Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-806/2022

        Teisminio proceso Nr. 01-1-32354-2021-5

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.15; 1.2.20.16.1; 2.4.6.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Nidos Vigelienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

sekretoriaujant Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,

nuteistojo V. Š. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Š. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta, ją iš dalies sudedant su 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta V. Š. subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, V. Š. skirta 76 MGL (3 800 Eur) dydžio bauda paskirta vykdyti atskirai pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį.

        Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       V. Š. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 15 d. buvo pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 15 d. nutarimu „Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą“ (kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18502-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje padarymo, keturių mėnesių laikotarpiui, nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. spalio 16 d., laikinai apribota nuosavybės teisė į kaltinamajam priklausančią transporto priemonę „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 150 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą naudoti ir juo disponuoti). 2021 m. birželio 22 d. kaltinamasis paskirtas minėto turto saugotoju. 2021 m. birželio 22 d. kaltinamasis pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Nepaisant to, kaltinamasis savo rašytinio įsipareigojimo saugoti minėtą turtą nevykdė ir 2021 m. birželio 23 d. automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 100 Eur perleido nenustatytam ikiteisminio tyrimo metu asmeniui. 

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo V. Š. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį – paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

3.       Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad prokurorė baigiamųjų kalbų metu neatsižvelgė, kad jis, V. Š., yra dirbantis, užsiima individualia veikla, padeda auginti sugyventinei mažamečius vaikus. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir nesiųsti jo realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6.       Iš nuteistojo J. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto, kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės rūšies.

7.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019 ).

8.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei išanalizavusi skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu atsisakydamas taikyti V. Š. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirdamas jam realų laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

9.       Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10.       Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas V. Š. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė baigtą nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, be kita ko, ir į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad apeliantas dirba. Teismas nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad V. Š. yra jauno amžiaus, dirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, teistumas neišnykęs. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, jog už ankstesnes nusikalstamas veikas paskirta pakankamai švelni bausmė kaltinamajam teigiamo poveikio neturėjo, V. Š. ir toliau ignoruoja įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai V. Š. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą jos vidurkį, t. y. 1 metus. O atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pagrįstai taikė BK 641 straipsnį, bausmę mažindamas vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas skunde tik teigia, kad padeda auginti sugyventinei mažamečius vaikus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Visgi net ir tokiu atveju, jei V. Š. padeda auginti sugyventinės vaikus, šie duomenys šiuo konkrečiu atveju esmingai neįtakoja pirmosios instancijos teismo parinktos nuteistajam V. Š. bausmės rūšies ir dydžio, nes vaikų auginimas nebuvo paskata V. Š. vėl nenusikalsti. Parenkant bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgė į visumą aptartų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o V. Š. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nėra pakankami apeliacinės instancijos teismui padaryti kitokias išvadas dėl V. Š. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio.

11.       Skundžiamame teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta ir kodėl teismas V. Š. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

12.       BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik esant įstatymo įtvirtintoms sąlygoms, o jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

13.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje esančių bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar asmeniui pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo visų aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, kurios susijusios su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį pobūdį.

14.       Nagrinėjamu atveju teismas sutinka, kad egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, t. y. apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ketverių metų termino. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam pasirinkdamas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti V. Š. BK 75 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgė į tai, kad nors Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu V. Š. nuteisus pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 243 straipsnį jam paskirtos galutinės subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, bet šią nusikalstamą veiką jis padarė ne bausmės vykdymo atidėjimo metu, o ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant ankstesnę nusikalstamą veiką, pagal kurią šiuo metu jau yra nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu. V. Š., nagrinėjant ankstesnę baudžiamąją bylą, teisiamojo posėdžio metu, pats pasakė, jog transporto priemonę, kurią turėjo saugoti, jau yra pardavęs, kadangi tuo metu reikėjo pinigų, ką teismas vertino kaip V. Š. polinkį bendradarbiauti su institucijomis. Visgi teismas akcentavo ir tai, kad V. Š. įstatymo draudžiamą nusikalstamą veiką padarė tyčia. Vertinant galimybę atidėti bausmės vykdymą V. Š. teismas pagrįstai atsižvelgė į neigiamai V. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis – V. Š. praeityje teistas už įvairius nusikaltimus – 4 kartus dėl vairavimo esant neblaiviam bei dėl vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę. Nors V. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei padėjo atskleisti jos aplinkybes, vykdo individualią veiklą, kaip nurodo, augina 2 mažamečius vaikus, išklausė kursus dėl alkoholio vartojimo, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šie V. Š. veiksmai rodo, jog jis stengiasi elgtis dorai, tačiau iš visumos aktualių aplinkybių (teistumų, šioje byloje nustatytų veikos padarymo motyvų) tinkamą elgesį jis demonstruoja tik tam tikrą laiką, šiuo atveju siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Nors V. Š. ir pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dirba, ir, kaip nurodo, rūpinasi nepilnamečiais vaikais, tuo pačiu jis yra linkęs ir daryti naujas tyčines nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad V. Š., žinodamas, kad turi pareigą rūpintis ir auginti sugyventinės nepilnamečius vaikus, turi ir pareigą laikytis įstatymų ir nenusikalsti, visgi jis iš esmės nepasikeitė ir vėl pasirinko nusikalstamo elgesio modelį. Tokiais veiksmais jis prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Tai, kad jam skirta bausme, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo, yra pabloginama jos šeimos padėtis, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad V. Š. charakterizuojančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamojo atvejis yra išimtinis, pagrindžiantis būtinybę kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pakartotinai.

16.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos                                                                                                  Jurgita Mačionytė

                Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

                                                                                                                  Nida Vigelienė