Civilinė byla Nr. 2-439-494/2011
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
30.10; 93.2.22; 99.5;
113.1; 114.9; 116.4.

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 14 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,
sekretoriaujant B.Sienkievič,
dalyvaujant ieškovei I. T., jos atstovams T.Talučiui, adv. E.Jankovskai,
atsakovų atstovams V.Vanagui, D.Maleckaitei, adv.pad. I.Smirnovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. T. patikslintą ieškinį atsakovams A. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, SB (duomenys neskelbtini), R. K., A. N. dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypo ribų nustatymo,
n u s t a t ė :
Ieškovė I. T. patikslintame ieškinyje (t.2, b.l. 20-25) nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 226, esantis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris - (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 0,0714 ha. Atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog negali būti nustatytos jai priklausančio žemės sklypo ribos, nes dėl gretimo žemes sklypo Nr. 227, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančio A. J., kadastrinių matavimų išdavoje nustatytų žemės sklypo ribų nepagrįstai sumažėja ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas nuo dokumentuose nurodytų 0,0714 ha iki apytiksliai 0,063 ha. Atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog gretimo žemės sklypo Nr. 227 riba, besiribojanti su ieškovės žemės sklypu, neatitinka sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendro žemės sklypų plano, nes riba paslinkta į ieškovės žemės sklypą, dėl ko sumažėja jos žemės sklypo plotas 84 kvadratiniais metrais (0,0084 ha). Šias aplinkybes ieškovei nurodė geodezininkė S. P., dirbanti UAB „Geoteka“, su kuria buvo sudariusi sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Ši geodezininkė pasiūlė arba sutikti su sumažėjusiu nuosavybės teise priklausančio sklypo plotu, arba išspręsti ginčą dėl žemės sklypo ribų su sklypo Nr. 227 savininke A. J.. Kadangi ieškovė nesutiko susimažinti savo sklypo ploto, geodezininkė atsisakė toliau tęsti kadastrinius matavimus motyvuodama tuo, kad nenori kištis į kaimynų ginčus, galimai net užsitraukti sodininkų bendrijos pirmininkės nemalonę, taip pat patarė kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kad būtų atšauktas ieškovės parašas sklypo Nr. 227 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Visa tai vyko 2009 m. gegužės mėnesio viduryje (geodezininkė S. P. į sodų bendriją buvo atvykusi šeštadienį, kad būtų visi sodų kaimynai, o iš karto po to savaitgalio ieškovė kreipėsi į VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, tai turėjo vykti 2009-05-16). Pastebėjo, kad sužinojusi, jog ieškovės žemės sklypo ribos negali būti nustatytos pagal dokumentuose nurodytą žemės sklypo plotą, nedelsiant, t.y. 2009-05-19, kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atsižvelgti į pagal preliminarius matavimus nustatytas jai priklausančio žemės sklypo ribas, plotą ir konfigūraciją bei todėl atitinkamai laikyti jos parašą žemės sklypo Nr. 227 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte negaliojančiu. VAVA‘i 2009-05-28 pateikė dar vieną prašymą, kuriuo prašė netvirtinti žemės sklypo Nr. 227 ribų, o jeigu jau yra išleistas atitinkamas įsakymas, jį atšaukti ir laikyti negaliojančiu. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. gegužės 29 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-8486-(31), o 2009 m. birželio 11 d. ir įsakymą Nr. 2,3-9588-(31), kuriuo buvo padidintas gretimo žemės sklypo Nr. 227 plotas iš 552 kv. m. j 595 kv. m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005 nustatė, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Vadinasi, dėl atliktų kadastrinių matavimų taip pat negali būti keičiamas žemės sklypo plotas (jis negali padidėti), kas buvo padaryta atliktus žemes sklypo Nr. 227, esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Mano, kad tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeistos ieškovės nuosavybės teisės, nes kadastrinių matavimų išdavoje negalėjo padidėti žemės sklypo Nr. 227, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sąskaita. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 p. aiškiai numato, jog tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei maksimaliai leistinas, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių, kuris, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 68 punktas numato, kad tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos patikrinimo metu žemėtvarkos skyrius nustato aplinkybės, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti (69 p.). VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius jau 2009-05-19, t.y. iki Vilniaus apskrities viršininko ginčijamų įsakymų išleidimo, turėjo informaciją apie tai, jog negali būti nustatytos ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, nes dėl gretimo žemės sklypo Nr. 227 nustatytų ribų nepagrįstai sumažėja jai priklausančio žemės sklypo plotas. Todėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius privalėjo grąžinti A. J. žemes sklypo Nr. 227, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kadastro duomenų bylą A. J., kad būtų pašalinti trūkumai. Taigi šiuo atveju buvo šiurkščiai pažeista kadastro duomenų nustatymo procedūra, reglamentuojama Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose. Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su sklypo Nr. 227 kadastriniais matavimais, ieškovė atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.1. punktas numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama - kviestiniai asmenys). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (32.1.1.2 punktas). Atliekant gretimo žemės sklypo Nr. 227, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ieškovė nebuvo pakviesta dalyvauti taip, kaip reikalauja teisės aktai, o ant žemės sklypo Nr. 227 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pasirašė suklaidinta kaimynės, A. J.. Ji atėjusi į ieškovės žemės sklypą pasakė, kad bus atliekami jos žemės sklypo kadastriniai matavimai (tiksliai nenurodė kada) ir tam reikalingi kaimynų parašai. Po to padavė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo neužpildytą aktą, kurį ieškovė pasirašė būdama įsitikinusi, kad tai yra tik jos sutikimas, jog būtų atlikti žemės sklypo Nr. 227 kadastriniai matavimai. Tame neužpildytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nebuvo nurodytas žemės sklypo Nr. 227, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas ir apskritai jai nebuvo paaiškinta, kad pasirašant jį yra išreiškiamas sutikimas dėl žemės sklypų ribos. Dėl nurodytų priežasčių (jai nebuvo tinkamai pranešta, nežinojo kada bus atliekami kadastriniai matavimai) nedalyvavo atliekant žemės sklypo Nr. 227 kadastrinius matavimus ir paženklinant žemės sklypo Nr. 227 ribas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas numato, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Pažymėjo, kad ženklinant žemės sklypo Nr. 227, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ribas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pradėtas surašyti dar iki kadastrinių matavimų atlikimo (ieškovei buvo paduotas pasirašyti neužpildytas aktas). Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeista kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo tvarka, o ieškovė apskritai negalėjo pareikšti jokių prieštaravimų dėl nustatytos žemės sklypų ribos. Šis šiurkštus pažeidimas sąlygojo ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo, savininkės nuosavybės teisės pažeidimą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punktas numato, kad neatvykusiems kviestiniams asmenims vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Visai tai nebuvo įvykdyta, kai buvo atliekami žemės sklypo Nr. 227 kadastriniai matavimai. Pažymėjo, kad ieškovė nėra kadastrinių matavimų specialistė ir nežinojo bei negalėjo žinoti, ar žemės sklypo Nr. 227, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra teisingi. Apie tai, kad nėra teisingai atlikti, sužinojo tik tuomet, kai buvo pradėti atlikti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Tuo metu taip pat paaiškėjo, jog nustatyta gretimo žemės sklypo Nr. 227 riba, besiribojanti su ieškovės žemės sklypu, neatitinka sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendro žemės sklypų plano, nes riba paslinkta į jos žemės sklypą, dėl ko sumažėja žemės sklypo plotas 84 kvadratiniais metrais. Geodezininkei atsisakius toliau tęsti ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, jie toliau nebuvo vykdomi. Po to, kai ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (atitinkamai 2009-05-19 ir 2009-05-28), ilgą laiką negavo jokių rašytinių atsakymų iš minėtos institucijos. Tuomet, siekdama ginti savo teises, kreipėsi, kad būtų pateikti nurodyti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 2.3-8486-(31) ir 2009 m. birželio 11 d. ir įsakymas Nr. 2.3-9588-(31). Jų patvirtintas kopijas gavo 2009-08-03 ir 2009-08-28 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris vėliau prašymu bylą perdavė Vilniaus rajono apylinkės teismui. Siekdama ginti savo pažeistas nuosavybės teises, ieškovė yra sudariusi kitą sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo su kita įmone, t.y. su UAB „Geo Planum“, kurios atlikti kadastriniai matavimai aiškiai patvirtina, jog šiuo metu sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 riba eina tarp taškų, kurių koordinatės x=6069655.61, y=567891.74 ir x-6069630.27, y=567899.77, kai tuo tarpu turėtų eiti tarp taškų, kurių koordinatės x=6069655.61, y=567891.74 ir x=6069634.09, y=567905.23. Pažymėjo, kad prie Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/99-0821, kuria ieškovė įsigijo žemės sklypą Nr. 226, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris - (duomenys neskelbtini)) yra pridėtas žemės sklypo planas, kuriame aiškiai matyti, kad sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 riba yra 25 metrai. Šiuo metu neteisingai nustatyta žemės sklypų Nr. 226 ir Nr. 227 riba yra 26,37 metrai, kas dar kartą parodo, jog žemės sklypo Nr. 227, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra neteisingi. Jeigu žemės sklypo Nr. 226 ir žemės sklypo Nr. 227 riba būtų nustatyta tarp taškų, kurių koordinatės x=6069655,61, y=567891.74 ir x=6069634.09, y=567905.23, riba sudarytų 25,4 metrus, kas labiau atitiktų dokumentuose fiksuotą žemės sklypų ribą. Pastebėjo, jog su kitų gretimų sklypų Nr. 224 ir 225, atitinkamai priklausančių R. K. ir A. N., ginčų dėl sklypų ribų nėra (sklypo Nr. 224 kadastriniai matavimai jau atlikti, o A. N. yra pasirašęs ieškovės sklypo 2010-05-17 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte). Prašo: 1. Pripažinti žemės sklypo Nr. 227, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. J., kadastrinius matavimus negaliojančiais; 2. Nustatyti, kad žemės sklypo Nr. 226, nuosavybės teise priklausančio I. T., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris - (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, ir žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio A. J., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, riba eina tarp taškų, kurių koordinatės x=6069655.61, y=567891.74 ir x=6069634.09, y=567905.23 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geo planum“ atliktų žemės sklypo Nr. 226 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų eigoje 2010-05-17 parengtą žemės sklypo planą; 3. Pripažinti netekusiais galios 2009 m. gegužės 29 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-8486-(31) „Dėl A. J. žemės sklypo Nr. 227, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kadastro duomenų patikslinimo“ bei 2009 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-9588-(31) „Dėl A. J. žemės sklypo Nr. 227, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kadastro duomenų patikslinimo“; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (buv. Vilniaus apskrities viršininko administracija) pateikė atsiliepimą (t. 2, b.l. 51-52), kuriuo pareiškė, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261) straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (Žin., 2003, Nr. 18-790) (toliau - Taisyklės) 3.5 punktas numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. To paties įsakymo 10 punktas numato, kad kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (toliau - užsakovai) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (toliau - vykdytojas) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais. To paties įsakymo 6 p. numato, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 112-5000) nustatyta tvarka. Taisyklių 25 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos, dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmeninis - gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, 29.9 punktas: kad kilus nesutarimams dėl žemės sklypų ribų tarp kviestinių asmenų ir jiems atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, darbus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašo. Žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 punkto nustatyta tvarka arba, jei žemės sklypas privatus - teismine tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539) (toliau - Kadastro nuostatai) 21 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų l priede. Atsižvelgiant į tai, kad sklypo Nr. 227 paklaida neviršija leistinumo ribų, taip pat į tai, kad ieškovė pasirašė žemės paženklinimo-parodymo 2008-09-27 aktą ir tuo išreiškė savo sutikimą, laikytina, kad nesutarimų dėl žemės sklypų ribų nekilo, atsakovė su žemės sklypo ribomis sutiko, pastabų nepareiškė, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo tokio atsakovės pateikto plano nesuderinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti žemės sklypo Nr. 227 kadastrinius matavimus negaliojančiais ir pripažinti netekusiu galios Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymą Nr. 2.3-9588-(31). Ieškovė prašo nustatyti jos sklypo Nr. 226 ribas pagal 2010-05-17 parengtą žemės sklypo planą. Ieškovės pateikta kadastro duomenų byla suformuota teisingai, žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Vilniaus apskrities viršininko administracija nėra šio žemes sklypo savininkė, todėl prašo šį ieškovės reikalavimą spręsti teismo nuožiūra.
Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerojos atstovai nurodė, kad su ieškiniu dalyje dėl VAVA‘os įsakymų panaikinimo sutikti negali, palaiko VAVA‘os atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsakovės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis teisės aktais, jeigu žemėtvarkos skyrius būtų nustatęs pažeidimus, nebūtų jų tvirtinęs.
