Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-05-14][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-206-327-2018].docx
Bylos nr.: AN2-206-327/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius 188711163 institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis (ANK 95-107 straipsniai)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administracinių nusižengimų teisena

Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-206-327/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00001-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.

(S)

 

https://www.lrp.lt/data/public/uploads/2016/03/herbas-l_spalvotas_a.jpg

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. gegužės 10 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal admi­nistracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teis­mo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimo M. V. administracinio nusižengimo byloje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

    1. M. V. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodek­so (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda už tai, kad jis nuo 2017 m. birželio mėn. vidurio, tiksli diena nenustatyta, 8 val. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. 17 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, statybvietėje, J. P. nelegaliai leido dirbti pagalbiniu darbininku. J. P. darbas buvo orga­ni­zuojamas darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. M. V. darbuotojui J. P. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Vals­ty­bi­nio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. M. V., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu ir neužtikrindamas, kad visi įmonėje dirbantys dar­buotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įsta­tymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
    2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nors byloje nėra surinkta pa­ti­kimų įrodymų, jog J. P. dėl būtinųjų darbo sąlygų tiesiogiai bendravo su admi­nis­tracinėn atsakomybėn traukiamu M. V., tačiau tai nešalina nei susitarimo fakto, nei realaus darbo fakto, nei įdarbinimo taisyklių nesilaikymo fakto.
    3. Apeliaciniame skunde M. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose numatytų administracinio teisės nusižengimo įvykio ir sudėties.
      1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nutarime nenurodė priežasčių, kodėl atmeta ir nesivadovauja J. P. ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 28 d. sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); dėl kokių priežasčių šios sutarties pa­grindu J. P. negalėjo teikti paslaugų įmonei; kodėl J. P. teiktos pas­laugos traktuojamos kaip nelegalus darbas, o ne civiliniai šalių santykiai. Šios abejonės ir neaiškumai byloje nėra pašalinti, 2017 m. birželio 28 d. sudarytas susitarimas ir jo reikšmė šalių santykiams iš esmės neanalizuota. Paslaugų sutartimi nebuvo siekiama maskuoti ar pri­dengti nelegalaus darbo, 2017 m. birželio 28 d. paslaugų sutartis buvo pasirašyta, o J. P. individualią veiklą įregistravo ir pažymą įmonei pateikė apytiksliai savaitė iki Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo. Iš šių faktinių aplinkybių akivaizdu, jog šalys buvo sutarusios dėl paslaugų - valymo darbų atlikimo nuo 2017 m. birželio 29 d. Teis­mas byloje nenustatė ir neanalizavo, ar šalis siejo pavaldomo santykiai; ar asmuo pakluso nustatytai darbo tvarkai; kieno rizika ir priemonėmis asmuo veikė; kaip buvo mokamas už­mo­kestis; ar buvo atliekama tęstinio pobūdžio funkcija ar iš anksto apibrėžta užduotis. Šių aplinkybių nustatymas yra būtinas, siekiant atriboti nelegalų darbą nuo civilinių santykių.
