Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-09-26][nuasmeninta nutartis byloje][PK-2704-1058-2017].docx
Bylos nr.: PK-2704-1058/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Šmeižimas (BK 154 str.)
Tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų paskleidimas (BK 154 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Šmeižimas (BK 154 str.)
Tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų paskleidimas (BK 154 str. 1 d.)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
Specialioji dalis
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo turinys (BPK 412 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui (BK XXII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui (BK XXII skyrius)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
Privataus kaltinimo bylų procesas (BPK XXX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)

                                 Baudžiamoji byla Nr. PK-2704-1058/2017

                                    Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00190-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.; 1.2.14.10.1.;

                                                       2.11.6. (S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, susipažinusi su pareiškėjo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą R. P. ir V. B. atžvilgiu,

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 19 d. gautas D. B. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma R. P. ir V. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, taip pat V. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad R. P. apšmeižė pareiškėją Vilniaus pataisos namų administracijai pasakęs, kad jis (D. B.) naudojasi mobiliojo ryšio telefonais ir bevielio ryšio internetu pataisos namuose bei grasino susidorojimu su nuteistuoju V. B.. Tuo tarpu V. B. jį apšmeižė Vilniaus pataisos administracijai pasakęs, kad jis (D. B.) iš jo reikalauja pinigų už telefoną. Skunde nurodoma, kad šie du nuteistieji bendru sutarimu susitarė pakirsti administracijos pasitikėjimą pareiškėju, apšmeižė jį, siekiant, kad jis būtų perkeltas iš 2 gyvenamojo korpuso į 1 gyvenamąjį korpusą, kuriame negalės atlikti tolimesnės bausmės ir bausmę reikės tęsti kameros tipo patalpų sąlygomis. Taip pat, V. B. 2016 m. gruodžio mėnesį be pareiškėjo leidimo pataisos namuose krovė mobiliojo ryšio telefoną per jo DVD grotuvą su savadarbiais laidais per USB jungtį, ir taip tyčia sudegino jo asmeninį turtą, žinodamas, kad kraunant gali įvykti trumpas sujungimas, kas ir atsitiko, tokiais savo veiksmais V. B. padarė jam 60 eurų turtinę žalą.

Privataus kaltinimo skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir kaltinimo asmeniui pareiškimas, kuris ir nagrinėjamas teisme. Minėtas skundas (pareikšimas) privataus kaltinimo procese turi kaltinamojo akto reikšmę, t. y. apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas bei kokiais duomenimis šis kaltinimas yra grindžiamas, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keliami didesni formalūs reikalavimai negu pareiškimams, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas. Privataus kaltinimo bylose skundą (pareiškimą) paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis ar jo atstovas. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tokiame procese būtent nukentėjusysis ar jo atstovas yra aktyvūs baudžiamojo proceso dalyviai ir jie turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai, laikantis BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. BPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad privataus kaltinimo skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Išvardintos nuostatos suponuoja, kad kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir suprantamai, jame turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, be to, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi matyti, kuo yra grindžiamas kaltinimas, kad turėtų veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą.

Iš pareiškėjo D. B. skundo turinio matyti, kad jame yra nurodytos tik veikos, kurių padarymu jis kaltina nuteistuosius R. P. ir V. B., pritaikius veikų aprašymą prie minėtiems nuteistiesiems inkriminuojamų straipsnių dispozicijų formuluočių. Kaltindamas R. P. ir V. B. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas iš esmės nurodo, kad minėti nuteistieji paskleidė apie jį atitinkamą informaciją, siekdami pakirsti Vilniaus pataisos namų administracijos pasitikėjimą juo, tačiau nei konkrečios nusikalstamų veikų padarymo vietos, nei laiko, nei duomenų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes, taip pat liudytojų galinčių, patvirtinti ar paneigti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, pastarasis nenurodė. Atitinkamai pareiškėjas, kaltindamas V. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nenurodė duomenų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes, nepateikė galimai padarytos žalos dydį patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju teismas pastebi, kad žalos dydis yra esminis kriterijus sprendžiant veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio atitinkamą dalį kriterijus. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės nagrinėjamu atveju neleidžia teigti, kad kaltinimas suformuluotas aiškiai ir suprantamai ir, kad esant taip suformuluotam kaltinimui nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims būtų sudarytos tinkamos sąlygos pasinaudoti teise į gynybą. Kaip jau buvo minėta, pareiga palaikyti kaltinimą ir užtikrinti suformuluoto kaltinimo atitikimą įstatymo keliamiems reikalavimams tenka būtent nukentėjusiajam, pateikusiam privataus kaltinimo skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teismui paduotas D. B. skundas neatitinkama BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

 

n u t a r i a:

 

atisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą D. B. skundą ir jį grąžinti skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                     Giedrė Telksnienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 187 str. Turto sunaikinimas ar sugadinimas
  • BPK
  • BPK 412 str. Nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo turinys
  • BPK 408 str. Asmenys, turintys teisę paduoti skundą ar pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme
  • BK 154 str. Šmeižimas