Atsakovė A. J. pateikė atsiliepimą (t. 2, b.l. 61-68), kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmestinu. Nurodė, kad ieškovė pradiniame 2009-08-28 skunde neginčijo savo dalyvavimo 2008-09-27 Sklypo Nr. 227 kadastriniuose matavimuose, neginčijo 2008-09-27 Sklypo Nr. 227 ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo ir jo pasirašymo aplinkybių. Ieškovė nurodė ,,atšaukianti“ savo parašą akte vien dėl to, kad, neva, pasirašė jį dėl suklydimo, kadangi tik vėliau, atliekant Sklypo Nr. 226 kadastrinius matavimus sužinojo apie savo Sklypo Nr. 226 faktiškai mažesnį už nurodytą NTR juridinį plotą. Atsiliepime į ieškovės pradinį 2009-08-28 skundą atsakovė yra pareiškusi nuomonę, kad ieškovė turėjo visas galimybes (ir planavo) kartu su Sklypo Nr. 227 kadastriniais matavimais atlikti ir jai priklausančio sklypo Nr. 226 kadastrinius matavimus. Be to, ieškovė galėjo nepasirašyti atsakovės sklypo Nr. 227 paženklinimo akte iki bus atlikti sklypo Nr. 226 kadastriniai matavimai. Ieškovės sūnus yra profesionalus teisininkas, todėl ieškovė, prieš pasirašydama atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, turėjo visas galimybes laiku gauti reikiamą teisinę konsultaciją ir žinoti savo veiksmų teisinę reikšmę. Mano, kad galimai dėl aukščiau nurodytų atsiliepimo argumentų, ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje iš esmės pakeitė savo poziciją ir teigia, neva, iš viso nebuvo kviesta dalyvauti sklypo Nr. 227 kadastriniuose matavimuose ir juose nedalyvavo. Toks pozicijos keitimas verčia abejoti ieškovės sąžiningumu. Tai, kad ieškovė žinojo apie 2008-09-27 sklypo Nr. 227 kadastrinius matavimus, jų atlikimo metu buvo sklype ir dalyvavo juose ir net planavo kartu atlikti savo sklypo Nr. 226 kadastrinius matavimus, gali patvirtinti sodininkų bendrijos „Tvenkiniai“ pirmininkė J. U., gretimų sklypų savininkai bei kadastrinius matavimus atlikusios įmonės UAB „Vilniaus matininkas“ direktorius A. Š.. Ieškovė asmeniškai dalyvavo 2008-09-27 sklypo Nr. 227 kadastrinėse matavimuose, sąmoningai laisva valia pasirašė 2008-09-27 žemės sklypo Nr. 227 ribų paženklinimo-parodymo akte, kadangi matė ir žinojo, kad prieš daugelį metų palei vandentiekio liniją ir bendru sutarimu sumūrytą tvorą nustatyta sklypų Nr. 226 ir 227 skiriamoji riba, kurios ieškovė iki šiol niekada neginčijo, nebuvo pakeista. Be to, atsakovės pateiktame teismui antstolio D.Šidlausko 2009-09-15 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 178-09-45 taip pat buvo konstatuota, kad tvoros koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje visiškai atitinka 2008-10-20 sklypo Nr. 227 kadastrinės bylos plano koordinačių žiniaraščio taškus. Ieškovės parašas 2008-09-27 žemės sklypo Nr. 227 ribų paženklinimo-parodymo akte yra galiojantis, negali būti laikomas atšauktu ir sukelia ieškovei teisines pasekmes. Po A. J. priklausančio sklypo Nr. 227 kadastrinių matavimų 2008-09-27 atlikimo, ieškovės teigimu, vėliau, neva, atlikus jos sklypo Nr. 226 kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad faktinis sklypo Nr. 226 plotas sudaro 0,063 ha, t.y., jo plotas yra 0,0084 ha mažesnis už NTR įregistruotą juridinį šio sklypo 0,0714 ha plotą ir kad tai įvyko, neva, dėl atsakovės kaltės. LR ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., LR CPK 135 str. l d. 2 p. nustato pareiškėjui / ieškovui prievolę nurodyti faktinį skundo / ieškinio pagrindą bei pateikti atitinkamus įrodymus (CPK 178 str.). Dėl 2009 m. sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimų. Skunde išdėstytas pretenzijas dėl, ieškovės nuomone, pažeistų ieškovės turtinių teisių ir iš jų kylančius reikalavimus ieškovė grindė vienintele esmine faktine aplinkybe - kad matininkei S. P. atlikus priklausančio ieškovei žemės sklypo Nr. 226 kadastrinius matavimus, neva paaiškėjo, jog sklypo Nr. 226 faktinis „apytiksliai“ 0,062 ha plotas yra mažesnis už NTR nurodytą 0,0714 ha sklypo Nr. 226 plotą (skirtumas - 94 kv. m.), bei kad šis faktinio ploto neatitikimas juridiniam plotui, neva, atsirado dėl netinkamai atliktų gretimo A. J. žemės sklypo Nr. 227 2008-09-27 kadastrinių matavimų. Sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimų ieškovė nepateikė. Nagrinėjant bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme, paaiškėjo, kad UAB „Geoteka“ 2009-01-21 kvietime nurodytą 2009-01-30 dieną neatliko jokių žemės sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimą. Šios bendrovės matininkė S. P. be atsakovės žinios, t.y. neteisėtai (LR ŽŪM 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 32.1.1.2 p.), atvyko dėl ieškovės sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimų tik „2009 m. gegužės mėnesio viduryje“, tačiau tą dieną taip pat jų neatliko (žr. Patikslinto ieškinio 2 psl. 2 pastraipą). Įstatymas imperatyviai nurodo, kad turtinių reikalavimų, susijusių su žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymu, įrodinėjimas turi būti paremtas geodeziniais (kadastriniais) matavimais (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3, 4 d., LR Geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 str. 32, 33, 34 d., LR CPK 177 str. 4 d.). Taigi, pareiškėja (ieškovė) I. T. savo 2009-08-28 Skundo reikalavimus rėmė vien samprotavimais ir prielaidomis dėl jos galimai girdėtos matininkės S. P. asmeninės nuomonės, jog ieškovės turtinės teisės gal ir galėjo būti pažeistos, nepateikė privalomų pagal įstatymą įrodymų, todėl minėti samprotavimai neturi jokios teisinės įrodomosios reikšmės byloje ir negali būti laikomi įrodinėjimu CPK 12, 178 str. prasme. Dėl 2009-11-24 suvestinio plano atsakovė nurodė, kad 2010-01-22 (patikslintame) ieškinyje ieškovė I. T. pakeitė keliamų reikalavimų dėl galimų jos turtinių teisių pažeidimo pagrindą: ji pateikė teismui UAB „Geo planum“ 2009-11-24 parengtą žemės sklypų Nr. 226 ir 227 suvestinį planą. Visų pirma, šis planas pagal paskirtį, tikslumą, sudarytojo atsakomybę ir teisinę galią negali būti prilyginamas geodeziniams (kadastriniams) matavimams. UAB ,,Geo planum“ suvestinį planą atliko licencijos Nr. TK-927-(1006) atlikti topografinius ir kartografinius darbus - sudaryti topografinius bei inžinierinių tinklų planus pagrindu, bet ne licencijos Nr. G-927-(1006) atlikti geodezinius darbus - nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, atlikti statinių ir įrenginių žymėjimą vietovėje ir sudaryti jų padėties schemas pagrindu. Ieškovės gi turtinių reikalavimų, susijusių su sklypo Nr. 226 kadastrinių duomenų nustatymu, įrodinėjimas turi būti paremtas būtent geodeziniais (kadastriniais) matavimais. Ieškovės I. T. 2010-01-22 (patikslinto) ieškinio turtinių reikalavimu pagrindas - UAB „Geo planum“ 2009-11-24 parengtas žemės sklypų Nr. 226 ir 227 suvestinis, (topografinis) planas nėra prilygintinas geodeziniams (kadastriniams) matavimams, t.y. jis neatitinka Įstatyme nurodytų reikalavimo dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo įrodinėjimo privalomų priemonių (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2_sti\ 3, 4 d. 8 str. l, 2d., Geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 str. 32, 33, 34 d.), todėl negali būti laikomas įrodymu dėl ieškovės, neva, pažeistų turtinių teisių (CPK 12, 177 str. 4 d., 178 str.). Be to, 2009-11-24 žemės sklypų suvestinio plano sudarymo kartografinius matavimus UAB „Geo planum“ atliko ne tik ieškovės nuosavame sklype Nr. 226, bet ir atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype Nr. 227. Atsakovės sklypu buvo pasinaudota be jos žinios ir sutikimo, pažeidžiant atsakovės, kaip sklypo Nr. 227 savininkės, įstatymo saugomas teises (LR Konstitucijos 23 str. l d., LR CK 4.37 str. l d., 4.39 str. l d., 4.98 str.). Įrodymai civiliniame procese turi būti renkami ir vertinami įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 177 str. l d., 185 str. 2 d.). Mano, kad ieškovės pateiktas bylai UAB „Geo planum“ 2009-11-24 parengtas žemės sklypų Nr. 226 ir 227 suvestinis (topografinis) planas neatitinka privačiam rašytiniam įrodymui keliamų leistinumo reikalavimų (neteisėtai išgautas įrodymas), todėl LR CPK 178 str. prasme negali būti laikomas byloje tinkamu rašytiniu įrodymu. Dėl 2009-11-24 suvestinio plano nurodė, kad 2010-05-25 Patikslintame ieškinyje ieškovė eilinį kartą pakeitė keliamų reikalavimų dėl galimų jos turtinių teisių pažeidimo pagrindą: ji pateikė teismui UAB „Geo planum“ 2010-05-17 atliktus ieškovės sklypo Nr. 226 kadastrinius matavimus. Sutinkamai su LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (LR NTKĮ) 3 str. 4 p. ir kitų įstatymų nuostatomis, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti A. J. priklausančio sklypo Nr. 227 duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovei priklausančio sklypo Nr. 226 2010-05-17 kadastrinių matavimų rezultatas galės būti laikomas kadastro duomenimis (patikslintais duomenimis), t.y. sklypo Nr. 226 dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų jo naudojimo sąlygas apibūdinančiais duomenys (LR NTKĮ 2 str. 2 d.), tik po sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimų rezultato duomenų suderinimo su Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju (LR NTKĮ 8 str. 6 p., LR ŽŪM 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 178 p.) ir po jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (LR NTRĮ3str. 3 p.). 2010-05-17 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte A. J. įrašė prieštaravimus dėl UAB „Geo planum“ atliekamų ieškovės sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimų, minėtą aktą atsisakė pasirašyti ir sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) administracija. Pastebėjo, kad UAB ,,Geo planum“ matininkai sklypo Nr. 226 planą savavališkai nubraižė taip, kad jų nugriežtas 714 kv.m. ploto sklypas Nr. 226 dalinai perdengė sklypo Nr. 227 plotą, todėl įregistravus UAB „Geo planum“ 2010-05-17 atliktų kadastrinių matavimų rezultatą būtų šiurkščiai pažeistos atsakovės, kaip gretimo sklypo Nr. 227 savininkės, turtinės teisės. Be to, nepaisant atsakovės aiškiai išdėstytų prieštaravimų, sklypo Nr. 226 kadastriniai matavimai neapsiribojo šio sklypo teritorija, dalis matavimų buvo, be atsakovės ar teismo leidimo bei atsakovei aiškiai prieštaraujant, t.y. neteisėtai (LR CK 4.20 str., 4.37 str. 1 d., 4.39 str. l d., 4,93 str. 2 d., 4.98 str.) atliktą atsakovės asmeninėje nuosavybėje - sklype Nr. 227 ir dalis jos sklypo buvo atidalinta ieškovės sklypo Nr. 226 naudai. Iš neteisės negali būti kildinama teisė. Esminę (ginčytiną) ieškovės sklypo Nr. 226 2010-05-17 kadastrinių matavimų dalį UAB „Geo planum“ atliko priklausančiame A. J. sklype Nr. 227 be jos ar teismo leidimo bei jai aiškiai prieštaraujant, t.y. neteisėtai (LR CK 4.20 str., 4.37 str. l d., 4.39 str. l d., 4.93 str. 2 d., 4.98 str.). Be to, nesuderintas su NTR tvarkytoju ir neįregistruotas šių matavimų rezultatas negali būti laikomas sklypo Nr. 226 kadastro duomenimis ar jų patikslinimu (LR NTKĮ 2 str. 2 d., 3 str. 3, 4 d., 8 str. 6 p.). Todėl UAB „Geo planum“ 2010-05-17 atliktų ieškovės sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimų rezultatas neatitinka privačiam rašytiniam įrodymui keliamų leistinumo reikalavimų (neteisėtai gautas įrodymas, LR CPK 177 str. l d., 185 str. 2 d.) bei neatitinka oficialaus rašytinio įrodymo sąvokos (LR CPK 197 str.) ir įstatyme nurodytų reikalavimo dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo įrodinėjimo privalomų priemonių (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3, 4 d., 8 str. l, 2 d., Geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 str. 32, 33, 34 d.), todėl negali būti laikomas byloje tinkamu rašytiniu įrodymu LR CPK 178 str. prasme. Be to, teismo 2010-05-06 posėdyje I. T. atstovai pateikė teismo apžiūrai iš anksto paruoštą UAB „Geo planum“ sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimų bylą. Todėl manytina, jog ieškovės sklypo Nr. 226 2010-05-17 kadastriniai matavimai buvo atlikti tik dėl akių ir tai sudaro teismui pagrindą vertinti šiuos matavimus kritiškai ir jais nepasitikėti. Pabrėžė, jog ieškovė nepateikė bylai tinkamų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų įstatymų nustatyta tvarka padaryti pagrįstą įrodymais išvadą dėl galimai pažeistų ieškovės turtinių teisių į sklypą Nr. 226, todėl ieškovės patikslintas ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Dėl ieškovės turtinių teisių tariamo pažeidimo ir priežastinio ryšio su sklypo Nr. 227 kadastrinių duomenų tikslinimu pasisakė, kad ieškovė savo reikalavimą dėl jos turtinių teisių pažeidimo įrodinėja netinkamomis priemonėmis. Pagal sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 1992 metų schemą sklypų Nr. 227 ir 226 skiriamosios ribos linijos ilgis yra 25 metrai. Kadastriniais matavimais nustatyta, kad šios linijos, praeinančios tarp taškų (X=6069655,61; Y=567891.74) ir (X=6069630549; ?=567899,75), faktinis ilgis yra 26,37 m. Atsakovė A. J. valdo sklypą Nr. 227 nuo 1988 metų, ieškovė I. T. pradėjo valdyti sklypą Nr. 226 panašiu laiku. Pastebėjo, kad tuometiniame plane buvo nurodyta 28 m ilgio sklypų Nr. 226 ir 227 skiriamoji riba. Vandentiekis kolektyvinėse soduose (duomenys neskelbtini) (šiuo metu -SB (duomenys neskelbtini)) buvo įrengtas maždaug 1989-1991 metais, jis buvo tiesiamas bendrame sodo sklypų plane nurodytomis sodininkų sklypų ribomis, kad abu sklypai, per kuriuos jis eina, galėtų naudotis vandeniu. Vandentiekio linija buvo nutiesta ir pagal sklypų Nr. 226 ir 227 skiriamąją ribą. Kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini) scheminis planas buvo patikslintas 1992 metais, jau esant vandentiekio linijai pagal sklypų Nr. 226 ir 227 skiriamąją ribą. Ši sklypų Nr. 226 ir 227 skiriamoji riba niekada nebuvo keičiama, o vandentiekio vamzdį, kad jis nerūdytų, bendru su ieškove susitarimu įmūrijo į pagal sklypų skiriamąją ribą pastatytos tvoros pamatus. Ieškovė iki pat 2009 metų nereiškė jokių pretenzijų ir nesutikimų dėl pagal vandentiekio liniją nustatytos sklypų Nr. 226 ir 227 skiriamosios ribos (CK 4.68 str. l d. nustato nekilnojamiems daiktams 10 metų įgyjamosios senaties terminą, todėl bet kuriuo atveju ieškovė neturėtų reikalauti šios daugiau kaip 17 metų faktiškai esamos ribos pakeitimo). Visgi ieškovė jos sumanyto matematinio modeliavimo būdu apskaičiavo, kad pasukus skiriamosios ribos linijos spindulį aplink viršūnę (X=:6069655.,61; Y=567891,74) (ieškovė būtent šį tašką laiko nustatytu tinkamai) į sklypo Nr. 227 pusę iki taško (X=6069634.09; Y=567905.23), skiriamosios ribos linijos ilgis sudarytų 25,40 metrų, t.y. maždaug atitiktų 1992 metų schemoje nurodytą 25 metrų ilgį, o ieškovės sklypo Nr. 226 plotas atitiktų NTR nurodytą 0.0714 ha plotą. Šių ieškovės laisvai pasirinktų prielaidų ir jos sugalvotos matematinio modeliavimo / skaičiavimų metodikos panaudojimo rezultatus ieškovė laiko pakankamu įrodymu, kad sklypo Nr. 226 ploto galimas 0,0084 ha trūkumas atsirado būtent dėl netinkamai nustatytų sklypo Nr. 226 ribinių žymėjimų. Visų pirma, sumažinus sklypo Nr. 227 plotą 84 kvadratiniais metrais, kaip to reikalauja ieškovė, atsakovės sklypo plotas sumažėtų iki 0,0595 - 0,0084 = 0,0511 ha, t.y. taptų 0,0041 ha mažesnis už sklypo Nr. 227 pirminės 1992-04-27 registracijos, kurios ieškovė neginčija, 0,0552 ha plotą. Taigi, šiuo atveju būtų nepagrįstai ir neteisėtai pažeistos atsakovės turtinės teisės į mano turimą nuosavybę, o toks sprendimas byloje būtų akivaizdžiai neteisėtas. Antra, ieškovės sklypas Nr. 226 ribojasi, be sklypo Nr. 227, su žemės sklypu Nr. 224, su žemės sklypu Nr. 225 ir su sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo 0,582 ha ploto vandens tvenkiniu. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijos bendri ribiniai ir kiti bendri kadastriniai matavimai nėra atlikti. Sklypas Nr. 225 iki šiol nėra įregistruotas NTR atskiru turtiniu vienetu. Sklypas Nr. 224 buvo įregistruotas NTR 1987-07-10, remiantis kolektyvinių sodų (duomenys neskelbtini) scheminiais planais. Sklypo Nr. 224 kadastriniai duomenys buvo patikslinti. Taigi, ieškovė, bylos nagrinėjimo teisme metu puikiai žinodama apie galimai sumažėjusį jos sklypo Nr. 226 plotą ir dėl to galimai pažeistas jos turtines teises, savo sąmoningais tiesioginiais veiksmais užkirto sau kelią patikslinti sklypo Nr. 226 plotą ir kitus kadastro duomenis dėl sklypo Nr. 224 galimai netiksliai atliktų kadastrinių matavimų. Sklypo Nr. 226 „trūkstamas“ plotas galimai bus išlygintas iki NTR ieškovės vardu įregistruotos 0,0714 ha reikšmės atlikus sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ribų, sklypo Nr. 225 ir vandens tvenkinio kadastro duomenų tikslinimą (ieškovė savo tiesioginiais sąmoningais veiksmais užkirto kelią patikslinti sklypo Nr. 227 duomenis sklypo Nr. 224 sąskaita). Kolektyvinių sodų (duomenys neskelbtini) bendrojo scheminio plano matavimai, tame tarpe ir sklypo Nr. 226 matavimai, buvo atlikti iki LRV 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ priėmimo dienos, iki 1993-11-09 LR Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 priėmimo dienos bei iki Aplinkos ministro 2000-07-17 įsakymo Nr. 304 „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ išleidimo dienos. Šie teisės norminiai aktai įtvirtino jose nurodyto 2,5 - 25 m pločio privalomas paviršutinių vandens telkinių apsaugos juostas. Ieškovės sklypas Nr. 226 ribojasi su 0,582 ha ploto bendrojo naudojimo paviršutiniu vandens telkiniu, todėl 2009 metais atliekant ieškovės žemės sklypo matavimus sklypas Nr. 226 galimai „sumažėjo“ vandens telkinio kranto šlaito erozijos ir apsaugos juostos sąskaita. Ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad jos turtinės teisės yra tikrai pažeistos, o jeigu ir yra - kad tai siejama būtent su sklypo Nr. 227 kadastrinių duomenų patikslinimu (tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu savo sumaningais veiksmais užkirto kelią patikslinti sklypo Nr. 226 duomenis kito gretutinio sklypo Nr. 224 sąskaita, sudaro prielaidą kritiškai vertinti ieškovės sąžiningumą ir jos tikruosius siekius byloje), todėl ieškovės patikslintas ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas, nepagrįstas ir galimai neatspindintis tikrųjų ieškovės siekių byloje. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti netekusiais galios Vilniaus apskrities viršininko įsakymus nurodė, kad ieškovė vienintelį kartą kvietė atsakovę dalyvauti jos planuotuose 2009-01-30 sklypo Nr. 226 kadastriniuose matavimuose. Ieškovė nepateikė bylai sklypo Nr. 226 kadastrinių matavimų dokumentų, nenurodė, kada konkrečiai ji sužinojo apie sklypo Nr. 226 faktinio ploto galimą neatitikimą juridiniam plotui, taigi jos sužinojimo data, nepaisant patikslintame ieškinyje išdėstytų ieškovės paaiškinimų, turėtų būti laikoma 2009-01-30. Ieškovė teigia, kad „nedelsiant, t.y. 2009 m. gegužės 19 d.“ kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl sklypo Nr. 227 kadastro duomenų patikslinimo procedūros sustabdymo. Pastebėtina, kad ieškovė beveik 4 mėnesius atmestinai nesiėmė veiksmų savo interesams ginti, nors žinojo apie sklypo Nr. 227 kadastriniais matavimais galimai pažeistas savo turtinės teisės ir kad vyksta sklypo Nr. 227 patikslintų kadastrinių duomenų registravimo procedūra. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-09-24 atsiliepime į I. T. skundą bei 2010-06-16 atsiliepime į patikslintą ieškinį argumentuotai ir pakankamai išsamiai pasisakė dėl atmestinų ieškovės motyvų, kuriais ji grindžia reikalavimą pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakymą Nr. 2.3-8486-(31) ir 2009-05-29 įsakymą Nr. 2.3-9588-(31). Atsakovė palaiko Vilniaus apskrities viršininko administracijos išdėstytus argumentus ir mano, kad ieškovės reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymo Nr. 2.3-8486-(31) ir 2009-06-11 įsakymo Nr. 2.3-9588-(31) yra nepagristas ir atmestinas. Be to, ieškovė 2009-08-28 skunde netinkamai nurodo, kad skundo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009-08-03 dienos, kai ji Vilniaus apskrities viršininko administracijoje atsiėmė jos ginčijamų 2009-06-11 įsakymo Nr. 2.3-8486-(31) ir 2009-05-29 įsakymo Nr. 2.3-9588-(31) kopijas. Savo 2010-01-22 ieškinyje ir 2010-05-25 patikslintame ieškinyje ieškovė vengia kelti 2009-08-28 skundo pareiškimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui termino praleidimo klausimą, tačiau atsakovė prašo atsižvelgti, kad ieškovė yra praleidusi skundo padavimo terminą. Ieškovė 2009-05-19 žinojo ir pareikštu Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymu apskundė sklypo Nr. 227 kadastrinių duomenų tikslinimą. LR Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis nustato 20 darbo dieną sprendimo administracinėje procedūroje priėmimo terminą, taigi administracinio sprendimo priėmimo dėl ieškovės 2009-05-19 skundo terminas suėjo 2009-06-16. ABTĮ 33 str. nustato 2 mėnesių skundo padavimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog skundo pareiškimo administraciniam teismui terminas pasibaigė 2009-08-17, gi ieškovės skundas yra datuotas 2009-08-28. Taigi, ieškovė yra praleidusi 2009-08-28 skundo pareiškimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui senaties terminą bei nepateikė prašymo dėl šio praleisto termino atnaujinimo. Todėl ieškovės patikslintas ieškinys dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakymo Nr. 2.3-8486-(31) ir 2009-05-29 įsakymo Nr. 2.3-9588-(31) nuginčijimo nėra nagrinėtinas ir yra atmestinas remiantis LR CK 1.125 str. 2 d. ir ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p., 67 str. 2 d.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo SB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 155-156) nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, o jame išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teigia, kad sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkei J. U., žinoma, jog tarp I. T. ir A. J. niekada nebuvo ginčo dėl abiejų šalių sprendimu pastatytos tvoros, ieškovė nė karto nesikreipė nei į pirmininkę, nei į bendrijos narių susirinkimą dėl savo sklypo ribų nustatymo ar patikslinimo. Pažymėjo, jog tarp I. T. ir A. J. sklypų esančioje tvoroje abiejų šalių susitarimu yra įmūrytas vandentiekio vamzdis ir jo vamzdžiai (kranai) yra išvesti tiek į I. T., tiek į A. J. sklypus. Kada tiksliai sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) buvo įrengtas vandentiekis, dokumentų nepavyko rasti, tačiau yra išlikusių kvitų, patvirtinančių, jog už vandentiekio paslaugas buvo mokama 1991 m. Viename kvite nurodyta data yra sunkiai įžiūrima, tačiau ten matyti net 1989 metų įrašas. Vandentiekis sodų bendrijoje buvo įrengtas pirmininkaujant B. B. ir jis buvo tiesiamas bendrame sodo sklypų plane nurodytomis sodininkų sklypų ribomis, kad abu sklypai, per kuriuos jis eina, galėtų naudotis vandeniu. Dėl šitos priežasties galima daryti pagrįstą išvadą, jog jau 1989-1991 m. nutiestas vandentiekis iš esmės įtvirtino kaimyninių sklypų esančias ribas, o vėliau - tuo pagrindu buvo patvirtintas ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) planas. Vėliau, kaip jau buvo minėta, abiejų kaimynų (t.y. ieškovės bei atsakovės) sutarimu, vandentiekio vamzdis buvo „apmūrytas“ tvoros pamatu ir pastatyta tvora, kuri stovi jau daugelį metų. Pateiktame patikslintame ieškinyje taip pat nurodoma, jog ieškovė I. T. neva nebuvo tinkamai informuota apie A. J. sklypo ribų ženklinimą, jame nedalyvavo bei jai nebuvo tinkamai išsiųsti su tuo susiję dokumentai. Tretysis asmuo informuoja, jog I. T. buvo informuota apie busimus sklypo ribų ženklinimo darbus, kaip ir keletas kitų kaimynų ir net planavo kartu atlikti ir savo sklypo ribų ženklinimą, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė. Be to, I. T. pati dalyvavo sklypo ribų ženklinime. Mano, jog šią aplinkybę, esant reikalui, galėtų patvirtinti ne vienas kaimynas, tą dieną buvęs sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Kadangi dėl atliktų A. J. sklypo matavimų tarp kaimynų jokių ginčų nebuvo, be to visi kaimynai pasirašė žemės sklypo paženklinimo - parodymo akte, jame paskutinė pasirašė ir bendrijos pirmininkė. Pažymėjo, jog po atliktų matavimų taip pat nesulaukė nei vieno A. J. sklypo (Nr. 227) kaimyno nusiskundimo ar pastabų, kad sklypo ribos buvo nustatytos netinkamai. Be to, A. J. sodo sklypo ribų ženklinimo metu, kadastrinius matavimus buvo atlikę vos keletas sodininkų bendrijos narių, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai iki šiol nėra atlikti, o sodininkų bendrijos ribos - nėra nustatytos/patikslintos. Didžioji dalis sodininkų bendrijos narių (įskaitant ir tų sodo sklypų, kurie ribojasi su ieškovės I. T. sklypu, savininkus) savo sklypų matavimus atliko gerokai vėliau, tačiau šių matavimų ieškovė neginčija, o patikslintu ieškiniu reikalauja pakeisti tik sodo sklypų Nr. 226 ir 227 ribas taip, kad dabar jau atsakovės sklypas sumažėtų 84 m2, t.y. taptų mažesniu, nei numatyta pirkimo - pardavimo dokumentuose. Be to, ieškovė nieko nepasisako ne tik dėl kitų sklypo ribų (t.y. besiribojančių su kitais kaimynais, o ne su A. J.), bet ir dėl pasikeitusių atstumų nuo vandens telkinių ir pan. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo Nr. 227, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai, ieškovės ir atsakovės sklypus skirianti riba yra nustatyta tinkamai, be to - ši riba yra nepakitusi jau nuo 1989-1991 metų, todėl neturėtų būti keičiama, o ieškovės I. T. patikslintą ieškinį dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypų ribų nustatymo prašo atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškovės 2010-05-25 patikslintą ieškinį nepateikė.
Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 120-121), nurodė, jog ieškovės I. T. nuosavybės teisė į žemės sklypą Nr. 226 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., įregistruota 1999-08-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P41/99-0821 ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-09 įsakymo Nr. 2.3-14631-(41) pagrindu. Atsakovės A. J. nuosavybės teisė į žemės sklypą Nr. 227 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., įregistruota 1993-07-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 4856, pagrindu. Šio žemės sklypo kadastro duomenys patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymo Nr. 2.3.-8486-(31) ir 2009-06-11 įsakymo Nr. 2.3-9588-(31) pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d., nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Už dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą atsako juos išdavusios institucijos arba asmenys. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 str. nustatyta, jog žemės sklypų formavimo klausimus sprendžia bei organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę apskrities viršininkas apskrities teritorijoje; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr. 695 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65.2 p. - 65.3 p. nustatyta, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus už dokumentų (parengto žemės sklypo plano, žemės sklypo kadastro duomenų formos, žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto) atitikimą teisės aktų reikalavimams bei žemės sklypo ribų atitikimą teritorijų planavimo dokumentais suformuotoms žemės sklypo riboms atsakingas žemėtvarkos skyrius. Kadastro nuostatai įpareigoja kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktus dokumentus (88 p.). Kai pateiktieji dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, kadastro tvarkytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į kadastrą ar atitinkamai juos pakeičia (Kadastro įstatymo 13 str. l d., Kadastro nuostatų 90 p.). Kadastro įstatymo 14 str. nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1-5 punktuose) nurodytų aplinkybių. Teisės aktai nesuteikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teisės vertinti Kadastro įstatymo 12 str. nurodytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinių pagrindų teisėtumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 45 str., jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Atsižvelgdami į tai, kad ieškinyje valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui jokie reikalavimai dėl duomenų Nekilnojamojo turto registre keitimo nekeliami bei į tai, kad Vilniaus filialas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, šio ginčo išsprendimas neturės įtakos Vilniaus filialo teisėms ir pareigoms, prašo šią bylą nagrinėti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškovės 2010-05-25 patikslintą ieškinį nepateikė.
Tretysis asmuo A. N. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepime (2 t., b.l. 2-3) nurodė, kad ieškovės ieškinys dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypo ribų nustatymo gali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad tarp jo ir ieškovės dėl jų bendros sklypų ribos ginčo nėra, t.y. nesutarimų, kur turi eiti sklypų riba, nėra. Mano, kad UAB „Geo planum“ 2009-11-24 žemės sklypų suvestiniame plane nurodytos ieškovės ir trečiojo asmens A. N. sklypų ribos tarp taškų, kurių koordinatės x=6069629.08, y=567871.95 ir x=6069613.269, y=567883.94, yra teisingos.
Tretysis asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant, atsiliepimo nepateikė.
Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba UAB „Vilniaus matininkas‘ direktoriumi. Jis atliko J. sklypo matavimus, ponia T. irgi buvo prašiusi atlikti jos sklypo matavimus, bet jis nespėjo nes tą dieną sutemo. Matavimų dieną visiems buvo išdalinti ribų paženklinimo aktai, kad jie tarpusavyje suderintų ribas. J. ir T. sklypai yra greta. Kadangi tarp šių sklypų yra kapitalinė tvora, įsisenėjusi, galinga tvora, su betoniniu pamatu, dėl šios ribos teisėtumo jam jokių klausimų nekilo. Matuojant J. sklypą jis turėjo pirminį sklypo planelį ir generalinį bendrijos planą. J. sklypas iš vienos pusės ribojasi su T. sklypu, iš kitos pusės- kitos kaimynės sklypas ir du keliai. Tas keliukas, kuris eina žemyn palei ežero krantą buvo siauras. J. užsitvėrė daugiau negu pas juos buvo juridinis plotas. J. sklypas, žiūrint nuo gatvės, yra pirmas, po to eina T. sklypas. Kadangi nei vienas iš bendrijos narių neturėjo geodezinių matavimų, tik preliminarūs buvo, rėmėsi natūraliom ribom, nusistovėjusiom tarp kaimynų. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės yra kapitalinė tvora, kuri yra (duomenys neskelbtini), tai aišku, kad ten kur baigiasi tvora, ten yra riba. Be to šitaip suderino kaimynai ant ribų paženklinimo akto. Šios ribos keisti negalėjo, nes ji buvo suderinta tarp kaimynų. J. sklypas yra visas aptvertas. Tvora yra užtverta už sklypo ribų. Pirmininkė jam pasakė, kad ten siauras kelias, kad tvorą nuo ežero pusės nuo gatvės reikia nugriauti ir pastatyti arčiau namų. Pirmininkės viena iš sąlygų buvo, kad nebūtų susiaurinti keliai. Jeigu jis būtų paplatinęs kelią, būtų negavęs pirmininkės parašo. Todėl J. sklypas buvo sumažintas, tam, kad bendrija turėtų galimybę naudotis platesniu keliu. Pas J. yra didelis šlaitas, matavimai atliekami geodeziniais prietaisais, kurie matuoja ne įžambinę, o tikrąjį atstumą tarp taškų. Pusantro metro paklaida yra nedaug, jeigu kalbėti apie ribą, kuri privatizacijos plane yra 25 m, o parengtame plane 26,37 m. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės sklypų yra kapitalinė tvora, kuri yra J., tai aišku, kad ten, kur baigiasi tvora, ten yra riba, ši riba buvo atskaitos taškas, nuo kurio buvo matuojamas sklypas. Be to šitaip suderino kaimynai ribų paženklinimo akte. Ribą nustato ne matininkai, kaip kaimynai sutaria, taip jie ir matuoja. Nepamena ar kai buvo matuojamas J. sklypas buvo T., bet jos parašas ribų paženklinimo akte buvo. Aktą T. pasirašė ne prie jo. Kai T. pasirašinėjo akte, J. naujas plotas nebuvo nurodytas. Iš pradžių išdalina paženklinimo aktus, visi pasirašo, tada atliekami kadastriniai matavimai ir tik po to įrašo plotą. J. naudojo didesnį plotą, dabar jų sklypas sumažintas, iš juridinės pusės sklypas yra tvarkingas, taškai 1 ir 2 pažymėti plane buvo paimti pagal plotą.
Ieškinys atmestinas.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
CK 4.45 str. 1 d. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0.0714 ha ploto žemės sklypas Nr.226 (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; šį sodo sklypą Nr.226 ieškovė įsigijo 1999-08-24 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.P41/99-0821, pagrindu (b.l.8,53-55,63-64, 189-195, t.1). Ieškovė I. T. 2009-05-19 kreipėsi su prašymu į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (b.l.7, t.1), nurodydama, kad jai nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr.226, SB (duomenys neskelbtini) ‘ plotas 0,0714 ha sumažėjo iki 0,06 ha dėl gretimo sklypo Nr.227 nustatytų ribų, prašė laikyti jos parašą žemės sklypo Nr.227 žemės ribų paženklinimo-parodymo akte, negaliojančiu. I. T. 2009-05-28 prašymu VAVA (b.l.9, t.1), prašė netvirtinti žemės sklypo Nr.227 ribų, o jeigu yra išleistas įsakymas, jį atšaukti ir laikyti negaliojančiu.
Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr.4856, pagrindu atsakovė A. J. įsigijo 0.0552 ha žemės sklypą, esantį SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., tuomet žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus; UAB „Vilniaus matininkas“ atlikus atsakovei A. J. priklausančio 0.0552 ha žemės sklypo Nr.227 matavimus, plotas padidėjo iki 0.0595 ha, leistinos žemės sklypo ribinės ploto paklaidos ribose (padidėjo 0,0043 ha, leistina ribinė ploto paklaida yra 0,0047 ha); 2008-09-27 žemės sklypo Nr.227 ribų paženklinimo-parodymo akte nurodytas sklypo plotas 0,0595 ha, nurodyta, kad nustatant sklypo ribas dalyvavo sklypų Nr.227, Nr.226, Nr.224 savininkai, tame tarpe I. T., yra šių sklypų savininkų parašai, bei SB (duomenys neskelbtini) pirmininkės parašas; 2008-12-01 atsakovė kreipėsi su prašymu į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama patvirtinti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr.227, kurio plotas 0.0595 ha kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo duomenis; 2009-05-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8486(31) buvo patikslinti atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr.227 kadastriniai duomenys bei 2009-06-11 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-1588-(31) patikslintas atsakovei priklausančio sklypo Nr.227 plotas 595 kv.m (buvo 552 kv.m ) (b.l.27-28,33-50, 124-125, t.1; žemės sklypo, registr.Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų byla). Anstolio D.Šidlausko 2009-09-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.178-09-45 (b.l.21-24, t.1) konstatuota, kad ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančios tvoros koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje atitinka 2008-10-20 atsakovės sklypo Nr.227 kadastrinės bylos plano koordinačių žiniaraščio taškus. Kaip matyti iš ieškovės sodo sklypo Nr.226 ir atsakovės sodo sklypo Nr.227 privatizavimo planų (toliau – schemų) ir SB (duomenys neskelbtini) 1995-05-15 generalinio plano- toliau generalinio plano (b.l.8,49, 126, 136-137, t.1), ieškovės sklypas Nr.226 yra netaisyklingos formos; sklypo kraštinės: 20x6,5x8,0x25,0x30,0; sklypo privatizavimo schemoje pavaizduotas laisvas plotas tarp ieškovės sklypo ir greta einančio prūdo (nurodytas plotas 582), tuo tarpu bendrijos generaliniame plane šis laisvas plotas nenurodytas; ieškovės sklypas ribojasi su sklypais Nr.227, Nr.224, Nr.225; generaliniame plane sklypus Nr.226, Nr.224 ir Nr.225 ribas skiriančių kraštinių matmenys nenurodytos. Atsakovei priklausantis sklypas Nr.227 yra pirmas nuo kelio, tarp atsakovės sklypo ir greta jo einančio kelio nėra jokio papildomo žemės ploto; atsakovei priklausantis sklypas yra taisyklingos stačiakampio formos; sklypo kraštinės: 21,0x30,0x19,8x25,0; ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančios kraštinės ilgis nurodytas 25.00. 2011-01-17 SB (duomenys neskelbtini) pirmininko Z. U. paaiškinimuose teismui (t.2, b.l.120-121) dėl šalia atsakovės A. J. sklypo Nr.227 ir (duomenys neskelbtini) gatvės pastatytos tvoros, nurodyta, kad minimalus leistinas sklypo tvoros įrengimo atstumas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio ašies yra 3,5 metro; A. J. priklausančio žemės sklypo Nr.227 tvora yra įrengta per 1,5 metro atstumą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio ašies.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis byloje Nr.3K-3-539/2005; 2010-01-04 nutartis byloje Nr.3K-3-6/2010 ir kt.).
Teismas mano, kad ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos būtent dėl atsakovei A. J. priklausančio sklypo Nr.227 atliktų kadastrinių matavimų.
Teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir pan., reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau- Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal minėtus teisė aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei tik tuomet gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4d. nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Tai, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovei A. J. priklausančio sklypo Nr.227 atliekamus, kad juose ieškovė dalyvavo ir sutiko su ieškovei ir atsakovei priklausančių sklypų skiriančia riba ir jos neginčijo, patvirtina ieškovės parašas 2008-09-27 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte- toliau Akte (kurį pasirašė ir greta atsakovės esančio sklypo Nr.224 savininkas, SB (duomenys neskelbtini) pirmininkė); atsakovės A. J. ir SB (duomenys neskelbtini) vardu pirmininkės J. U. atsiliepimuose į ieškinį (ieškinio patikslinimus) nurodytos aplinkybės, liudytojo A. Š. parodymai; pačios ieškovės nurodytos aplinkybės apie Akto pasirašymą atliekant atsakovei priklausančio sklypo Nr.227 kadastrinius matavimus pirminiame procesiniame dokumente – 2009-08-28 skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b.l.2-6, t.1). Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės eilė metų buvo nusistovėjusi jų sklypus Nr.226 ir Nr.227 skirianti riba - tvora betoniniu pamatu (kuria apmūrytas sklypus skiriantis vandentiekio vamzdis), dėl šios ribos tarp šalių jokių nesutarimų nekilo, su šia faktiškai nusistovėjusia riba abi šalys sutiko ir sąlygojo, jog matininkas atliko atsakovei priklausančio sklypo Nr.227 matavimus nuo aukščiau paminėtos sklypus skiriančios ribos. Atkreiptinas dėmesys, jog šių aplinkybių ieškovė procesiniuose dokumentuose neginčijo, neginčijo ir Akto, ieškinio kitu pagrindu ir dalyku nereiškė.
