Civilinė byla Nr. 2YT-23227-925/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18378-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;

3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėjas (skolininkas) V. K. pateikė 2022 m. rugsėjo 1 d. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0177/13/00504 suėjus senaties terminui. Nurodė, kad priverstinis skolos ir lėšų išieškojimas vyksta daugiau kaip 9 metus, skolininkas neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, nėra sukūręs šeimos. Taigi, antstolė, pritaikiusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnyje numatytas priverstinio vykdymo priemones, jau seniai turėjo priimti išieškojimo negalimumo aktą ir, remdamasi CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomuosius dokumentus grąžinti išieškotojui. Taip pat teigė, kad baudos sumokėti nevengė, tačiau, neturėdamas finansinių lėšų ir galimybių, realiai jos sumokėti negalėjo ir negali.

2.       Antstolė Asta Stanišauskaitė 2022 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. S022-16606 skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolė pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.1.-4812-170/2013 buvo priimtas 2013 m. balandžio 17 d., o antstolei pateiktas vykdyti 2013 m. birželio 13 d., t. y. nepraleidus numatyto vykdomojo dokumento pateikimo senaties termino – 3 mėnesių. Kartu paaiškino, jog vykdymo procese ji savo iniciatyva ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau įvykdytas, tai patvirtina vykdomojoje byloje esančios užklausos registrams, skolininko vardu registruotai transporto priemonei „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pritaikytas areštas. Be kita ko, akcentavo, kad bauda iš skolininko nebuvo išieškota ne dėl antstolės neveikimo, o dėl skolininko vengimo vykdyti nutarimą. V. K., žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą ir faktą, jog jis nėra baudos sumokėjęs, turėjo pareigą aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole, tačiau savo, kaip skolininko, pareigos nevykdė: nebuvo susisiekęs, neteikė informacijos apie gyvenamąją vietą bei turtinę padėtį; būdamas darbingo amžiaus, nesiekė įsidarbinti ir tokiu būdu grąžinti skolą.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė sprendimą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Nurodė, jog baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimas ir išieškojimas vykdomas pagal tvarką, galiojusią iki 2013 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 14, 26, 105, 106, 107, 113 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. XII-602 įsigaliojimo, t. y. jeigu asmuo nesumoka baudos už administracinį teisės pažeidimą per nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti.

4.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas 2022 m. spalio 17 d. pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad palieka teismo kompetencijoje priimti teisinį sprendimą.

5.       Pagal CPK 153 straipsnio 2 dalį, 154 straipsnio 1 dalį byla nagrinėjama teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą byloje dalyvaujantys asmenys papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų teismui nepateikė.

Skundas atmestinas.

6.       Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/13/00504 medžiagos nustatyta, kad antstolei Astai Stanišauskaitei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. A2.1.-4812-170/2013 dėl administracinės nuobaudos – 60 Lt baudos – paskyrimo V. K., išieškotojas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas.

7.       2022 m. rugsėjo 2 d. antstolė Asta Stanišauskaitė gavo pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir neteisėto antstolės veikimo. Skunde pareiškėjas (skolininkas) prašė nutraukti vykdomąją bylą, kadangi suėjo senaties terminas, taip pat dėl skolininko sunkios socialinės ir finansinės padėties. Pareiškėjo skundas antstolės 2022 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. S022-16606 išnagrinėtas ir netenkintas. Skundas kartu su patvarkymu perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8.       Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles, todėl sprendžiant dėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, taikytinos CPK normos.

9.       Baigtinis sąrašas atvejų, kada vykdomoji byla yra nutraukiama, įtvirtintas CPK 629 straipsnio 1 dalyje. Šiame sąraše nurodyti tokie vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

10.       Taigi, pagal CPK

11.       Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-4812-170/2013, V. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 60 Lt dydžio baudą (v. b. l. 1-2). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas perduotas vykdyti antstolei Astai Stanišauskaitei 2013 m. birželio 13 d. ir priimtas vykdyti tos pačios dienos antstolės patvarkymu; tuo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0177/13/00504 (v. b. l. 3-4).

12.       Nagrinėjamu atveju bauda skolininkui V. K. skirta 2013 m. balandžio 17 d. teismo nutarimu, todėl sprendžiant dėl jos vykdymo senaties termino taikytinos iki 2015 m. liepos 1 d. (kuomet įsigaliojo ATPK nuostatų, reglamentuojančių senaties terminus, pakeitimai) galiojusio ATPK normos (2013 m. lapkričio 19 d. ATPK 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 straipsnio 3 dalis). Tuo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos nereglamentavo baudos, kaip administracinės nuobaudos, vykdymo senaties terminų. ATPK 308 straipsnio 1 dalyje buvo tik nustatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Nagrinėjamos bylos atveju šis terminas nepažeistas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas, kaip minėta, perduotas vykdyti 2013 m. birželio 13 d.

13.       Dėl baudos, kaip administracinės nuobaudos, vykdymo senaties termino eigos skaičiavimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje, pagal analogiją taikant apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymo senatį reglamentuojančias normas, konstatuota, jog teismo procesinis sprendimas nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus nuo nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laiko tarpo, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

14.       Jau minėta, kad pirmoji šios nutarties 13 punkte nurodyta sąlyga yra nepažeista, t. y. vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių termino. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laiko tarpo, kuomet vykdomojoje byloje nebuvo atliekami jokie veiksmai, vertintini vykdomosios bylos Nr. 0177/13/00504 duomenys. Iš jų matyti, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo atliekami sistemingai: antstolė priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, vykdymo išlaidų ir skolos išieškojimo, lėšų ir turto arešto, pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio, jam perduotino turto ar išmokėtų sumų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, taip pat patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas; periodiškai teikė užklausas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių, Nekilnojamojo turto, Gyventojų, apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrams, kredito įstaigoms dėl pareiškėjo turimų lėšų (v. b. l. 5-84). Taigi, vykdomojoje byloje Nr. 0177/13/00504 nebuvo dvejų metų termino, kai antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų.

15.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams (įskaitant atvejus, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma). Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

16.       Trečioji vykdymo senaties (ne)taikymo sąlyga iš esmės reiškia patikrinimą, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Sprendžiant dėl šios sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), jog vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo, kaip skolininko, pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi, vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

17.       Pareiškėjas V. K. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis aktyviai dalyvavo vykdymo procese, bendradarbiavo su antstole, teikė jai informaciją, siekė įsidarbinti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų būti išieškota jo skola pagal vykdomąjį dokumentą, ir pan. Vykdomojoje byloje Nr. 0177/13/00504 tokių duomenų taip pat nėra, iš jos medžiagos darytina išvada, kad skolininkas su antstole Asta Stanišauskaite susisiekti nebandė, neteikė informacijos apie darbovietes, gyvenamąją vietą, turtinę padėtį ir pan.

18.       Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, sprendžia, jog jie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju vykdymo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolės, bet dėl paties skolininko pasyvaus elgesio, vengiant bendradarbiauti su antstole, nesiekiant įsidarbinti ir gauti lėšų, iš kurių galėtų sumokėti skolą. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios skolininkui gauti pajamų ir sumokėti priteistą baudą, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų skolininkas antstolei neteikė, taip pat jų nepridėjo ir šioje byloje teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminas nėra praleistas. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021).

19.       Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-4812-170/2013, panaikintas nebuvo, yra galiojantis ir privalomas vykdyti, išieškotojas nėra atsisakęs išieškojimo. Pareiškėjo prašymai nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties šioje byloje įvertinti kaip nepagrįsti, todėl netenkintini, kitų pagrindų vykdomajai bylai nutraukti (CPK 629 straipsnis) skolininkas nenurodė, skundą grindė tik deklaratyviais teiginiais, jame nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokiais įrodymais, iš vykdomosios bylos duomenų taip pat nenustatyta jokio savarankiško pagrindo vykdomajai bylai nutraukti.

20.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąją bylą pripažintinas nepagrįstu, todėl jo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 512-513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0177/13/00504, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Jorūnė Pukinskienė