VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Anetai Jankovskai,

dalyvaujant pareiškėjos tikrosios ūkinės bendrijos „Penki Laipsniai“ atstovams R. D. ir advokato padėjėjui Gyčiui Savickui,

suinteresuotam asmeniui J. N., jo atstovei advokatei Palagėjai Stonkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos tikrosios ūkinės bendrijos „Penki Laipsniai“ pareiškimą dėl praleisto termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – J. N., valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėja tikroji ūkinė bendrija „Penki Laipsniai“ (toliau – TŪB „Penki Laipsniai“ arba pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti jai praleistą įstatymų nustatytą terminą 1997 m. birželio 25 d. sutarties, registro Nr. 3-4517, teisinei registracijai atlikti (b. l. 1-4).

2.       Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 1997 m. birželio 25 d. TŪB „Penki Laipsniai“ (buvusi Ž. TŪB „Akropolis“), atstovaujama tuo metu įgalioto asmens R. A., ir J. N. sudarė sutartį dėl plytinio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – garažas), pirkimo. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure, registro Nr. 3-4517. Pareiškėjos teigimu, bendrija tinkamai atsiskaitė su pardavėju, sumokėjo 3 707,14 Eur, ką patvirtina pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktas, kuriame patvirtintas atsiskaitymo faktas. Pareiškime pažymėta, kad bendrijos atstovas R. A. bendrijos nariu buvo iki 2006 m. liepos 14 d., šiuo metu yra išvykęs į užsienį, tiksli jo buvimo vieta nežinoma. Pareiškėjai nėra žinoma, dėl kokių priežasčių, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo užregistruota viešajame registre. Tikėtinai, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bendrijos atstovui nebuvo išaiškinta sutarties registravimo tvarka ir terminai, neįregistravimo teisinės pasekmės. Bendrija visą laiką buvo įsitikinusi, kad įsigytas garažas priklauso bendrijai, todėl nesiėmė jokių veiksmų minėto sandorio įregistravimui. Bendrija naudojosi ir naudojasi garažu, kaip savininkė, jame sandėliuoja bendrijai priklausančius daiktus. Apie tai, kad garažas nėra įregistruotas, bendrija sužinojo tik 2017 m. Apie tai sužinojusi, bendrija nedelsiant susisiekė su pardavėju bei paaiškino susidariusią situaciją. Pardavėjas 2017 m. gegužės 18 d. surašė sutikimą, kuriame patvirtino, kad garažas yra parduotas bendrijai 1997 m. birželio 25 d. sutarties pagrindu, kad neturi bendrijai jokių finansinių pretenzijų. Vėliau buvo tartasi su pardavėju dėl galimybės notarine tvarka įforminti sutartį. Pardavėjas žadėjo surinkti dokumentus, būtinus tokiam veiksmui atlikti. Bendrijos dabartinis vadovas R. D. 2020 m. vasario mėnesį buvo susisiekęs su pardavėju, kuris paprašė, jog bendrija nesikreiptų į teismą dėl termino atnaujinimo, žadėjo pasikalbėti su teisininkais dėl galimybės neteismine tvarka išspręsti susidariusią situaciją. Bendrija 2020 m. liepos 16 d. gavo pardavėjo elektroninį laišką, kuriuo pardavėjas pareikalavo atlaisvinti garažą bei grąžinti garažo raštą trijų dienų laikotarpyje. Pareiškėjos teigimu, tokie pardavėjo veiksmai neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl bendrija nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

3.       Suinteresuotas asmuo J. N. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Suinteresuotas asmuo J. N. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad 1997 metais ketino parduoti garažą ir ieškojo pirkėjų. Jam paskambino R. A. ir pasiūlė parduoti garažą Ž. TŪB „Akropolis“. Susitikę aptarė sandorio sudarymo galimybes, R. A. sumokėjo jam 3 000 Lt avansą grynais pinigais. Susitarė, kad pirkimo-pardavimo sandoris įforminsime notarų kontoroje, kur jam bus sumokėti likę pinigai. Po pusmečio jam paskambino R. A., kuris pasiūlė sandorį įforminti notarų kontoroje. Būnant pas notarą susitarė, kad galutinai bus atsiskaityta po notarinės sutarties pasirašymo. Notaras išaiškino, kad sutartis turi būti įregistruota per 3 mėnesius valstybės įmonės Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Suinteresuoto asmens teigimu, po sutarties pasirašymo likusių pinigų už garažą jam niekas nesumokėjo. Dėl vilkinamo atsiskaitymo jis nesijaudino, nes buvo gavęs 3 000 Lt avansą, garažas ir toliau liko jo nuosavybe. Pablogėjus sveikatai apsigyvenau ūkyje Trakų rajone, garažą patikrindavo kart nuo karto, naudojimosi garažu požymių nepastebėjo. Paaiškino, kad paskutiniu metu garažas nebuvo rakinamas, jame buvo sukrautos tuščios popierinės dėžės. Neneigia, kad 2017 m. birželio mėnesį jam paskambino bendrijos vadovas R. D., su kuriuo jis kalbėjosi dėl garažo pirkimo-pardavimo sutarties įteisinimo. Raštelį, kuriame nurodė, jog neturi jokių finansinių pretenzijų bendrijai, vertina, kaip per klaidą surašytą dokumentą. Laikosi pozicijos, kad notarinė garažo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su pareiškėja, o su Ž. TŪB „Akropolis“, kurios prievolių ir įsipareigojimų neperėmė TŪB „Penki Laipsniai“. Prašo taikyti sutrumpintą trijų metų (pagal dabartinį CK – dešimties metų) ieškinio senaties terminą pareiškimui dėl termino atnaujinimo.

5.       Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

6.       Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro įrašo duomenimis į 19.03 kv. m negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1993 m. gruodžio 28 d. yra įregistruota J. N. nuosavybės teisė. Pareiškėjos kartu su pareiškimu pateikta 1997 m. birželio 25 d. sutartis, registracijos Nr. 3-6436, Nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Pažymėjo, kad esminė Registrų centro funkcija, lemianti ir jo kompetenciją, yra Registro duomenų įrašymas pagal jam pateiktus dokumentus, todėl Registrų centras įgaliotas patikrinti, ar pateikti dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3-4 dalys numato, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys; dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Kadangi Registrų centras neturi kompetencijos spręsti dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, todėl prašo teismo pareiškėjo reikalavimą dėl termino atnaujinimo spręsti pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

7.       Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė pareiškime nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.

8.       Teismo posėdžio metu pareiškėjos tikrasis narys R. D. paaiškino, kad tikruoju bendrijos nariu yra nuo 1997 metų. Ž. TŪB „Akropolis“ buvo nuo 119 m. iki 2006 m., paskui buvo perregistruota į TŪB „Penki Laipsniai“, teisinis statutas nepasikeitė. Negalėjo pasakyti priežasčių, dėl kurių 1997 m. sandoris nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais įregistruotas, nes tuo metu nebuvo bendrijos tikruoju nariu. Paaiškino, kad tuometinis bendrijos atstovas R. A. yra išvykęs į užsienį, jo buvimo vieta yra nežinoma, kas trukdo išsiaiškinti sandorio sudarymo aplinkybes. Jo duomenimis, pagal garažo pirkimo-pardavimo sutartį buvo pilnai atsiskaityta, kas patvirtinta pačioje sutartyje. Negalėjo pasakyti, ar bendrijos turtas (garažas) buvo tinkamai apskaitytas, nes apskaita bendrijoje iš esmės vykdoma pagal faktą.

9.       Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. N. paaiškino, kad pagal garažo pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo pilnai atsiskaityta, todėl ši sutartis ir nebuvo įregistruota viešajame registre. Nors sutartyje nurodyta, kad įvyko pilnas atsiskaitymas, faktiškai visų pinigų negavo. Garažą apdraudė 2020 metais. Per klaidą, žioplumą surašė patvirtinimą, kad bendrija su juo pilnai atsiskaičiusi. Po skyrybų garažas atiteko jam.

   Pareiškimas tenkintinas.

10.       Remiantis byloje esančiais duomenimis bei dokumentais, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 1997 m. birželio 25 d. TŪB „Penki Laipsniai“ (buvusi Ž. TŪB „Akropolis“), atstovaujama tuo metu įgalioto asmens tikrojo nario R. A., ir J. N. sudarė sutartį dėl plytinio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure, registro Nr. 3-4517. Minėtos sutarties 2 punkte numatyta, kad plytinis garažas parduodamas už 12 800 Lt, kuriuos J. N. gavo iš R. A., veikiančio Ž. TŪB „Akropolis“ interesais, prieš sudarant šią sutartį. Sutartyje paminėta, kad remiantis Lietuvos Respublikos CK 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota valstybės įmonės „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filiale. Sutartis patvirtinta ją pasirašiusių asmenų parašais, bendrijos ir notaro antspaudais. Kaip matyti iš byloje esančio 2017 m. gegužės 18 d. suinteresuoto asmens J. N. rašytinio sutikimo, jame pažymėta, jog minėtas asmuo neprieštarauja, kad R. D. kreiptųsi į teismą dėl sutarties, pasirašytos 1997 m. birželio 25 d., kurioje jis pardavė garažą, esantį Totorių 18a, bokso Nr. 3, Vilniuje, tikslu pratęsti įteisinimo terminą; finansinių pretenzijų neturi. 2020 m. liepos 16 d. suinteresuotas asmuo J. N. išsiuntė pareiškėjai elektroninį laišką, kuriuo pareikalavo trijų dienų laikotarpyje atlaisvinti garažą bei gražinti garažo raktą, pažymėjo, kad 2017 metais pasirašydamas raštelį, kuriuo leido bendrijai kreiptis į teismą dėl sutarties įregistravimo, tikėjosi gauti pilną atsiskaitymą. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens J. N. pateiktų pranešimų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, paslaugos buvo suteiktos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., mokėjimas atliktas 2020 m. liepos 15 d., t. y. jau inicijavus teisminį procesą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

11.       Nekilnojamojo turto perleidimo sandoris – vienas iš pagrindų turto savininkams pasikeisti, nes kai vienas nuosavybės teisių subjektas jas perleidžia kitam, nuosavybės teisė pradiniam savininkui pasibaigia, o turto įgijėjas tampa naujuoju turto savininku. Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių galiojimą įstatymų leidėjas sieja su tam tikru sąlygų visuma, kurias galima būtų suskirstyti į bendrąsias sąlygas, be kurių negalioja bet kuris sandoris, ir specialiąsias sąlygas, įstatymo leidėjo nustatytas atskirų rūšių sandoriams. Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto perleidimo, konkrečiai – pirkimo–pardavimo, sandorių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas šių sandorių galiojimo tikslais, nustatė jų privalomą notarinę sudarymo formą. Privaloma šių sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas CK.

12.       Teisiškai neįregistruota ginčo garažo pirkimo–pardavimo sutartis šalių pasirašyta ir notaro patvirtinta 1997 m. birželio 25 d. 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Taigi byloje sutarčiai taikytinos sandorių formą reglamentavusios 1964 m. priimto CK normos.

13.       1964 m. CK 225 straipsnyje nustatyta, kad yra privaloma nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisinė registracija, o jos neatlikus tokia turto pirkimo–pardavimo sutartis negalioja. Naujojo CK 1.75 straipsnyje, skirtame teisinės registracijos paskirčiai ir tikslams nustatyti, pakeista nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorių registravimo teisinė reikšmė ir sandorių neįregistravimo teisiniai padariniai. 2000 m. CK 1.75 straipsnyje dėl sandorio neįregistravimo tokio sandorio negaliojimo teisinių padarinių nenustatyta, šio kodekso 6.393 straipsnio 2 ir 3 dalyse teigiama, kad negalioja sandoris tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, o sandorio neįregistravimas neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, toks sandoris šalims galioja.

14.       Naujojo CK ir 1964 m. CK nuostatų dėl sandorio registravimo nesilaikymo teisinių padarinių galimai kolizijai išspręsti 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tokių kolizijų sprendimo tvarka ir sąlygos, viena iš kurių, kad sandoris, dėl kurio įstatyme nustatytas privalomo įregistravimo terminas pasibaigė, negalioja, jeigu registravimo termino neatnaujina teismas (8 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šia teisės norma įstatymo leidėjas privalomą teisinę sandorio registraciją priskyrė sandorių formai ir jos nesilaikymo padariniai lemia tokio sandorio negaliojimą visais atvejais, kai neįregistruoto sandorio negaliojimas buvo nustatytas imperatyvia forma įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl galiojant 1964 m. CK (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) pasirašytos sutarties teisinės registracijos nesilaikymo padarinių yra išaiškinta, kad pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taip įstatyme buvo nustatyta imperatyvinio pobūdžio termino padariniai, kurių nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negalėjo. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju sandorio šalis privalo atlikti aktyvų veiksmą – sutartį pateikti turto registravimo įstaigai įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis sukels civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsiras nuosavybės teisė į įsigytą turtą (CK 149 straipsnio 2 dalis). Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą teismas gali atstatyti (CK 255 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2006). Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismų diskrecijai.

15.       Nagrinėjamu atveju garažo pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas, tačiau jo sudarymas tuo metu visiškai atitiko šalių valią, ką patvirtino ir pats suinteresuotas asmuo J. N.. Sandoris buvo sudarytas realiai, nėra apsimestinis. Pardavėjas J. N. siekė parduoti, o pareiškėja – pirkti garažą. Kaip matyti iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, Ž. TŪB „Akropolis“, su kuria buvo sudarytas sandoris, veikė laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 26 d. iki 2006 m. liepos 31 d. Laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 31 d. iki 2006 m. spalio 13 d. bendrijos pavadinimas buvo TŪB „Akropolis“, o nuo 2006 m. spalio 13 d. – TŪB „Penki Laipsniai“. Minėto išrašo duomenimis taip pat nustatyta, kad sandorį bendrijos interesais pasirašęs R. A. tikruoju nariu buvo laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 26 d. iki 2006 m. liepos 14 d. Kaip minėta, šiuo metu tuometinis bendrijos tikrasis narys R. A. yra išvykęs į užsienį, jo buvimo vieta nežinoma. Pareiškimą bendrijos vardu pateikęs R. D. tikruoju nariu tapo nuo 1997 m. gegužės 6 d., tačiau juridinio asmens vardu šis asmuo pradėjo veikti tik nuo 2006 m. liepos 31 d. (vienasmenis atstovavimas). Priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo J. N., nagrinėjamu atveju juridiniam asmeniui pakeitus pavadinimus, teisinė juridinio asmens forma (tikroji ūkinė bendrija) nepasikeitė. Vien tai, kad viešajame registre šalia juridinio asmens kodo, priekyje atsirado du papildomi skaičiai 1 ir 2, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo įregistruotas naujas juridinis asmuo, nes nuo 2004 m. sausio 1 d. tiesiog pasikeitė įregistruotiems juridiniams asmenims juridinio asmens kodo sudarymo taisyklė.

16.       Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, susijusios su juridinio asmens tikrųjų narių pasikeitimu bei esminiais pokyčiais bendrijos valdyme, galėjo turėti esminės reikšmės tam, kad dabartinis bendrijos tikrasis narys nežinojo apie 1997 m. birželio 25 d. sandorio sudarymo aplinkybes bei tai, jog minėtas sandoris nebuvo tinkamai įregistruotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pardavėjo pozicija nagrinėjamu atveju buvo gan nenuosekli, iš pradžių surašant rašytinį patvirtinimą dėl pretenzijų bendrijai neturėjimo, o vėliau reikalaujant grąžinti garažo raktus ir laikantis pozicijos, jog sandorio sudarymo metu nebuvo tinkamai atsiskaityta. Kaip minėta, sandoryje jį pasirašę asmenys patvirtino, kad buvo tinkamai atsiskaityta prieš sudarant sandorį. Suinteresuotas asmuo J. N. faktiškai iki 2020 m. liepos 16 d. neturėjo pirkėjai jokių pretenzijų dėl parduoto garažo grąžinimo ar atsiskaitymo pagal sandorį. Teismas kritiškai vertina suinteresuoto asmens J. N. paaiškinimus, kad rašytinį patvirtinimą dėl pretenzijų bendrijai neturėjimo jis surašė per klaidą, kadangi jokio objektyvaus pateisinimo tokiems savo veiksmams suinteresuotas asmuo teismui nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo J. N. nepateikė teismui išsamių duomenų, patvirtinančių jo argumentus, kad skyrybų metu buvo sprendžiamas klausimas dėl garažo, kaip sutuoktinių bendrai įgyto turto, pasidalijimo. Taip pat nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nepertraukiamai faktiškai valdė 1997 metais bendrijai perleistą garažą. Teismo vertinimu, vien suinteresuoto asmens J. N. (pardavėjo) teismui pateiktas pranešimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nepatvirtina garažo faktinio valdymo laikotarpiu nuo sandorio sudarymo iki kreipimosi į teismą dienos. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas pranešimas adresuotas ne konkrečiai suinteresuotam asmeniui, kaip fiziniam asmeniui, o objekto valdytojui, bei buvo apmokėtas jau inicijavus teisminį procesą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

17.       Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad garažas sandorio sudarymo metu buvo parduotas tuo metu galiojusiomis rinkos kainomis, suderėta kaina atitiko šio nekilnojamojo turto vertę ir tenkino pardavėjo lūkesčius. 

18.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sandorio šalies (pirkėjos), visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai šaliai (pardavėjui), tačiau neįvykdžiusios įstatymo nustatytos pareigos įregistruoti sandorį viešajame registre, teisės ir teisėti interesai turi būti saugomi, taip pat turi būti užtikrintas sandorio bei jo pagrindu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, teikiant pirmenybę ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, siekiant užkirsti galimybę neproporcingai dideliems turto įgijėjos praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais.

19.       Teismas atmeta suinteresuoto asmens Justino naviko prašymą dėl senaties termino nagrinėjamoje byloje taikymo, kadangi procesiškai šis veiksmas nėra įmanomas nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

tenkinti pareiškėjos pareiškimą.

Atnaujinti tikrajai ūkinei bendrijai „Penki Laipsniai“ (juridinio asmens kodas 120400120) praleistą įstatymų nustatytą terminą 1997 m. birželio 25 d. sutarties, registro Nr. 3-4517, teisinei registracijai atlikti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Jelena Leščinskienė