      2. Skunde nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu, liudytojų pagalba buvo nustatyta, jog šalis siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai. J. P. 2018 m. vasario 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirbo savarankiškai, pats nuspręsdavo, kada atvykti ir išvykti iš ob­jekto, dirbo savo priemonėmis ir rizika, atsiskaitymas turėjo būti po darbų atlikimo – ob­jekto išvalymo, nepaklauso nustatytai darbo tvarkai, nors ir buvo pageidavimas, kad dirbtų nuo 8 val. iki 17 val. Šios J. P. nurodytos aplinkybes atitinka civilinės sutarties po­žymius. M. V. 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir V. J. 2017 m. liepos 4 d. paaiškinimai patvirtina, jog pažeidimo nustatymo metu J. P. vykdė in­di­vi­dua­lią veiklą, atliko kitus valymo darbus. Teismas nutarime mini, jog mūrijimo, pastolių mon­tavimo ar išmontavimo, kasimo darbai nėra priskiriami „kitai valymo veiklai“, kurią buvo įregistravęs J. P.. Teismo išvadą, jog J. P. vykdė minimus dar­bus, byloje paneigė liudytojai J. P., M. V. ir V. J., to negalėjo nurodyti byloje apklaustas policijos pareigūnas. Tų aplinkybių nesimato byloje esančiose fotonuotraukose, videoįraše.
      3. Skunde taip pat teigiama, jog J. A., kerštaudamas dėl prieš jį pradėto ikiteis­mi­nio tyrimo, kreipėsi į pažįstamą inspektorių dėl tyrimo dėl nelegalaus darbo pradėjimo. Liudytojas D. D. pirmą kartą byloje apklaustas 2017 m. rugpjūčio 14 d. Institucijos atstovas jokių veiksmų įmonės atžvilgiu tuo metu neatliko. Tikėtina, jog šį asmenį Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnui nurodė J. A.. Paaiškinime liudytojas D. D. nurodo, jog kreipėsi į VDI Kauno teritorinį skyrių dėl to, kad buvęs darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo galutinai neatsiskaitė. Valstybinė darbo ins­pekcija nenagrinėja darbo ginčų. J. A., D. D. ir institucijos ats­to­vo parodymais byloje teismas remiasi ir grindžia apelianto kaltę, tuo tarpu kitų liudytojų J. P., M. V. ir V. J. parodymus atmeta. Liudytojai J. P., M. V. ir V. J. nurodė, jog nusižengimą tyręs pareigūnas juos spaudė, grasino, siekdamas, kad šie teiktų kitokius parodymus.
      4. Aplinkybė, jog J. P. 2017 m. liepos 4 d. paaiškinime nurodo, jog dirba ban­do­muo­ju laikotarpiu, nereiškia nelegalaus darbo fakto. Dėl institucijos atstovo spaudimo J. P. situaciją apibūdino netiksliai. Teismas J. P. paaiškinime nurodyta są­voką „dirbau“ priskyrė darbo santykiams, tačiau asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, gali šia sąvoka vartoti tiek darbui pagal individualią, tiek darbui pagal darbo sutartį api­bū­dinti. Aplinkybė, jog J. P. be tikslo teikti paslaugas, įregistravo individualią veik­lą, kurios pagrindu jam kiltu papildomos mokestinės prievolės (mėnesinė PSD įmoka, GPM deklaracijos pateikimas), tačiau save laikė darbuotoju, prasilenkia su logika. Paaiš­ki­ni­me paminėtas bandomasis laikotarpis taip pat gali reikšti tiek susitarimą išsibandyti pagal paslaugų sutartį, tiek ban­do­mąjį laikotarpį DK prasme.
      5. Aplinkybė pagrindžianti, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų J. A. ir D. D. parodymais yra tai, jog šie asmenys objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo dar iki J. P. santykių su įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžios ir neturėjo galimybių žinoti bylai reikšmingas aplinkybes. J. P. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo teikti paslaugas birželio mėn. pabaigoje. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ar D. D. nurodomos aplinkybės apie J. P. darbą buvo jo darbo pas D. D. metu ar jam dir­bant vienam, D. D. neatvykus į objektą; ar dirbant pas apeliantą įmonėje metu. Vertinant nustatytą faktinę aplinkybę, jog D. D. dirbo tik iki 2018 m. birželio 21 d., akivaizdu, jog jam galėjo būti žinomos aplinkybes tik apie J. P. darbą D. D. įmonėje, o šios darbo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
    4. Lietuvos respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

    1. M. V. apeliacinis skundas atmetamas.
    2. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas sub­jektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teis­mas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, kons­ta­tuo­ja, kad pirmosios instancijos teismas M. V. pagrįstai pripažino padariusį ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nu­ta­rime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. V. kaltė padarius ATPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
    3. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. DK 98 straips­nyje (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio so­cia­li­nio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas už­sie­nio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įsta­ty­mų nustatyta tvarka.
    4. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objek­ty­viuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus dar­buotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir dar­buo­to­jui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepa­sirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti su­darant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gy­ventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ANK 95 straips­nio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veik­la, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio 1 da­lies sudėtį.
    5. Teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (part­ne­rys­tės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, dar­buo­tojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.
    6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, patikrino byloje esan­čius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir tinkamai įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. siejančių teisinių santykių prigimtį. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. P. realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o jo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių san­ty­kių požymių.
    7. Iš bylos duomenų matyti, kad teikdamas pirminius paaiškinimus (b. l. 11) tyrimo metu J. P. patvirtino, jog jis ketvirta diena dirba bandomuoju laikotarpiu ir patikrinimo metu mūrijo langą, kad darbus jam nurodo darbų vadovas. Iš liudytojo V. J. parodymų matyti, kad jis iš esmės patvirtino, jog J. P. dirbo pagalbinius darbus. Iš šio liudytojo pa­ro­dy­mų matyti, kad jis tvirtino, jog J. P. daugiausiai dirbo valymo darbus, tačiau kartais paprašydavo atlikti kokius nors pagalbinius darbus, pvz. iškrauti atvežtas statybines medžiagas. J. P. dirbo kaip ir visi kiti darbuotojai, t. y. nuo 8 val. iki 17 val. Apklausiamas teisme J. P. jau nurodė kitokias aplinkybes nei pirminio paaiškinimo metu. Tačiau aukš­tes­nio­sios instancijos teismas pažymi, jog sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose for­muo­ja­ma teismų praktika, vieni iš pagrindinių įrodymų aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nele­galiai dirbančio asmens paaiškinimai. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame nutarime, J. P. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Be to, jis prieš rašant pirminį paaiškinimą, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jau­čiant kokį nors neteisėtą poveikį, spaudimą rašyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo būti pa­žy­mėta paaiškinimo protokole, tačiau J. P. savo parašu patvirtino surašyto paaiškinimo teisingumą.
    8. Skunde teigiama, jog byloje esantis M. V. 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir V. J. 2017 m. liepos 4 d. paaiškinimai patvirtina, jog pažeidimo nustatymo metu J. P. vykdė individualią veiklą, atliko kitus valymo darbus. Tačiau kaip teisingai pažymėta skun­džiamame nutarime, iš institucijos atstovo liudytojų J. A., D. D. parodymų, byloje esančių fotonuotraukų bei videoįrašų matyti, kad jie paneigia admi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens M. V., liudytojų J. P., M. V. ir V. J. parodymus, todėl M. V. paaiškinimai pripažįstami tik kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, o nurodytų liudytojų parodymai vertinami kaip siekis pa­dėti M. V. išvengti administracinės atsakomybės ir jų pripažinti patikimais, M. V. nekaltumą patvirtinančiais įrodymais, nėra pagrindo.
    9. Skunde taip pat teigiama, jog J. A., kerštaudamas dėl prieš jį pradėto ikiteisminio tyrimo, kreipėsi į pažįstamą inspektorių dėl tyrimo dėl nelegalaus darbo pradėjimo. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju mo­ty­vai, dėl kurių buvo kreiptasi į atitinkamą institucija, niekaip negali patvirtinti ar paneigti M. V. kaltės padarius administracinį nusižengimą.
    10. Apelianto teigimu, teismas J. P. paaiškinime nurodyta sąvoką „dirbau“ priskyrė darbo santykiams, tačiau šis liudytojas galėjo šia sąvoka apibūdinti tiek darbą pagal individualią, tiek dar­bą pagal darbo sutartį. Tačiau kaip matyti iš byloje pateiktos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P., pastarasis įsipareigojo bendrovei teikti „Kitas valymo paslaugas“, tuo tarpu iš Institucijos atstovo paaiškinimo matyti, kad 2017 m. liepos 4d. atliekant toje pačioje statybvietėje neplaninį inspektavimą, J. P. buvo rastas mūri­jantis prie lango sieną. Akivaizdu, kad tokių darbų pagal individualią sutartį J. P. nega­lėjo dirbti.
    11. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos ap­linkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų by­los aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepa­žeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga pada­ry­tam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama admi­nis­tracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarimas pa­liekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutarimą administracinio nusi­žen­gimo byloje palikti nepakeistą ir M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas              Viktoras Preikšas


Paminėta tekste:
  • DK
  • ATPK 95 str. Netaupus elektros ir šiluminės energijos naudojimas
  • DK 98 str. Nelegalus darbas