Nuorašas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A18.-1200-1133/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00134-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 19.11; 

21.9.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS REPSULBIKOS VARDU

2021 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 41 dalį, 508 straipsnį,

n u s t a t ė :

1.       D. R. 2021 m. kovo 28 d., apie 15 val., Vilniuje, Rokantiškių Sodų 1-oji gatvėje, prie 8 namo, karantino metu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 promilių girtumas), pažemino policijos pareigūno P. O. (P. O.) garbę ir orumą rodydamas įžeidžiantį gestą – vidurinį rankos pirštą bei vartodamas jo atžvilgiu įžeidžiančius necenzūrinius žodžius. Taip pat jis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų netrankyti ir nelaužyti tarnybinio automobilio, į kurį buvo pasodintas. Šiais veiksmais D. R. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 41 dalyje, 508 straipsnyje.

2.       D. R. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku. Tyrimo metu D. R. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka ir paaiškinimus pateiks teisme, tačiau į bylos nagrinėjimą (buvo skirti du teismo posėdžiai) neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 630 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

3.       Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad D. R. kaltė rodžius pravažiuojantiems policijos pareigūnams įžeidžiantį gestą (vidutinį rankos pirštą), vartojus prieš pareigūną įžeidžiančius žodžius, taip pažeminant policijos pareigūno garbę ir orumą bei nevykdžius teisėtų pareigūnų reikalavimų netrankyti ir nelaužyti tarnybinio automobilio, į kurį buvo pasodintas, įrodyta:

3.1.       Administracinio nusižengimo protokolo duomenimis, kuriame užfiksuotos administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės ir pobūdis (b. l. 2-3);

3.2.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. O. (P. O.) 2021 m. kovo 28 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2021 m. kovo 28 d., apie 15 val., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule I. M., pastebėjo iš priekio važiuojantį automobilį „Volkswagen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo moteris, ant priekinės sėdynės keleivio vietoje sėdėjo vyriškis. Priartėjus prie minėto automobilio vyriškis pasisvėrė arčiau vairuotojos ir per vairuotojo šoninį langą pradėjo jiems rodyti įžeidžiantį gestą – vidurinio piršto kombinaciją, šalia tuo metu kitų žmonių nebuvo. Apsisukus ir pasivijus minėtą automobilį, panaudojant šviesos ir garso signalus automobilis buvo sustabdytas. Einant link automobilio iš dešinės keleivio pusės keleivio vietoje atsidarė priekinės automobilio durys, pasimatė akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris pradėjo kalbėti vartodamas rusiškus necenzūrinius žodžius (tarnybiniame pranešime nurodyti konkretūs necenzūriniai žodžiai). Vyro buvo paklausus, kam jis rodė vidurinį pirštą, jis atsakė „ką aš noriu, tą ir darau“. Paprašius jo pateikti asmens dokumentą, atsakė vartodamas necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius (tarnybiniame pranešime nurodyti konkretūs žodžiai). Tuomet pilietis paklausė, už ką yra sulaikomas, jam buvo atsakyta, jog už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą bei pažeminimą. Vėliau D. R. pateikus dokumentą ir jo paprašius praeiti iki tarnybinio automobilio, pastarasis vėl atsakė pavartodamas įžeidžiantį žodį (tarnybiniame pranešime nurodytas konkretus žodis). Po to D. R. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, buvo paaiškinta, kad jeigu jį tikrinsis, administracinio nusižengimo protokolas bus surašomas vietoje, o jeigu ne, bus pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. D. R. girtumą tikrintis atsisakė, sėdėdamas automobilyje „Volkswagen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) pasidarė agresyvus ir neprognozuojamas, vėliau jo draugė jį įkalbėjo išlipti, jis buvo patalpintas į sulaikymo kamerą. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje toliau įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (tarnybiniame pranešime nurodyti konkretūs žodžiai). Po kelių minučių D. R. sutiko pasitikrinti blaivumą, jam buvo nustatytas 2,87 promilių girtumas. Be to, jis sėdėdamas automobilyje daužė tarnybinį automobilį, jo buvo pareikalauta netrankyti ir nelaužyti valstybinio turto, tačiau į tai jis nereagavo ir toliau daužė automobilio pertvarą bei grotas (b. l. 5-6);

3.3.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios parulės I. M. 2021 m. kovo 28 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir P. O. tarnybiniame pranešime (b. l. 7-8);

3.4.       Vaizdo įrašais iš „Body 1707“ kameros, kuriuose girdisi, kaip pareigūnas, važiuodamas tarnybiniame automobilyje, kolegei pasakė, kad kaip D. R. vartoja necenzūrinius pareigūnų atžvilgiu, taip pat tai, jog paklausus D. R., kam jis parodė vidurinį pirštą, pastarasis iš pradžių teigė, jog jį rodė šiaip, o paskui klausia, kur yra nurodyta, jog tai nėra galima (b. l. 24);

3.5.       Alkotesterio rodmenų ir patikros sertifikatų duomenimis, iš kurių matyti, kad 2021 m. kovo 28 d. 15.13 val. D. R. buvo nustatytas 2,87 promilių girtumas (b. l. 12-13);

3.6.       Administracinio sulaikymo protokolo duomenimis, iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0328135616_004 matyti, kad pareigūnų automobiliui prasilenkus su sidabrinės spalvos „VW“ automobiliu, pareigūnas, vairuojantis automobilį, kolegei pasako, kad jiems parodytas vidurinis pirštas. „VW“ sustabdytas. Pareigūnas D. R. paprašo pateikti dokumentus asmenybei nustatyti, dėl padaryto pažeidimo rodant vidurinį pirštą. D. R. klausia, ar įstatymas numato atsakomybę už vidurinio piršto parodymą. Taip pat pareigūnas paprašo automobilio vairuotojos parodyti dokumentus. D. R. nurodo pareigūnui „nešokdinti visų“. Pareigūnui nurodžius, kad jam reikia žinoti su kuo jis bendrauja, D. R. nurodo, kad su juo. Pareigūnui dar kartą paaiškinus, kad dokumentai reikalingi tapatybei nustatyti, dokumentai pateikiami. Pareigūnui prašant pasitikrinti neblaivumą, D. R. nurodo, kad jis neturi laiko su pareigūnu žaisti ir, kad atsisako pūsti, nes automobilyje yra kaip savo namuose. Pareigūnui išaiškinus, kad pokalbis filmuojamas ir prašant pasitikrinti neblaivumą, pareigūnui sako „Dink, (keiksmažodis)“. Pareigūnas pareikalauja eiti su juo į tarnybinį automobilį administracinio nusižengimo protokolui už įžeidimus ir vidutinio piršto parodymą.  Įraše Nr. 2021_0328_14115_007 girdisi, kad D. R. pareigūnus siunčia eiti (keiksmažodis). D. R. atsisakius pasirašyti po alkotesterio rodmenimis, pareigūnai uždaro tarnybinio automobilio duris. Klausia kartu su D. R. važiavusios moters, ar ji matė, kaip D. R. jiems rodė vidurinį pirštą, pastaroji sako, kad matė, tik nematė, ką rodė. Iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0328_144730_008, matyti, kad pareigūnai atvažiavo prie komisariato, pareigūnams sako, kad pareigūnas dar jį prisimins, vadina juos rusiškai „šiknomis“, vartoja jų atžvilgiu keiksmažodius (b. l. 18).

D. R. padarytų nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados

2.       Pagal ANK 506 straipsnio 41 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, kai jie padaromi, be kita ko, karantino metu. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką, be to, toje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karantino, riboto karantino ir t. t.). Taip pat tam, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Taigi ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo, taip pat įstatymų įgaliotų pareigūnų veiklą reglamentuojančias teisės normas, nustatančias jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas asmuo.

3.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio Įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

4.       Pagal ANK 508 straipsnį atsako tas, kas pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą, pažeminimą išreiškęs žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

5.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo yra nurodęs, ATPK 187 straipsnio (dabar ANK 508 straipsnis) paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Iš ATPK 187 straipsnio (dabar ANK 508 straipsnis ) paskirties, jo pavadinimo, dispozicijos turinio darytina išvada, kad ir įžeidimas siejamas būtent su tuo, kad nukentėjusysis yra kurios nors iš šiame straipsnyje nurodytų teisėsaugos institucijų pareigūnas. Tai, ar pareigūnai įžeidinėjami dėl jų teisėtų nurodymų, reikalavimų, duodamų vykdant tarnybines pareigas, ar apskritai dėl to, kad nukentėjusysis yra pareigūnas (kaltininkui tai suvokiant), šio straipsnio taikymui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negali būti pateisinamas įžeidžiančių žodžių vartojimas, net jei jie išsakyti esant konfliktinei situacijai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Todėl įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Vidurinio piršto iškėlimas ir rodymas visuomenėje suprantamas kaip įžeidžiantis gestas.

6.       ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007).

7.       Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, D. R. su inkriminuojamais pažeidimais nesutiko, tačiau paaiškinimų neteikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Protokole yra išdėstytos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, todėl darytina išvada, kad D. R. jo teisės išaiškintos tinkamai, tačiau pasinaudoti teise teikti paaiškinimus jis nepageidavo (b. l. 2-3).

8.       Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. R. 2021 m. kovo 28 d., apie 15 val., Vilniuje, Rokantiškių Sodų 1-oji gatvėje, karantino metu, būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 promilių girtumas), sėdėdamas automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, pro automobilio langą, automobiliui prasilenkiant su policijos automobiliu, rodė pareigūnams vidurinį pirštą. Kaip minėta, vidurinio piršto iškėlimas ir rodymas visuomenėje bei teismų praktikoje suprantamas kaip įžeidžiantis gestas. Be to, pareigūnui P. O. bendraujant su D. R. ir aiškinantis įvykio aplinkybes, pastarasis prieš pareigūną vartojo keiksmažodžius, kartu su žodžiu „dink“ bei pareigūną siunčiant eiti (keiksmažodis). Pažymėtina ir tai, kad P. O. bendraujant su priekinėje keleivio vietoje sėdinčiu D. R., pastarasis neneigė rodęs vidurinį pirštą, tik reikalavo nurodyti, kur parašyta, kad šio gesto negalima rodyti; bendravo su pareigūnu grubiai, vis atsisakydamas vykdyti vieną ar kitą policijos pareigūno teisėtą reikalavimą (pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išlipti iš automobilio) (vaizdo įrašas „2021_0328_135616_004“). Tokį D. R. elgesį (vidurinio piršto rodymą pravažiuojantiems pareigūnams, keiksmažodžius, nukreiptus būtent P. O.) teismas laiko įžeidžiančiu.

9.       Kita vertus, vaizdo įrašo „2021_0328_135616_004“ duomenimis, vidurinio piršto rodymą matė tik pareigūnas P. O.. Tai pat su D. R. prie automobilio „VW“ bendravo pareigūnas P. O. ir būtent prieš jį buvo vartojami keiksmažodžiai, kartu su žodžiu „dink“ bei pareigūną siunčiant eiti (keiksmažodis). Todėl šioje dalyje kaltinimas tikslinamas, konstatuojant, kad D. R. veiksmais buvo pažeminta policijos pareigūno P. O. garbė ir orumas. Šis kaltinimo patikslinimas nesunkina D. R. teisinės padėties. Be to, nesutikdamas su teismo patikslinta aplinkybe, jis ją gali ginčyti apeliacine tvarka.

10.       Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta aplinkybe, kad D. R. nevykdė jų teistų reikalavimų netrankyti ir nelaužyti tarnybinio automobilio, į kurį buvo pasodintas. Šią išvadą teismas daro įvertinęs vaizdo įrašus, iš kurių matyti, jog D. R. yra akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, su pareigūnu bendrauja įžeidžiančiai ir iššaukiančiai (liepia pareigūnui nevadovauti, atsisako vykdyti reikalavimą pateikti dokumentus, išlipti iš automobilio, liepia pareigūnui dingti, pasiunčia eiti (keiksmažodis), o iš tarnybinio automobilio išlaipintas kelių pareigūnų ir jam uždėti antrankiai. Taip pat protokole nurodytas kaltinimo aplinkybes patvirtina pareigūnų, kurie tuo metu vykdė savo teisėtas pareigas, tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog D. R., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, daužė jį, o į reikalavimus to nedaryti, nelaužyti valstybinio turto, nereagavo ir toliau daužė automobilio pertvarą bei grotas. Byloje esantys alkotesterių kvitai taip pat neabejotinai patvirtina faktą, jog D. R. pažeidimų padarymo metu buvo neblaivus, kadangi 2021 m. kovo 18 d. 15.13 val. jam buvo nustatytas 2,87 promilių girtumas. Tai yra sunkus girtumo laipsnis, todėl teismas neabejoja, jog jis turėjo įtakos D. R. neteisėtiems veiksmas.

11.       Pagrindo netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis nėra, juos atvirtina vaizdo įrašai, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl byloje surinktų įrodymų patikimumo.

12.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat sudaro pagrindą išvadai D. R. veikus tyčia.

13.       Teismas atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. galioja karantino režimas, todėl protokolas tikslintinas nurodant, jog D. R. veiksmai buvo padaryti karantino metu. Teismo nuomone šios aplinkybės tikslinimas neturi reikšmės D. R. gynybai, nes jo veiksmai AN protokole būtent ir kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 41 dalį, kurioje yra numatyta atsakomybė už teisėto reikalavimo nevykdymą karantino metu.

14.       Taip pat teismas pažymi kad administracinio nusižengimo protokole D. R. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, tačiau ANK 508 straipsnis nėra suskirstytas į dalis, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, veikos kvalifikavimą iš ANK 508 straipsnio 1 dalies patikslina į ANK 508 straipsnį. 

15.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog D. R. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 41 dalyje, 508 straipsnyje.

Dėl D. R. skirtinos bausmės

16.       ANK 506 straipsnio 41 dalies sankcijoje nustatyta bauda asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų. 

17.       ANK 508 straipsnio sankcijoje nustatyta bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

18.       Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į D. R. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

20.1.       D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina, kad nusižengimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,87 promilių girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

20.2.       Teismas, individualizuodamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į tai, jog D. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, byloje nėra D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti. Taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, per paskutinius 1 metus buvo 2 kartus baustas administracine tvarka, abu kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (b. l. 15), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje teistas.

20.3.       Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta D. R. už kiekvieną iš padarytų administracinių nusižengimų paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas didesnis nei ANK 506 straipsnio 41 dalyje ir 508 straipsnyje numatytų baudų minimumas, tačiau nesiekiantis vidurkio. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

D. R. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 41 dalyje, 508 straipsnyje.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 41 dalį paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį paskirti 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. R. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke (banko kodas 72900).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21130910629.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė

Nuorašas tikras

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė