Civilinė byla Nr. e2A-75-562/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12402-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Skanumeta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luminor Lizingas“ dėl permokos grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Skanumeta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Luminor Lizingas“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 5 473,27 Eur dydžio permoką, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-92-587/2026 iškėlė ieškovei nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Valnetas“.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2024 m. sausio 9 d. Kauno apygardos teismui ieškovės bankroto byloje Nr. eB2-92-587/2026 pateikė prašymą dėl 56 433,61 Eur skolos dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pagal lizingo sutartį Nr. 202212291 (toliau ir – Lizingo sutartis) dėl lizinguojamo BMW markės automobilio.
4. Tarp ieškovės ir atsakovės kilus ginčui dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ieškovės bankroto byloje, Lietuvos apeliacinis teismas, galutinai išspręsdamas ginčą, 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 nustatė, kad trečiasis asmuo L. M. ((duomenys neskelbtini)) 2023 m. spalio 10 d. atliko 30 000 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje nurodė, jog tai mokėjimas už lizinguojamą BMW automobilį. Teismas konstatavo, kad ši suma turėjo būti įskaityta į pagal Lizingo sutartį kylančias prievoles. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagal Lizingo sutartį atsakovei nebėra skolinga, o priešingai – yra susidariusi permoka (56 433,61 Eur – 48 880 Eur + 3 364,54 Eur – 30 000 Eur). Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad atsakovės kreditorinis reikalavimas pagal Lizingo sutartį buvo patvirtintas nepagrįstai.
5. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 11 d. bankroto byloje pateikė patikslintą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, prašydama patvirtinti 24 526,73 Eur kreditorinį reikalavimą.
6. Tarp ieškovės ir atsakovės vėl kilus ginčui dėl atsakovės patikslinto prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, Lietuvos apeliacinis teismas, galutinai išspręsdamas ginčą, 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-161-464/2025 nurodė, kad nepaisant prašomos patvirtinti finansinio reikalavimo sumos kitokios matematinės išraiškos bei atsakovės nurodytų papildomų aplinkybių, susijusių su tuo, jog BMW markės automobilis buvo parduotas už mažesnę nei nustatyta rinkos kainą, akivaizdu, kad ieškovės įsiskolinimas pagal Lizingo sutartį, įskaičius 2023 m. spalio 10 d. atliktą 30 000 Eur mokėjimą, yra visiškai padengtas.
7. Ieškovė, įvertinusi atsakovės su 2019 m. rugsėjo 11 d. kreditoriniu reikalavimu pateiktus dokumentus, atsakovei pateikė prašymą grąžinti 19 081,58 Eur permoką.
8. Atsakovė pateikė 2025 m. kovo 25 d. atsakymą, kuriuo atsisakė grąžinti permoką, nurodydama, jog, be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo vertintas išimtinai lizingo kreditorinio reikalavimo pagrįstumas ir permoka teismo nutartimi nebuvo priteista.
9. Kadangi atsakovė gera valia neketina grąžinti permokos, ieškovė priversta ginti savo teises pareikšdama ieškinį. Ieškovė nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nutraukė su ieškove (kai jai dar nebuvo iškelta bankroto byla) Lizingo sutartį, taip pat šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovė pasinaudojo teise atsiimti sutarties dalyką - BMW bei jį realizavo. Todėl, šioje byloje, turi būti nustatoma, ar atsakovė, įvertinus gautus mokėjimus pagal Lizingo sutartį, pagrįstus nuostolius, neatsirado nepagrįsto praturtėjimo situacijoje ir neturi prievolės ieškovei grąžinti permoką. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas turi šalims prejudicinę galią.
10. Pagal pačios atsakovės pateiktus duomenis/skaičiavimus apie BMW likutinę vertę, automobilio pardavimo kainą, patirtus nuostolius, vadovaujantis civilinėse bylose konstatuotomis aplinkybėmis, permoka atsakovei šiuo metu sudaro 5 473,32 Eur (56 433,61 Eur (likutinė vertė) – 36 600 Eur (pardavimo kaina) – 30 000 Eur (atliktas mokėjimas) + 2 843,50 Eur (transportavimo išlaidos) + 400 Eur (deklaravimo ir transportavimo išlaidos) + 121 Eur (turto vertinimo išlaidos) + 1328,58 Eur (komisinis mokestis už turto pardavimą)).
11. Atsakovė nesutiko su ieškiniu.
12. Atsakovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-849-587/2024 patvirtino atsakovės 10 998,15 Eur kreditorinį reikalavimą. Atsakovė prašė teismo patvirtinti finansinį reikalavimą 59 798,15 Eur sumai, netenkinus šio prašymo, prašė patvirtinti bent 10 998,15 Eur sumai, t. y. tik atsakovės patirtų minimalių nuostolių sumai. Ieškovės nemokumo administratorė prieštaravo bet kokio atsakovės finansinio reikalavimo tvirtinimui. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą atmetė.
13. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. pateikė nemokumo administratorei patikslintą finansinį reikalavimą, pardavus atsakovei nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę – BMW, kuri Lizingo sutarties pagrindu buvo perduota naudoti ir valdyti ieškovei, ir kuri po šios sutarties nutraukimo, pasitelkus atsakovės partnerį UAB „Baltijos mylia“, buvo surasta Ispanijoje bei pargabenta į Lietuvą, kadangi pati ieškovė BMW po sutarties nutraukimo geranoriškai atsakovei negrąžino.
14. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės nemokumo administratorė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su nuomone, jog atsakovės patikslintas finansinis reikalavimas neturi būti tvirtinamas ir Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-531-587/2024 atsisakė tvirtinti atsakovės finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-161-464/2025 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Lietuvos apeliaciniam teismui tenkinus nemokumo administratorės atskirąjį skundą ir nepatvirtinus atsakovės kreditorinio reikalavimo ir vėliau patikslinto reikalavimo jokia apimtimi, susiklostė situacija, jog atsakovės teisė į nuostolių, patirtų dėl ieškovės kaltės, atlyginimą yra visiškai paneigta, kas suponavo atsakovės teisės į sąžiningą kreditorinio reikalavimo patenkinimą netekimą, o tai prieštarauja ir juridinio asmens bankroto proceso paskirčiai.
15. Atsakovė pažymėjo, kad pradelsimas mokėti tuo metu egzistavo tiek už PORSCHE (kita lizinguoto automobilio sutartis), tiek už BMW (Lizingo sutartis), jų likutinės vertės buvo panašios. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės tuometinio vadovo L. M. pageidavimus, parengdavo atitinkamus išpirkimo pasiūlymus. L. M. atliktas 30 000 Eur mokėjimas buvo nukreiptas tiek PORSCHE, tiek BMW susidariusių įsiskolinimų dengimui, kadangi esant įsiskolinimams pagal dvi arba daugiau lizingo sutarčių, dengiamos anksčiausiai susiformavusios skolos. Kadangi M. Ž. atliko galutinį PORSCHE likutinės vertės dengimą ir tuo metu skolų pagal kitos (BMW) transporto priemonės sutartį nebuvo, ieškovei buvo parengtas nuosavybės perdavimo aktas.
16. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Žodžiu patikslino reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovės 5 473,27 Eur permoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5 473,27 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusi dvi lizingo sutartis Nr. 202214291 ir Nr. 202215783, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo įsigyti nuosavybės teise dvi transporto priemones. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nustatyta, kad ieškovės skola atsakovei mažintina 30 000 Eur suma, kurią 2023 m. spalio 10 d. sumokėjo L. M..
19. Taip pat teismas nurodė, jog byloje yra duomenys, kad transporto priemonė BMW buvo parduota už 36 600 Eur. Atitinkamai, teismo vertinimu, pagal Lizingo sutartį ieškovei susidarė permoka, kurią atsakovė privalo grąžinti.
20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad permoka paskaičiuota sekančiai: 56 433,61 Eur (likutinė vertė) – 36 600 Eur (pardavimo kaina) – 30 000 Eur (atliktas L. M. mokėjimas) + 2 843,50 Eur (transportavimo išlaidos) + 400,04 Eur (deklaravimo ir transportavimo išlaidos) + 121 Eur (turto vertinimo išlaidos) + 1 328,58 Eur (komisinis mokestis už turto pardavimą) = 5 473,27 Eur.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigdama, jog jeigu yra permoka už transporto priemonę BMW, tai gali būti išlikusi skola už automobilį PORSCHE, nes atsakovo L. M. 30 000 Eur atliktą mokėjimą užskaitė kaip skolos gražinimą pagal dvi lizingo sutartis, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau nustatė, kad ieškovė atsakovei kreditorinių įsipareigojimų neturi, darė išvadą, jog turi teisinį pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 5 473,27 Eur permokos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
26.1. ieškovės nemokumo administratorė 2025 m. kovo 14 d. pateikė atsakovei reikalavimą grąžinti 19 081,85 Eur permoką (taigi pats nemokumo administratorė tiksliai nesuformuluoja, kokia gi anot jo yra ta „permoka“). Į reikalavimą buvo atsakyta, kad yra nesuprantama nemokumo administratorės pozicija, dėstoma reikalavimo 6 punkte: „Taigi, įvertinus aukščiau nurodytus faktus bei vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotomis aplinkybėmis, pagrįsta ir LUAB „Skanumeta“ naudai mokėtina permoka apskaičiuotina taikant šią formulę: 56 433,61 Eur – 48 880 Eur (BMW vertė) + 3 364,54 Eur (vertinimo, transportavimo, defektavimo išlaidos) – 30 000 Eur = 19 081,85 Eur“, kadangi reikalavime cituojamoje išnagrinėtoje civilinėje byloje nemokumo administratorė laikėsi pozicijos, jog BMW likutinė vertė pagal sutartį yra neva ne 56 433,61 Eur, o 26 433,61 Eur bei esant tokioms aplinkybėms, atsakovės finansinis reikalavimas neva negalėjo būti tvirtinamas, kadangi BMW 48 800 Eur su PVM vertės turėjo daugiau kaip pakakti padengti 26 433,61 Eur skolos likutį. Dar daugiau, atsakovė, teikdama atsakymą nemokumo administratorei, atkreipė jos dėmesį į aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo vertintas išimtinai atsakovės kreditorinio reikalavimo pagrįstumas ir nemokumo administratorės reikalavime minimos sumos teismo nutartimi nebuvo priteistos, todėl atsakovė nesutiko jų sumokėti;
26.2. pradelsimas mokėti tuo metu egzistavo tiek už PORSCHE, tiek už BMW automobilius, jų likutinės vertės buvo panašios. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės tuometinio vadovo L. M. pageidavimus, parengdavo atitinkamus išpirkimo pasiūlymus. L. M. atliktas 30 000 Eur mokėjimas buvo nukreiptas tiek PORSCHE, tiek BMW susidariusių įsiskolinimų dengimui, kadangi esant įsiskolinimams pagal dvi arba daugiau lizingo sutarčių, dengiamos anksčiausiai susiformavusios skolos. M. Ž. atliko galutinį PORSCHE likutinės vertės dengimą ir tuo metu skolų pagal kitos (BMW) transporto priemonės sutartį nebuvo, ieškovei buvo parengtas nuosavybės perdavimo aktas;
26.3. nesuprantamas nemokumo administratorės siekis nepagrįstai bylinėtis su atsakove, kadangi nuo pat bankroto bylos iškėlimo ieškovei, jautėsi nemokumo administratorės neigiamas požiūris ir atsakovę;
26.4. jokia ieškinyje minima permoka neegzistuoja.
2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
27.1. ieškovės nemokumo administratorė, pradinėje ieškovės bankroto stadijoje detaliai išanalizavo jai prieinamus duomenis, susijusius su atsakovės ir Luminor Bank AS ieškovės naudai teiktomis finansinėmis paslaugomis bei nustatė aibę neatitikimų, trūkumų;
27.2. nemokumo administratorė deda visas pastangas atlikti savo pareigas maksimaliai profesionaliai, o visa kritika nesutinkant su pareikštais finansiniais reikalavimais, buvo paremta tik surinktais ir objektyviai bei detaliai įvertintais dokumentais;
27.3. šioje byloje ieškovė siekia pagrįstų bei teisėtų interesų, kurie jau nustatyti dvejose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse. Todėl ieškovės procesinis elgesys šioje byloje negali būti interpretuojamas, kaip tariamas ieškovės nemokumo administratorės nusiteikimas prieš atsakovę;
27.4. atsakovė reiškia kritiką dėl permokos dydžio ne pirmosios instancijos teismui ir ne pagal ieškinyje išdėstytus argumentus, bet pagal ieškovės iki bylos pradžios pateiktą pretenziją, kad permoka sudaro 19 081,85 Eur. Tokie atsakovės argumentai turėtų būti apskritai nevertinami, nes neatsikertama į ieškinį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus;
27.5. aplinkybė, kad L. M. atliktas 30 000 Eur mokėjimas yra priskirtas įsipareigojimas pagal Lizingo sutartį padengti, jau nustatyta dviem įsiteisėjusiomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Atsakovės dėstomi gana painūs samprotavimai, kuriems ieškovės įsipareigojimams padengti buvo skirtas 30 000 Eur mokėjimas, turėtų būti apskritai nebevertinami. Taigi, ieškovė, skaičiuodama 5 473,27 Eur dydžio egzistuojančią permoką pagal Lizingo sutartį, elgiasi visiškai pagrįstai;
27.6. šios bylos ginčo dalyką sudaro permoka pagal Lizingo sutartį. Atsakovė neturi jokio pagrindo tvirtinti, kad jos teisės yra pažeistos, kadangi jai nėra apribotos teisės reikšti kitus finansinius reikalavimus pagal kitas sutartis, naudotis kitomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis. Šiai dienai atsakovė ieškovės bankroto byloje nėra pareiškusi jokių kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos dvi lizingo sutartys Nr. 202214291 ir Nr. 202215783, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo įsigyti nuosavybės teise, atitinkamai, dvi transporto priemones, t. y. 2020 m. BMW X4, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir BMW) ir 2015 m. PORSCHE 911 CARRERA S, VIN: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir PORSCHE). Ieškovei nevykdant finansinių įsipareigojimų pagal aukščiau nurodytas sutartis, atsakovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. vienašališkai šias sutartys nutraukė.
6. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovei Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškelta nemokumo (bankroto) byla bei nemokumo administratore paskirta UAB „Valnetas“ (civilinė byla Nr. eB2-1329-587/2023).
7. Atsakovė 2024 m. sausio 9 d. ieškovės bankroto byloje Nr. eB2-92-587/2026 pateikė prašymą dėl 56 433,61 Eur skolos dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pagal lizingo sutartį Nr. 202212291 (toliau ir – Lizingo sutartis) dėl lizinguojamo BMW. Ieškovės nemokumo administratorei kilo dvejonių dėl atsakovės finansinio reikalavimo, todėl Kauno apygardos teisme, o vėliau ir Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės finansinio reikalavimo pagal Lizingo sutartį pagrįstumo.
8. Atsakovė, teisme nagrinėjant pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, pateikė mokėjimų ataskaitą, kurioje užfiksuota, kad 2023 m. spalio 10 d. L. M. (ieškovės buvęs vadovas) atliko 30 000 Eur mokėjimą, jo paskirtyje nurodant: ,,<...> Mokėjimas už UAB Skanumeta BMW X4. Serial No.: (duomenys neskelbtini). Reg. number: (duomenys neskelbtini) <..>“. Taigi, mokėjimo paskirtyje yra aiškiai nurodyta, kad jis skirtas skolos pagal Lizingo sutarties dengimui, kadangi šios sutarties objektas yra automobilis BMW. Ieškovės nemokumo administratorius nustatė, kad šis 30 000 Eur mokėjimas nėra įskaitytas į skolos pagal Lizingo sutartį padengimą.
9. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 konstatuota, kad atsakovė yra gavusi pagal Lizingo sutartį 30 000 Eur mokėjimą iš L. M., todėl skola neegzistuoja, o yra permoka.
10. Atsakovė pateikė 2024 m. rugsėjo 11 d. patikslintą kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Prašyme nurodė, kad per 6 mėnesius nebuvo gauta realių pasiūlymų pirkti automobilį BMW, todėl kaina buvo mažinama 3 kartus po 10 proc. 2024 m. rugsėjo 5 d. automobilis buvo realizuotas už 36 600 Eur, po realizavimo visi gauti pinigai buvo nukreipti į skolos dengimą pagal Lizingo sutartį. Atsakovė nurodė, kad po automobilio pardavimo gautų pinigų neužteko pilnai padengti skolą, todėl kreditorinis reikalavimas tikslinamas.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-161-464/2025 konstatavo, kad „<...> Nepaisant prašomos šioje byloje patvirtinti finansinio reikalavimo sumos kitokios matematinės išraiškos ir nurodytos papildomos faktinio pagrindo aplinkybės, kad lizingo objektu buvęs automobilis buvo parduotas už mažesnę, nei nustatyta rinkos vertė, kainą, akivaizdu, jog atsakovės įsiskolinimas pagal lizingo sutartį Nr. 202214291, įskaičius ir paminėtą mokėjimą, tebėra visiškai padengtas iš L. M. sumokėtos įmokos (30 000 Eur – 24 526,73 Eur)“.
12. Ieškovė pateikė atsakovei prašymą grąžinti permoką pagal Lizingo sutartį, kurią sudarė 19 081,85 Eur. Atsakovė pateikė 2025 m. kovo 25 d. atsakymą, kuriuo atsisakė tenkinti reikalavimą grąžinti permoką.
13. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl 5 473,27 Eur permokos grąžinimo, 6 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Reikalavimą iš esmės grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 ir 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-161-464/2025 nustatytomis aplinkybėmis.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, pripažinęs, kad pagal dvi lizingo sutartis, įvertinus 30 000 Eur mokėjimą ir transporto priemonės BMW pardavimo kainą, susidarė 5 473,27 Eur permoka. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtomis nutartimis jau buvo konstatavęs ieškovės kreditorinių įsipareigojimų nebuvimą, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei nurodytą permokos sumą.
15. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad: 1) ieškovės nemokumo administratorė nepagrįstai bei nenuosekliai apskaičiavo tariamą 19 081,85 Eur permoką, pateikdama kitokią skaičiavimo formulę nei buvo vertinta byloje, o Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo tik kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir minėtų sumų nepriteisė; 2) 30 000 Eur mokėjimas pagrįstai buvo paskirstytas abiem lizingo sutartims, nes egzistavo įsiskolinimai tiek už BMW, tiek už PORSCHE automobilius, o skolos dengiamos jų susidarymo eiliškumo tvarka; 3) jokios permokos neegzistuoja; 4) ieškovės nemokumo administratorė nepagrįstai inicijavo ginčą ir nuo pat bankroto bylos iškėlimo laikėsi neigiamo bei šališko požiūrio atsakovės atžvilgiu.
16. Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir teigia, kad: 1) ieškovės nemokumo administratorė, pradėjus bankroto procedūrą, išsamiai išanalizavo su atsakove ir Luminor Bank AS susijusius finansinius dokumentus bei nustatė neatitikimus, o visi pareikšti reikalavimai grindžiami objektyviai įvertintais duomenimis; 2) ieškovė šioje byloje gina teisėtus ir pagrįstus interesus, kurie jau patvirtinti dviejose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, todėl procesinis elgesys negali būti laikomas šališku; 3) atsakovė nepagrįstai kritikuoja ankstesnėje pretenzijoje nurodytą 19 081,85 Eur sumą, nors ginčo dalykas byloje yra 5 473,27 Eur permoka ir pirmosios instancijos teismo argumentai; 4) 30 000 Eur mokėjimo priskyrimas Lizingo sutarčiai jau nustatytas įsiteisėjusiomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, todėl priešingi samprotavimai neturi reikšmės.
Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne) pagrįstumo
17. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra įtvirtinta CPK. Šalys pagal rungimosi principo reikalavimą turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Tačiau tam tikrais proceso teisės normose reglamentuojamais atvejais šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos.
18. Viena iš įrodinėjimo pareigos išimčių yra įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nurodoma, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
19. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nurodytas proceso teisės normas, yra suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 44 punktas; 2024 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-421/2024, 28 punktas).
20. Taip pat kasacinis teismas akcentuoja ir teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisinę galią, išaiškindamas, kad teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 16 punktas).
21. Išvadas apie tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą teismas padaro išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi įsitikinti ir tuo, ar yra prejudicinių faktų, reikšmingų sprendžiant konkretų ginčą.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusi dvi lizingo sutartis Nr. 202214291 ir Nr. 202215783, kurių pagrindu, atitinkamai, ieškovė įsipareigojo įsigyti nuosavybės teise dvi transporto priemones, t. y. 2020 m. BMW X4, VIN: (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (BMW) ir 2015 m. PORSCHE 911 CARRERA S, VIN: (duomenys neskelbtini) (PORSCHE).
23. 2023 m. spalio 10 d. trečiasis asmuo (ieškovės buvęs vadovas) L. M. atliko 30 000 Eur mokėjimą atsakovei, jo paskirtyje nurodant: „<…> Mokejimas už UAB Skanumeta BMW X4, Serial No.: (duomenys neskelbtini), Reg. number: (duomenys neskelbtini) <…>“.
24. Ieškovės bankroto byloje, sprendžiant klausimą dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tarp šalių kilo ginčas dėl įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį dydžio.
25. Tiek šalių paaiškinimais, tiek remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalimi) duomenimis byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024, vertindamas minėto trečiojo asmens L. M. atliktą mokėjimą dėl įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį aspektu, nustatė, kad <...> 30 000 Eur mokėjimo nurodymą UAB „Skanumeta“ naudai atliko trečiasis asmuo – L. M., buvęs UAB „Skanumeta“ direktorius, kuris kaip fizinis asmuo neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal Finansinės nuomos sutartį Nr. 202214291 , sudarytą tarp UAB „Luminor Lizingas“ ir UAB „Skanumeta“. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nekeliamas klausimas, ar trečiasis asmuo turėjo teisę įvykdyti prievolę už skolininką (CK 6.50 straipsnis): skolininkė tokiam mokėjimui neprieštaravo, o kreditorė atsiskaitymą priėmė. <…> L. M. kaip fizinio asmens įsipareigojimai su UAB „Luminor Lizingas“ pagal Finansinės nuomos sutartį Nr. 202214291 nesiejo, nepriklausomai nuo susitarimo tarp UAB „Luminor Lizingas“ ir UAB „Skanumeta“ dėl įmokų mokėjimo pagal UAB „Skanumeta“ prievoles turinio (jeigu tokie susitarimai ir buvo sudaryti), L. M. turėjo teisę nurodyti, kokiu tikslu ir pagal kokias prievoles atlieka mokėjimą UAB „Luminor Lizingas“ už UAB „Skanumeta“. O šis nurodymas, atitinkamai, tapo privalomas UAB „Luminor Lizingas“. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad L. M. atliktas 30 000 Eur dydžio mokėjimo nurodymas taip pat turėjo būti įskaitomas pagal Finansinės nuomos sutarties Nr. 202214291 pagrindu kilusias prievoles, gaunama, kad pagal šią sutartį įsiskolinimo nėra: 56 433,61 Eur – 48 880 Eur + 3 364,54 Eur – 30 000 Eur, priešingai, yra susidariusi permoka. Todėl atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad UAB „Luminor Lizingas“ finansinis reikalavimas pagal Finansinės nuomos sutartį Nr. 202214291 buvo patvirtintas nepagrįstai <…>“.
26. Taigi, kaip pagrįstai ieškinyje nurodė ieškovė, Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 konstatavo, kad atsakovė pagal Lizingo sutartį yra gavusi 30 000 Eur mokėjimą iš trečiojo asmens L. M., todėl skola neegzistuoja, o yra susidariusi permoka.
27. Vėliau, tarp šalių vėl įvyko teisminis ginčas dėl atsakovės 2024 m. rugsėjo 11 d. pareikšto kreditorinio reikalavimo, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-161-464/2025, konstatavo, kad: “<…> Nepaisant prašomos šioje byloje patvirtinti finansinio reikalavimo sumos kitokios matematinės išraiškos ir nurodytos papildomos faktinio pagrindo aplinkybės, kad lizingo objektu buvęs automobilis buvo parduotas už mažesnę, nei nustatyta rinkos vertė, kainą, akivaizdu, jog atsakovės įsiskolinimas pagal lizingo sutartį Nr. 202214291, įskaičius ir paminėtą mokėjimą, tebėra visiškai padengtas iš L. M. sumokėtos įmokos (30 000 Eur – 24 526,73 Eur).“.
28. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, kad 30 000 Eur mokėjimas pagrįstai buvo paskirstytas abiem lizingo sutartims, nes egzistavo įsiskolinimai tiek už BMW, tiek už PORSCHE automobilius, o skolos dengiamos jų susidarymo eiliškumo tvarka, ir kad jokios permokos neegzistuoja, nes lėšos panaudotos pagal paskirtį, šie argumentai yra nepagrįsti. Įsiteisėjusiomis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 ir 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-161-464/2025, nors ir buvo sprendžiamas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas ieškovės bankroto byloje, konstatuotas prejudicinis faktas, kad trečiojo asmens L. M. atliktas 30 000 Eur mokėjimas buvo įskaitytas pagal Lizingo sutarties kilusias prievoles, todėl ieškovė atsakovei kreditorinių įsipareigojimų neturi, o priešingai – yra susidariusi permoka.
29. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia svarbius teisinius padarinius, t. y. jis įgyja res judicata galią, nenuginčijamumo, prejudicialumo, vykdytinumo savybes (CPK 18, 279 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2007). Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007).
30. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 ir 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-161-464/2025 konstatavo, kad ieškovė pagal Lizingo sutartį atsakovei nėra skolinga. Šios aplinkybės turi prejudicinę galią, todėl atsakovė negali jų pakartotinai kvestionuoti ar ginčyti šiame procese. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pažeisdama CPK 18 straipsnyje, 279 straipsnio 4 dalyje nustatytus draudimus, iš naujo kelia klausimą dėl buvusio ieškovės vadovo atlikto mokėjimo paskirties, dėl kurio, kaip minėta, iš esmės yra pasisakyta jau įsiteisėjusiomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis ir naujoje byloje negali būti ginčijamas.
31. Tuo atveju, jei lizingo objektu buvusio turto vertė viršija lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas turi būti grąžinamas lizingo gavėjui, nes priešingu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).
32. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-407/2024 ir 2025 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-161-464/2025 konstatuota, jog pagal sutartį Nr. 202214291 yra susidariusi permoka.
33. Pagal bylos duomenis BMW buvo parduotas už 36 600 Eur (1 t., e. b. l. 59). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pagal Lizingo sutartį ieškovei susidarė 5 473,27 Eur permoka, apskaičiuota iš 56 433,61 Eur likutinės vertės atėmus 36 600 Eur pardavimo kainą ir 30 000 Eur L. M. mokėjimą bei pridėjus 2 843,50 Eur transportavimo išlaidų, 400,04 Eur deklaravimo ir transportavimo išlaidų, 121 Eur turto vertinimo išlaidų ir 1 328,58 Eur komisinį mokestį už turto pardavimą, kurią atsakovė privalo grąžinti.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog nemokumo administratorė 2025 m. kovo 14 d. pateikė atsakovei reikalavimą grąžinti 19 081,85 Eur permoką, t. y. pati nemokumo administratorė tiksliai nesuformulavo, kokio dydžio yra permoka, šiuo atveju niekaip nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu ir teisingam bylos išnagrinėjimui neturi reikšmės, nes ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 5 473,27 Eur, o ne dėl 19 081,85 Eur permokos priteisimo.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturi įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis prejudiciniais faktais, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 473,27 Eur dydžio permoką. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
38. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Įvertinus, kad šios išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“, juridinio asmens kodas 111667277, ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Skanumeta“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, naudai 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas
Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius