įsikišo kažkoks žmogus, ką jis sakė, neprisimena, bet jis jam sakė, kad jis nesikištų, čia ne jo reikalas. Tada jis nuėjo į kitą pusę, V. dar kažkam skambino telefonu. Jis pagalvojo, kad nenori taip visko palikti, kad liktų piktumai, norėjo išsiaiškinti iki galo, todėl palaukė, kada V. pradės važiuoti automobiliu, ir jai bevažiuojant, jis bandė įlipti į automobilį, bet jo durys buvo užrakintos. V. išvažiavo. Paryčiais, 2017 m. rugsėjo 25 d. jis apgalvojo, kad reikia nusižudyti V. akivaizdoje, nuvažiavo į V. kiemą Petrašiūnuose, adreso neprisimena, bet V. kieme nebuvo. Jis laukė V., kol ji grįš. Kai pamatė grįžtant V. mašiną, pamatė, kad joje nieko nėra. Turbūt jos jau buvo išlipę. Pasiėmė vaistus, alkoholį - alų kažkokį, kad lengviau tai būtų padaryt - persipjaut sau gerklę, pasiėmė peiliuką iš savo mašinos, kuriuo naudojosi kaip įrankiu ką nors pjaudamas, ir nuėjo į V. mašiną - į bagažinę, nes nežinojo, kaip bus, norėjo, kad V. jo nepamatytų, nes pamačius galėjo pabėgti, ir jis nebūtų galėjęs padaryti misijos. Būdamas bagažinėje, išgirdo V. balsą ir kito žmogaus balsą, ir suprato, kad dar negali to padaryti - įvykdyti kūrėjų nurodytos misijos. Tada bagažinėje gėrė alų, vaistus, kiek išgėrė - nežino, ten tamsu. Turbūt todėl, kad nepavyko misija, jį ištiko psichozė, todėl galėjo vytis V. ir grasinti ją nužudyti, bet iš tiesų taip niekada nepadarytų, jis tik sau gali kažką padaryti, o V. grasino ją nužudyti ne vieną kartą, nes per penkis gyvenimo kartu metus ne kartą grasino ją nužudyti ar sumušti, būdamas supykęs, nes nevaldydavo liežuvio, po kalėjimo dešimties metų, ten buvo užnuodyta jo siela ir leksikonas. Jis buvo teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą ir plėšimą. Kaip priešinosi pareigūnams ir juos sužalojo turėtu peiliu, neprisimena, bet jei taip nustatyta, tai taip galėjo būti. Ačiū dievui, kad jie liko gyvi. Yra turėjęs galvos traumų, lankosi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje pas šeimos gydytoją. Nežino, ar yra psichiatrų įskaitoje, kažkada tekę gydytis psichiatrijos ligoninėje, kuri buvo adresu: Muitinės g. 2, Kaune, Senamiestyje, bet tai buvo prieš kalėjimą, o dabar lankėsi pas psichiatrą privačiai, taip pat šiais metais, po balandžio mėnesio įvykių, gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje. Jis sutinka, kad būtų gydomas pas psichiatrus. Viso proceso metu norėjo atlyginti nukentėjusiems žalą.

Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. ji atvažiavo pas T., nes jis norėjo pasimatyti su dukra. Jie kartu nebegyveno, bet jis palaikė ryšį su vaiku. Ji buvo stipriai ant jo supykusi, nes įtarė, kad jis turi kitą moterį, be to, nenorėjo jam vienam palikti vaiko. Todėl kieme jiedu pykosi ir ji pasakė, kad jam iškvies policiją. Jis, atiminėdamas jos telefoną, tiesiog netyčia kažkiek ją užgavo, ji nesišaukė pagalbos, tačiau prie jos buvo priėjęs kaimynas ir domėjosi kas vyksta. Ji paaiškino, kad pykstasi su T.. Kaimynas nuėjo raminti T.. Girdėjo kaip T.pasakė, kad „viskas gerai, apsiraminau, o ji tegul važiuoja“. Jai išvažiuojant, Tadas bandė ją stabdyti, tačiau ji buvo pikta, paspaudė „gazą“ ir nuvažiavo. Nurodydama aplinkybes pareigūnams viską „pagrąžino“, kadangi norėjo, kad pareigūnai reaguotų, jis visą laiką grasino, kad nusižudys, o ji grasino iškviesti pareigūnus, nors smurto nebuvo. 2017 m. rugsėjo 25 d. atvažiavo į kiemą, kaimynė pasakė, kad kažkas įlipo į jos automobilio bagažinę. Tada ji nesuprato, kad ten yra jos vyras. Negalvojo, kad jis turi jos automobilio raktą. Atvažiavo į policijos nuovadą. Ten paklausė jos kas yra bagažinėje, atsakė, kad nežinanti, todėl pradėjo filmuoti, nes nežinojo kas ten gali būti. Atidarius bagažinę, pamatė, kad tai jos vyras. Tada nutraukė visą filmavimą, nes buvo rami, kad jai nėra jokio pavojaus. Matė, kad jis lipo normaliai iš tos bagažinės. Nebuvo taip, kad jis šoktų su grasinimais. Antrą įrašą pradėjo filmuoti tada, kuomet jį pradėjo purtyti „Taser“, tampyti, stumdyti po kiemą. Pamatė, kad ten vyksta stiprios grumtynės, jog jį ten tampo, stumdo po kiemą, buvo panaudoti vienu metu 3-4 „Taseriai“, peilio niekas nematė. Ikiteisminio tyrimo metu kai ją apklausinėjo, ji buvo išsigandusi ne dėl T., o dėl to visko kas įvyko. Policijos pareigūnai jai pasakė, jog T. prisipažino, kad norėjo ją nužudyti. Jis pastoviai sakė, kad jis nori nusižudyti. O jai pasakė, kad jis prisipažino, kad ją norėjo nužudyti. Pasakė, kad turėjo virvę, kad turėjo juostą, kad planavo žmogžudystę. Jai buvo chaosas, kad buvo taip, ji netikėjo, kad T. taip galėtų. Vėliau paaiškėjo, kad jis net neprisiminė nieko, jis norėjo pats nusižudyti. Peilio jis išlipdamas neturėjo, jo niekas nematė, niekas nekalbėjo apie peilį. Jis visą laiką rėkė, kad jis nusižudys. Buvo stipriai ant jo supykusi. Pareigūnams nurodydama aplinkybes, kai ką „pagražino“. Kitą dieną po įvykio, ji suprato, kad negerai pasielgė. Pati važiavo į Panemunės PK, kur susirado tyrėjos R. telefono numerį, jai paskambino ir paklausė, ar ji gali palaikyti kontaktą su T., nes viskas nebuvo taip, kaip yra rašoma spaudoje. Tyrėja neprieštaravo, todėl ji pati savo noru ėjo į trumpalaikius pasimatymus, jam skambindavo, viskas buvo jos iniciatyva. Rugsėjo mėnesį buvo ištuokos procesas, tačiau jos iniciatyva jiedu vėl susituokė 2018 m. vasario 20 d. Jokio civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu prašė vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes ne visas aplinkybes prisimena ir paaiškino, kad atvyko moteris į komisariatą. Buvo perduota, kad galima pas ją automobilio bagažinėje yra kažkoks žmogus. Buvo nurodymas patikrinti, kas bagažinėje yra. Jis su kolega atidarė bagažinę, kuris atidarė, neprisimena. Pamatė kaltinamąjį, kuriam buvo pasakyta, kad jis policijos komisariato kieme, paprašė išlipti iš automobilio bagažinės. Jis, pamatęs uniformas, supratęs, kad jie pareigūnai, staigiai šoko iš bagažinės ir metėsi link tos moters, kuri atvairavo automobilį. Jis sakė: „mane atvežei į policiją, man galas, tave papjausiu, susidorosiu“. Jis veržėsi link jos ir tuo metu jie pradėjo jį sulaikinėti. Dėl „Taserio“ panaudojimo jis buvo įspėtas tuomet, kai jis pradėjo priešintis, neklausė teisėtų reikalavimų, kurie buvo išsakyti tiek stovint, tiek besigrumiant. Dėl jo pasakytų žodžių pirmas tikslas buvo jį sulaikyti. Buvo specialūs tiksliniai smūgiai į rankas. Kaip peilis atsirado, nepastebėjo. Peilį pamatė tuomet, kai jis buvo paguldytas ant žemės, o tik paskui pastebėjo, kad jie patys yra kruvini. Peilio nesimatė, nes jis buvo suspaustas kumštyje, patys sau tyčia tokių sužalojimų nepasidarė. Smūgiavimo buvo daug, ant žemės buvo pargriautas veidu į žemę, kad būtų galima jį surakinti. Smūgiavimas buvo iki pargriaunant jį. Pačio smūgiavimo buvo daug, nes buvo bandymai pasiversti, ištrūkti, todėl jis buvo spaudžiamas prie žemės. Kai buvo pastebėta, kad pas jį kažkas yra rankoje, tai jo ranka buvo dalinai po juo, buvo reikalaujama ištraukti ranką, tačiau į šį reikalavimą jis nekreipė dėmesio. Tuomet jo ranka buvo ištraukta iš po jo, ir taip išmuštas iš rankos peilis, t. y. buvo suduota per jo rankos plaštaką. Nukentėjusysis nurodė, kad sužalojimai buvo padaryti rankos vidinėje pusėje, kojoje nubrozdinimai. Civilinis ieškinys 5000 Eur. Policijoje dirbo 22 metus, ankščiau teko sulaikyti besipriešinančius asmenis, tačiau tokių įvykių, pasipriešinant su šaltuoju ginklu, neturėjo. Patyrė didelę moralinę žalą, tai įtakojo jo gyvenimą, išėjo į atsargą. Ikiteisminio tyrimo metu iš tardymo izoliatoriaus buvo gavęs asmenišką laišką, pasirašytą T. K., kur jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi.

Nukentėjusysis D. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus, išsamius parodymus, kuriais galima vadovautis ir paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. pradėjo tarnybą 8 val. Viršininkas nurodė išsiaiškinti aplinkybes, nes iš raštinės paskambino ir pasakė, kad atvyko moteris. Nuėjus į raštinę, ten buvo pagyvenusio amžiaus sutrikusi moteris, kuri buvo labai susijaudinusi. Nurodė, kad atvyko į policijos komisariato kiemą automobiliu ir pasakė, kad jos automobilio bagažinėje gali būti paieškomas asmuo. Tada tarnybinėse patalpose jis sutiko V. S., pasitelkė jį nueiti kartu, kad pasitikrinti tą informaciją. Išėjus į kiemą, stovėjo tamsios spalvos „VW Passat“ automobilis. Automobilio variklis buvo užkurtas. Šalia automobilio stovėjo moteris. Jie nusprendė patikrinti tą automobilį. Jis atidarė automobilio bagažinės dangtį ir atsitraukė. V. S. priėjo prie bagažinės ir paprašė, kad asmuo išliptų. Atidarius bagažinę, asmuo pirminiu momentu gulėjo ant nugaros. Bet apsidairė ir staigiai nusisuko veidu į automobilio salono pusę. Kažką jis ten pasikrapštė. Jam buvo duota komanda išlipti iš automobilio, tai jis ir išlipo iš automobilio, jie buvo uniformuoti, todėl jis puikiai suprato, kad jie policijos pareigūnai, V. S. vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę. Jis (kaltinamasis) apsidairęs, pamatė moterį, kuri stovėjo už jų nugarų, ir pradėjo eiti link jos, tačiau pro juos nepraėjo. Jis išreiškė grasinančius žodžius tai moteriai, kad užmuš, todėl jie bandė jį sulaikyti. Jis bandė šalintis link pravirų kiemo vartų, tačiau jį pasivijo ir prasidėjo sulaikymo veiksmai. Jis aktyviais veiksmais priešinosi, muistėsi, smūgiavo rankomis. Vienu iš sulaikymo momentu, jį suėmė už kaklo, tuomet pajuto smūgius į rankas. Jį pavyko kažkuriuo momentu parversti ant žemės, bet jis vėl kėlėsi, stengdamasis nuo jų pasišalinti. Tada išbėgo kolegos G. K., A. V., kurie padėjo sulaikyti. Jam po tų smūgių sudavimo, pradėjo darytis labai silpna, išseko jėgos, stiprėjo skausmai, pamatė savo kruvinas rankas. Jam sužalojimai buvo padaryti dilbio kairės pusės išorinėje pusėje, krūtinėje, pilve, perrėžta uniforma. Peilio sulaikymo metu nepastebėjo, neatsimena, kad būtų kaltinamąjį užgulęs sulaikymo metu. Reiškia civilinį ieškinį. Jo gydymas vyko ilgą laiką, sukrėsta visa šeima, reikėjo daugkartinės psichologo pagalbos tiek jam pačiam, tiek žmonai teko vartoti vaistus dėl sunkių išgyvenimų, be to, vyko ilgos reabilitacijos. Gydėsi (duomenys neskelbtini), stacionare, nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. Buvo grįžęs savaitgaliui (2017 m. gruodžio 6 d.), turėjo išlaidų kurui. Naudojo vaistus „Linex“, „Bidrioksil“, antibiotikus, nuo stabligės buvo skiepytas. Iki šiol pilnai nepasveikęs, išlikę liekamieji reiškiniai, t. y. nevaldo iki galo nykščio, kuris buvo perpjautas, ilgą laiką buvo sutrikdyta apsitarnavimo funkcija tiek buityje, tiek vairuojant automobilį. Prašo tenkinti civilinį ieškinį – 10 000 Eur neturtinės ir 110,48 Eur turtinės žalos.

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 9 val., pas jį vyko susirinkimas. Susirinkime dalyvavo A. V., M. M., J. D., K. ir D. B.. Paskambino raštvedė ir pasakė, kad yra atėjusi moteris, kuri aiškino, kad pas ją mašinoje yra vyras, kuris galimai yra paieškomas. D. B. pasakęs, kad pasiimtų į pagalbą pareigūnus ir patikrintų informaciją. Kadangi kabineto langas yra į vidinį kiemą, išgirdo balsus, kad V. S. ir D. B. sulaikinėja asmenį, t. y. laiko už rankų, o asmuo aktyviais veiksmais priešinasi, bando suduoti smūgius, suprasdamas realų pavojų, išėjo į pagalbą. Panaudojus kovinius veiksmus, asmuo buvo pargriautas ant žemės. Asmuo visą tą laiką rėkė, „mentai“, „pyderai“, „paleiskit“, „nužudysiu“, „žertva“, „žiurke“, „nusižudysiu“. Vėliau jis kartojo, kad dukrą nužudys. Davus nurodymą, kad ištrauktų rankas, nes jis buvo pasikišęs po savimi rankas, jis buvo pargriautas ant žemės. Tuo metu D. B. atsistojo ir pamatė, kad rankos subadytos, buvo kraujo. Buvo aišku, kad asmuo turi peilį. Buvo dar kartą duota komanda ištraukti rankas. Atėjo skyriaus viršininkas A. V.. Sulaikomas asmuo vis kartojo „leiskite man nusižudyti“. Buvo būtina panaudoti spec. priemones –„Taserį“, nurodymas buvo skirtas  D. B., nes buvo pavojus tiek policijos pareigūnams, tiek asmeniui. A. V. laikė jį už kairės rankos, jis laikytis stengėsi iš už nugaros. Asmuo peilio nepaleido, todėl jo ranka buvo atlenkta ir peilis išspirtas koja. Jis buvo tokioje būsenoje, kad šaukė, rėkė „leiskite man nusižudyti“. Šalia stovėjo moteriškė, kuri filmavo. Ji pasakė, kad tai jos vyras, vyksta skyrybos, kad ji vakar kvietė policijos pareigūnus. Ji galvojo, kad policija jo ieško. Jis pamatęs ją vėl šaukė „žertva“, „padla“. Jis situaciją gerai suvokė. 

Liudytoja A. B. teisiamajame posėdyje prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi ne viską, gerai prisimena ir parodė, kad komisariato patalpose išgirdo kažkokius riksmus, tada tik išėjo, ką sakė tas sulaikomas asmuo, nepamena. Kai priėjo, išgirdo sakant „mesk tą peilį“, sulaikomas asmuo buvo pagriautas lyg ant pilvo, pareigūnai buvo šalia, konkrečių veiksmų neatsimena, „Taserį“ panaudojo ji, tačiau asmuo nenurimo ir vežamas į areštinę. Žinojo, kad jo rankoje peilis, jį matė sugniaužtą rankoje, todėl panaudojo „Taserį“. Peilis buvo labai mažas, buvo su trikampio formos geležte. Geležtė buvo labai trumpa. Peilio rankena matėsi.

Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kolegos buvo susirinkę viršininko kabinete, buvo pasitarimas. Susirinkimo metu paskambino iš raštinės. Viršininkas pasakė, kad D. B. nueitų pasižiūrėti, kas ten per aplinkybės. Jis išėjo, vyko susirinkimas toliau. Netrukus kieme pasigirdo didelis triukšmas, riksmas „nužudysiu“. Priėjęs prie lango pamatė, kad pareigūnai, t. y. D. B. ir V. S. bando sulaikyti asmenį. Sulaikomas asmuo priešinosi. Viršininkas pasakė, kad yra pavojus pareigūnams. Visi išbėgo į kiemą, matėsi, kad D. B. laiko ranka sulaikomą asmenį už kaklo. Matėsi, kad iš Dariaus rankos bėgo kraujas. Ten vyko grumtynės. D. labai stipriai laikė viena ranka, o asmuo bandė išsisukti. Vyko grumtynės. Kieme buvo sulaikomo asmens žmona. Sulaikomas asmuo vartojo keiksmažodžius ir pareigūnų atžvilgiu. Jis D. B. pasakė, kad pasitrauktų, nes jam iš rankos bėgo kraujas. Priėjęs, iš po sulaikyto asmens, bandė ištraukti jo ranką. Jis pasakė, „dink iš čia, išžudysiu pareigūnus“. „Taseris buvo panaudotas du kartus, kol pavyko ištraukti jo rankas iš po krūtinės, elektros šokas raumenų nesutraukia. Visą tą laikotarpį jis aiškino, kad visus išžudys. Ar sutuoktinė filmavo, nematė, o sulaikomasis tuo metu ar buvo neblaivus, ar apsvaigęs nuo narkotikų, nepastebėjo. Jis buvo agresyvus, jei būtų neblaivus, tai tokių veiksmų nenaudotų prieš pareigūnus.

Liudytoja J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., buvo darbo vietoje. Apie 9 val. vyko susirinkimas pas vadovą PK. Paskambino jam sekretorė, kuri pasakė, kad yra atvykusi moteris, kuriai reikia pagalbos. Viršininkas nurodė D. B. nueiti pasiaiškinti situaciją. D. B. su kolega išėjo. Vidiniame kieme pasigirdo didelis triukšmas, matėsi, kad vyksta grumtynės tarp pareigūnų ir sulaikomo asmens, kuris aktyviai priešinosi, šaukė, keikėsi. Girdėjo, kad pareigūnai sakė mesti peilį. Matė sužalotomis rankomis pareigūnus. Šiek tiek atokiau stovėjo moteris, kuri telefonu filmavo. Kadangi tuo metu prie sulaikomo asmens buvo daug pareigūnų, tai ji buvo prie moters, ją ramino, bendravo su ja. Vėliau nusivedė tą moterį į kabinetą, kur apsiklausė. Ji pasakojo aplinkybes, kad sutuoktinis jai grasino, kad ją užmuš. Rodė telefone garso įrašą, kad jai grasina. Moteris buvo labai išsigandusi. Ji pateikė telefone esančius garso-vaizdo įrašus, kuriuos ji savanorišku daiktų pateikimo protokolu įrašė į CD bei perdavė pareigūnams prie bylos. 

Liudytoja M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir paaiškino, kad įvykio metu pro langą pamatė, kad yra pavojinga situacija kieme – stovi vienas kolega, kuris laiko sulaikomą asmenį per pečius, bando jį sutramdyti. Sulaikomas asmuo rankomis mosikuoja, kojomis bando įspirti. Išėjusi į kiemą pamatė, kad bandoma asmenį paguldyti ant žemės. Prieš ją ėjo V., K., kurie padėjo tą asmenį sulaikyti. Sulaikant asmenį, girdėjo žodžius „mesk peilį“. Asmuo buvo labai agresyvus, šaukė „nužudysiu, išžudysiu“. Ji kolegoms nepadėjo, kalbėjo su moterimi, kuri stovėjo kieme ir telefonu filmavo. Priėjus prie jos paprašė, kad ji nebefilmuotų. Tada ta moteris pasakė, kad tai jos vyras. Moteris buvo dideliame šoke, ji virpėjo, sakė, kad jai sutuoktinis grasino durti su tuo peiliuku į priekinę kaklo dalį. Ji priekaištavo, kažkiek kaltino pareigūnus, kad ne pirmą kartą kreipiasi, kad niekas nepadeda. Ji sakė, kad iš vakaro prie (duomenys neskelbtini) pr., jai nesuteikė pagalbos, ji šoke buvo. Situacijos ji suvaidinti negalėjo. Realiai buvo išsigandusi. Ji sakė, kad tai drožinėjimo peiliukas.

Liudytoja K. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, prašė jais vadovautis ir paaiškino, kad įvykio metu buvo pagalbinėse patalpose. Būnant patalpose, išgirdo, kad kažkas šaukia, išėjo pasižiūrėti kas vyksta. Išėjusi pamatė, kad viduryje kiemo buvo pareigūnai, o ant žemės gulėjo sulaikytas žmogus, kuris priešinosi – spardėsi, muistėsi. Pareigūnai buvo priklaupę, ką tas asmuo kalbėjo nepamena. Po įvykio matė sužalotus kolegas.

Liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino įvykius tarp jos dukters ir jos sutuoktinio. Dukra jai niekada nesiskundė, kad jai vyras grasino, kad nori nužudyti. Po apklausos neskaitė ką pasirašė, nes labai išgyveno ir nuo apklausos buvo pavargusi. Dabar santykiai dukros ir T. geri. Jis jautrus, padeda. Negali patikėti, kad jis galėjo kalbėti tokius žiaurius dalykus, gal pareigūnė ne taip ją suprato.

Liudytoja R. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji ikiteisminiame tyrime, apklausė nukentėjusiosios motiną R. B.. Visuomet pabaigus apklausą, visiems liepia perskaityti ką pasirašo ir žmonės skaito. R. B. parodymai užrašyti teisingai, juos užrašydama nesuklydo. Ji pirmiausia žmogui paaiškina dėl ko jis atvyko, išaiškina jo teises, pareigas. Kiek pamena, tai pati R. B. prašėsi priimama, nes pas jos sulaikytą žentą buvo likę automobilio rakteliai. R. B. emocinė būklė buvo normali. Jai nereikėjo med. pagalbos. Jos apklausa tikrai nebuvo vykdoma su T. K.. Kažkuriuo momentu konvojus buvo užėjęs su T. K., kuomet R. B. buvo jos kabinete, pasiteirauti ar daugiau T. K. nereikės procesiniams veiksmams atlikti, nes jau ryte jis buvo apklaustas. Kiek prisimena, kad R. B. kažką susižinojo iš laikraščių. Ką ji sakė, tai tą ir užrašė.

L. M. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. ji dirbo ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu E. Č., vyko pagal gautą pranešimą, kad pranešėją užpuolė buvęs vyras, trenkė per veidą, bandė išdaužti mašinos langą, su pranešėja yra mažametis vaikas, greitosios med. pagalbos atsisakė, pranešėja iš kiemo išvažiavo, lauks pareigūnų parduotuvės „Čia“ aikštelėje, prie Molo žiedo, stovi su automobiliu „VW Passat“, mėlynos spalvos. Nuvykus į pranešėjo nurodytą vietą, prisistatė moteris V. K., kuri nurodė aplinkybes, kad skiriasi su sutuoktiniu, su juo konfliktavo, tačiau pareiškimą rašyti atsisakė, nurodė kad jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimojoje aplinkoje, žada taikytis, kad gražiuoju išsiskirtų. Ji buvo visiškai rami, ant rankų laikė mažametį vaiką, nei ant jos, nei ant vaiko jokių išorinių sužalojimų nebuvo matyti, nei ji, nei vaikas nebuvo išsigandę, apsiverkę, taip pat moteris neatrodė susijaudinusi.

Liudytojas E. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kurias nurodė ir liudytoja M. K..

Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kokį klausimą uždavė, į tokį ir atsakė. Paaiškino, kad jos sesuo kartu gyvena su vyru T. K., kaip kiekvienoje šeimoje būna pykčių. Buvo susipykę, norėjo skirtis. Jai žinoma iš mamos, kad sesers vyras ieškojo sesers, įlindo į jos automobilį. Konfliktavo prie buto, kažką norėjo imti, buvo netyčia panaudotas smurtas. Jai tai buvo perpasakota per tris žmones. Pas ją buvo atvykęs tyrėjas į namus 21 val. ir ją tardė apie seserį, T. . Buvo tyrėjas Š.. Ji jautusi spaudimą, buvo sutrikusi, pasimetusi, jis agresyviai įėjo. Kitą dieną prašė atvykti į komisariatą. Tuo metu nieko nefiksavo, tik įteikė šaukimą atvykti pas tyrėją. Jai namuose pasakė, kad iš jos reikia kuo daugiau informacijos, nes policininkai sužaloti. Jis norėjo, kad ji išsigąstų ir kažką pasakytų. Komisariate policininkai vaikščiojo, pirštu kolegoms į ją rodė, kolegoms tyliai į ausį kažką sakė. Taip suprato, kad tai buvo psichologinis smurtas. Ją apklausė tyrėja R..

Ekspertė Z. M. teisiamojo posėdžio metu, atsakydama į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad vaistai – diazapamas yra trankviliantas. Jei žmogus yra išgėręs alkoholio, tai tik sustiprina jo poveikį. Poveikis gali pasireikšti įvairiai, t. y. priklauso nuo jo išgerto kiekio. Žmogus gali būti ir agresyvus, neatmetama tikimybė, kad gali kilti suicidinės mintys. Prietaisas „Taser“ sukelia dirglius nudegimus, raumenų drebėjimą, naudojant „Taser“, žmogus tuo metu gali atlikti valingus veiksmus, nes labai maža srovė. Būna, kad pasireiškia nežymūs raumenų spazmai. Dūrio žaizdos, t. y. padarytos aštriu, duriančiu, pjaunančiu daiktu, kurios skverbiasi į raumenis, o pjaunančio pobūdžio žaizdos – padarytos paviršiniame odos sluoksnyje. Duriančios-pjaunančios žaizdos priklauso nuo gylio. Duriančios-pjaunančios žaizdos būna padarytos peilio, o pjaunančios žaizdos galimos stiklo šuke, vertinamos kaip paviršutinė žaizda. Gydytojų rekomendacijų nesilaikymas gali turėti įtakos gijimo laikui.

Ekspertas Ą. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pareigūnams nustatyti dilbio sužalojimai, prispaudus paguldytą sulaikomą asmenį spaudžiant prie žemės, kurio rankoje buvo peilis, negalėjo atsirasti, nes tai yra durtiniai sužalojimai. V. S. padaryti sužalojimai kairės plaštakos delniniame paviršiuje galėjo būti padaryti arba ginantis nuo peilio, ar čiumpant ranka už peilio, ginantis. D. B. žaizda nykštyje – pjautinė, gili. Durtinė nuo pjautinės žaizdos skiriasi tuo, kad kaip duriama yla, šakėmis, adata, t. y. kaip labai mažas paviršius, o sulenda giliau. Durtinė-pjautinė. t. y. kaip peilio ašmenys įlenda, žaizdos plotis gali būti 1-2 cm. Esminis skirtumas, kad kanalo gylis yra daug didesnis už žaizdą išorėje. Pjautinė -kaip liečiamasis judesys, gali būti ilga, bet negili. Nesilaikymas rekomendacijų turi įtakos gijimui, tačiau sužalojimai yra ne tokie menki, kad vien rėžimo pažeidimas juos padarytų nežymiais. V. S. formaliai 9 dienas sutrikdyta sveikata, bet tokie sužalojimai sugyja per ilgesnį laiko tarpą.

Nukentėjusysis D. B., apklausus teismo medicinos ekspertą, papildomai paaiškino, kad įvykis buvo rugsėjo 25 d., o jis iš Trakų važiavo gruodžio 4 d. Siūlai buvo ištraukti po 10 d. Ir nuo tada prasidėjo jo reabilitacijos, gydytojų rekomendacijos buvo kuo daugiau judinti galūnę, nes buvo susidariusi kontraktūra. Su rekomendacijų nesilaikymu, tai nieko bendro neturi. Palaiko savo civilinį ieškinį pilnai.

Liudytojas N. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir paaiškino, kad viskas vyko prieš metus laiko. Būdamas namuose, išgirdo, kad lauke rėkauja. Išėjo į balkoną pasižiūrėti. Pamatė, kad kaimynai pykstasi, barasi. Mergina norėjo išvažiuoti, o vaikinas neleido išvažiuoti. Ji nenorėjo su juo šnekėti. Jis bandė vaiką paimti nuo galinės mašinos sėdynės. Ji neleido. Šaukė mergina (vaiko motina) kviesti policijos pareigūnus. Jis atsitraukė. Nematė, kad kaltinamasis naudotų kokį nors smurtą.

Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji savo akimis nieko nematė, viską girdėjo iš aplinkinių, kivirčą matė jos draugas A., kuris nusileido į apačią, paklausė ar viskas gerai, ir taip jie išsiskirstė. Įvykio metu ji namuose nebuvo

Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad asmeniškai T. K. nepažįsta, žino iš matymo, kaip kaimyną. Būdamas namuose, išgirdo triukšmą. Išėjo į balkoną pasižiūrėti kas vyksta. Pamatė kaimyną, kuris ginčijosi su žmona. Kaimynė įsėdo su vaiku į mašiną, o kaimynas kažką jai sakė. Matė, kad mašina pradėjo siūbuoti, joje buvo kažkoks susistumdymas. Mergina pradėjo rėkti. Jis  greitai apsiavė batus ir nusileido į kiemą paklausti kas vyksta. Mergina porą žodžių pasakė, ką konkrečiai pasakė neprisimena, bet kažką sakė „padėkit, muša“. Automobilyje verkė vaikas,  vaikinas (T. K.) pasakė, kad pykstasi, liepė jam nesikišti, neaiškinti ką jam daryti, jiedu apsižodžiavo. Jis palaukė kol mergina pradėjo važiuoti iš kiemo, nusprendė, kad ji saugi ir nuėjo namo. Kas vėliau vyko, nematė, T. liko prie laiptinės. Grįžęs namo matė, kad prie lango yra N.  (B.), su juo trumpai šnektelėjo apie įvykį, vėliau papasakojo sugyventinei Julitai. Toks T. elgesys sutrikdė ramybę ir jį papiktino. Fizinio smurto nematė, girdėjo triukšmingą barnį. 

2017 m. rugsėjo 25 d. V. K. pareiškimu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. ryte su savo sutuoktiniu, su kuriuo vyksta skyrybų procesas, susiskambino ir sutarė, kad jam atveš jų dukterį V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apie 14.45 val. ji savo automobiliu atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniui T. K. pranešė, kad atvyko. Vyrui pasakė, kad gali bendrauti su dukra, tačiau jam vienos dukters nepaliks. T. supyko, iš savo automobilio „Toyota Celica“ paėmė 3-4 butelius alaus, kuriuos įsidėjo į jos automobilį „VW Passat“, ir pasakė, kad važiuos kartu su jomis. Suprato, kad vyras yra išgėręs. Jam pasakė, kad niekur su juo nevažiuos. Todėl su vyru kilo konfliktas, kurio metu T. K. kieme jai ranka vieną kartą sudavė per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji nuo vyro pradėjo bėgti, pamatė, kad jis atsisėdo į jos automobilį ant galinės sėdynės, kur kėdutėje sėdėjo jos duktė. Jai bandant iš kėdutės paimti mergaitę, vyras dešinės rankos alkūne vieną kartą sudavė dukrai per veidą, ji pradėjo verkti. Sužalojimų dukteriai nepadarė, pas medikus nesikreipė. Iš namo išėjus nepažįstamam kaimynui, vyras prie jos daugiau nepuolė. Ji įsėdo į savo automobilį ir iš kiemo išvažiavo, apie smurtą jos atžvilgiu pranešė pagalbos telefonu 112. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto jos ir jos dukters atžvilgiu (1 t., b.l. 18).

2017 m. rugsėjo 24 d. aplinkraštyje užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. 15.06 val. gautas pranešimas, jog kieme pranešėją ką tik užpuolė buvęs vyras, trenkė per veidą, bandė išdaužti mašinos langą. Su pranešėja yra mažametis vaikas. GMP atsisakė. Pranešėja iš kiemo išvažiavo, lauks pareigūnų parduotuvės „Čia“ aikštelėje, kuri randasi prie „Molo“ žiedo. Stovi su a/m „VW Passat“, mėlynos spalvos. Pranešėja K. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimo pradžios data ir laikas: 2017-09-24 15.02 val. Aplinkraštyje apie informacijos patikrinimą nurodyta, kad atvykus į nurodytą vietą prie parduotuvės „Čia“, (duomenys neskelbtini), rado pranešėją – V. K., kuri paaiškino, kad tarp jos ir vyro – T. K., vyksta skyrybų procesas, šiandien įvyko žodinis konfliktas, asmuo grasino išdaužti automobilio langus, bet jai pavyko išvažiuoti/ pabėgti nuo jo. Vėliau ji gavo sms žinutę, kad asmuo važinėja jos mamos automobiliu „Toyota Selica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. paaiškino, kad jis tikrai vairuoja neblaivus. Ji dėl grasinimų jau rašiusi pareiškimą, todėl šiandien tai daryti atsisakė, aiškindama, kad jei sugalvos, nueis pas savo tyrėją ir jai suteiks papildomos informacijos, nes šiuo metu skuba. Vaizdo medžiagos nėra, nes pranešėja juos pasitiko ne įvykio vietoje, o lauke, prie parduotuvės, todėl fotografuoti lauką netikslinga (1 t., b. l. 19-21).

2017 m. rugsėjo 26 d. išvadoje Nr. G2795/2017(02) nurodyta, kad užduotyje nurodytos aplinkybės: 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu sutuoktinis T. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš delno vieną kartą smūgiavo į veidą nukentėjusiajai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tiriamoji paaiškino, kad sumušė ne pirmą kartą, tačiau nesikreipė. Šio įvykio metu neblaivus vyras smogė į veidą. Be sąmonės nebuvo. Med. pagalbos nesikreipė. Po smūgio bėgo pasiimti dukros, kuri sėdėjo automobilyje ir tuo metu vyras alkūne sudavė dukrai į kairę veido pusę. Objektyvaus tyrimo duomenys: apžiūrint sužalojimo žymių veide nėra. Tiriamoji nurodo, kad po smūgio į kairį skruostą kurį laiką buvo paraudusi oda ir policijos pareigūnai tai matė. Išvada. V. K. kūne apžiūros metu objektyvių sužalojimo pėdsakų nėra. Sužalojimų žymių nebuvimas neatmeta nedidelės energijos traumos galimybės užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėse. Nesant sužalojimo žymių, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. l. 55).

2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2796/2017(02) nurodyta, kad užduotyje nurodytos aplinkybės: 2017 m. rugsėjo 24 d., apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu sutuoktinis T. K., gim. (duomenys neskelbtini), atbula ranka iš alkūnės į veidą smogė vieną kartą savo dukrai V. K., gim. (duomenys neskelbtini) vasario 7 d., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Mama paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 14.45 val. dukra, būdama automobilyje, patyrė nuo neblaivaus tėvo smūgį alkūne į veidą. Smūgis nebuvęs stiprus ir sumuštoje vietoje kurį laiką oda buvo tik paraudusi. Vėliau jokių sužalojimo žymių nemačiusi. Objektyvaus tyrimo duomenys: apžiūros metu mergaitė aktyvi, sužalojimų galvoje nėra. Išvada. Mažametės V. K. kūne apžiūros metu objektyvių sužalojimo pėdsakų nėra. Sužalojimų žymių nebuvimas neatmeta nedidelės energijos traumos galimybės užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėse. Nesant sužalojimo žymių sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. l. 58).

2017 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskr. VPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Z. tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. patruliuojant r.š. „1719“ kartu su vyr. patruliu A. Š. apie 22.19 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes nurodytu adresu pranešėjos sesers mašiną spardė jos buvęs vyras. Pranešėja nori užfiksuoti įvykį. Pareigūnų lauks adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko V. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad vyras T. K., su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas, grasino papjauti, stumdė. Tą pačią dieną paskambino sesuo V. V., pasakė, kad pranešėjos vyras galimai spardo automobilį, kuris jai priklauso. Nuvykus iki minėto adreso, apžiūrėjus jį, V. V. pretenzijų neturi, pareiškimas nepriimtas. Iš V. K. priimtas paaiškinimas (1 t., b. l. 17).2017 m. rugsėjo 25 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. K. pateikė vaizdo ir garso įrašus, kurie buvo užfiksuoti asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S5“, įrašyti DVD diską (1 t., b. l. 61-62).

2018 m. kovo 19 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta pateikta DVD+R ACME kompaktinė plokštelė, į kurią įkelti vaizdo ir garso įrašai, kuriuos 2017 m. rugsėjo 25 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė V. K.. Apžiūros metu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. nukentėjusioji V. K. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė jos mobiliojo ryšio telefone buvusius vaizdo ir garso įrašus, kurie įrašyti į DVD+R ACME kompaktinę plokštelę, pavadinimais: „0d20170924160913p+37062229955“, „0d20170924161323p+37062229955.m4a“, „0d20170924190517p+37062229955“, „1d20170924153749p112“, „1d20170924162324p112“, „1d20170924220244p112“, „2017-09-25_092601.JPG“, „20170925_092602.mp4“, „20170925_092648.mp4“.

Garso įraše pavadinimu „0d20170924160913p+37062229955“, užfiksuotas vyro ir moters pokalbis, vyras žymimas raide A, moteris – B. A- (kalba neaiški). „B- Nieko, važinėju su vaiku, bijau sustot kur nors. A- Kur važinėji? B- Visur važinėju, bijau sustot. A- Tu prie marių? B- Ne, baik tu. A- Kur? B- Va, iš Kauno išvažiavau, nuo Akademijos. A- Tu vilkini mano laiką, kad susekti mano skambutį? B- Kokį skambutį, gali dėti ragelį čia dabar. A- Važiuok prie marių. B- Aš su tavim nesusitiksiu, tu debilas. A- Tai tu sakei atvažiuosi. B- Nesakiau atvažiuosiu, klausiau, kur esi, nes sakei vaistų prigėrei, bet aš supratau, tu eilinį kartą pisai protą, aš dėl tavęs dar pergyvenau. A- Aš jų išgėriau, bet neprigėriau tų vaistų. B- O tu man paskambinai nuliūdusiu balsu, aš pripisau vaistų, o aš kai durnė: kur esi, T., kur esi? A- Aš pripisau, bet nepripisau iki galo, nes aš turiu reikalų. B- Jau kas daro, tai daro iki galo. A- Ne, aš tik nusiramint norėjau. B- Ko tu nori iš manęs. A- Tai nieko, galvojau nori susitikt su manim. B- O tai ką, T., susitikt, kad grasintum man? A- Aš nenoriu grasinti. B- Tu man grasinai prieš 10- 20 minučių. A- Tu jau viską žinai, aš neturiu, ką pasakyt net. B- Viską žinau, tai čia man jau pradėt bijot? A- Nežinau, čia tavo pasirinkimas. B- Aš tau jau sakiau, per prievartą nepriversi manęs būt su tavim, aš ne šuo blet, kad prie pavadėlio mane pririštum. A- Ne šuo, bet mylimas žmogus. B- Mylimo žmogaus nieks nemuša ir neišdavinėja. A- Aš buvau nesavas, kaip ir dabar. B- Nesavas, va, per tą savo nesavumą to ir dasiekei. A- Nu žiurėk tada. B- Ką žiūrėk? A- Tau gyvent. B- (kalba neaiški). A- Nenori pakalbėt, nereikia. B- O tai ką kalbėt, kad mane daužyt puolei. A- Nes tada buvau nenusiraminęs. B- Ane. A- Aš būčiau daužęs, būčiau tave iškirtęs. B- Tu man langus bandei išdaužyt, po ratais šokai, nugriuvai. A- Aš norėjau įšokt, kartu važiuot. B- (kalba neaiški). A- Tu alų mano išpylei. B- Man tai jo nereikia, pasiėmei du šimtus, gali nusipirkt. A- (kalba neaiški). B- O tu man palikai 450. A- Aš jų nepalikau (kalba neaiški). B- O kur tu vaiką ruošeisi vesti? A- Ką? B- Kur tu vaiką ruošeisi vesti? A- Į teatrą vaikų. B- Vakar vogei pinigus, daužei žmones, šiandien vaiką į teatrą vedi? B- Ką? A- Sakau vakar vogei pinigus, daužei žmones, šiandien vaiką į teatrą vedi?“. Pokalbis truko 3 minutes ir 53 sekundes.

Garso įraše pavadinimu „0d20170924161323p+37062229955.m4a”, užfiksuotas vyro ir moters pokalbis, vyras žymimas raide A, moteris – B. „A- Ką? B- Vaikas verkia, sakau, atstok tu nuo mūsų. A- Atsipist jau nuo jūsų, ane, tai nebebūsi niekada su manim, ne? B- Nebūsiu, tu man grasini. A- Viskas aišku. B- (kalba neaiški). A- (kalba neaiški, girdisi vyro rėkimas) be tavęs nėra tikslo jokio, jokio neturiu, jokio tikslo be tavęs. B- Kaip aš galiu būti su žmogumi, kuris mane grasina nužudyt? A- Net atsičiuchinęs supratau, kad neturiu jokio tikslo, jokio, vėl prigėriau, vėl suprantu, kad neturiu jokio tikslo be tavęs, nėra man gyvenimo be tavęs, supranti? B- O prie ko čia aš kalta, aš buvau tau gyvenimą suteikus, tu pats šeimą prapisai. A- (kalba neaiški). B- Kas? A- (kalba neaiški) girtas buvau. B- Ne vieną kartą, ne vieną kartą su mergom ėjai. A- (kalba neaiški). B- Kas tinka, netinka? A- (kalba neaiški). B- Tu dabar man grasini, kad mane užmuši ir galvoji parbėgsiu išsigandus, nebijau aš tavęs, aš tau sakiau. A- Aš nenoriu, kad tu bijotum, man nereikia tavo baimės, man reikia tavęs. B- Nu negausi tu manęs, nenoriu. Tu baugini mane. A- Aš nebauginu tavęs, kūrva tu, ką tu negirdi. B- Dabar jo, kas buvo kieme, tu rodei, kur mane pjaustysi su peiliais, kieme su pirštu badei į kūną. A- Jei tu nebusi su manim, taip ir bus. B- Ir nebūsiu su tavim. A- Tada ir viso gero, pasakyk vaikučiui, kodėl neturi tėvelio, išdrįsk pasakyk, kodėl neturi, išdrįsk pasakyt tiesą, aš stebėsiu jus, kūrva, iš ten jus, padlas. B- Tu pats galėsi pasakyti, kodėl tu ligonis buvai, tu nedrįsi nieko sau pasidaryti. A- Aš nepasakysiu, nuo šiandien nerasit manęs. B- Nedrįsi nieko pasidaryt. A- Ką tu čia šneki, pisk nahui, žertva tu“. Pokalbis truko 2 minutes 24 sekundes.

Garso įraše pavadinimu „0d20170924190517p+37062229955“, užfiksuotas vyro ir moters pokalbis, vyras žymimas raide A, moteris – B. „B- Klausau tave. A- Alio. B- Alio. A- Mažyte? B- Ką? A- Negaliu pajudėt. B- Tai greitąją kvieskis. A- Nesikviesiu. A- Tau padės ta greitoji, aš tai nepadėsiu gi. A- Man paralyžavo pusę kūno, tik pusę kojos ir rankos jaučiu. B- Sakyk, kur tu esi? A- Tarp medžių. B- Kur tarp medžių? A- Net neatsimenu, kur nuvažiavau. B- Skambink kažkam, mentam, greitajai, kažkam, aš nežinau, kur tu važiavai. A- Aš jų nenoriu. B- Tu žinojai, dabar, kad Tomai taip atsitiko, ar nežinojai? A- Ne. B- Mama taigi tau pasakojo, kad Toma perdozavo raminamų vaistų ir jai paralyžavo pusę kūno. A- Kas ta Toma? B- Vitos ten ta dukterėčia narkomanė, esmė ta, kad ji nenusižudė, o gyvena su paralyžuoto puse kūno, nei vairuoti negali, nieko absoliučiai. Išsikviesk T. greitąją, kalbėk, telefono dėl manęs neiškraudinėk. Paskambink, ras pagal numerį, pagal buvimo vietą. Kur tu važiavai, į mišką kažkokį? A- Aš daug kur važiavau. B- Bet paskutinė vieta, kai rašei man žinutę atia, prakeiktoji tu. A- Pats važiavau ir neatsimenu kur, aš atsijungiau. B- Tai paskambink, T., mentam prašau, nesodink telefono ant manęs, suras pagal buvimo vietą, nes, T., aš pati dabar apsipisus vaistų, tu turbūt jauti pagal mano balsą. A- Ką tu darai? B-Aš apsipisus raminamų vaistų sėdžiu, nes man jau nachui. A- Ką tu darai? B- Aš apsipisus raminamų vaistų sėdžiu, nes man jau nachui. A- Kur tu sėdi? B- Pas draugę pabėgau aš. A- Viena? B- Su V., nes mentai pasakė: bėkit šiandien visi, nes jis pats gali gailėtis, ką jis padarys. A- Aišku, aš jau nieko nesigailėsiu. B- Skambink, sakau, T., mentam, suras pagal telefoną. A- Jiems aš neskambinsiu. B- Tai greitajai skambink. A- Neskambinsiu, jie vis tiek nebepadės. B- Tu supranti, kad aš tavęs nerasiu. A- Jeigu man jau pyzda, man jau niekas nebepadės. B- Tai dabar kaip šuo numirsi ant lauko kažkur suparalyžuotas. A- Nu ir kas? B- Nejuokink tu, tu tokio galo tikėjaisi? A- Ką? B- Kad ir koks žvėris esi. A- (kalba neaiški, vyras verkia) net galo pasidaryt negaliu, kūrva, kaip norėjau. B- Sakau, skambink greitajai. A- Jie vis vien nepadės. B- Nu bet aš ką dabar padarysiu, nežinau, kur tu esi. Tai jau tu prieš kiek laiko man rašei tą žinutę. Jau belekiek laiko esi kažkur nuvažiavęs, tai vis tiek atsimeni, kur važiavai, į kurią pusę. A- Neatsimenu, aš atsičiuchinau nesenai, man piso per galvą ir nachui. B- O tai ką tu darei tarp tų medžių, tu su mašina važinėjai? A- Aš variau miškais ir mane atjungė. B- Tai tu mašinoj dabar? A- Jo. B- Tai neatsitrenkęs niekur? A- Griovy kažkokiam. B- Tai gal tu susitrenkei tada, dėl to prispaustas, ne? A- Aš nejaučiu pusės kūno. B- O ką tu gėrei? A- Migdomuosius, viską nachui, raminamuosius, antidepresantus. B- Tai dabar moralas koks, kviekis pagalbą. A- Nesikviesiu. B- Kokiu tikslu man skambini, pagalbos nori, ne kitaip. Aš atvažiuočiau, bet aš nežinau, kur tu. A- Aš pats nežinau, kur aš. B- Skambink mamai tada. A- Ne. B- Kodėl ne? A- Išsižadės. B- Kodėl, pakėlė ragelį? A- Jo, sakė, pamiršk mus. B- Tokioj situacijoj nei vienas tavęs nepaliktumėm, taip kad kvieskis pagalbą. A- Ne. B- O gal nevėlu, T.? A- Aš, kurva, nepasikeliu iš sėdynės, kurva, nachui. B- Kvieskis pagalbą, blet. A- Nesikviesiu. B- T., jei kategoriškai sakai ne, tada ir aš neturiu ką šnekėt, aš matau tik išeitį tave surast. A- Aš pats nežinau, kur esu, ąžuolas, liepa, beržas, nesurasi. B- Bet tave pagal numerį suras. A- Aš nenoriu, kad mane surastų, aš žinau, kur aš atsidursiu, aš noriu numirti laisvas, nachui, aš nenoriu į ligoninę. B- Gerai, pasakysi, kad įlėkei į griovį ir dėl to kažkas atsitiko. Jei tu vieną pusę valdai, išlipsi iš mašinos, močiutė, buvo, vieną pusę valdė, lovoj galėjo pajudėt. A- Mašinos neišvairuosiu. B- Išlipk. A- O gazą, sankabą kaip spaust? B- Tu išlipk iš mašinos. A- Ką tu šneki, ką, man gulėt šlapioj žolėj? B- Gal eisi, rasi kokį kelią? A- Ką man šliaužt, juokauji. B- Kai pamatysi mašiną, signalink. A- Da nei vienos nematau. B- Taigi tu sakei nesenai atsičiuchinai. A- per tą laiką nemačiau. B- Tu prie kelio pagrindinio? A- Ne, kažkur giliai, per šakas mašinų nematyt. B- Nu bet jei nuvažiavai, turi būti kelias. A- Turi būt, aš jau nesuvokiu. B- Gerai, T., kvietiesi pagalbą, jei nesikviesi, nekelsiu ragelio, aš šiandien jau viskas, aš šiandien išsipurčiau, išsivėmiau, nežinau kuom čia viskas pasibaigs. A- Niekuom, kaip ir buvo, taip ir liks. B- Kas ir liks, tai ir nereikėjo niekam daryt, nei kitam, nei sau, jeigu tu tikrai sakai tiesą, kad gaila, net negaliu apsakyt emocijų. Tu lenkei į blogą man ir visiem kitiem, ir mūsų vaikui. A- Aš nelinkėjau. B- Gerai, tebūnie, reiškias tau dievo rykštė už tai, nes aš tau gyvenime nieko blogo nesu padarius. Tu tiek kartų ranką prieš mane pakėlei, dar užmušt žadėjai, va ir šiandien rodei, kur dursi, nesu tau nieko blogo padarius, nei panorėjus, nei pagalvojus. A- (kalba neaiški, girdimas vyro verkimas)“. Pokalbis truko 9 minutes ir 2 sekundes.

Garso įraše pavadinimu „1d20170924153749p112”, užfiksuotas 2 moterų pokalbis, jos pažymėtos raidėmis A ir B. „A- 112. B- Laba diena, čia dar kartelį dėl iškvietimo, 15:02 buvo duotas dėl vyro siautėjančio. A- Taip, situacija pasikeitė? B- Vis dar laukiu policijos, jis girtas važinėja po miestą, surasti grasina. Nežinau, ar man pačiai prisistatyti, nes su verkiančiu vaiku stovim aikštelėj, laukiam policijos. A- (duomenys neskelbtini), taip? B- Jis buvo (duomenys neskelbtini), dabar važinėja po visą Kauną su automobiliu girtas ir ieško manęs. A- Su „Passat“? B- Ne, su „Toyota Selica“. A- O valstybinius numerius žinote? B- (duomenys neskelbtini) A- (duomenys neskelbtini) taip? B- „Toyota Selica“. A. Nesupratau, „Toyota Selica“, sakėt? B- „Toyota Selica“, sportinė, žema mašina, aš pati su „Passat“, tai mano mamos automobilis, su „Passatu“ išvažiavau, nes mane puolė gaudyt. A- O jūs dabar esat prie „Molo“ žiedo? B- Taip, toj aikštelėj laukiu, nes jis, man atrodo, buvo pravažiavęs, po to puolė man skambinėt. A- Supratau, perduodu pranešimą pareigūnams“. Pokalbis truko 1 minutę ir 9 sekundes.

Garso įraše pavadinimu „1d20170924162324p112“, užfiksuotas 2 moterų pokalbis, jos pažymėtos raidėmis A ir B. „A- Ragelis, blet, vieną kartą paskambini ir nusėsta. B- 112. A- Laba diena, čia buvo iškvietimas dėl sutuoktinio siautėjančio. B- Kokiu adresu buvo iškvietimas? A- Buvo (duomenys neskelbtini) iškvietimas ir dabar jisai nuvažiavo link Šlienavos nuo Vaišvydavos, jis man paskambino, nes jo policija ieško, jisai girtas su mano mamos automobiliu važinėja. B- Link kur dabar nuvažiavo? A- Link Šlienavos, va ką tik prieš kelias minutes. B- Nuo kokio adreso? A- Nuo (duomenys neskelbtini), jis gali bandyti surasti draugą. B- (duomenys neskelbtini) gatvė čia (duomenys neskelbtini)? A- (duomenys neskelbtini). B- Automobilis? A- „Toyota Selica“ (duomenys neskelbtini) B- Jūs sakėt „Passat“? A- Aš su „Passat“, jis su „Toyota Selica“. B- Valstybiniai numeriai? A- (duomenys neskelbtini) B- Jūsų vardas, pavardė? A- V. K.“. Pokalbis truko 1 minutę 26 sekundes.

Garso įraše pavadinimu „1d20170924220244p112“, užfiksuotas 2 moterų pokalbis, jos pažymėtos raidėmis A ir B. A- (girdisi vaiko verkimas). „B- 112 klausau. A- Čia iškvietimą buvom davę Kaune, dėl vyro siautėjančio, mes policijos sulaukėm, turėjo kaip ir jo ieškoti, mieste su juo kelis kart apsilenkėm, jis mane gaudė, skambino giminaičiai, kad visur važinėja, manęs ieško ir pas sesę mašiną apspardė, ir pas mamą į kiemą važinėja, nežinau, kur toliau kreiptis. B- Palaukite minutėlę. A- Gerai, tvarkoj, čia 15 valandą jam buvo policija kviesta. B- Ačiū, kad palaukėt, na, matau, jūs bendravot su pareigūnais, bet pareiškimo pati nerašėt ir sakėt, pati nueisite pas tyrėją. A- Man sakė, nerašyti pareiškimo, nes, sakė, surasime, bet mieste mane vaikėsi, aš paskui skambinau, policija neatvažiavo, aš pranešiau, kad vaikosi. B- Čia policija jums pasakė, kad nerašyti pareiškimo, ar jūs taip sakėt, kad nerašyti? A- Policija man pasakė: kam jums pradėt, jei jau yra pradėtas. B- Čia ikiteisminis? A- Jo, jis apribojimą gavęs nesiartinti. Jis vis viena važinėja, gaudo mane ir smūgį gavau į veidą, ir vaikas smūgį gavo į veidą šiandien, nors jam yra, ta prasme, pareiškimas prieš jį yra parašytas, va, sesė skambino, pas ją jisai buvo, manęs ieško, Kampiškių gatvėje prieš dešimt minučių sesės mašiną apspardė, Pravieniškėse pas mano tėvus prieš pusvalandį buvo, manęs ieškojo, vis tiek nesuprantu, nejaugi tokio žmogaus negalima sutvarkyti. B- Jis su mašina važinėja? A- Jis važinėja girtas su mano mamos automobiliu, tą policijai minėjau 15 valandą, kad girtas važinėja, vartoja alkoholį, neduok dieve, ką nors padarys ar kokį žmogų girtas nutrenks ir tam žmogui blogai padarys, ir mums, jis visą dieną girtas po miestą važinėja, jis naktį nekaltą žmogų sumušė, nes yra visas kruvinas, ir pats prisipažino, kad kažką sumušė ir ieško jo policija dėl to, duok dieve, kad tas vienas žmogus, nes jis yra tikrai agresyvus žmogus. Jis gali padaryti bet ką nekaltiem žmonėms. B- Jūs K.? A- Aš V. K.. B- Jūs buvot pranešus, kad K.. A- Ne, aš V.a, nežinau, man ir pareigūnė sakė, kad K., bet šiaip aš V.. B- Gerai, supratau, aš pakartotinai perduosiu. A- Jis penkias minutes atgal (duomenys neskelbtini) gatvėj spardė mašiną sesės, jis ką tik išvažiavo, sesė apžiūrėjo mašiną lyg nieko, jeigu ryte kažką pamatys daugiau, tai praneš policijai, bet ką jis šiandien gali padaryti, tai baisu. B- Paskutinis adresas, kuriuo jis buvo. A- (duomenys neskelbtini) gatvėj, tikslaus namo nežinau, ten daugiabučiai tos (duomenys neskelbtini) gatvės. B- Gerai, perduosiu pareigūnams. A- O jūs galėsite informuoti mane, kai jį sulaikysite, nes jis yra pavogęs mano buto raktus, aš iš namų dabar pabėgus su vaiku ir glaudžiuosi. B- Aš nebent galiu duot tiesioginį numerį komisariato, kad pasiskambintumėte į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, jie jau tikslesnę informaciją suteiks, nes mes nesuteiksime, mes tik priimame skambučius. Rašykitės numerį: (duomenys neskelbtini), o jūs gyvenat (duomenys neskelbtini) prospekte? A- Aš gyvenu (duomenys neskelbtini) gatvėj, o registruota ten pas jį dar (duomenys neskelbtini) prospekte. B- O nuo kokio buto raktus turi? A- Nuo (duomenys neskelbtini) iš mano nuomojamo buto raktus pavogė. B- Gerai, supratau, perduosiu pareigūnams. A- Ačiū jums labai“. Pokalbis truko 4 minutes 36 sekundes.

Faile, pavadinimu „2017-09-25_092601.JPG“, užfiksuota nuotrauka, kurioje matyti lengvojo automobilio galinė dalis, nuotrauka nekokybiška, todėl sunku nustatyti automobilio markę ir valstybinius numerius. Nuotraukoje matoma ranka.

Faile, pavadinimu „20170925_092602.mp4“, užfiksuota lengvojo automobilio galinė dalis ir prie automobilio stovinty du uniformuoti policijos pareigūnai. Du policijos pareigūnai prieina prie automobilio galinės dalies ir vienas iš policijos pareigūnų atidaro automobilio bagažinę. Automobilio bagažinės viduje matome asmenį, kuris guli ant kairiojo šono. Asmuo vilki civilius drabužius, tai juodos spalvos striukė, mėlynos spalvos bliuzonas ir juodos spalvos kelnės. Vienas iš policijos pareigūnų, vilkintis šviesą atspindinčią liemenę, prieina arčiau automobilio ir tuo metu pasigirsta vyriškas balsas: „Ką ten darai?“ Asmuo, esantis automobilio bagažinėje, būdamas nusisukęs į kairę pusę, atsisuka ir su savo dešine ranka bando kažką paimti, kas yra prie asmens dešinės kojos. Tuo metu policijos pareigūnas, vilkintis šviesą atspindinčią liemenę, savo dešine ranka paima asmeniui, gulinčiam automobilio bagažinėje, už jo dešinės rankos riešo. Vaizdo įrašo trukmė vienuolika sekundžių.

Faile pavadinimu „20170925_092648.mp4“, užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi policijos tarnybinis automobilis „Volkswagen Caddy“ su policijos skiriamaisiais ženklais. Prieš policijos automobilį matyti geltonos spalvos STOP juosta. Automobilių stovėjimo aikštelėje matyti du uniformuoti policijos pareigūnai ir civiliais drabužiais vilkintis asmuo. Veiksmas vyksta dienos metu, šviečiant saulei. Vaizdo įraše matomi du policijos pareigūnai, kurie sulaiko civiliais rūbais vilkintį asmenį. Uniformuoti policijos pareigūnai bando sulaikyti asmenį, kuris priešinasi sulaikymui. Sulaikydami asmenį, policijos pareigūnai jį pargriauna ant žemės. Vienas policijos pareigūnas, būdamas asmeniui už nugaros, laiko jį už kaklo savo dešine ranka. Policijos pareigūnas, vilkintis šviesą atspindinčią liemenę, yra asmeniui iš priekio. Besipriešinantis asmuo savo dešine ranka kumščiu suduoda smūgius policijos pareigūnui, laikančiam jam už kaklo. Pareigūno, vilkinčio šviesą atspindinčią liemenę, dešinėje rankoje pasirodo geltonos spalvos prietaisas, po to pasigirsta traškėjimas. Toliau vyksta asmens sulaikymas. Girdisi vyriškas balsas sakantis: „Ė, raminkis“, paskui žodžiai nesuprantami. Girdisi vyriškas balsas sakantis: „Man pochui, aš noriu numirti“. Prie policijos pareigūnų prieina dar vienas uniformuotas policijos pareigūnas, kuris savo rankomis paima sulaikomo asmens kairiąją koją ir ją užlaužia, po to suduoda du smūgius savo kaire ranka sulaikomam asmeniui, į kurią tiksliai vietą, nežinoma, nes vaizdo įraše to nesimato. Tuo metu prie policijos pareigūnų, bandančių sulaikyti asmenį, prieina dar vienas policijos pareigūnas, ir tuo metu pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Trauk tazerį“. Prie asmens sulaikymo prisijungia ketvirtas uniformuotas policijos pareigūnas, kuris priartėja prie sulaikomo asmens ir pasikeičia su vienu policijos pareigūnu, buvusiu prie sulaikomo asmens. Pasigirsta vyriškas balsas, sakantis Antrankiai yra?“. Ketvirtasis uniformuotas policijos pareigūnas pritūpia ir savo dešinės kojos kelienu prispaudžia sulaikymui besipriešinančio asmens nugarą, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Ranką duok geruoju, ranką duok, ranką duok“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Nachui tau ta ranka?“ , pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Ranką duok“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Duok man nusižudyti“ , pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „ranką duok, sakau“, girdimas vyriškas balsas, sakantis: „Duok nusižudyti“. Pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „ranką duok“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Kairė ranka su peiliu“ , pasigirsta moteriškas balsas, sakantis: „Peilį jis turi?“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Jo, tazerį turi? Duok dar tazerį“, pasigirsta moteriškas balsas, sakantis: „Jėzau, nesveikas jis“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis „Čia žėk“, po žodžių pasigirsta traškėjimas ir šauksmas. Pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Mesk peilį, mesk, ranką duok“, po kurio laiko vienas iš keturių pareigūnų atsitraukė nuo sulaikomo asmens, laikydamas savo kairėje rankoje geltonos spalvos prietaisą. Pareigūnas, vilkintis marškinius trumpomis rankovėmis, savo kairėje rankoje laiko sulaikomo asmens kairiąją ranką, o su dešine ranka deda sulaikomam asmeniui antrankius, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Suka, blet, ranką duok kitą, ranką, tazerį vėl“. Matome, kad vienas iš keturių pareigūnų atsitraukė nuo sulaikomo ir kad policijos pareigūno dešinės rankos plaštaka yra kruvina. Pasigirsta vyriškas balsas: „D., čia, čia, čia“. Pasigirsta traškėjimas ir vyriškas balsas, sakantis: „Duodu ranką“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Duok greitai, ranką duok“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Tai gi aš, blet“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis „Dešinę“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Kalk, kalk“, po šių žodžių pareigūnas su sužeista ranka ir laikantis geltonos spalvos prietaisą, prieina prie gulinčio sulaikomo asmens ir ištiesia ranką su prietaisu, priliesdamas juo prie sulaikomo asmens nugaros, pasigirsta traškėjimas, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Ranką duok, sakau“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Negaliu, taigi kratot“, po to pareigūnas, naudojantis geltonos spalvos prietaisą, atsitraukia nuo sulaikomo asmens ir matome, kad iš pastato, esančio šalia automobilių stovėjimo aikštelės, išbėga dvi uniformuotos policijos pareigūnės, tuo metu girdisi vyriškas balsas, sakantis: „Alvydai, ar tu trauki ranką? Negali ištraukti? Ranką duok“, girdisi vyriškas balsas, sakantis: „Paleisk, ranką ištrauksiu“, prie sulaikomo asmens pribėgo uniformuota policijos pareigūnė ir išsitraukusi iš dėklo geltonos spalvos prietaisą ir priėjusi prie sulaikomo asmens pritūpė šalia jo. Pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Peilį mesk, mesk peilį, peilį mesk, peilis, peilis, peilis“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Metu“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Mesk“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Metu, blet“, po šių žodžių policijos pareigūnas, vilkintis juodos spalvos fliusinį megztinį, savo kairės rankos kumščiu du kartus smūgiuoja sulaikomam asmeniui į nugarą. Tuo metu girdisi traškėjimas. Po to sulaikomam asmeniui uždedami antrankiai ant abiejų rankų. Pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Dar vienus antrankius“, ir po to pareigūnė, vilkinti šviesą atspindinčią liemenę, išsiima iš dėklo antrankius ir paduoda policijos pareigūnui, vilkinčiam fliusinį megztinį. Pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Ramus?“, po to iš pastato išeina dvi uniformuotos policijos pareigūnės ir pasigirsta moteriškas balsas, sakantis: “Kviesti greitąją, Dariau?“, pasigirsta vyriškas balsas, sakantis: „Aš numirsiu, nusižudysiu, žertva“, prie filmuojančio asmens prieina uniformuota policijos pareigūnė ir sako: „Laba diena, jūs filmuojate?“, atsakymas: „Jį filmavau, kai jau jį rado“, pareigūnė paklausė: „Kas?“. Įrašo pabaiga“. Vaizdo įrašo trukmė 3 minutės 8 sekundės (1 t., b. l. 63-68).

2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2783/2017(02) patvirtinama, kad D. B. padarytos durtinės pjautinės žaizdos kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, odos įbrėžimai krūtinės ir pilvo srityje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes po traumos sveikata sutrikdyta ilgiau dešimties parų. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu peilio tipo įrankiu ir ne mažiau kaip 8 poveikiais (kairiame dilbyje 3 žaizdos, l žaizda dešinės plaštakos I piršto srityje, odos įbrėžimai krūtinėje-pilve ne mažiau kaip 4 poveikiais). Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tai patvirtina medicininės dokumentacijos duomenys. Konstatuoti sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu ir negalėjo būti padaryti krintant, smūgiuojant rankomis, spardant ar pan. (1 t., b. l. 121-122).

2017 m. rugsėjo 25 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. S. pateikė policijos uniforminį megztuką, juodos spalvos, supjaustytą; išrašo iš med. dokumentų kopijas, 2 lapus (1 t., b. l. 154).

2017 m. rugsėjo 25 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad D. B. pateikė su sugadinimo požymiais rūbus: pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, pilkos spalvos ilgomis rankovėmis marškinius su policijos skiriamaisiais ženklais, striukę su policijos skiriamaisiais ženklais - su raudonos spalvos dėmėmis ir skylėmis (1 t., b. l. 155).

2018 m. kovo 1 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėtas popierinis paketas, ant kurio parašyta: „IT 01-1-49589-17 Nukentėjusiojo V. S. uniforminis megztinis 2017-09-25“. Pakete juodos spalvos uniforminis megztinis, ant megztinio rankovių, ties pečiais, matosi policijos antsiuvai. Apžiūrėjus megztinį, ant kairės rankovės, 19.5 cm nuo rankovės apačios matoma 1 cm skylė, kurios kraštai netaisyklingos formos, 14 cm nuo rankovės apačios matoma kita skylė 0.5 cm dydžio, kitų megztinio sugadinimų nepastebėta. Apžiūrimas popierinis paketas, ant kurio parašyta: „ IT 01-1-49589-17 ROIK 0117000539412 nukentėjusiojo D. B. rūbai 2017-09-25 18:30 val.“. Pakete uniforminė striukė, uniforminiai marškiniai, marškinėliai trumpomis rankovėmis. Apžiūrima uniforminė striukė yra žalios spalvos su policijos antsiuvais ir komisaro antpečiais, ant uniforminės striukės rankovių ir priekio matomos dėmės, panašios į kraują, striukės priekyje 11 cm nuo kairės kišenės ir 13 cm nuo striukės apatinės dalies matoma 9 cm netaisyklingos formos skylė, striukės pamušalas ties nurodyta skyle nepažeistas. Apžiūrint uniforminės striukės kairės pusės rankovę matoma, kad 13 cm. nuo rankovės apačios yra 5cm pločio ir 17 cm ilgio pilkos spalvos medžiagos atspindinčios šviesą atšvaitas, atšvaite 9 cm nuo jo kairiojo krašto ir 2 cm nuo atšvaito apačios matoma skylė, kurios kraštai lygūs, rankovės pamušalas skylės vietoje nepažeistas; 8 cm nuo rankovės apačios matoma 0.5 cm skylė nelygiais kraštais, pamušalas ties skyle nepažeistas; apžiūrimi marškinėliai trumpomis rankovėmis yra pilkos spalvos, jų priekinėje dalyje 18.5 cm nuo marškinėlių apačios matoma netaisyklingos formos 3 cm ilgio ir 0.5 cm pločio skylė; ant marškinėlių priekio 30 cm nuo jų apačios ir 24 cm nuo kairės pusės matoma 10 kv. cm dėmė, ties marškinėliuose esančia skyle yra 5 kv. cm tamsios spalvos dėmė, minėtos dėmės matosi ir vidinėje marškinėlių pusėje; apžiūrimi uniforminiai marškiniai yra pilkos spalvos, ilgomis rankovėmis, su policijos antsiuvais, ant kairės marškinių rankovės matoma raudonos spalvos dėmė, kuri yra per visą rankovę nuo jos apačios 35 cm, 13 cm nuo rankovės apačios matoma 1 cm dydžio skylė, kuri yra netaisyklingos formos, 17 cm nuo rankovės apačios matoma kita skylė, kuri yra netaisyklingos formos 1 cm dydžio, ant marškinių priekio 6 cm žemiau kairės marškinių kišenės, 5 cm nuo marškinių krašto matoma 4 cm ilgio netaisyklingos formos skylė, jos kraštuose matosi siūlai, aplink minėtą skylę matosi raudonos spalvos dėmės. Apžiūrima popierinė dėžutė, ant kurios parašyta: „01-1-49589-17 2017-09-25 Kaunas, A. J. 17 lipnios juostos ritinėlis, rastas automobilio „VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) bagažinėje specialistas A. U.“, atidarius dėžutę, joje matomas 10 cm skersmens pilkos lipnios juostos ritinėlis, ritinėlio vidinėje dalyje yra užrašai „HIPPO“. Apžiūrima popierinė dėžutė, ant kurios parašyta: „ 01-1-49589-17 2017-09-25 Kaunas, A. J. 17 geltonos spalvos virvė, rasta automobilio „VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) bagažinėje specialistas A. U.“. Atidarius dėžutę matoma geltonos spalvos automobilio tempimo virvė, ant kurios galų yra kabliai. Apžiūrima popierinė dėžutė, ant kurios parašyta: „ 01-1-49589-17 2017-09-25 Kaunas, A. J. 17 elektros impulsinis prietaisas „Tazer“ B130004KM specialistas A. U.“. Atidarius dėžutę, matomas elektro impulsinis prietaisas bei popierinė pakuotė. Apžiūrimas elektro impulsinis prietaisas yra plastmasinis, geltonos spalvos korpusu ir rankena, apačioje rankenos yra juodos spalvos baterijos fiksatorius be baterijos, korpuse esantis saugiklis yra juodos spalvos, jis nuleistas, korpuse esantis gaidukas yra juodos spalvos, visas elektro impulsinio prietaiso paviršius pasidengęs netaisyklingos formos daugybinėmis raudonos spalvos dėmėmis. Atidarius dėžutėje esantį paketą, matomas elektro impulsinio aparato „Taser“ užtaisas, užtaisas yra plastmasinis, juodos spalvos korpusu, jo priekinėje dalyje matoma plastmasinė užtaiso apsauginė plokštelė, kuri yra žalios spalvos, ant jos matosi skaičius: “5“(1 t., b. l. 156-170).

2018 m. balandžio 19 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2017 m. rusėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu Kaunas, A. J. pr. 17, aikštelėje rastas ir paimtas peilis. Apžiūros metu apžiūrimas paketas, ant kurio yra užrašas: „01-1-49589-17 2017-09-25 (duomenys neskelbtini) Peilis, rastas aikštelėje ant asfalto specialistas A. U.“. Atidarius paketą jame matomas medine rankena peilis, kurio bendras ilgis 13,5 cm, geležtė yra trikampės formos, geležtės ilgis - 3 cm, geležtės plotis ties rankena - 3 cm, rankenos ilgis 10,5 cm. Panaudojus preparatą „Blue Star“, užpurškus ant peilio, pasimatė švytėjimas ant peilio ašmenų. Nuo peilio ašmenų paimta nuoplova ant specialaus tampono, tamponas supakuotas į konteinerį. Peilis supakuotas į tą patį paketą, paketas užantspauduotas (1 t., b. l. 171-175).

2018 m. balandžio 19 d. nutarimu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti saugoti daiktai: 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: 1) lipnios juostos ritinėlis, 1 dėžutė; 2) peilis, 1 dėžutė; 3) raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo elektros impulsinio prietaiso „Taser“ (vokas Nr. 6), 4) raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo asfalto (vokas Nr. 7), 5) kvapo pėdsakai (5 stiklainiai), 6) tyrimo objektai (tabletės) ir jų pakuotės prie specialisto išvados Nr. 140-(618)-IS1-1101, 1 vokas, virvė, paimta 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, dėžė, nukentėjusiojo V. S. med. dokumentų kopijos, 13 lapų; nukentėjusiojo D. B. med. dokumentų kopijos, 58 lapai; įtariamojo T. K. med. dokumentų kopijos, 12 lapų; naudotų 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio metu elektro impulsinių prietaisų „Taser“ naudojimo ataskaitos išrašai, 42 lapai; daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti D. B. rūbai, 1 vokas; daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti V. S. uniforminis megztinis, 1 vokas; 1 vnt. vatos tomponas su nuoplovom nuo peilio ašmenų (1 t., b. l. 176-180).

2018 m. kovo 6 d. Policijos departamento prie LR VRM Finansų ir investicijų valdybos raštu Nr. 5-S-2225 dėl informacijos apie sugadintų daiktų (rūbų) vertę, nustatyta, kad V. S. išduoto tarnybinio megztinio vertė 24,17 eurų (1 t., b. l. 184).

2018 m. kovo 13 d. nutarimu Policijos departamento prie LR VRM atstovas pripažintas civiliniu ieškovu. (1 t., b. l. 189)

2018 m. kovo 27 d. Kauno apskr. VPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Š. Ž. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad atliekant darbą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49589-17, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur bendravo su N. B., minėtas asmuo paaiškino, kad kaimyną vardu T. žino, gali apie jį duoti parodymus, dėl smurto artimoje aplinkoje, J. B. - gali apie jį duoti parodymus dėl smurto artimoje aplinkoje, be to, nurodė, kad jos draugas A. kaip T. (kaimynas) smurtavo prieš moterį (2 t., b. l. 47).

2018 m. vasario 26 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(618)-IS1-1101 nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų: - 14 vnt. žalios spalvos tablečių yra psichotropinės medžiagos - diazepamo, kurio bendroji masė yra 0,070 g; - 5 vnt. rausvos spalvos tablečių ir 48 vnt. rausvos spalvos tablečių su tekstu „OR 41“ sudėtyse yra - į narkotinių ar psichotropinių bei jų pirmtakų (prekursorių) sąrašus neįtrauktos medžiagos – kvetiapino; - baltos spalvos granulių iš 16 vnt. kapsulių sudėtyje yra - į narkotinių ar psichotropinių bei jų pirmtakų (prekursorių) sąrašus neįtrauktos medžiagos – venlafaksino (2 t., b. l. 72-73).

2018 m. vasario 26 d. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo aktu Nr. A3-15035 nustatyta, kad laikinam saugojimui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui perduota: diazepamo – 12 tablečių, 0.060 g grynos psichotropinės medžiagos, 1 pakuotė (2 t., b. l. 74).

2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. 20-IL-8416 nustatyta, kad pateikiamos dokumentų kopijos. Dokumentuose užfiksuota, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. 10.51 val. V. S. įpūtė 0,00 prom., 2017-09-25 10.53 val. D. B. įpūtė 0,00 prom. Pateiktos V. S. ir A. B. pažymėjimų dėl dalyvavimo renginyje „Elektros impulsinių prietaisų TASER naudojimas policijos veikloje“ ir teorinių ir praktinių žinių patikrinimo egzamino išlaikymo kopijos, Operatyvaus valdymo padalinio ryšio priemonių ir kitos specialiosios tarnybinės technikos priėmimo ir išdavimo žurnalo kopijos, iš kurių matyti, kuriems pareigūnams 2017-09-25 buvo išduoti elektros impulsiniai prietaisai „TASER“ (2 t., b. l. 76-85).

2018 m. balandžio 5 d. Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriaus raštu Nr. 20-IL-15628 nustatyta, kad buvo pateiktos duomenų ataskaitos: prietaisas „Taser X26P“, serijos Nr. B130004KM, buvo naudojamas 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio metu laikotarpiu nuo 09.34.28 val. iki 09.40.07 val., o prietaisas „Taser X26P“, serijos Nr. B130003F8 2017-09-25 įvykio metu buvo naudojamas laikotarpiu nuo 09.36.40 val. iki 09.36.51 val. (2 t., b. l. 87-93).

2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. IBPS-S-119991 nustatyta, kad filmavimo kamera, fiksuojanti Kauno apskr. VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo vaizdą neveikė dar iki 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio, dėl ko 2017 m. liepos 26 d. raštu buvo informuota Kauno apskr. VPK vadovybė. 2017 m. rugsėjo 25 d. ši filmavimo kamera neveikė, šiuo metu ji yra veikianti. Taip pat nustatyta, kad Kauno apskr. VPK viršininko 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 20-V-285, leista Kauno apskr. VPK struktūrinių padalinių pareigūnams, turintiems galiojantį prietaiso „Taser“ naudotojo ar instruktoriaus pažymėjimą, laikyti, nešiotis ir naudoti tarnybos metu visus Kauno apskr. VPK turimus ir naudojamus elektros impulsinius prietaisus „Taser“. Remiantis šiuo įsakymu, visus elektros impulsinius prietaisus, esančius Kauno apskr. VPK, turi teisę naudoti visi šios įstaigos struktūrinių padalinių pareigūnai, turintys galiojantį prietaiso „Taser“ naudotojo ar instruktoriaus pažymėjimą ir konkretūs prietaisai „Taser“ pareigūnams asmeniškai nepriskiriami (2 t., b. l. 95).

2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. IBPS-S-138640 nustatyta, kad pateiktos dokumentų kopijos. Pateikta: D. B. pažymėjimo dėl dalyvavimo renginyje „Elektros impulsinių prietaisų TASER naudojimas policijos veikloje“ ir teorinių ir praktinių žinių patikrinimo egzamino išlaikymo kopija (2 t., b. l. 97-98)

2018 m. kovo 12 d. nutarimu patvirtinama, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas prietaisas „Taser“ grąžintas Kauno apskrities VPK (2 t., b. l. 100-102, 102).

2018 m. kovo mėn. Tarnybinio patikrinimo išvados dėl Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. S. ir vyresniojo tyrėjo D. B. sužalojimo patvirtina, kad V. S. ir D. B. sužalojimus patyrė atlikdami tarnybines pareigas (2 t., b. l. 104-114).

2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. 20-IL-12769 nustatyta, kad pateikti nuskaityti mobilaus ryšio SIM kortelės duomenys, ataskaitos ir nuskaitymo failai įrašyti kompaktiniame diske 20-7/1-121 (2 t., b. l. 130).

2018 m. kovo 23 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2017 m. rugsėjo 25 d. adresu Kaunas, A. J. pr. 17 įvykio vietos apžiūros metu paimtas mobilaus ryšio telefonas. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas yra juodos spalvos, virš ekrano, kuris yra per visą aparato korpusą, matomas užrašas “CAT”, mobilaus ryšio aparatas įsijungia, tačiau reikalauja surinkti mobilaus ryšio aparato kodą. Aparato baterija yra korpuse ir neišsiima. Mobilaus ryšio aparato dešiniame šone matosi skylutė, kurią paspaudus adata iššoka laikiklis, kuriame yra SIM kortelė, ant kortelės matomas užrašas „ežys 89370 01940 00305 67657“. Kadangi mobilaus ryšio aparatas yra užrakintas kodu, jame esanti informacija nenuskaityta. Iš mobilaus ryšio aparate esančios SIM kortelės informacija perkelta į kompaktinį diską Nr. 20-7/1-121. Peržiūrėjus kompaktinį diską, su informacija perkelta iš SIM kortelės informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui nerasta (2 t., b. l. 131-134)

2018 m. balandžio 4 d. nutarimu T. K. grąžintas mobilaus ryšio telefonas „CAT“ su SIM kortele (1t., b. l. 137-140).

2017 m. rugsėjo 25 d. Kauno apskr. VPK Kauno m. Panemunės PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. tarnybiniu pranešimu dėl sulaikyto asmens nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 09:30 val., tarnybos metu, būnant Kauno apskr. VPK Panemunės PK patalpose, adr. (duomenys neskelbtini), išgirdo iš vidinio komisariato kiemo sklindančius riksmus. Išbėgusi į vidinį kiemą pamatė, kad vyresnysis tyrėjas V. S., vyriausiasis tyrėjas D. B., (duomenys neskelbtini) komisariato Veiklos skyriaus viršininkas A. V. ir (duomenys neskelbtini) komisariato viršininkas G. K. sulaikinėja asmenį kuris priešinasi, rankoje turi peilį, į reikalavimus išmesti iš rankos peilį nereaguoja. Kadangi sulaikomas vyras paguldytas ant žemės laikė rankas po savimi, priešinosi sulaikomas, iš rankos neišmetė peilio vien fizinės jėgos sulaikant asmenį nepakako, buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“ kaip elektros šoko įtaisas. Asmuo buvo sulaikytas, rankos ir kojos surakintos panaudojant spec. priemonę – antrankius. Sulaikant asmenį, peiliu buvo sužaloti du pareigūnai- vyr. tyrėjas V. S. ir vyr. tyrėjas D. B., kuriuos po apžiūros GMP medikai nuvežė į LSMUL Kauno Klinikas. Sulaikytasis - T. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS. Sulaikymo laikas - 2017-09-25, 09:30, vieta -(duomenys neskelbtini). (3 t., b. l. 28)

2017 m. rugsėjo 25 d. prietaiso „Taser“ Nr. 13130003F8 panaudojimo ataskaita patvirtinama, kad prietaisas buvo naudotas 09.30 val. prieš T. K. du kartus, jį naudojo Panemunės PK vyr. tyrėja A. B.. Taip pat pateikta ir šio prietaiso patikros sertifikato Nr. 0590487 kopija. (3 t., b. l. 29-30).

2017 m. rugsėjo 25 d. 10:00 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7352 nustatyta, kad T. K. nustatytas 1,20 promilių girtumas (3 t., b. l. 31).

2017 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-K 53/2017(01) nustatyta, kad T. K. šlapime rasta oksazepamo, temazepamo, pėdsakų nordazepamo. Šlapime amfetamino, kokaino ir jo metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (3 t., b. l. 112).

2017 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2832/2017(02) nustatyta, kad T. K. konstatuota durtinė-pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinio antakio srityje, dešiniajame skruoste, nosies nugarėlėje, kairiajame skruoste, juosmens srityje, krūtinėje, abiejose keliuose, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje. Durtinė-pjautinė žaizda kairėje plaštakoje galėjo būti padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ir galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku 2017 m. rugsėjo 24 d., vieno trauminio poveikio pasėkoje. Visi kartu aukščiau minėti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu devynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Durtinę-pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje galėjo pasidaryti ir pats nukentėjęs, nes ši vieta lengvai pasiekiama ir savo ranka (3 t., b. l. 115-116).

2018 m. kovo 2 d. nutarimu į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą perduoti saugojimui T. K. pinigai – 83,71 eurai (3 t., b. l. 121-125).

2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2788/2017(02) nurodyta, kad V. S. durtinės-pjautinės žaizdos kairiame dilbyje bei paviršinis odos įpjovimas kairės plaštakos trečiame piršte padaryti trimis smūgiais (poveikiais) aštrią briauną turinčiu peilio tipo įrankiu. Odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai dešinio kelio bei dešinės plaštakos srityje padaryti kietu buku daiktu dviem poveikiais ir galėjo išsivystyti tiek smūgiuojant ranka, spiriant koja ar net griūvant grumtynių metu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl durtinių - pjautinių kairio dilbio žaizdų V. S. sveikata sutrikdyta ilgiau dešimties parų. Sužalojimai nesukėlė realaus pavojaus gyvybei, tačiau galimų komplikacijų galimybę sumažino ir suteikta medicininė pagalba - pvz. nukentėjusysis skiepytas nuo stabligės, žaizdos chirurgiškai sutvarkytos. Tik sužalojimai dešinio kelio ir dešinės plaštakos srityje galėjo atsirasti nukentėjusiajam krentant. Sužalojimai galėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis bei laiku (1 t., b. l. 88-89).

2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2783/2017(02) nurodyta, kad D. B. padarytos durtinės pjautinės žaizdos kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, odos įbrėžimai krūtinės ir pilvo srityje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes po traumos sveikata sutrikdyta ilgiau dešimties parų. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu peilio tipo įrankiu ir ne mažiau kaip 8 poveikiais (kairiame dilbyje 3 žaizdos, l žaizda dešinės plaštakos I piršto srityje, odos įbrėžimai krūtinėje-pilve ne mažiau kaip 4 poveikiais). Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tai patvirtina medicininės dokumentacijos duomenys. Konstatuoti sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu ir negalėjo būti padaryti krintant, smūgiuojant rankomis, spardant ar pan. (1 t., b. l. 121-122).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis T. K. tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl visų jam pareikštų kaltinimų pripažino. Teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus bandė keisti, tačiau nesibaigus įrodymų tyrimui kaltę pripažino ir paaiškino, kad dėl gynybinės pozicijos buvo suklaidintas gynėjos, dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi ir nori atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. K. pareikšti kaltinimai pasitvirtino.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada ir ne visais atvejais paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, jeigu kaltininkas asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešąją vietą ar būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Be kaltinamojo prisipažinimo 2017 m. rugsėjo 24 d padarius nusikalstamą veiką viešoje vietoje savo sutuoktinės V. K. atžvilgiu, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios V. K. parodymais, jos pareiškimu bei paaiškinimais, 2017 m. rugsėjo 24 d. aplinkraščiais, Kauno AVPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Š. Ž. tarnybiniu pranešimu, liudytojų – policijos pareigūnų E. Č. ir M. K., liudytojų A. D., N. B., J. B. parodymais, kurie vertinami visumoje, sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie T. K. padarytą nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vieta, kurioje T. K. konfliktavo su savo sutuoktine V. K. buvo prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Jų konfliktas buvo stebimas namo gyventojų, kurių dalis į jų konfliktą reagavo. Liudytojas N. B. patvirtino, kad triukšmą lauke išgirdo būdamas namuose, išėjęs į balkoną matė, kad pykstasi kaimynai. Mergina norėjo išvažiuoti, o vaikinas neleido išvažiuoti. Ji nenorėjo su juo šnekėti. Jis bandė vaiką paimti nuo galinės mašinos sėdynės. Ji neleido. Šaukė mergina (vaiko motina) kviesti policijos pareigūnus. Liudytojas A. D. nurodė, kad jis taip pat išgirdo triukšmą būdamas namuose, išėjęs į balkoną pamatė kaimyną, kuris ginčijosi su žmona. Kaimynė įsėdo su vaiku į mašiną, o kaimynas kažką jai sakė. Mergina pradėjo rėkti. Jis nusileido į apačią paklausti kas vyksta. Mergina porą žodžių pasakė. O vaikinas pasakė, kad pykstasi. Fizinio smurto nematė, girdėjo, kad vaikas verkė. Patį konflikto turinį aiškiausiai apibūdina informacija 2017 m. rugsėjo 24 d. užfiksuota aplinkraštyje, kad 2017 m. rugsėjo 24 d. 15.06 val. gautas pranešimas, jog kieme pranešėją ką tik užpuolė buvęs vyras, trenkė per veidą, bandė išdaužti mašinos langą, kėlė triukšmą. Su pranešėja yra mažametis vaikas. GMP atsisakė. Šios aplinkybės buvo patvirtintos 2017 m. rugsėjo 25 d. V. K. pareiškimu, kuriame nuosekliai išdėstyta pati konflikto situacija, kurio metu T. K. elgėsi išaukiančiai, taip pat jai ranka vieną kartą sudavė per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šios nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ir byloje esantis garso įrašas. T. K. elgesys buvo akivaizdžiai demonstratyvus, nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis, priešingas visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, tuo trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką ir visiškai atitinkantis BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmais, pažeidžiant viešąją tvarką, nukentėjusiajai sutuoktinei buvo sukeltas fizinis skausmas T. K. veika kvalifikuotina tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, kadangi nusikalstamos veikos dalis – sukeltas fizinis skausmas vieno smūgio pasekoje, įeina į visumą veiksmų, kuriais buvo sutrikdyta viešoji tvarka.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamasis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir priešinosi jiems aktyviais fiziniais veiksmais. T. K. neleido pareigūnams V. S. ir D. B. uždėti jam antrankių, grūmėsi, standino rankas, su rankoje turėtu peiliu atliko aktyvius veiksmus, V. S. ir D. B. sužalojo, padarydamas policijos pareigūnams nesunkius sveikatos sutrikdymus – nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kairiame dilbyje bei paviršiniu odos įpjovimu kairės plaštakos trečiame piršte, odos nubrozdinimais ir minkštųjų audinių sumušimais dešinio kelio bei dešinės plaštakos srityje, o nukentėjusiajam D. B. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, odos įbrėžimais krūtinės ir pilvo srityje – rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi, kaltinamąjį sulaikant, įvykio vietoje buvę ar dalyvavę policijos pareigūnai – G. K., A. V., K. K., A. B., J. D., M. M. – apklausti teisme nurodė, kad T. K. atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, sulaikant priešinosi ir vartojo ne tik necenzūrinius žodžius, bet ir fizinį smurtą. Šias aplinkybes patvirtina taip pat nukentėjusiosios V. K. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, vaizdo įrašai. Nukentėjusieji ir liudytojai – policijos pareigūnai nuosekliai nurodė aplinkybes, kurios teismui jokių abejonių nekelia. Policijos komisariato kieme atlikti kaltinamojo veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo įraše. Šių duomenų visuma leidžia spręsti ir daryti išvadą, jog kaltinamasis T. K. policijos komisariato kieme aktyviai priešinosi policijos pareigūnams, nepaklauso jų teisėtiems reikalavimams, siekiant jį sutramdyti, buvo pasitelkta ne tik daugiau pareigūnų, bet ir specialiosios priemonės. Taip tiek iš apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų bei vaizdo įrašo, galima spręsti, jog kaltinamasis T. K. peiliu sužalojo pareigūnus. Nukentėjusiųjų V. S. ir D. B. sužalojimo mastą patvirtina jų atžvilgiu atliktos specialistų išvados, kuriose abiem pareigūnams nustatytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes po traumų jų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau dešimties parų. Pasipriešinimo pareigūnams metu taip pat buvo sugadinti policijos pareigūnų daiktai ir tai patvirtina daiktų apžiūros protokolai.

Visų šių įrodymų visuma patvirtina, kad T. K. aktyviais veiksmais priešinosi teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, sulaikomas, naudodamas peiliuką, sutrikdė policijos pareigūnų sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad dviejų policijos pareigūnų V. S. ir D. B. sveikatos buvo sutrikdytos nesunkiai, A. K. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas ir pagal BK 286 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutaptį.

Iš bylos duomenų taip pat sprendžiama, kad kaltinamasis savo veiksmais Panemunės policijos komisariato kieme, po to, kai buvo ištrauktas iš automobilio „VW Passat“ bagažinės, grasino savo sutuoktinei V. K.. Liudytojas G. K. savo parodymuose patvirtino, kad T. K. visą tą laiką rėkė, „mentai“, „pyderai“, „paleiskit“, pamatęs savo sutuoktinę šaukė „nužudysiu“, „žertva“, „žiurke“, „nusižudysiu“. Vėliau jis kartojo, kad dukrą nužudys. Šie grasinimai užfiksuoti tiek vaizdo, tiek garso įrašuose. Jų pobūdis ir išsakymo aplinkybės, susijusios su kaltinamojo veiksmais – ilgalaikiu konfliktavimu su sutuoktine (grasinimai nukentėjusiajai V. K. išsakyti ne vieną kartą (garso įrašai)), vaistų vartojimu, neadekvačiu elgesiu, įlipimu ir slėpimusi bagažinėje, nuolatiniais grasinimais, žalojančio įrankio (peilio) turėjimu, elgesiu policijos komisariato kieme, priešinantis pareigūnams bei grasinimais sutuoktinei ir policijos pareigūnų akivaizdoje patvirtina aplinkybes dėl grasinimo nužudyti, kuomet pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. 

Bausmės skyrimas

T. K. atsakomybę dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 286 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje, lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino turtinę žalą civiliniams ieškovams – Teritorinei ligonių kasai, Policijos departamentui ( b. l. t. 6, b. l. 4, 5), bet ir neturtinės žalos nukentėjusiesiems V. S. ir D. B. po 1000 Eur (t. 6 b. l. 1, 2). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, psichotropinių medžiagų ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas ir 13 punktas).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 54 straipsnis 2 dalis).

Skirdamas bausmę T. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, iš kurių trys (BK 145 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis, 286 straipsnis), priskiriamos nesunkiems, viena (BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktas) apysunkiams nusikaltimams, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai baigti, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų santykį. Vertinant T. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas penktą kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. T. K. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 3 b. l. 150-152), nedirba, turi mažametį vaiką, gyvenamąją vietą, su sutuoktine susitaikęs, po skyrybų, nukentėjusiosios V. K. teigimu, vėl įregistravę santuoką, priklausomybės ligų gydymo įstaigos įskaitoje neregistruotas (t. 4 b. l. 45), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi ambulatoriškai 2005 m. gruodžio 6 d.– 2005 m. gruodžio 14 d.. Diagnozė: F60.3. (4 t., b. l. 4), konsultuotas VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichiatrės. Diagnozė: adaptacijos sutrikimai (kodas pagal TLK-AM F43.2) (4 t., b. l. 6). Lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ du kartus: 2017 m. kovo 2 d. buvo konsultuotas gydytojo psichiatro ir jam buvo nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (F10.2) diagnozė bei paskirtas gydymas. 2017 m. rugsėjo 12 d., atvykęs kartu su žmona dėl santykių problemų, buvo konsultuotas gydytojo psichoterapeuto; nustatyta ta pati diagnozė (F10.2), paskirtas gydymas bei pravestas šeimos psichoterapijos seansas. Į kitus gydymo seansus, pacientas neatvyko (4 t., b. l. 9). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1-o teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-995/2017 nurodyta, kad T. K. tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę dėl galimos psichotinės būsenos išsivystymo (4 t., b. l. 14). 2017 m. lapkričio 30 d. – 2017 m. gruodžio 14 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1-o teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-406/2017 nurodyta, kad T. K. konstatuojamas – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (F 60.3). Pagal savo psichikos būklę, tiek įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. rugsėjo 25 d.), tiek šiuo metu, galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. K., įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2017 m. rugsėjo 25 d.) konstatuojamas sutrikimas: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (F60.3). Šiuo metu T. K. konstatuojama: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (F60.3). Pagal savo psichikos būklę jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. T. K. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu pagal savo psichikos būklę galėjo pilnai ir visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; pakaltinamumo klausimas teismo prerogatyva. Dėl psichinės būsenos priverčiamojo med. pobūdžio priemonės netaikytinos. (4 t., b. l. 38-40).

Ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Paskutiniuoju nuosprendžiu bausmę atlikęs, tačiau vėl nusikalto, kas patvirtina, kad jokia švelnesne bausme nebus pasiekti bausmė tikslai, juolab, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vaistų, todėl, siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, įvertinus tai, kad T. K. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, stengiasi išlaikyti socialinius ryšius, su žmona susitaikė, nutraukus santuoką vėl ją sudarė, savo iniciatyva, siekdamas kompensuoti savo veiksmais padarytus nuostolius, atlygino nukentėjusiesiems žalą po 1000 eurų, civiliniams ieškovams visą turtinę žalą, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas maksimaliam terminui užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, T. K. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 

Kaltinamajam T. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas (t 3, b. l. 90, 91), kurios, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai

V. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 100). D. B. pareikė civilinį ieškinį dėl 110,48 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 133-143). Įvertinus tai, kad V. S. ir D. B. žalą patyrė dėl nusikalstamų T. K. veiksmų, jie turi teisę reikalauti, kad jiems būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad patyrė 5000 eurų neturtinę žalą. Dėl įvykio pablogėjo jo sveikata, turėjo vartoti vaistus, sužalojimai buvo skausmingi, todėl išgyveno stresą, patyrė psichologinę traumą, prarado motyvaciją dirbti policijoje. T. y. buvo sutrikdyta tiek fizinė, tiek emocinė būklė iki tiek, kad buvo svarstoma galimybė išeiti iš tarnybos savo noru, šis įvykis gali pakeisti nukentėjusiojo gyvenimą ateityje.

Nukentėjusysis D. B. savo civiliniame ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą 110,48 Eur sudaro nuostoliai patirti po sužalojimo – tai vaistai, medicininės priemonės, medicininės paslaugos, vykimo į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos. Šie nuostoliai pagrįsti prie ieškinio pateiktais kvitais. Patirtą neturtinę 10000 eurų neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad įvykio metu patyrė stiprų ir intensyvų fizinį skausmą, kurį teko malšinti vaistais. Dėl turtinių pjautinių žaizdų patirtas skausmas buvo ilgalaikis, juntamas iki šiol. Sužalojimas buvo padarytas 8 poveikiais – rankose, krūtinės ir pilvo srityse, dėl sužalojimų buvo būtinos medicininės intervencijos – chirurginės procedūros. Pjautinė piršto žaizda ilgai kraujavo. Ilgą laiką buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, tebėra liekamieji reiškiniai. Sužalojimai kitose kūno vietose taip pat sukėlė išgyvenimus, kadangi išlikę randai, kurie yra ne tik neestetiški, bet ir sukeliantys diskomfortą bei nepatogumus. 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais.

Neginčytina, jog nukentėjusieji V. S. ir D. B. nusikaltimo metu dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą ir vėliau nepatogumus kasdieniniame gyvenime, tačiau šiuo atveju labai svarbu įvertinti tai, kad nukentėjusieji yra policijos pareigūnai. Pareigūnai yra papildomai rengiami įvairioms pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo pareigas, todėl jie turi būti pasiruošę bet kokioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu. Taigi ir pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams ir fizinį pasipriešinimą turėtų būti ne tokia jautri, kaip civilių asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juo labiau, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos, nagrinėjamu atveju ir buvo atlyginta, V. S. – 1085,49 eurų kompensacija ir D. B. – 1256,01 eurų kompensacija. Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis savo iniciatyva kiekvienam nukentėjusiajam atlygino po 1 (vieną) tūkstantį eurų neturtinės žalos. 

Be to, visais atvejais civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos turi būti pagrįstas ir įrodytas. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių besitęsiančias nukentėjusiųjų V. S. ir D. B. patiriamas dėl smurto pasekmes, jų įtaką, trukdymą kasdieniniam darbui, gyvenimo kokybei. Taigi, nesant objektyvių duomenų apie nukentėjusiųjų sveikatos liekamuosius reiškinius, kurie trukdytų atlikti tarnybines pareigas, spręstina, kad nukentėjusiųjų patirti nepatogumai – nebuvo tokio ilgalaikio pobūdžio reiškiniai, jog būtų sutrikdę nukentėjusiųjų gyvenimą ilgam laikui. Teismas, atsižvelgęs į patirtų sužalojimų ir nepatogumų santykį, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose sprendžia, kad šioje situacijoje nėra išskirtinių aplinkybių kas suponuotų pagrindą dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo tokia apimtimi, kuria pateikti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl V. S. ir D. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Nukentėjusiajam V. S. priteistina 2200 Eur dydžio suma, įskaitant gautą 1085,49 eurų kompensaciją bei kaltinamojo sumokėtą 1000 Eur žalos atlyginimą ir nukentėjusiajam D. B. priteistina 3000 Eur dydžio suma, į šią sumą įskaitant išmokėtą 1256,01 eurų kompensaciją, kuria padengiama nukentėjusiojo patirta turtinė žala ir dalis neturtinės žalos, bei kaltinamojo sumokėtą 1000 Eur žalos atlyginimą. D. B. turtinė žala atskirai nepriteistina, atsižvelgiant, kad ši žala buvo kompensuota. 

Civiliniai ieškiniai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 174, 78 Eur sumai ir Policijos departamento prie LR VRM 69,53 eurų sumai teisminio nagrinėjimo metu atlyginti, todėl jie atmestini.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys 2341,50 eurų sumai dėl turtinės žalos atlyginimo, išmokant kompensacijas policijos pareigūnams, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2057-919/2018 (t 5 b. l. 178-180), kaltinamajam sutinkant, tenkintinas visiškai

Dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu perduoti saugoti UAB „Aleksoto prekyba“ – 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: 1) lipnios juostos ritinėlis, 1 dėžutė; 2) peilis, 1 dėžutė; 3) raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo elektros impulsinio prietaiso „Taser“ (vokas Nr. 6), 4) raudonos spalvos dėmės nuoplova nuo asfalto (vokas Nr. 7), 5) kvapo pėdsakai (5 stiklainiai), 6) tyrimo objektai (tabletės) ir jų pakuotės prie specialisto išvados Nr. 140-(618)-IS1-1101, 1 vokas, virvė, paimta 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, dėžė, nukentėjusiojo V. S. med. dokumentų kopijos, 13 lapų; nukentėjusiojo D. B. med. dokumentų kopijos, 58 lapai; įtariamojo T. K. med. dokumentų kopijos, 12 lapų; sunaikintini;

naudotų 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio metu elektroimpulsinių prietaisų „Taser“ naudojimo ataskaitos išrašai, 42 lapai; daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti D. B. rūbai, 1 vokas; daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti V. S. uniforminis megztinis, 1 vokas; 1 vnt. vatos tamponas su nuoplovom nuo peilio ašmenų (1 t., b. l. 176-180) sunaikintini;

Narkotinės ar psichotropinės medžiagos bei jų pirmtakai (prekursoriai) perduoti laikinam saugojimui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui: diazepamo – 12 tablečių, 0.060 g grynos psichotropinės medžiagos, 1 pakuotė (2 t., b. l. 70) sunaikintini.

2018 m. kovo 2 d. nutarimu perduoti saugojimui į depozitinę sąskaitą T. K. pinigai – 83,71 eurų (3 t., b .l. 121-125), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297straipsniu, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 286 straipsnyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 284 straipsnį 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo; 

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimą – 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą - 2 (du) metus laisvės atėmimo;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinus bausmes pagal BK 286 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, paskirti 2 (du) metus laisvės atėmimo;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinus bausmes pagal BK 284 straipsnį, 145 straipsnį ir BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintas bausmes, paskirti galutinę 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Bausmės vykdymo atveju į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme T. K. suėmime išbūtą laiką išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. kovo 23 d., paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiųjų V. S. ir D. B. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo T. K. priteisti:

nukentėjusiajam V. S. 2200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, įskaitant gautą 1085,49 eurų kompensaciją bei kaltinamojo sumokėtą 1000 Eur žalos atlyginimą.

Nukentėjusiajam D. B. 3000 Eur neturinės žalos atlyginimą, įskaitant išmokėtą 1256,01 eurų kompensaciją bei kaltinamojo sumokėtą 1000 Eur žalos atlyginimą.

Civilinius ieškinius: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 174, 78 Eur sumai ir Policijos departamento prie LR VRM 69,53 eurų sumai atmesti, kadangi jie atlyginti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, išmokant kompensacijas policijos pareigūnams, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2057-919/2018, tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo T. K. priteisti 2341,50 Eur Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu perduotus saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ –1) lipnios juostos ritinėlį, 1 dėžutę; 2) peilį, 1 dėžutę; 3) raudonos spalvos dėmės nuoplovą nuo elektros impulsinio prietaiso „Taser“ (vokas Nr. 6), 4) raudonos spalvos dėmės nuoplovą nuo asfalto (vokas Nr. 7), 5) kvapo pėdsakus (5 stiklainiai), 6) tyrimo objektus (tabletes) ir jų pakuotės prie specialisto išvados Nr. 140-(618)-IS1-1101, 1 voką, virvę, paimtą 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, dėžę, nukentėjusiojo V. S. med. dokumentų kopijas, 13 lapų; nukentėjusiojo D. B. med. dokumentų kopijas, 58 lapai; įtariamojo T. K. med. dokumentų kopijas, 12 lapų, sunaikinti;

naudotų 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykio metu elektroimpulsinių prietaisų „Taser“ naudojimo ataskaitos išrašus, 42 lapai; daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus D. B. rūbus, 1 voką; daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą V. S. uniforminį megztinį, 1 vokas; 1 vnt. vatos tomponą su nuoplovom nuo peilio ašmenų (1 t., b. l. 176-180) sunaikinti;

Narkotines ar psichotropines medžiagas bei jų pirmtakus (prekursorius) perduotus laikinam saugojimui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui: diazepamo – 12 tablečių, 0.060 g grynos psichotropinės medžiagos, 1 pakuotę (2 t., b. l. 70) sunaikinti. 

2018 m. kovo 2 d. nutarimu perduotus saugojimui į depozitinę sąskaitą T. K. pinigus – 83,71 eurų (3 t., b. l. 121-125), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                 Aurelijus Rauckis