Todėl atmestini kaip neįrodyti ieškovės argumentai, jog ji buvusi suklaidinta atsakovės A. J.. Klaidingas įsivaizdavimas nepripažintinas suklydimu, nes jis įvyko dėl pačios šalies neatidumo, neapdairumo ir (ar) nerūpestingumo. Pagal CK 1.90 str.1d., iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str.2d.). Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), šalies, teigusios apie suklydimą, elgesį įvertinant atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Ieškovė dalyvavo nustatant atsakovei priklausančio sklypo ribas, pasirašė Aktą, dėl jo prieštaravimų nereiškė, turėjo galimybę domėtis kadastrinių matavimų eiga, neneigė aplinkybių, jog atliekant atsakovei priklausančio sklypo matavimus, buvo matuojami ir kiti sklypai bei pati ieškovė norėjo, kad būtų atlikti jai priklausančio sklypo matavimai. Todėl vien formalaus raštiško pranešimo ieškovei apie atsakovei priklausančio sklypo Nr.227 ketinamus atlikti kadastrinius matavimus nebuvimas, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, nepaneigia, jog ieškovė apie kadastrinius matavimus buvo žinoma ir kad juose ieškovė dalyvavo.
Ieškovė teigė, jog būtent atsakovės sklypo sąskaita ieškovei priklausančio sklypo Nr.226 plotas sumažėjo 84 kv.m. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė be jokių prieštaravimų 2009-05-15 pasirašė sklypo Nr.224, priklausančio R. K., esančio greta ieškovės ir atsakovės sklypų Nr.226 ir Nr.227 žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktą, tuo tarpu minėto sklypo plotas po atliktų kadastrinių matavimų padidėjo nuo 819 kv.m iki 836 kv.m (žemės sklypo, reg.Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų byla). Su ieškovei priklausančiu sklypu Nr.226 besiribojantis iš kitos pusės sklypas Nr.225 Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, duomenų apie sklypo Nr.255 plotą ir ribas nėra (b.l.199, t.1; b.l.29, t.2), duomenų, kokia riba realiai šiai dienai egzistuoja tarp SB esančio prūdo ir ieškovei priklausančio sklypo Nr.226, nėra, aplinkybės, kad visos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai nėra atlikti ir kad ribos šiai dienai nėra nustatytos šalys neginčijo.
Ieškovė tame tarpe savo ieškinį grindžia 2010-05-07 UAB „Geo planum“ žemės sklypo planu. Jeigu remtis ieškovės pateiktu planu ir nustačius ginčo ribą pagal paminėtą 2010-05-07 UAB „Geo planum“ planą, atsakovei priklausančio sklypo Nr.227 plotas sumažėtų atitinkamai 84 kv.m, nuo 595 kv.m iki 511 kv.m, t.y. atsakovės sklypas Nr.227 taptų 41 kv. m mažesniu, nei atsakovės įgytas 1993-07-22 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi 552 kv.m ploto žemęs sklypas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovei priklausančio sklypo Nr.227 plotas nuo 552 kv.m iki 595 kv.m padidėjo (43 kv.m) leistinos paklaidos (kuri sudaro 47 kv.m) ribose, jos neviršijant, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau- Taisyklių) 23p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ Nuostatų 21 p.
Be to, ieškovės pateiktas 2010-05-07 UAB „Geo planum“ žemės sklypo planas (o 2009-11-12 UAB „Geo Planum“ suvestinis planas (t.1, b.l.102) iš viso neatitika kadastrinių matavimų sklypo planui keliamų reikalavimų), bei kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus (2010-05-17 žemės ribų paženklinimo-parodymo aktas, nenurodyti riboženkliai, ribos nesuderintos) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau- Nuostatų), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) nuostatas, planas nėra suderintas.
Taigi, kadastrinių matavimų metu nustačius ir riboženkliais paženklinus ieškovės ir atsakovės sklypus skiriančią ribą, esant tinkamai surašytam Aktui, dėl šio Akto ieškovei nepareiškus jokių pastabų ar prieštaravimų, parengus atsakovės sklypo Nr.227 planą, buvo priimti Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymas Nr.2.3-8486-(31) ir 2009-06-11 įsakymas Nr.2.3-9588-(31) „Dėl A. J. žemės sklypo Nr.227, esančio Sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, kadastro duomenų patikslinimo“. atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad iki jos kreipimosi į Vilniaus apskrities viršininką su 2009-05-19 ir 2009-05-28 prašymais, buvo atliekami ieškovei priklausančio sklypo Nr.226 kadastriniai matavimai.
Esant aukščiau išdėstytais argumentais, ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymo Nr.2.3-8486-(31) ir 2009-06-11 įsakymo Nr.2.3-9588-(31) teisėtumas, bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pažeidimas yra atmestinos kaip nepagrįstos.
Pagal CPK 26 str. 2d., jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas). per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 str.1-2d.d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-588/2008; 2006-06-07 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-380/2006). Pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 d., skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Administracinų teismų praktikoje pripažįstama, jog sužinojimo apie administracinį aktą data laikytinas momentas, kai asmeniui tapo žinomas skundžiamo administracinio akto, priimto ne jo atžvilgiu, turinys. Todėl senaties termino pradžia laikytina diena, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr.AS-502-95-08; AS 858-453/2010 ir kt.)
Ieškovė nepraleido termino skųsti šioje byloje ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymą Nr.2.3-8486-(31) ir 2009-06-11 įsakymą Nr.2.3-9588-(31), nes apie šiuos įsakymus sužinojo juos gavusi. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, jog paminėtus aukščiau Vilniaus apskrities viršininko įsakymus gavo, kaip nurodė, būtent 2009-08-03, vienok, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.10-12, t.1), ant Vilniaus apskrities viršininko 2009-05-29 įsakymo Nr.2.3-8486-(31) ir 2009-06-11 įsakymo Nr.2.3-9588-(31) yra 2009-07-31 Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštinės skyriaus vedėjos padaryta atžyma „kopija tikra“, todėl teismo manymu, būtent 2009-07-31 diena laikytina diena, kurią ieškovė sužinojo apie ginčijamus administracinius aktus. Ieškovė dėl ginčijamų šioje byloje Vilniaus apskrities viršininko sprendimų panaikinimo 2009-08-28 kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b.l.3-6, t.1), jos skundas gautas minėtame teisme 2008-08-28, nepraleidus LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti. Todėl, atsakovės A. J. atstovo prašymas jame išdėstytais argumentais taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl ginčijamų 2009-05-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3-8486-(31) ir 2009-06-11 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3-9588-(31) pripažinimo netekusiais galios yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Kadangi ieškinys atmestinas iš ieškovės I. T. atsakovei A. J. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.): 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, už antstolio faktinių aplinkybių protokolą 484 Lt, viso 2984 Lt (t.1, b.l. 25, 61, 143, t.2, b.l.60) bei valstybei – 19,77 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str.).
Teismas, vadovaudamasi LR CPK 259, 263-270 str.str.,
n u s p r e n d ė :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. T., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei A. J., a.k(duomenys neskelbtini) 2984 Lt (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. T., a.k(duomenys neskelbtini) 19,77 Lt (devyniolika litų 77 ct) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė